2014 m. Sočio žiemos olimpiadoje aukščiausią vietą tarp visų Lietuvos olimpiečių užėmusi sportininkė paskelbė apie karjeros pabaigą. Tiesa, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) vadovai tiki, kad šią netektį kompensuos Elektrėnuose ugdomi šios sporto šakos talentai.

Tikėtas sprendimas

Neseniai 24-ąjį gimtadienį atšventusi A.Sereikaitė į greitojo čiuožimo takelį įžengė dar 2004 m. ir per savo karjerą iškovojo daug svarių pergalių jaunimo ir suaugusiųjų varžybose. 2012 m. jaunimo pasaulio čempionate ji užėmė antrą vietą, 2013 ir 2015 m. žiemos universiadose pelnė bronzos medalius, o 2015 m. bronzos medalį iškovojo ir Europos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionate. 2014 m. A.Sereikaitė dalyvavo Sočio olimpinėse žaidynėse ir 1500 metrų rungtyje užėmė 16 vietą (iš 36 dalyvių). Tai buvo geriausias Lietuvos sportininkų rezultatas tose žaidynėse. Talentinga sportininkė turėjo realias galimybes startuoti ir 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse, tačiau praėjusių metų pabaigoje Seule vykusiose Pasaulio taurės varžybose patyrė sunkią traumą ir buvo priversta praleisti likusią sezono dalį.

Nors dar prieš metus A.Sereikaitė Lietuvos žiniasklaidai sakė, kad planuoja kovoti dėl vietos 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, prieš pat naujo sezono pradžią ji laišku informavo LGČA vadovus apie sprendimą baigti sportininkės karjerą. Buvusi atletės trenerė, asociacijos generalinė sekretorė Virginija Ogulevičienė "Vilniaus dienai" sakė, kad šis A.Sereikaitės žingsnis jai nebuvo netikėtas.

Blogas pasirinkimas

"Agnė ilgą laiką buvo bene ryškiausia mūsų sporto šakos atstovė Lietuvoje. Ji pirmoji ir kol kas vienintelė iš visų greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų startavo žiemos olimpinėse žaidynėse, pirmoji iškovojo medalį žiemos sporto šakų Europos čempionate, pasiekė ne vieną pergalę Europos taurės varžybose. Ji tikrai daug padarė garsindama Lietuvą ir šią sporto šaką visame pasaulyje. Tačiau pastaruosius kelerius metus jos sportiniai pasiekimai nebuvo tokie, kokių mes visi tikėjomės ir laukėme. Po labai sėkmingo 2014–2015 m. sezono ją pradėjo kamuoti traumos, sveikatos problemos, dėl kurių praleido visą 2015–2016 m. sezoną. O mūsų sporto šakoje norint susigrąžinti prarastą sportinę formą reikia daug ir sunkiai dirbti. Atvirai kalbant, mes ne kartą siūlėme Agnei keisti treniruočių vietą. Nuo 2016 m. ji treniravosi Latvijoje, bet, mūsų manymu, tai nebuvo pats geriausias sprendimas. Apie tai galima spręsti ne tik iš Agnės, bet ir iš kitų sportininkų rezultatų, nes iš visos tos grupės tik vienas sportininkas pateko į 2018 m. žiemos olimpines žaidynes. Siūlėme Agnei vykti į Lenkiją, tačiau ji kategoriškai atsisakė. O po paskutinio starto pasaulio taurės varžybose mes apskritai nesulaukėme jokių žinių nei apie jos traumos pobūdį, nei apie gydymą, sezono planus, pasiruošimą. Tačiau kai Agnė galiausiai parašė, kad baigia karjerą, tikrai nenustebome, nes kažko panašaus ir tikėjomės", – samprotavo V.Ogulevičienė.

Apie sportininkės ir asociacijos nesutarimus buvo kalbama ne vienerius metus. Pati A.Sereikaitė Lietuvos žiniasklaidai užsiminė, kad nuolatiniai konfliktai su LGČA vadovais privertė greičiau apsispręsti dėl sportininkės karjeros pabaigos. Buvusių nesutarimų nepaneigė ir V.Ogulevičienė.

