Iš viso pasaulio

LSMU Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Slaugos, Visuomenės sveikatos, Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų fakultetus šiemet baigė 1 100 specialistų. Beveik kas dešimtas jų mokslus baigė su pagyrimu (120). Daugiausiai absolventų – medikų (420).

Studijos – intensyvios ir atsakingos, bet jaunuoliai rado laiko ne tik paskaitoms ir knygoms. Vieni laisvalaikiu siekė sporto aukštumų, kiti buvo aktyvūs visuomeniniame gyvenime.

Iškilminga absolventų priesaika skambėjo ir anglų kalba: LSMU – vienas tarptautiškiausių šalies universitetų. Tarp šiemet Kaune baigusiųjų studijas – 228 absolventai iš užsienio šalių. Daugiausiai jų – iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos, Indijos, Ispanijos, Prancūzija, Didžiosios Britanijos, Libano.

LSMU archyvo nuotr.

Absolventus pasveikinti su svarbiu gyvenimo įvykiu susirinko jų tėvai, kiti artimieji, draugai, akademinė bendruomenė.

„Esu be galo laiminga. Studijos buvo sunkios, bet tai suteiks man ir mano šeimai didžiulių galimybių. Šiuo džiaugsmu noriu pasidalyti su visais man brangiais žmonėmis“, – prie fotosienelės apsupta artimųjų kalbėjo viena medicinos absolvenčių.

Progos įamžinti universiteto baigimo ir diplomų įteikimo šventės akimirkas nepraleido ir kiti jaunuoliai bei jų artimieji. „Tai buvo gyvenimą keičianti patirtis ir profesine, ir gyvenimiška prasme“, – apie studijas LSMU teigė ir kiti kalbinti absolventai.

Absolventų pergalės – ir universiteto laimėjimai

Diplomų įteikimo ceremonija vyko iškilmingo LSMU Senato posėdžio metu. Paskelbusi posėdžio pradžią LSMU Senato pirmininkė LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė šią universiteto bendruomenei svarbią dieną kreipėsi į absolventus. „Jūs šiandien svarbiausi“, – akcentavo J. Macijauskienė ir dėkojo už jų atsidavimą studijoms, ryžtą, svajones ir indėlį į progresą.

LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis atkreipė dėmesį, kad absolventų laukia galimybių kosmosas. „Kosmosas, kuriame reikės išmokti suvaldyti technologijas, skaitmenizaciją, robotiką, biotechnologijas, susitikti su globaliais iššūkiais ekologijos srityje“, – kalbėjo R. Benetis, išreiškęs viltį, kad žinios ir įgūdžiai, įgyti LSMU, absolventams padės nukalti sėkmingas jų profesines ir gyvenimo istorijas.

LSMU archyvo nuotr.

„Kiekviena jūsų sėkmė ir pergalė bus ir mūsų alma mater sėkmė ir pergalė. Džiaugsimės ir didžiuosimės, kai kursite tokią ateitį, kokios šiandien dar net neįsivaizduojame“, – sakė rektorius, dėkojęs absolventų artimiesiems, kad palaikė ir pasitikėjo jais, o tuo pačiu ir LSMU.

Kiekviena jūsų sėkmė ir pergalė bus ir mūsų alma mater sėkmė ir pergalė.

Sveikinimų ir gražių žodžių dėl pasirinkto prasmingo kelio negailėjo ir šventėje apsilankę Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

LSMU Studentų atstovybės prezidentas Margiris Alesius absolventams linkėjo stiprybės, sėkmės ir nepamiršti motyvacijos, kuri atvedė į LSMU.

Tradiciškai į baigusiuosius studijas kreipėsi ir fakultetų dekanai, priminę, kad universiteto durys visada atviros, o tobulinti savo žinias ir įgūdžius jauniesiems sveikatos specialistams teks visą gyvenimą.

Antras geriausiųjų sąraše

Šventė tradiciškai pradėta „Tautiška giesme“ ir „Gaudeamus“, kuriuos atliko LSMU akademinis choras „Neris“ (vad. prof. Tomas Lapinskas) ir profesionalus džiazo orkestras „Kauno bigbendas“ (vad. Vaidas Andriuškevičius).

Lauktas svečias muzikinėje programoje – atlikėjas Jurgis Brūzga.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytame geriausiųjų Lietuvos valstybinių universitetų sąraše LSMU šiemet pakilo į antrą poziciją.

LSMU archyvo nuotr.

