Tai būtų naujausias bandymas atkurti stabilumą konflikto draskomoje šalyje.

„Susitikome su skirtingomis šalimis ir dirbame su jomis dėl nacionalinės konferencijos datos ir vietos“, – sekmadienį, po dvi dienas trukusio AS viršūnių susitikimo, sakė jis.

Susitikimui pirmininkaus AS atstovas Libijai, Kongo Respublikos prezidentas Denis Sassou Nguesso (Deni Sasu Ngesas), sakė M. Faki Mahamatas.

Smurtas Libiją apėmė 2011-aisiais per NATO remtą sukilimą nuvertus diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį). Kilus kovoms dėl valdžios atsirado daugybė ginkluotų grupių, įsikišo įtakingos arabų šalys, taip pat Turkija, Rusija ir Vakarų valstybės.

Nuo praėjusių metų kovo Libijos rytuose esanti administracija, kurią remia karinis lyderis Khalifa Haftaras (Chalifa Haftaras), kažkada artimas Rusijos ir Egipto sąjungininkas, ginčija Jungtinių Tautų pripažįstamą premjero Abdulhamido Dbeibah (Abdulhamido Dbeibos) vyriausybę ir tvirtina, kad jos mandatas jau pasibaigė.

Prezidento ir parlamento rinkimai turėjo įvykti 2021 gruodį ir užbaigti JT remiamą taikos procesą, tačiau buvo neribotam laikui atidėti smarkiai nesutariant dėl kandidatų ir dalyvavimo taisyklių.

M. Faki Mahamatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad prieš kelias savaites Libijos sostinėje Tripolyje buvo surengtas parengiamasis susitikimas prieš susitaikymo konferenciją.

„Buvo pareikalauta samdinių išvykimo, – sakė jis. – Libiečiai privalo kalbėtis vieni su kitais; manau, tai išankstinė sąlyga, kad rinkimai būtų surengti stabilioje šalyje.“

Anksčiau šį mėnesį Jungtinių Tautų misija Libijoje paskelbė, jog konkuruojančių administracijų aukšto rango pareigūnai patvirtino koordinavimo mechanizmą, kad šalyje nebeliktų užsienio karių ir samdinių.

Po vasario 8 dieną Kaire įvykusio susitikimo, kuriame buvo pareigūnų iš Sudano ir Nigerio, JT misija sveikino „svarbų žingsnį siekiant tvaraus stabilumo ir taikos Libijoje“.

Tačiau per JT pasiuntinio Abdoulaye Bathily (Abdulajės Batili) vadovautas diskusijas nepavyko susitarti dėl užsienio kovotojų išvedimo tikslaus grafiko ar konkrečių priemonių.

„Užsitęsusi politinė aklavietė“

2021 metų pabaigoje JT apskaičiavo, kad šalyje yra daugiau kaip 20 000 užsienio kovotojų – kariškių ir sukarintų pajėgų atstovų.

JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) penktadienį paskelbė naują raginimą visiškai išvesti užsienio kovotojus ir samdinius ir pareiškė, kad rinkimai yra vienintelis „patikimas kelias į teisėtą ir vieningą valdymą“.

„Skubiai reikia politinės valios išeiti iš užsitęsusios politinės aklavietės ir pasiekti pažangos įvairiose srityse, – sakė jis Adis Abeboje. – Rinkimų nebuvimas didina ekonominį nesaugumą, stiprina politinį nestabilumą, kelia konfliktų atsinaujinimo pavojų ir susiskaldymo grėsmę.“

Nuo 2019-ųjų balandžio iki 2020-ųjų birželio nesėkmingai bandydamas užimti Tripolį Kh. Haftaras pasitelkė kovotojus iš Čado, Sudano, Nigerio ir Rusijos samdinių grupės „Wagner“.

Šimtai „Wagner“ grupės kovotojų liko naftos turtinguose Libijos rytuose ir pietuose.

Turkijos kariai dislokuoti vakaruose, kuriuos kontroliuoja A. Dbeibah vyriausybė, ir rengia mokymus Libijos kariams.

Vadinamoji jungtinė karinė komisija „5+5“, kurioje dalyvauja tiek rytinės, tiek vakarinės Libijos atstovai, siekia užtikrinti užsienio kovotojų pasitraukimą pagal 2020 metų spalį pasirašytas paliaubas.

Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta.

Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

Dėl nutrūkusio eksporto iš Ukrainos Afrikoje, skurdžiausiame pasaulio žemyne, smarkiai šoktelėjo grūdų kainos. Tai paaštrino konfliktų ir klimato kaitos poveikį bei pakurstė nuogąstavimus dėl socialinių neramumų.

„Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas (Musa Fakis Mahamatas) sveikina Rusijos ir Ukrainos pasirašytus susitarimus“, – rašoma išplatintame pareiškime.

Pareiškime taip pat giriamas AS vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas (Makis Salas), „raginęs skubiai atnaujinti ukrainietiškų ir rusiškų grūdų eksportą“ per birželio pradžioje Sočyje įvykusį susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. 

M. Sallas padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui), kuris penktadienį Stambule stebėjo pasirašymo ceremoniją, taip pat V. Putinui ir Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui.

„Toks buvo mano vadovaujamos delegacijos birželio 3 dienos vizito Sočyje tikslas“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Tarptautinis pagalbos komitetas (IRC), padedantis humanitarinių krizių paveiktiems žmonėms, taip pat sveikino Stambule pasirašytą susitarimą, pabrėžęs, kad Rytų Afrikos šalys yra priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos, iš kurių „importuoja daugiau kaip 90 proc. kviečių“.

Pentadienį pasirašytame susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus.

Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas penktadienį sakė, kad grūdų eksportas per Juodosios jūros juostus gali būti atnaujintas artimiausiomis dienomis.

Tai yra dar vienas Afrikos Sąjungos susitarimas su vakcinų gamintojais dėl vakcinos tiekimo. Anksčiau blokas buvo pasirašęs susitarimą dėl 270 mln. vakcinos dozių tiekimo.

Dauguma Afrikos šalių dar nepradėjo skiepyti savo gyventojų nuo koronaviruso, nes joms trūksta lėšų įsigyti vakcinas, kurias supirko turtingesnės valstybės.

„Užsitikrinome papildomus 400 mln. vakcinos dozių iš Indijos serumo instituto. Prie šių 400 mln. dozių pridėję ankstesnius 270 mln., manau, pradedame matyti labai teigiamą pažangą“, – sakė Afrikos CDC vadovas Johnas Nkengasongas.

Prie šių vakcinos dozių bus pridėtos Afrikos šalims pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kuruojamą „Covax“ programą skirtos vakcinos.

Indijos serumo institutas savo šaliai ir kitoms besivystančioms valstybėms gamina „Covishield“ vadinamą vakciną pagal Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos formulę.

Afrikos Sąjunga sausio viduryje skelbė, kad balandžio–birželio mėnesiais Afrikos šalis pasieks mažiausiai 50 mln. vakcinos dozių. Likusi dalis šalis pasieks šiemet ir 2022 m., teigė J. Nkengasongas.

Skaičiuojama, kad Afrikai prireiks 1,5 mlrd. vakcinos dozių, norint paskiepyti 60 proc. žemyno populiacijos, siekiančios 1,3 mlrd. Iš viso tai kainuos nuo 7 iki 10 mlrd. dolerių.

Afrikos CDC duomenimis, žemyne nustatyta 3,4 mln. COVID-19 atvejų ir 87 tūkst. mirčių nuo šios ligos.

Moussa Faki Mahamatas „griežtai smerkia smurtą, kuris kilo 2020 metų spalio 20 dieną per protestus Lagose Nigerijoje ir nulėmė daug mirties bei sužeidimų“ atvejų, sakoma ketvirtadienį ryte išplatintame jo biuro pareiškime.

„Pirmininkas kreipiasi į visus politinius ir socialinius veikėjus ragindamas atmesti smurto naudojimą ir gerbti žmogaus teises bei įstatymo viršenybę“, – sakoma pareiškime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė „perteklinį“ Nigerijos kariuomenės jėgos naudojimą, šaudant į beginklius demonstrantus.

„Sveikintume neatidėliotiną tyrimą dėl bet kokių saugumo pajėgų perteklinės jėgos naudojimo atvejų“, – nurodoma valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo pranešime.

„Su tuo susijusius asmenis būtina patraukti atsakomybėn pagal Nigerijos įstatymus“, – pridūrė jis.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ trečiadienį paskelbė, kad Nigerijos kariuomenė ir policija dviejose Lagoso vietose antradienį slopindama demonstracijas, kurias išprovokavo policijos brutalumas ir įsisenėjusios socialinės problemos, nušovė mažiausiai 12 taikių protestuotojų.

Nuo spalio 8-osios, kai prasidėjo protestai, visoje šalyje žuvo mažiausiai 56 žmonės. Vien antradienį visoje šalyje žuvo maždaug 38 žmonės, nurodo „Amnesty International“.

Teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) taip pat patvirtino pranešimus, kad Nigerijos armija antradienį šaudė į protestuotojus.

Tarptautinė bendrija pasmerkė tai, kad saugumo pajėgos naudojo mirtiną jėgą. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, jog pranešimai rodytų, kad letalios jėgos naudojimas galėjo būti apgalvotas iš anksto.

Nigerijos armija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog pranešimai, kad kareiviai šaudė į protestuotojus, yra melagienos.

M. Faki Mahamato ketvirtadienio pareiškime konkrečiai nesmerkiami saugumo  pajėgų veiksmai.

Jame sakoma, kad jis sveikina Nigerijos sprendimą išformuoti liūdnai pagarsėjusį policijos Specialųjį kovos su plėšikavimu skyrių (SARS).

Pyktis dėl SARS vykdytų pažeidimų prieš maždaug dvi savaites virto masiniais protestais, per kuriuos į gatves išeina tūkstančiai žmonių.

AS saugumo taryba, turinti 15 narių, „sustabdo Malio narystę Afrikos Sąjungoje, kol bus atkurta konstitucinė tvarka, ir reikalauja paleisti prezidentą [Ibrahimą] Boubacarą Keitą (Ibrahimą Bubakarą Keitą), ministrą pirmininką ir kitus vyriausybės pareigūnus, prievarta sulaikytus kariuomenės“, per „Twitter“ parašė AS Taikos ir Saugumo Taryba.

Marokas yra vienintelė šio žemyno valstybė, kuri nėra AS narė.

Iš Afrikos Sąjungos Marokas pasitraukė 1975 metais, nesutarus dėl gamtos išteklių turtingos Vakarų Sacharos, kurią AS pripažįsta nepriklausoma valstybe, o Marokas ją laiko savo „pietinėmis provincijomis“.

Maroko užsienio reikalų ministerijos patarėjas ketvirtadienį įteikė vyriausybės prašymo kopiją Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininkei Nkosazanai Dlamini-Zumai, sakoma AS pranešime.

Pasak N.Dlamini-Zumos, AS narės apie tai bus informuotos ir apie rezultatą bus pranešta Maroko karaliui, nurodoma pranešime.

Vakarų Sacharą, buvusią Ispanijos koloniją, Marokas aneksavo 1975 metais.

Praėjusiais metais Maroko vyriausybė šiurkščiai reaguodavo į visus, kas, anot Maroko, ignoruoja jo pretenzijas į šią teritoriją – tarp jų yra ir Europos Sąjunga bei Jungtinės Tautos.

Kovo mėnesį Marokas išvarė iš šalies daugiau kaip 70 civilių, tarnavusių JT taikdariškose pajėgose Vakarų Sacharoje; taip protestuota prieš JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono (Ban Kimuno) komentarą, kuriame jis pavartojo žodį „okupacija“, apibūdindamas Maroko įvykdytą šios teritorijos aneksiją. Tiesa, dalis šių tarnautojų vėliau sugrįžo.

JT 1991 metais tarpininkavo derantis dėl ugnies nutraukimo Vakarų Sacharoje tarp Maroko ir nepriklausomybės judėjimo „POLISARIO Frontas“. JT taikdariai buvo įpareigoti stebėti, kaip laikomasi paliaubų ir padėti surengti referendumą dėl šios teritorijos ateities, tačiau lig šiol referendumo dar nebuvo.

Du Rusijos piliečiai, dirbantys oro bendrovėje „UTair“, buvo pagrobti Sudano Darfūro regione, antradienį pranešė Rusijos ambasada Chartume.

„UTair“, dirbanti pagal kontraktą su Jungtinių Tautų (JT) ir Afrikos Sąjungos (AS) taikos palaikymo misija Darfūre (UNAMID), nurodė, kad du jos darbuotojai buvo pagrobti sausio 29 dieną Zalingėjaus mieste.

„UNAMID mikroautobusą blokavo šeši automobiliai. Grasinant ginklu keleiviai buvo priversti išlipti iš mikroautobuso ir išvežti nežinoma kryptimi“, – sakoma bendrovės pranešime.

„UTair“ pridūrė, kad įkaitų pagrobėjai kol kas nepateikė jokių reikalavimų.

Rusijos ambasados Chartume atstovas patvirtino, kad tie vyrai buvo pagrobti, bet daugiau detalių nepateikė.

Egipto valstybinė televizija pranešė, kad pagrobtieji yra pilotai, bet bendrovė to nepatvirtino.