"Žiniasklaidoje dažniausiai esame vaizduojami kaip didžiausi blogiukai, nuolat kankinę Agnę. Tačiau tai ne visai taip. Asociacijai skiriamas finansavimas priklauso nuo sportininkų pasiekimų, rezultatų tarptautinėje arenoje. Natūralu, kad buvome suinteresuoti tuo, jog Agnė demonstruotų gerą sportinę formą, siektų aukščiausių rezultatų. Nes ji iš tiesų buvo labai talentinga sportininkė, pasižymėjusi milžinišku potencialu. Deja, dabar jau galima pasakyti, kad to potencialo iki galo ji nerealizavo. Kodėl? Mes manome, kad tai lėmė ir jos sprendimai dėl trenerių, treniruočių ir pan. Iš tiesų, ji pati sprendė, kur jai treniruotis – iš pradžių pasuko į Čekiją, paskui – į Vokietiją, o galiausiai – į Latviją. Būtent šis jos sprendimas, mūsų manymu, buvo didžiausia klaida. Mes ieškojome būdų perkalbėti ją, bet ji nėjo į jokius kompromisus. Kita vertus, kaip mes galėjome pritarti jos pasirinkimui, jei rezultatai varžybose buvo prastesni nei prieš kelerius metus? Juk būtent asociacija yra atsakinga už sportininkus, jų pasirengimą ir startus varžybose, būtent mums tenka aiškintis aukščiausiems sporto vadovams, o ne sportininkams. Į Agnę buvo investuotos didelės lėšos, bet galiausiai matome, kad jos nedavė norimo efekto. Dėl to labai apmaudu, nes tai visų pirma finansiškai atsilieps būtent asociacijai", – konstatavo LGČA generalinė sekretorė.

Pamaina auga

Pasak V.Ogulevičienės, vertinant artimiausią perspektyvą, A.Sereikaitė buvo realiausia pretendentė į olimpinį kelialapį: "Dabartinės greitojo čiuožimo tendencijos rodo, jog pajėgiausios sportininkės aukštus rezultatus demonstruoja sulaukusios ir 30 metų. Tad Agnė dar tikrai nebuvo išnaudojusi visų savo galimybių. Visgi, kalbant apie olimpines viltis, reikėtų pažymėti, kad ji nėra vienintelė potenciali greitojo čiuožimo sporto šakos atstovė žiemos olimpiadoje. Praėjusių metų pradžioje Salvijus Ramanauskas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu aukso medalį Europos žiemos olimpiniame festivalyje. Jam dar tik 18 metų, tad realiai jis tik pradeda savo žygį į suaugusiųjų varžybas. Tai labai talentingas sportininkas, pasižymintis puikiais fiziniais duomenimis, galima sakyti – sukurtas greitajam čiuožimui. Jei jis nuosekliai ir sunkiai treniruosis, po kelerių metų galime turėti dar vieną realų pretendentą į žiemos olimpines žaidynes. Juo labiau kad atranka į artimiausias žiemos olimpines žaidynes vyks 2021 m. rudenį, tad iki to laiko dar galima labai daug nuveikti."

Naujų šios sporto šakos žvaigždučių gali atsirasti daugiau. Pagrindo optimizmui suteikia nuo 2015 m. Elektrėnuose veikianti talentingiausių greitojo čiuožimo sportininkų grupė.

"Vilniuje labai sunku išsitekti visiems žiemos sporto šakų atstovams. "Akropolio" ledo arena – ne greitajam čiuožimui, o "Pramogų" arenos nuomos įkainiai lenkia mūsų finansines galimybes. Tačiau Elektrėnuose mes turime idealias sąlygas – tinkamų dydžių aikštė, renovuota, jauki ir šilta arena. Galime treniruotis ryte ir vakare, o tarp treniruočių vaikai lanko pamokas Elektrėnų mokykloje. Vaikams sudarytos visos sąlygos derinti sportą ir mokslą. Šią sporto grupę lanko vaikai nuo 12 metų, čia sportuoja ir S.Ramanauskas. Su vaikais darbuojasi patyręs treneris ukrainietis Aleksandras Myklukha. Manau, kad tai yra geriausias ir perspektyviausias modelis, jo naudą rodo ir nuolat gerėjantys asmeniniai sportininkų rezultatai", – teigė LGČA generalinė sekretorė.

Vilniaus valdžiai nereikia

Pasak V.Ogulevičienės, kol kas Elektrėnai yra vienintelė visus greitojo čiuožimo sportininkų poreikius atitinkanti ledo arena Lietuvoje. Tiesa, netolimoje ateityje planuojama analogišką sporto grupę įsteigti Klaipėdoje ir Kaune. O vilniečiams ir toliau teks kiekvieną rytą pradėti kelione į Elektrėnus.