Aukštų įvertinimų universitetas pasiekė pagal alumnų kuriamos pridėtinės vertės ir darbdavių vertinimų, studentų ir studijų, esamo ir ateities akademinio personalo, mokslo, meno ir / ar sporto veiklos ir aukščiausių akademinių pasiekimų kriterijus.

LSMU, vienas didžiausių ir pažangiausių europines gyvybės, sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų tradicijas puoselėjančių universitetų Baltijos šalyse, aukštas pozicijas tarp geriausiai įvertintų pasaulio universitetų užėmė ir tarptautiniuose reitinguose.

– Romai, pasirinkai savo ateities profesijai kultūros ir renginių organizavimo sritį. Ar ši sfera tave sužavėjo dar mokyklos laikais?

– Taip, mokykloje buvau aktyvus, bet ne savo noru. Tai buvo mano teatro mokytojos dėka. Ji mane stūmė į renginių veiklą, net skųsdavo tėvams, kad neatlieku savo pareigų (juokiasi)… Tačiau, kad ir kaip man nepatiko renginių vedėjo amplua, vis labiau žavėjo renginių organizavimo procesas.

Vis tik po studijų neskubėjau stoti. Nusprendžiau pora metų išbandyti save užsienyje. Dirbau visai su šia sritimi nesusijusius darbus. Tą laikotarpį įvardinčiau kaip pamoką, kuri leido suprasti, kad turiu siekti aukštojo mokslo. Grįžęs jau buvau apsisprendęs, kad noriu realizuoti save kultūros srityje. Rinkausi tarp universiteto ir kolegijos. Pastarąjį variantą pasirinkau dėl elementarios priežasties – ypatingo dėmesio praktinių įgūdžių ugdymui.

– Renginių organizavimo įmonėje, kurioje šiuo metu dirbi, darbą gavai atlikęs praktiką. Kaip atsitiko, kad joje ir pasilikai?

– Taip, darbą gavau studijuodamas antrame kurse. Atlikus praktiką įmonėje „Renginių kalvė“, jos direktorius man pasiūlė projektų vadovo asistento poziciją. Vėliau pakilau iki projektų koordinatoriaus. Neslėpsiu, gavęs šį pasiūlymą buvau laimingas iki mėnulio ir atgal, nes jaučiausi įgyvendinęs tai, apie ką svajojau. Gauti darbą, atlikus praktiką, yra nuostabu ir neįkainojama. Nors įmonė, kurioje dirbu, nėra didelė (joje dirba šeši asmenys) tačiau, – viena sėkmingiausių, – tai tikrai.

– Kol vieni renginių organizatoriai piktinosi negalintys tęsti veiklos, jūs užsispyrėte ieškoti alternatyvų. Kaip pavyko susitvarkyti su renginių organizatorius užklupusiais iššūkiais, kai fiziškai renginiai tapo nebeįmanomi?

– Neslėpsiu, prasidėjus karantinui mintyse buvo kilęs labai didelis sąmyšis, jaučiau baimę prarasti darbą, o dar didesnė baimė buvo pati nežinomybė. Tuo tarpu įmonė reagavo gana konstruktyviai ir šaltakraujiškai. Nebuvo drastiškų pokyčių, tiesiog pradėjome galvoti, ką mes galėtume pasiūlyti klientams, nesusitinkant su jais akis į akį. Nuo tada prasidėjo įvairiausių idėjų generavimas. Didžiausias iššūkis, kuris mūsų laukė, buvo IT įgyvendinimas. Ne mažą dalį laiko praleidome galvodami apie renginių formatą, tačiau ilgainiui idėjų mums nestigo. Paruošėme įvairių virtualių paslaugų paketus: nuo elementariausių protmūšių, online žaidimų, įmonių vakarėlių iki Kalėdų senelio skambučių. Pastarosios idėjos autorius, beje, buvau aš pats. Dabar galiu įvardinti tai vienu sėkmingiausiu projektu. Galiausiai taškus susidėliojome ir dėl techninių klausimų.

– Ar pameni pirmąjį nuotolinį renginį? Kaip jis atrodė?

– Pamenu mūsų biure vyko labai didelis sąmyšis. Nors testavomės labai daug, niekas nežinojo, kokia linkme viskas pasisuks. Renginys, savo mastu, nebuvo didelis, tačiau buvo ganėtinai sudėtingas įgyvendinimo prasme. Viskas pagal idėją vyko be didelių trūkumų, vedėjui liežuvis nesipynė ir sistema nepavedė, viskas vyko kaip ir planuota. Tačiau po renginio mūsų laukė kelių valandų pokalbis. 4–5 valandas sėdėjome ir aptarinėjome renginį bei sprendėme, kaip jį patobulinti.

