Gerbėjų armija

„Sveiki atvykę“ idėja kilo televizijos laidų prodiuserei Rūtai Lukoševičiūtei-Daudienei, su kuria Ž.Barysas pažįstamas jau 20 metų. Juodviejų draugystė užsimezgė, kai, būdamas šešiolikos, kaip popmuzikos atlikėjas dalyvavo anuomet jos kurtame projekte.

„Tai buvo mano televizinis debiutas, o su Rūta bendraujame iki šiandien“, – sako Ž.Barysas.

Pandemijos pradžioje, 2020-aisiais, užsidarius valstybių sienoms, R.Lukoševičiūtė-Daudienė, žinodama, kad Ž.Barysas daug keliauja, pasiūlė kartu kurti laidą apie keliones Lietuvoje. Kelionių entuziastas džiaugiasi, kad jau trečią sezoną per TV3 rodoma laida augina savo gerbėjų armiją, kuri kartu su laidos kūrėjais noriai dalijasi savo atradimais.

„Filmuodami sulaukiame ir vis daugiau kvietimų atvykti, bet esame priversti atsakyti – viskas: ribotas laidų skaičius, atvažiuosime kitais metais“, – priduria Ž.Barysas.

Lietuviai – ne namisėdos

Dėl pandemijos kurį laiką žmonės visame pasaulyje buvo priversti rinktis kelionių maršrutus savo šalyse ir daugelis atrado jas iš naujo. Ne išimtis ir Lietuva. Kelionių žurnalistas pastebi, kad, net ir susidarius kur kas palankesnėms galimybėms keliauti svetur, lietuvių noras tyrinėti Lietuvą niekur nedingo.

Nuostabą kelia, kiek daug puikių vietų savo šalyje turime ir kiek daug dar galima pamatyti ir parodyti.

„Žmonės ir į užsienį keliauja, net labai gausiai – oro uostai pilni. Atsitiko taip, kad žmonės kokybiškoms pramogoms ir kelionėms dažnai nebegaili pinigų ir prioritetų lentelėje tam skiria labai svarbią vietą“, – akcentuoja Ž.Barysas.

„Mane tai džiugina, nes mes ilgai galvojome, kad lietuviai labai sėslūs: sėdi vienoje vietoje arba važiuoja visada ten pat, bet, žinokite, nieko panašaus. Lietuviai viską tyrinėja, nori kokybiškai keliauti, skaniai maitintis, ir visa tai atranda tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Man pačiam nuostabą kelia, kiek daug puikių vietų savo šalyje turime ir kiek daug dar galima pamatyti ir parodyti“, – sako patyręs keliautojas.

Jis pastaraisiais metais Lietuvoje atrado daugybę nemokamų ir dėmesio vertų lankytinų objektų. „Labai patiko Kačėniškės piliakalnis, nes priminė Šveicariją, jos kalnuotą kraštovaizdį; šalia yra nuostabios spalvos ežeras. Ten galima pasivaikščioti, pasigrožėti gamta. Telšiuose labai patiko „Žvėrinčius“ – jame auga priglausti laukiniai gyvūnai, ten galima ir paiškylauti“, – dalijasi Ž.Barysas.

Ž. Barysas / Ž. Baryso asm. archyvo nuotr.

„Švenčionių ir Ignalinos pusėje – begalės ežerų, kur puikiausiai sutvarkytos krantinės, galima pailsėti; nebūtina – net nesinori – vykti labai toli. Sakyčiau, gal tik reikia namų darbus pasidaryti arba mūsų laidą pažiūrėti, kad idėjų pasisemtumėte“, – šypsosi kelionių žurnalistas.

Aktyvios pramogos

Gavęs sąrašą, kur komanda vyks filmuoti, Ž.Barysas tikina visada patiriantis nuostabos jausmą, nes kai kurios pramogos viršija lūkesčius.

„Viena tokių išskirtinių pramogų – neseniai mano išbandyti šunų kinkiniai. Šia pramoga prie Elektrėnų galima pasidžiaugti ir žiemą, ir vasarą; maža to, galima ne tik rogėse sėdėti, bet ir sportuoti: užsidedi specialius diržus ir šuo vedžioja tave po mišką. Tai, anot šios pramogos organizatorių, yra pats geriausias būdas numesti svorio. Įsivaizduokite: būnate gryname ore, bendraujate su gyvūnais – tai  atskira terapija, ir dar lieknėjate! Tokių pramogų Lietuvoje – labai daug“, – tikina žurnalistas.

„Prisiminiau: viena moteris netoli Ignalinos, Palūšėje, organizuoja pramogas ant vandens: irklenčių futbolą, irklenčių jogą. Šiais dalykais įprastai užsiimame ant žemės, o čia visa tai – ant vandens“, – dar vieną aktyvią pramogą išbandyti siūlo Ž.Barysas.