"Vilniuje turime projektą "Čiuožimas – mūsų laisvalaikis", kuriame dalyvauja darželinukai ir jų auklėtojai. Tai yra masiniam čiuožimui skirtas projektas, bet būtent tokiomis sąlygomis galima greičiausiai atrasti perspektyviausius čiuožimo talentus. Deja, Vilniuje siekti profesionalios karjeros ir rimtai sportuoti nėra galimybių. Ir, sprendžiant iš miesto vadovų požiūrio į žiemos sporto šakas, dar ilgai nebus", – teigė V.Ogulevičienė.

Prezidentės siūlymu Vykdomojo komiteto nariai pritarė LTOK neeilinės Generalinės asamblėjos sesijos sušaukimui 2016 m. liepos 15 d. Pagal naujus LTOK įstatus, Generalinės asamblėjos sesijoje bus tvirtinami LTOK nariai – juridiniai asmenys. Šioje sesijoje Generalinei asamblėjai bus siūloma patvirtinti ir Lietuvos olimpinę rinktinę bei nepriklausomą LTOK rinkimų komisiją.

Žiemos olimpinėje rinktinėje – trys kandidatai

LTOK žiemos olimpinių sporto šakų komisijos pirmininkė Lilija Vanagienė pristatė 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą – jame trys programos „Pjongčangas 2018“ kriterijus įvykdę sportininkai: biatlonininkas Tomas Kaukėnas, greitojo čiuožimo atstovė Agnė Sereikaitė ir dailiojo čiuožimo atstovė Goda Butkutė. Žiemos sporto šakų olimpinės pamainos sportininkų sąraše – devynios pavardės. Sąrašus Vykdomasis komitetas patvirtino.

Olimpinė atranka artėja prie pabaigos

Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius Linas Tubelis ir Lietuvos misijos vadovas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Einius Petkus apžvelgė olimpinės atrankos rezultatus. Jei olimpinės žaidynės vyktų šiandien, jose galėtų dalyvauti 65 Lietuvos atstovai.

Badmintono atranka yra pasibaigusi, kelialapį į olimpines žaidynes turi tik Akvilė Stapušaitytė, Kęstučiui Navickui nepavyko surinkti pakankamai reitingo taškų, jis į žaidynes patekti galės tuo atveju, jei kitos šalys nuspręstų nedeleguoti savo sportininkų, tačiau tokia tikimybė nėra didelė.

Baidarių ir kanojų irkluotojai turi šešis kelialapius, atranka yra pasibaigusi.

Olimpiniame bokso ringe kovos du Lietuvos atstovai Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas, atranka nėra pasibaigusi, kelialapį iškovoti gali dar vienas boksininkas.

Buriavimo atranka pasibaigusi, Lietuvai atstovaus du sportininkai – Gintarė Scheidt ir Juozas Bernotas.

Dviračių sportas – žaidynėse dalyvaus Simona Krupeckaitė ir Ramūnas Navardauskas. Dėl kelialapio dar gali kovoti Vilma Rimšaitė (BMX) ir plento lenktynių atstovai.

Dziudo imtynininkai Europos čempionate pelnė mažai taškų, todėl šiandien į žaidynes galėtų vykti tik Santa Pakenytė. Tačiau kvietimus į Meksikoje vykstantį Grand Slam pavyko gauti ne tik jai, bet ir Karoliui Baužai, kaip atsarginis į turnyrą išvyko ir Marius Paškevičius. Kad užsitikrintų kelialapį į žaidynes K.Bauža šiame turnyre turi užimti trečią vietą, S.Pakenytė – 7. M.Paškevičius patekti į žaidynes galėtų tik didelės sėkmės atveju.

Gimnastika – atranka pasibaigusi, kelialapį turi vienas Lietuvos atstovas – Robertas Tvorogalas.

Imtynininkams taip pat pavyko iškovoti tik vieną kelialapį, į Rio de Žaneirą vyks Edgaras Venckaitis.

Irklavimo atranka pasibaigusi, į Rio de Žaneirą vyks 10 sportininkų.

Lengvosios atletikos sportininkai normatyvus gali vykdyti iki liepos 10 d. Normatyvus įvykdė jau 23 sportininkai, tačiau į žaidynes galės vykti tik 17 stipriausiųjų.