Tas pirmasis virtualus renginys kainavo labai daug streso, bet tuo pačiu atnešė begalę gerų emocijų. Tiesa sakant, nepamenu nei vieno renginio, kuris būtų pasibaigęs nesėkme arba visai nebūtų pasibaigęs. Nei vieno projekto negalima vadinti kaip nepasisekusio, galima įvardinti nebent kaip mažiau pasisekusius. Tačiau kalbant apie tai, labai daug lemia ir patys renginio dalyviai – kokią nuotaiką ir nusiteikimą jie atsineša į renginį (visai nesvarbu realų ar virtualų). Jei žmogus nusiteikęs gerai, jis garantuotai puikiai praleis laiką.

– Romai, o kokia tavo nuomonė apie virtualius renginius: ar jie gali atstoti renginius, vykstančius gyvu kontaktu?

– Tai labai įdomi tema, kurią labai smagu gvildenti tiek su kolegomis, tiek su draugais. Mano nuožiūra, nuotoliniai renginiai niekada neprilygs gyvam renginiui, tačiau praktika parodė, kad yra įvairių žmonių, kuriems, pavyzdžiui, virtualus formatas net priimtinesnis. Ypatingai tiems žmonėms, kurie pripratę dirbti ir leisti laisvalaikį prie kompiuterio, yra uždaresnio būdo.

Perspektyvos baigiasi ten, kur baigiasi žmogaus norai ir ambicijos.

Tarp kitko, labai svarbu paminėti, kad visada stengiamės sukurti tokią nuotaiką, kad nepriklausomai nuo vykstančio formato, vyrautų gyva atmosfera. Net ir virtualių renginių metu būna, jog visi šoka, ploja ir visai pasimiršta, kad sėdime vieni namuose. Nors nuotolinių renginių metu nėra fizinio artumo, tačiau pagrindinė renginių organizatorių misija – sukurti bendrystės jausmą. Kiek yra tekę girdėti iš dalyvavusiųjų mūsų renginiuose, būna, jog ryšys tarp kolegų po įvykusių veiklų tikrai sustiprėja. Tai vienas didžiausių įvertinimų, kokio gali sulaukti renginių organizavimo įmonė.

Manau, kad virtualių renginių organizavimas išliks ir pasibaigus karantinui. Žinoma, didžioji dalis vyks gyvu kontaktu, tačiau įvairiausios konferencijos bei žaidimai, mokymai, įvairios iniciatyvos vaikams išliks ir virtualioje erdvėje, nes tai yra žymiai pigiau, patogiau ir efektyviau.

– Pandeminė situacija parodė, kad gyvenimas nenuspėjamas, kad panašūs atvejai ateityje, kai teks dirbti iš namų, gali ir pasikartoti. Kaip manai, ar tokiu atveju kultūros ir renginių organizavimo specialistai bus vis dar paklausūs?

– Perspektyvos baigiasi ten, kur baigiasi žmogaus norai ir ambicijos. Iki tol, kol žmogus turi norų, ambicijų ir siekia savo tikslo – jis yra nesustabdomas. Dažniausiai mus stabdo mūsų pačių mąstysena ir nusiteikimas. Jei žmogus bus užsibrėžęs pasiekti daug, jis tiek ir pasieks, o jei įdės tiek pat darbo, kiek ir noro – niekas jo nesustabdys. Kalbant apie Kultūros ir laisvalaikio vadybos specialybę – jai ribų nėra. Pabaigus šią specialybę, esu tikras, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

– O kokios, tavo nuomone, apskritai turėtų būti žmogaus, norinčio dirbti kultūros ir renginių organizavimo srityje, asmeninės savybės?

– Pripažinsiu, aš esu ganėtinai kompleksuotas žmogus ir nepasitikiu savo galimybėmis taip, kaip turėčiau ar norėčiau. Tačiau, mano nuomone, pagrindinis renginių organizatoriaus kompetencijų piramidės pamatas – drąsa, iškalba, greitas loginis mąstymas, kūrybiškumas ir vadybiniai sugebėjimai. Didžioji dalis šių savybių tikrai yra ugdomos studijų metais. Studijos ne tik padėjo atnešti man naujų žinių, bet ir pasitikėjimo savimi, kritinio mąstymo, kuris reikalingas ne tik renginių organizavimo sferoje, bet ir visose kitose sferose, jei žmogus nori kažko pasiekti.