„Jaučiu misiją, atradęs naujų vietų, naujų užsiėmimų, naujų įdomybių, jomis dalytis su visais“, – pabrėžia jis.

Ž. Barysas / Ž. Baryso asm. archyvo nuotr.

Keliautojas sako, kad Lietuvoje dar yra begalė vietų, kurių nespėjo pamatyti ir kurias labai nori aplankyti. „Bet esu iš tų žmonių, kuriam patinka grįžti į kai kurias vietas – neužsibrėžiu, kad jeigu jau kažkur buvau, ten nebevažiuosiu“, – atvirauja jis.

Vieną iš tokių vietų Ž.Barysas atrado filmuodamas pirmąjį laidos „Sveiki atvykę“ sezoną. „Širvintų merė mums parodė Bartkuškio kopą. Iki jos nuo Vilniaus važiuoti – 20 minučių. Viduryje miško, kur, atrodo, spygliuočiai dominuoja, staiga pamatai didelę smėlio kopą – jausmas kaip Nidoje, tik nėra Kuršių marių ir Baltijos jūros. Aš ir vienas nuvažiuoju pabūti tokioje aplinkoje, ir svečiams iš užsienio ir visos Lietuvos parodau“, – prisipažįsta keliautojas.

Komplimentai Kaunui

Dar viena vieta, į kurią jis grįžta gana dažnai, bet į kurią filmuojant laidą „Sveiki atvykę“ pažvelgė visiškai kitomis akimis, – Kaunas.

Ž.Barysas gimė Vilniuje, bet nuo trejų metų gyveno Kaune, baigė Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Kaip pats sako, turėjo būti pianistas. Išsikraustęs į Vilnių, paprastai į Kauną atvažiuodavo aplankyti čia likusių mamos, tėčio, brolio ir dviejų sūnėnų, bet pabūti ilgiau ir apsidairyti mieste vis nepavykdavo.

„Kai filmavome laidą, buvo labai smagu vėl sugrįžti į Pažaislio vienuolyną, praplaukioti Kauno mariomis, skristi virš Kauno lėktuvu, pasižiūrėti į Senamiestį iš viršaus ir papilotuoti tą lėktuvą. Ir koks nuostabus Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas, kiek gėlių… Tikrai labai nustebino Kaunas ir gatvės menu, ir turbūt labiausiai – besikeičiančiais žmonėmis, kurie pasidarė daug laisvesni, dar labiau pamilo savo miestą, nors kauniečiai visada jį mylėjo. Toks jausmas, kad visi labai didžiuojasi savo miestu ir labai gera čia gyventi“, – akcentuoja Ž.Barysas.

Ž. Barysas / Ž. Baryso asm. archyvo nuotr.

„Du vaikinai, Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius, kurie bute įrengė „Art deco“ muziejų ir laiko jame antikvarinius dalykus, irgi yra tikri šaunuoliai. Labai geras Kauno žmonių, kurie vykdo panašias veiklas, pavyzdys. Mane labai sužavėjo, kaip jie savo aistrą pavertė tokiu dalyku, kuris suintriguoja atvažiuojančius į Kauną, kaip jie viską pateikia, kaip bendrauja, ir net ne iš finansinių paskatų – viskas iš idėjos. Tikrai komplimentai Kaunui ir kauniečiams, ir visiems, kas Kauną daro būtent tokį“, – pagyrų ilgus metus namais buvusiam miestui negaili keliautojas.

Kainos negąsdina

Žvelgiant už Lietuvos ribų, Ž.Barysas pastebi, kad žmonės vėl renkasi keliones į Aziją ir Ameriką.

„Dėl labai paprastos priežasties: ilgą laiką šios kryptys ir šalys neįsileido atvykėlių. Dabar žmonės gali sugrįžti – tiek į Tailandą, tiek į Indoneziją, į Balio salą; Australija taip pat vėl atvėrė sienas. Iš esmės viskas grįžta į senas vėžes. Galbūt vėl daugeliui norisi aplankyti iš naujo per kelerius metus šiek tiek primirštas, nors ir jau matytas vietas“, – svarsto jis.

Didelių naujovių, žvelgdamas į užsienio kelionių kryptis, Ž.Barysas nepastebi. „Kiek girdėjau, šiais metais bus galima iš Lietuvos tiesiogiai nuskristi į Zanzibarą, kaip pernai iš Lietuvos buvo galima tiesiogiai nuskristi į Dominikos Respubliką. Bet tiesa ir tai, kad lietuviai ne visada naujienas priima. Nuo Turkijos ir Egipto laikų jau daug kas palengva, kai sakoma, persilaužė, bet yra keletas vietų, kurias lietuviai tradiciškai labai mėgsta, ir čia nieko blogo“, – sako jis.