Plaukimo atranka baigsis liepos 1 d. Jau aišku, kad Rio de Žaneire varžysis 6 plaukikai, galimybę patekti į žaidynes turi dar 2.

Sunkiosios atletikos atranka pasibaigusi, mūsų šaliai atstovaus Aurimas Didžbalis.

Vardinį kvietimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse gavo vienas šaulys – Ronaldas Račinskas, atranka yra pasibaigusi.

Šiuolaikinės penkiakovės atranka baigsis birželio 1 d., be Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskinės į Rio de Žaneirą vykti galės dar viena penkiakovininkė ir penkiakovininkas.

Teniso ATP reitingo taškai bus suskaičiuoti birželio 6 d., Ričardas Berankis reitinge užimą užtikrintą poziciją ir turėtų gauti kelialapį į žaidynes.

Paplūdimio tinklininkės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė dėl kelialapio į žaidynes dar gali kovoti iki liepos 10 d.

Išsamus rinktinės ir planuojamų rezultatų sąrašas bus pristatytas kitame Vykdomojo komiteto posėdyje birželio 30 d.

Rusijos sostinėje vykstančiame 2015 metų greitojo čiuožimo trumpuoju taku pasaulio čempionate dar kartą savo aukščiausią pasiekimą pagerino septintą vietą 1000 m rungtyje užėmusi vienintelė Lietuvos atstovė Agnė Sereikaitė.

Lietuvos čiuožėja B finale (dėl 5-8 vietų) 1000 m nuotolį įveikė per 1 minutę 36,587 sekundės ir, aplenkusi šiose pirmenybėse 500 m distancijoje triumfavusią kinę Kexin Fan (1:36,852), užėmė septintą vietą.

Greičiau už lietuvę B finale čiuožė tik čempionės titulą praradusi korėjietė Suk Hee Shim (1:35,963) bei rusė Sofija Prosvirnova (1:36,522).

Iki šios starto geriausias A.Sereikaitės rezultatas planetos pirmenybėse buvo aštuntoji vieta 500 m sprinto rungtyje šeštadienį.

1000 m nuotolyje aukso medalį iškovojo korėjietė Minejong Choi (1:32,730), sidabras atiteko britei Elisei Christie (1:32,730), bronza - pasaulio čempionei 1500 nuotolyje italei Ariannai Fontanai (1:33,903).

1500 m nuotolyje A.Sereikaitė liko 23-čia, o bendroje pasaulio čempionato įskaitoje su 3 įskaitiniais taškais užėmė aukštą dvyliktą vietą.

Rusijos sostinėje vykstančiame 2015 metų greitojo čiuožimo trumpuoju taku pasaulio čempionate 500 m sprinto rungtyje Agnė Sereikaitė liko aštunta.

Vienintelė Lietuvos atstovė šiose pirmenybėse šeštadienį B finale 500 m nuotolį įveikė per 45,005 sekundės ir į priekį praleido visas varžoves - kinę Youtong Han (44,543 sek.) bei kanadietes Marianne St-Gelais (44,728 sek.) bei Kasandrą Bradettę (44,817 sek.).

Didžiausią staigmeną Agnė Sereikaitė pateikė antrajame ketvirtfinalio čiuožime, kai sugaišo 43,551 sekundės ir, 0,056 sekundės nusileidusi tik 2011 ir 2012 metų pasaulio čempionei kinei Kexin Fan, užėmė antrą vietą bei pateko tarp aštuonių pajėgiausių šios rungties atlečių. Už Lietuvos čiuožėjos nugaros liko tris aukso medalius praėjusiose pirmenybėse iškovojusi ir penktą vietą 500 m nuotolyje užėmusi korėjietė Suk Hee Shim (43,586 sek.) bei kanadietė Kim Boutin (43,789 sek.).

Deja, pirmajame pusfinalio čiuožime lietuvė sugaišo 51,530 sekundės ir liko ketvirta bei nepateko į pagrindinį finalą.

Tai jau geriausias A.Sereikaitės rezultatas pasaulio čempionatuose. Iki šios aukščiausią vietą - 12-ą - Lietuvos čiuožėja užėmė praėjusių metų pirmenybėse 1000 m nuotolyje.

500 m sprinto varžybų čempionės titulą po trejų metų pertraukos susigrąžino kinė Kexin Fan (43,866 sek.), sidabras, kaip ir prieš metus Kanadoje, atiteko britei Elisei Christie (44,139 sek.), o bronzą iškovojo italė Arianna Fontana (53,723 sek.).