– Ar tavo nuomone kultūros ir renginių organizavimo sektoriaus specialistams aukštasis mokslas yra svarbus?

– Šiam klausimui turiu labai griežtą ir kategorišką nuomonę – aukštasis išsilavinimas labai svarbus, nes tik žmogus, kuris išmano savo darbą, savo srities specialistas, gali suteikti tam tikras kokybiškas paslaugas. Pavyzdžiui, aš nenorėčiau, kad mane operuotų ne daktaras ir visai nesvarbu, kad prieš tai jis jau buvo tai daręs. Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimą priskiriame tam tikrai krypčiai ir ja keliaujame. Manau, kad geriau užtikrintai po žingsnelį judėti į priekį, nei bandyti rizikuoti ir klajoti kryžkelėmis. Aš labai džiaugiuosi, kad mokiausi Kauno kolegijoje, nes ji man padėjo suformuoti mąstymą ir padėjo rasti kelią, kuriuo noriu keliauti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Ričardas Novošinskas, vadovaujantis įmonei „SailRacer.net“, o laisvalaikiu buriuojantis, sukūrė prietaisą, padėsiantį buriavimo varžybose dalyvaujančioms jachtų įguloms lengviau apdoroti laivo duomenis. Naujasis produktas „DataLinker“ yra pirmas toks gaminys rinkoje, naudojantis „Bluetooth 4.0“ technologiją ir išlaikantis laisvą interneto prieigą.

Naujojo prietaiso „DataLinker“ dėka, laivo jutiklių duomenys, tokie kaip vėjo kryptis ir greitis, kompaso rodmenys, GPS koordinatės, vandens gylis, yra perduodami į mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, išmaniuosius laikrodžius ir išmaniuosius akinius nuo saulės „ReconJet“. Įrenginys montuojamas jachtos prietaisų skydelyje ir yra pigesnis bei paprasčiau naudojamas, nei kiti iki šiol buriuotojams siūlyti sprendimai.

Pagrindinis „DataLinker“ skirtumas nuo panašių prietaisų esančių rinkoje – naudojamas ne bevielis ryšys „Wi-Fi“, o nauja „Bluetooth 4.0“ technologija (dar vadinama „Bluetooth Smart“ arba „Bluetooth Low Energy“), kurios atstumas siekia iki 50 metrų.

„Kiekviena jachta turi tam tikrus jutiklius, sujungtus į tinklą ir „bendraujančius“ tarpusavyje. „DataLinker“ įsijungia į bendrą jachtos duomenų tinklą ir tuos duomenis ištransliuoja naudojant „Bluetooth 4.0“ technologiją. Įprastas „Bluetooth“ ryšys eikvoja netgi daugiau energijos nei bevielis internetas, todėl bateriją reikia nuolat krauti, o tai itin apsunkina buriavimą“, – paaiškino R. Novošinskas.

„DataLinker“, naudojantis naująją „Bluetooth 4.0“ technologiją, eikvoja apie 30 proc. mažiau baterijos negu prietaisai, kurių veikimui pasitelkiamas bevielis internetas. Per valandą išnaudojami tik 5 proc. energijos, o tai reiškia, kad galima drąsiai plaukti apie 20 valandų.

Pomėgis tapo pajamų šaltiniu

Paklaustas, kaip gimė „DataLinker“ idėja, verslus KTU absolventas, baigęs Informatikos magistrantūrą, prisimena, kad viskas prasidėjo nuo 2011 m. sukurtos mobiliosios programėlės „Sailracer“, padedančios pagreitinti taktinių sprendimų priėmimą ir padidinančios laivo bei įgulos efektyvumą. Pasak pašnekovo, „DataLinker“ yra jau sukurtos sistemos papildinys.

„DataLinker“ gaminį R. Novošinskui padeda vystyti esami ir buvę KTU Programų sistemų studentai: „Įmonėje šiuo metu dirba penki KTU parengti programuotojai. Pasitikiu universiteto ruošiamais specialistais ir jų gebėjimais, dėl to komandos narius rinkausi iš savo Alma mater“.

Kam turi padėkoti už tai, kad iš informatiko tapo entrepreneriu, kuriančiu inovatyvius sprendimus? R. Novošinskas pateikia paprastą atsakymą – savo hobiui. Pašnekovo teigimu, turint pomėgį ir skiriant tam laiko ir pastangų, šį nesunkiai galima paversti pajamų šaltiniu.

