Rugsėjo 11-ąją Šveicarijos estafetinių bėgimų čempionate A.Šerkšnienė, atstovavusi „LC Zürich“ komandai, iškovojo sidabro (4 po 100 m) ir bronzos (mišri estafetė 4 po 400 m) medalius.

Lietuvos olimpietė socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje patvirtino, kad tai buvo jos paskutinės varžybos ir paaiškino, kodėl.

„Emocijų antplūdis – didžiulis. Labai noriu padėkoti visiems mane palaikiusiems: šeimai, draugams, treniruočių partneriams, sirgaliams, taip pat gydytojams, fizioterapeutams ir treneriams, be kurių profesionalaus sportininko karjera būtų neįmanoma. Dėkoju Šveicarijos klubui LCZ, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, taip pat buvusiai Kauno sporto mokyklai „Viltis“, kurioje pradėjau sportuoti. Norėčiau paspausti ranką dar daugeliui asmeniškai. Sportuodama pažinau labai daug įdomių žmonių ir tai man – viena didžiausių dovanų. Lengvoji atletika ne veltui vadinama sporto karaliene. Ji yra visų sporto šakų pagrindas, reikalauja disciplinos ir atsidavimo, daug sunkaus darbo, judesių tobulumo, sveikatos, proto aštrumo, kritinio mąstymo ir dar daugybės kitų savybių, kurios gali būti įgimtos arba ištreniruojamos. Mūsų rezultatai matuojami sekundės tūkstantosiomis dalimis ir centimetrais, kurie kartais ir skiria pergalę nuo nesėkmės. Tačiau turbūt tikslumas ir nuolatinės tobulo judesio paieškos savitai žavi ir ugdo mumyse pagarbą sau ir varžovui, kuria geriausias charakterio savybes, augina asmenybes, o tikslai kasdien išlieka tie patys: būti bent šimtąja sekundės dalimi greitesniems už save, bėgti greičiau, nei bėgome vakar. Džiaugiuosi, kad buvau būtent šitos sporto šakos atstovė, buvo didelė garbė atstovauti Lietuvos rinktinei. Man be galo patiko būti bėgimo takelyje ir dalytis juo su visais, suprantančiais šio sporto grožį ir magiją. Metas naujiems darbams ir iššūkiams. Taip pat grįžtu į šeimą, manęs ji jau seniai laukia. Visiems – ačiū!“ – rašė A.Šerkšnienė.

Lengvaatletė atstovavo mūsų šaliai Tokijo olimpinėse žaidynėse. A.Šerkšnienei priklauso 200 m bėgimo Lietuvos rekordas (22,99 sek.).

Apetitu nesiskundė

Tarp dvylikos ieties metikių, rugpjūčio 6-ąją kovosiančių dėl olimpinių medalių, pirmu bandymu pateko Liveta Jasiūnaitė.

Lietuvos lengvaatletė švystelėjo įrankį 61 m 96 cm ir tarp 30 dalyvių užėmė 8-ą vietą.

Kvalifikacinį normatyvą (63 m) įvykdė tik dvi sportininkės – lenkė Marija Andrejczyk (65 m 24 cm) ir amerikietė Maggie Malone (63 m 07 cm).

L.Jasiūnaitę taip pat aplenkė australės Kelsey-Lee Barber (62 m 59 cm) ir Mackenzie Little (62 m 37 cm), turkė Eda Tugsuz (62 m 31 cm), japonė Haruka Kitaguchi (62 m 06 cm) bei kinė Huihui Lyu (61 m 99 cm). Finale startuos ir latvė Madara Palameika (60 m 94 cm).

"Per atrankos varžybas – tik trys metimai, tad nevalia rizikuoti. Geriausia pirmais bandymais pasiekti aukštą rezultatą arba įvykdyti kvalifikacinį normatyvą, – paaiškino taktiką L.Jasiūnaitė. – Apetitas auga bevalgant, tad pasiekus vieną tikslą laukia kiti."

Savo rekordų nepagerino

Agnė Šerkšnienė nubėgo 400 m per 52,78 sek. ir bendroje įskaitoje tarp 45 dalyvių užėmė 33-ią vietą.

Į pusfinalį pateko 24 olimpietės. Lietuvės asmeninis šios rungties rekordas – 50,99 sek. Toks rezultatas būtų lėmęs vietą tarp aštuonių greičiausiųjų.

"Turint galvoje mano šio sezono rezultatus (geriausias pasiekimas 52,12 sek. – aut. past.), naujas asmeninis rekordas – itin sudėtinga užduotis. Iš esmės esu patenkinta, nes nebuvo ypatingo tikslo, juk tai – mano pirmos olimpinės žaidynės. Nežinau, ar paskutinės", – kalbėjo A.Šerkšnienė.

Tai, kad man po visų sveikatos problemų pavyko sugrįžti į krepšinį ir vėl žaisti varžybose – reikšmingas laimėjimas.

Vakar startavo ir trečias debiutantas lengvaatletis – Gediminas Truskauskas. 23-ejų metų vilnietis 200 m nubėgo per 21,02 sek. ir tarp 48 sprinterių užėmė 39-ą vietą.

"Esu patenkintas, kad pavyko patekti į tokio lygio varžybas, o rezultatu nesidžiaugiu. Norėjau bent pakartoti savo asmeninį rekordą (20,48 sek. – aut. past.)", – sakė G.Truskauskas.

Blykstelėjo ir estas

Lengvaatlečių varžybose Tokijuje buvo pagerintas jau antras pasaulio rekordas.