Sekmadienį A.Sereikaitės, kuri bendroje įskaitoje yra trylikta, dar laukia startai 1000 m varžybose.

Rusijos sostinėje įsibėgėjančiame 2015 metų greitojo čiuožimo trumpuoju taku pasaulio čempionate sėkmingai sprinto rungties varžybose startavo ir jau į ketvirtfinalį pateko vienintelė Lietuvos atstovė Agnė Sereikaitė.

Lietuvė penktadienį 500 m nuotolio pirmojo etapo antrajame čiuožime sugaišo 45,020 sekundės ir finišavo trečia, ir buvo trečia tarp keturių trečiąsias vietas čiuožimuose užėmusių ir į ketvirtfinalį patekusių atlečių. Bendroje įskaitoje jos laikas buvo dvyliktas, tarp šešiolikos vieta ketvirtfinalyje užsitikrinusių čiuožėjų.

Greitesnės už lietuvę antrajame čiuožime buvo korėjietė Alang Kim (44,564 sek.) ir kanadietė Kasandra Bradette (44,633 sek.), o už ketvirtfinalio barjero liko diskvalifikuota britė Charlotte Gilmartin.

Penktadienį A.Sereikaitė dar išmėgins jėgas 1000 m nuotolio kvalifikacinėse varžybose.

Bronzos medalį Ispanijoje vykstančioje 2015 metų žiemos universiadoje iškovojusi 20-metė lietuvė Agnė Sereikaitė penktadienį liko ketvirta moterų greitojo čiuožimo trumpuoju taku 1000 m nuotolio finale.

Finale lietuvė sugaišo 1 minutę 38,247 sekundės ir nuo bronzą iškovojusios korėjietės Hakyung Son atsiliko 0,542 sekundės.

Aukso ir sidabro medalius šioje rungtyje iškovojo kitos dvi Pietų Korėjos atstovės - atitinkamai Alang Kim (1:37,321) bei Enbyul Lee (1:37,488).

Beje penktadienį A.Sereikaitė iki finalo triskart finišavo pirma - trečiajame atrankos (1 min. 32,116 sek.), pirmajame ketvirtfinalio (1:32,762) bei antrajame pusfinalio (1:31,131) čiuožimuose.

Ketvirtadienį A.Sereikaitė iškovojo bronzą 500 m nuotolyje, o trečiadienį užėmė septintąją vietą tarp 27-ių 1500 m rungties dalyvių.

Tai buvo antrasis A.Sereikaitės medalis žiemos Universiadose. Prieš dvejus metus Trentine (Italija) ji taip pat iškovojo bronzą šioje 500 m distancijoje.

Dar vieną medalį - sidabro - Lietuvai žiemos universiadoje yra iškovoję dailiojo čiuožimo atstovai šokėjai ant ledo Margarita Dorbiazko ir Povilas Vanagas, užkopę ant prizininkų pakylos 1993 metais Lenkijos Zakopanės.

20-metė lietuvė Agnė Sereikaitė Ispanijoje vykstančioje 2015 metų žiemos universiadoje iškovojo bronzos medalį moterų greitojo čiuožimo trumpuoju taku 500 m rungtyje.

Ketvirtadienį finale lietuvė nuotolį nučiuožė per 43,817 sekundės ir, aplenkusi tik kanadietę Joanie Gervais (43,963 sek.), užėmė trečią vietą.

Šios rungties čempione tapo universiados rekordininke tapusi kinė Yu Tong Han (43,573 sek.), o sidabras atiteko korėjietei Hakyung Son (43,655 sek.).

Sėkmingai ketvirtadienį startavusi Lietuvos čiuožėja laimėjo savo atrankos čiuožimą bei užėmė antrąsias vietas savo ketvirtfinalio bei pusfinalio čiuožimuose.

Tai antrasis A.Sereikaitės medalis žiemos Universiadose. Prieš dvejus metus Trentine (Italija) ji taip pat iškovojo bronzą šioje 500 m distancijoje.

Dar vieną medalį - sidabro - Lietuvai žiemos universiadoje yra iškovoję dailiojo čiuožimo atstovai šokėjai ant ledo Margarita Dorbiazko ir Povilas Vanagas, užkopę ant prizininkų pakylos 1993 metais Lenkijos Zakopanės.

Trečiadienį A.Sereikaitė užėmė septintąją vietą tarp 27-ių 1500 m rungties dalyvių.