Rado sprendimą baterijos taupymui

R. Novošinsko didžiausias pomėgis – buriavimas, kuriuo vyras užsiima jau gana ilgai. „Visada susidurdavau su problema tuo pat metu mobiliajame įrenginyje turėti ir laivo duomenis, ir internetą, o ne vieną arba kitą. Norint to pasiekti, yra galimų sprendimų, pavyzdžiui, panaudoti „Wi-Fi“ maršrutizatorių su 4G modemu, prie jo prijungiant laivo duomenų „Wi-Fi“ kaip „klientą“, bet informatikos išsilavinimo neturinčiam paprastam buriuotojui tai yra misija neįmanoma“, – įsitikinęs R. Novošinskas.

Jo teigimu, regatose dalyvaujantys buriniai laivai iki šiol naudojo tik prietaisus, veikusius bevielio interneto pagalba. „Problema ta, kad prisijungus prie vietinio „Wi-Fi“, prarandamas interneto ryšys. Vėjo prognozės, pranešimai iš varžybų organizatorių, jachtos koordinačių sekimas realiu laiku – buriuotojams labai svarbūs duomenys, kuriems gauti reikalingas internetas“, – sakė „DataLinker“ idėjos autorius.

Jo sukurtas prietaisas filtruoja informaciją ir perduoda tuos duomenis, kurie įgulai svarbūs varžybų metu. Dar vienas „DataLinker“ privalumas – laivo daviklių duomenys perteikiami grafiškai, o tai yra patogiau, nei stebint atskirus skaičius jachtos įrenginiuose. „DataLinker“ pajungti tereikia keturių laidų ir kelių minučių laiko.

„DataLinker“ jau išbandžiusių buriuotojų atsiliepimai yra patys geriausi. Produktas prisideda prie efektyvesnio buriavimo, suteikia galimybę po varžybų analizuoti rezultatus.

Paklausus užsienio rinkose

Startuolio „SailRacer.net“ didžioji klientų dalis yra užsieniečiai. Sukurtas produktas orientuotas į užsienio rinkas, nes Lietuvoje burinių jachtų yra apie 300, o pasaulyje – apie milijoną. Pagrindiniai „DataLinker“ pirkėjai yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos ir Prancūzijos.

Siekiant pritraukti reikalingų investicijų, „DataLinker“ pasinaudojo populiariu minios finansavimo įrankiu (angl. crowdfunding) ir šiuo metu vykdo „Kickstarter“ kampaniją, prie kurios gali prisidėti visi norintys.

„DataLinker“ taip pat buvo pristatytas tarptautinėje „Dusseldorf boat show“ parodoje, o artimiausiu metu – parodose Helsinkyje ir Londone.

Holivudo aktorė Sharon Stone (Šeron Stoun) ketvirtadienio vakarą nustebino žiūrovus, išėjusi į sceną Los Andželo apygardos meno muziejaus Bingo teatre, kur atkūrė gundytojos ponios Robinson vaidmenį kino klasika tapusiame filme "Absolventas" (The Graduate).

Filmo "Esminis instinktas" (Basic Instinct) žvaigždė prisidėjo prie aktorių, kuriuos režisierius Jasonas Reitmanas (Džeisonas Reitmanas) sukvietė į savo teatrinio šou "Film Independent Live Read" sezono uždarymą.

J.Reitmanas dažnai rengia pasirodymus, kuriuose garsūs aktoriai vaidina scenas iš garsių filmų. Ankstesniuose šou kino sagos "Saulėlydis" (Twilight) aktorius Tayloras Lautneris (Teiloras Lotneris) atkartojo Dirko Diglerio vaidmenį filme „Pašėlusios naktys" (Boogie Nights), o aktorius Jasonas Batemanas vaidino Filą Konorsą epizode iš filmo "Švilpiko diena" (Groundhog Day), kuriame šį vaidmenį sukūrė Billas Murray (Bilas Marėjus).

Tačiau didžiausia staigmena žiūrovų laukė ketvirtadienį, kai Sh.Stone kartus su aktoriumi Jay Barucheliu (Džėjumi Barušeliu) atvaizdavo įsimintinas scenas, kurias originaliame filme vaidino velionė Anne Bancroft (En Bankroft) ir Dustinas Hoffmanas (Dastinas Hofmanas).

Tarp šio šou žiūrovų buvo "Absolvento" scenarijaus autorius Buckas Henry (Bakas Henris).