Norisi šnekėti apie pozityvesnius dalykus, nes sunkiausia jau pragyvenome, galbūt reikia pasidžiaugti tuo, ką išmokome, atradome.

Šiuo metu Europą apėmusi krizė paskatino kainų augimą, kelionės taip pat pabrango. Tačiau Ž.Barysas sako, kad, nepaisant to, visada yra būdų keliauti. „Jei jums per brangu keliauti kur nors toliau, šiais metais iš Lietuvos yra skrydžių į Gdanską, šalia kurio – dar du miestai: Sopotas ir Gdynė, yra Baltijos jūra. Jeigu nusibodo poilsiauti  Palangoje, Klaipėdoje ar Nidoje, visada galite pabūti prie jūros Lenkijoje. Iki čia atskristi jums prireiks tiek laiko, kiek ir automobiliu atvažiuoti prie lietuviškos jūros, be to, Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje, nors kainos kyla visur“, – pasakoja kelionių žurnalistas.

„Lietuviai tikrai pasikeitę: jie daug keliauja, nebegaili pinigų savo kelionėms ir kainų didėjimas keliaujančių per daug neišgąsdino; galbūt išgąsdino tuos, kurie niekada nekeliavo. Tie, kurie keliavo anksčiau, keliauja taip pat ir netgi dar daugiau“, – neabejoja Ž.Barysas.

Pasak jo, pandemija suteikė neblogų pamokų: „Žmonės pradėjo labiau vertinti, kad galima keliauti ir kaip gera keliauti be apsauginių kaukių, kaip gera, kad apskritai gali nuspręsti, kad čia nori likti, ir niekas nebevaržo. Žmonės pradėjo labiau vertinti gyvenimą, galimybes dirbti iš namų, o ne iš darbo, labiau laviruoti. Norisi šnekėti apie pozityvesnius dalykus, nes sunkiausia jau pragyvenome; galbūt reikia pasidžiaugti tuo, ką išmokome, atradome.“

„Sveiki atvykę“ – šeštadieniais 11 val. per TV3.

Tuo pabandė įsitikinti ir TV3 laidos „Sveiki atvykę“ apie keliones po Lietuvą kūrėjai, kurie šio šeštadienio šou ketina pasidalinti įsimintiniausiais reportažais iš šio krašto.

„Pirmiausiai pagalvojęs apie Uteną, susimąstau apie gausybę gražių ežerų, kurių čia beveik 200, apie Joną Valančiūną, kuris iš čia kilęs. Bet dabar, po apsilankymo šiame mieste, prisiminsiu ir daugiau dalykų. Pirmiausiai, nuostabią ramybę ir žmonių pozityvumą bei pasididžiavimą savo kraštu“, – sako laidos vedėjas, kelionių žurnalistas Žygimantas Barysas-Žygis.

Filmavimo metu visa kūrybinė grupė aplankė ne vieną objektą. Įspūdį keliautojams paliko Utenos kraštotyros muziejus, kuris savo ekspozicija nenusileidžia ir esantiems šalies sostinėje. Įdomu tai, kad šalia istorinės krašto muziejaus dalies atsirado salė, kur savo darbus gali pristatyti ir garsūs menininkai.

„Pats Utenos miestas gražiai sutvarkytas. Jame smagu ir viešėti trumpam, ir, anot vietinių, gyventi. Du įspūdingi ežerai, esantys tiesiog miesto centre, keturi parkai, daug sutvarkytų erdvių, kurias galima apeiti pėsčiomis. O novatoriški uteniškiai sukūrė ir mobiliąją aplikaciją, kai realiu laiku galima gauti informaciją apie lankomą Utenos objektą. Ir patogu, ir atraktyvu“, – idėją gyrė Žygis.

Žygimantas Barysas-Žygis. TV3 nuotr.

Tačiau ne tik Utenos miestas, bet ir jo apylinkės turi ką pasiūlyti įvairaus amžiaus keliautojams. „Su baidarėmis ar irklentėmis jau nieko nenustebinsi. Šventosios upėje, kuri tyvuliuoja Utenos rajone, daug kas taip plaukia. Tačiau galima išbandyti ir naują pramogą – plaukimą specialiu plaustu, kurio prototipas buvo naudojamas po pirmojo pasaulinio karo. Pats plaukimas vyksta itin lėtai, gal tik 2 kilometrus per valandą galima nuplaukti. Tačiau beplaukiant galima pačiame plauste užsikurti ugnį, pasikepti gardaus maisto. Gera atrakcija“, – įspūdžiais dalijosi Ž. Barysas.