Pernai buvo numuštas vienas JT misijoje kaimyniniame Pietų Sudane dalyvavęs „UTair“ sraigtasparnis, o per tą incidentą žuvo trys orlaivio įgulos nariai.

Rusijos oro bendrovė „UTair“ vykdo vidaus ir tarptautinius keleivinius skrydžius, sraigtasparnių skrydžius ir organizuoja užsakomuosius reisus.

Afrikos Sąjungos kariai pirmadienį paryčiais apšaudė demonstrantus, protestavusius prieš prezidentą neramumų apimtoje Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), o per tą incidentą žuvo mažiausiai vienas žmogus, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Keli šimtai krikščionių demonstrantų buvo susirinkę prie įėjimo į Bangio oro uostą, reikalaudami, kad atsistatydintų prezidentas Michelis Djotodia (Mišelis Džotodija), tapęs pirmuoju musulmonu lyderiu šalyje, kurioje dauguma gyventojų yra krikščionys, po kovą įvykusio perversmo, išprovokavusio smurto bangas.

Afrikos Sąjungos kariai, važiavę dviem visureigiais, nukreipė mašinas į minią, šaudydami į orą ir į žmones. Mažiausiai vienas žmogus buvo nukautas, o dar vienas – sužeistas.

Ugandos policija penktadienį paskelbė perspėjimą dėl galimo išpuolio, panašaus į praėjusį mėnesį įvykdytą kruviną Somalio islamistų judėjimo „al Shebab“ kovotojų ataką Kenijos prekybos centre „Westgate“.

Mažiausiai 67 žmonės buvo nužudyti tame prabangiame Kenijos sostinėje Nairobyje esančiame prekybos centre, kai užpuolikai rugsėjo 21-ąją į jį įsiveržė šaudydami ir svaidydami granatas į pirkėjus ir darbuotojus.

„Likite budrūs ir stebėkite vienas kito žingsnius bei veiklą, nes mums vis dar gresia teroras“, – sakoma Ugandos policijos perspėjime.

Jis buvo paskelbtas po JAV ambasados Ugandoje antradienio pareiškimo, jog ambasada toliau „vertina pranešimus, kad netrukus Kampaloje gali įvykti „Westgate“ stiliaus išpuolis“.

Saugumas mieste buvo sustiprintas, tačiau ambasada nurodė, jog tolesnės informacijos apie galimo išpuolio laiką ir vietą nėra.

Su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusios grupuotės „al Shebab“ sukilėliai prisiėmė išpuolį už ataką „Westgate“ ir nurodė, kad tai buvo kerštas už Kenijos kariškių veiksmus prieš šią grupuotę Pietų Somalyje.

Uganda taip pat yra dislokavusi savo karių Somalyje, su Afrikos Sąjungos (AS) pajėgomis, kurios veikia prieš „al Shebab“. Anksčiau Ugandoje buvo ekstremistų išpuolių, pavyzdžiui, 2010 metais per bombų sprogimus žuvo 76 žmonės.

Tuo tarpu pranešama, kad vienas įtariamų „Westgate“ užpuolikų yra iš Somalio kilęs Norvegijos pilietis.

Tą 23 metų vyrą BBC vadina Hassanu Abdi Dhuhulowu (Hasanu Abdi Zuhulovu); jis yra įtariamas padėjęs suplanuoti ir įvykdyti ataką Nairobyje.

H.A.Dhuhulowas gimė Somalyje, bet jo šeima 1999 metais kaip pabėgėliai atvyko į Norvegiją, BBC sakė giminaičiai.

Tačiau kiti giminaičiai paneigė, kad žmogus, matomas atakos metu apsaugos kamerų nufilmuotoje medžiagoje, yra H.A.Dhuhulowas.

Afrikos Sąjunga (AS) penktadienį paskelbė, kad visuotiniai rinkimai Zimbabvėje buvo laisvi ir įtikinami, pažymėdama, kad nustatyti trūkumai nesutrukdė žmonėms pareikšti savo valią.

"Šie rinkimai yra laisvi, ... įtikinami", - sakė buvęs Nigerijos prezidentas Olusegunas Obasanjo (Olusegunas Obasandžas), vadovaujantis AS rinkimų stebėtojų misijai.

"Pasitaikė incidentų, kurių buvo galima išvengti, tačiau apskritai nemanome, kad tie incidentai buvo tokie, jog dėl jų rezultatai neatspindėtų žmonių valios", - pažymėjo jis.