Iš Slovakijos į Ispaniją persikėlusioje 2015 metų žiemos universiadoje trečiadienį septintąją vietą tarp 27 dalyvių užėmė 20-metė lietuvė Agnė Sereikaitė, šešių dalyvių B finale aplenkusi visas varžoves bei distanciją įveikusi per 2 minutes 33,509 sekundės.

Universiados aukso medalį šioje rungtyje iškovojo Pietų Korėjos sportininkė Alang Kim (2:33,829), A finale aplenkusi tautietę Eunbyul Lee (2:34,168) bei kinę Yu Tong Han (2:34,339).

Lietuvos čiuožėja greituoju taku universiadoje Ispanijoje dar varžysis 1000 ir 500 m rungtyse.

Europos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pirmenybėse Olandijoje pasirodymą baigė vienintelė Lietuvos atstovė Agnė Sereikaitė, kuri sekmadienį 1000 m rungtyje užėmė trečiąją vietą tarp 35 čiuožėjų bei pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo Senojo žemyno čempionato apdovanojimą - bronzos medalį.

20-metė Lietuvos sportininkė šios rungties ketvirtfinalyje laimėjo trečią čiuožimą (1 min. 38,478 sek.), aplenkusi visas tris varžoves - rusę Jevgeniją Zacharovą (1:38,534), lenkę Patrycją Maliszewską (1:38,916 bei olandę Suzannę Schulting (1:39,198).

Pusfinalyje A.Sereikaitė antrajame čiuožime vėl buvo geriausia (1:33,605) už nugaros palikusi keturias varžoves.

Keturių dalyvių pagrindiniame A finale lietuvė distanciją įveikė per 1 min. 35,758 sek. ir tenkinosi bronzos medaliu.

Auksą 1000 m rungtyje pelnė rusė Sofija Prosvirnova (1:35,395), sidabro medalis atiteko italei Ariannai Fonfanai (1:35,536), o ketvirta liko britė Charlotte Gilmartin (1:35,833).

Čempionato 500 m rungtyje (35 dalyvės) šeštadienį A.Sereikaitė pateko į pagrindinį finalą, kuriame užėmė ketvirtą vietą (43,959 sek.), o 1500 m rungties pusfinalyje po kritimo buvo diskvalifikuota ir galutinėje įskaitoje buvo priversta tenkintis aštuoniolikta (2 min. 33,192 sek.) vieta tarp 36 sportininkių.

Pasveikino

Šalies vadovai pasveikino sekmadienį Europos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pirmenybėse bronzos medalį 1000 metrų distancijoje iškovojusią Agnę Sereikaitę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sportininkei padėkojo už Lietuvos vardo garsinimą ir palinkėjo ilgo ir sėkmingo pergalių kelio, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Nuoširdžiai sveikinu ir džiaugiuosi, kad ir žiemos sporto atstovai ėmė skinti pergales. Dėkoju jums už ryžtą, valią ir už tai, kad garsinate mūsų šalį. Linkiu jums greito ledo ir ateities startuose“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

Penktadienį Olandijoje prasidėjusias Europos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pirmenybes sėkmingai pradėjo vienintelė Lietuvos atstovė - Agnė Sereikaitė.

20-metė Lietuvos sportininkė 500 m rungtyje laimėjo trečiąjį atrankos čiuožimą (44,728 sek.), aplenkusi olandę Suzanne Schulting (45,965 sek.), vengrę Bernadett Heidum (46,043 sek.) ir ukrainietę Oleną Korinčiuk (46,320 sek.).

Antrojo atrankos etapo penktajame čiuožime A.Sereikaitė buvo antra (44,467 sek.), pralaimėjusi tik lenkei Patrycjai Maliszewskai (44,437 sek.), ir užsitikrino vietą šios rungties ketvirtfinalyje.

1500 m rungties ketvirtajame atrankos čiuožime lietuvė, aplenkusi penkias varžoves finišavo pirma (2 min. 33,192 sek.) ir kartu su Lara Van Ruijven (2:33,573) bei ruse Jekaterina Konstantinova (2:33,637) iškopė rungties pusfinalį.

A.Sereikaitei lygių nebuvo ir 1000 m rungties šeštajame atrankos čiuožime. Aplenkusi visas tris varžoves, lietuvė finišavo pirma (1:38,429) ir kartu su lenke P.Maliszewska (1:39,165) užsitikrino vietą šios rungties ketvirtfinalyje.