Atskiro paminėjimo vertas ir uteniškių vaišingumas bei ežerų grožiai. O abiem dalykais galima įsitikinti prie Alaušo ežero. Šis vandens telkinys yra 10-as pagal dydį Lietuvoje ir turi fantastišką poilsio kompleksą krante, kuriame laidos komanda atsikvėpė, grožėjosi įspūdingais vaizdais ir skaniai pavalgė. „Pagrindiniai patiekalai – iš elnienos. Didkepsniai, salotos su plėšyta elniena, specialūs Alaušo blynai su elniena, labai primenantys Žemaičius. Taip gardžiai jau seniai valgėme“, – filmavimo dieną prisiminė Žygimantas.

Kelionių laidos komanda pataria į Uteną vykti bent kelioms dienoms, nes įdomių lankytinų vietų čia apstu. Šios savaitės laidoje, rodomoje šeštadienį 11 val., dar galėsite pamatyti ypatingą atodangą, kurią vietiniai atrado netyčia, bekasant karjerą, taip pat tikrą vaikų rojų – triušiukų parką, kuriame visa galybė įvairų gyvūnų.

Ketvirtoji antrojo sezono laida buvo filmuojama viename seniausių Lietuvos miestų – Ukmergėje. Čia viskas keičiasi ir gražėja taip sparčiai, kad TV šou kūrėjai vos spėjo šiuos pokyčius fiksuoti. Tiesa, vienoje lokacijoje filmavimo grupė patyrė ir tikrą adrenalino bombą.

„Ukmergė turi savo istoriją, tačiau čia puikiai dera ir naujieji laikai, papildantys mūsų senovę. Vos 10 minučių kelio automobiliu nuo Ukmergės, ir jūs jau ekologiniame ūkyje, priklausančiame danų verslininkui, jau 15 metų gyvenančiam Lietuvoje. Ūkis toks unikalus ir gniaužiantis kvapą, kad likau šokiruotas. Žinoma, gerąja prasme, nes pasijaučiau ne kažkur Lietuvos provincijoje, o tarsi Skandinavijoje. Ypač mane sužavėjo statinių architektūra: seni lietuviški statiniai, kuriuose subtiliai dera industrinis stilius“, – vieną iš aplankytų vietų anonsuoja laidos, rodomos šeštadienį, 11 val., per TV3,  vedėjas, kelionių žurnalistas Žygimantas Barysas-Žygis.

Pasak kelionių profesionalo, jį kaskart nustebina apžiūrėtos ypatingos vietos Lietuvoje, kurias kuria ir puoselėja darbščios tėvynainių ar atvykėlių rankos.

„Netoli Ukmergės yra ir naujos kartos kempingas. Jei kažkam atostogos gamtoje, miegant palapinės,  asocijuojasi su nepatogumais, tai mūsų aplankytoje vietoje ne tik galėsite mėgautis gamta, bet ir džiaugtis visais įprastais patogumais ir net paskanauti kavos, kurią išvirs patys kempingo šeimininkai: du broliai. Vietiniai iš jų netgi sako, kad šis kempingas – tai ne kempingas, o reiškinys, neatsiejamas nuo geros nuotaikos ir roko muzikos. Bet apie viską papasakosime mūsų laidoje jau šį šeštadienį“, – intriguoja Žygis.

Ukmergės kraštas žavi ir savo naujovėmis – efektingais naujais apžvalgos takais su trimis stotelėmis, iš kurių atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į miestą ir tyvuliuojančią upę, taip pat savo didingu piliakalniu. O kur dar kraštotyros muziejus su eksponatais, kuriems net 15 tūkstančių metų, efektingas fontanas, kuris pursluodamas groja išskirtinai Ukmergės krašto muzikantų sukurtas melodijas ir turi žiemą praversiančius šildomus suoliukus? O gal norite apžiūrėti Siesikų dvaro pilį, esančią miestelyje, kurį kadaise išpopuliarino istorija apie neatvykusį koncertuoti estrados princą Rytį Ciciną? Beje, pati pilis neseniai virto filmavimo aikštele, o joje šeimininkavo britai! 

Na, o jei ir to per mažai, Ukmergė siūlo išskirtinę pramogą. Miško glūdumoje galite būti sutikti ginkluotų vyrų, įsodinti į karinį automobilį ir išvežti tikrai ne į penkių žvaigždučių viešbutį, o vietą, kurią dabar pamėgo šalies vaikai. Čia organizuojamos sukarintos stovyklos, pasakojama apie partizanų istoriją, mokomasi gyventi gamtoje, ruošti valgį.

„Jausmas buvo labai įdomus ir priverčiantis susimąstyti, kaip kadaise gyveno mūsų partizanai. Galima net pamatyti tikrą bunkerį, sužinoti istorinių faktų ir pamatyti galybę senovinių karo mašinų. Pasirodo, tokia pramoga domina ir berniukus, ir mergaites. Bet visko neišpasakosiu“, – šypteli  vedėjas Ž. Barysas-Žygis.