Prie aukso medalį iškovojusios trišuolininkės venesuelietės Yulimar Rojas (15,67 m) prisijungė norvegas Karstenas Warholmas, laimėjęs 400 m barjerinį bėgimą (45,94 sek.).

"Paskutinius 20 m nejaučiau kojų. Bėgau taip, lyg gelbėčiau savo gyvenimą", – tvirtino K.Warholmas.

7-ą vietą užėmęs Estijos bėgikas Rasmusas Magis (48,11 sek.) pagerino Estijos rekordą.

Planą įvykdė

Sunkiosios atletikos varžybose Arnas Šidiškis (svorio kategorija iki 109 kg) užėmė 11-ą vietą.

Debiutas: A.Šidiškis tvirtino įvykdęs savo planą – pateko į stipriausiųjų dvyliktuką. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Iš Anykščių kilęs olimpietis rovimo veiksmu iškėlė 156 kg, stūmimo – 187 kg.

"Rezultatas neįspūdingas, norėjau geresnio, bet įvykdžiau savo planą – patekau į dvyliktuką", – teigė Vinco Šlevinskio ir Algirdo Anankos auklėtinis.

Aukso medalį iškovojo uzbekas Akbaras Džurajevas (dvikovė – 430 kg), sidabro – armėnas Simonas Martirosianas (423 kg), bronzos – latvis Arturas Plesniekas (410 kg).

Netikėtas kelialapis

Įsibėgėjus žaidynėms paaiškėjo, kad Lietuvos olimpiečių gretas papildė treko dviratininkė Olivija Baleišytė. 

Tarptautinės dviračių sąjungos (UCI) kvietimas priimti likusią kvotą Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) pasiekė rugpjūčio 1-ąją.

"Olimpinio kelialapio atsisakė vienas iš nacionalinių olimpinių komitetų, todėl jis pasiūlytas Lietuvai – mūsų sportininkė buvo pirma tarp dviratininkių, likusių už atrankos brūkšnio. Situacija labai panaši į tą, su kuria susidūrėme dėl irkluotojų – vyrų porinės keturvietės įgulos", – sakė LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus.

O.Baleišytė rugpjūčio 8-ąją startuos dviračių treko daugiakovės (omniumo) varžybose.

Brolių pabaigtuvės

Ispanijos krepšininkai broliai Pau ir Marcas Gasoliai nutarė baigti karjerą nacionalinėje rinktinėje.

Tai 41-eų Pau ir 36-erių Marcas pareiškė po olimpinio turnyro ketvirtfinalio mačo, kurį ispanai 81:95 pralaimėjo JAV komandai, o abu broliai nepelnė nė taško.

Broliai: krepšininkai P. ir M.Gasoliai nusprendė baigti karjerą Ispanijos rinktinėje. / EFE nuotr.

"Protu ir širdimi galima įveikti bet kokius sunkumus. Tai, kad man po visų sveikatos problemų pavyko sugrįžti į krepšinį ir vėl žaisti varžybose, – reikšmingas laimėjimas, – kalbėjo P.Gasolis. – Tačiau su rinktine jau atsisveikinu, o ar verta toliau rungtyniauti klubų lygiu – nuspręsiu pasitaręs su šeima."

P.Gasolis su Ispanijos ekipa iškovojo tris olimpinius medalius (du sidabro ir bronzos), tapo pasaulio ir triskart Europos čempionu. M.Gasolio trofėjų kolekcijoje – du olimpiniai sidabro medaliai, du pasaulio ir du Europos čempiono titulai.

Į pusfinalį įsiveržė Slovėnijos krepšininkai, ketvirtfinalyje 94:70 sutriuškinę Vokietijos atstovus. Nugalėtojams Zoranas Dragičius pelnė 27 taškus (iš jų 5/7 tritaškių), Luka Dončičius – 20 (8 atkovoti kamuoliai, 11 rezultatyvių perdavimų).

Dėl bilieto į finalą slovėnai susikaus su prancūzais, kurie 84:75 eliminavo italus.

Lengvoji atletika. 4.50 val. Lietuvos laiku ieties metimo varžybų B grupėje rungsis ieties metikė L.Jasiūnaitė. Jos, kaip ir kitų 29 dalyvių tikslas – per vieną iš trijų bandymų nuskraidinti ietį 63 m arba pasiekti rezultatą, kuris leistų patekti į finalininkių dvyliktuką.

L.Jasiūnaitė į olimpines žaidynes pagal reitingą pateko 22-a. Jos asmeninis rekordas yra 63 m 98 cm, o geriausias šio sezono rezultatas – 62 m 73 cm.

„2019-aisiais L.Jasiūnaitei iki olimpinio normatyvo trūko 2 cm. Per tą laiką kaunietė subrendo ir reitinge praktiškai nenukrito žemiau, jos pozicija išliko stabili. Kiekvieną dieną jos sportinė forma gerėja ir mus tenkintų, jeigu ieties metikė patektų į finalą“, – prieš žaidynes sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir generalinė sekretorė, šalies lengvaatlečių olimpinės komandos vadovė Tokijuje Nijolė Medvedeva.

4.17 val. penktajame iš šešių 400 m ketvirtfinalio bėgimų startuos A.Šerkšnienė. Į pusfinalį keliaus po tris greičiausias kiekvieno bėgimo dalyves ir dar šešios, parodžiusios geriausius rezultatus, bet nepatekusios į pirmuosius trejetus.

A.Šerkšnienės asmeninis rekordas – 50,99 sek., geriausias šio sezono rezultatas – 52,12 sek.

„Agnė pretendavo vykti į dvejas olimpines žaidynes, bet nepateko. Į olimpinį traukinį dabar ji įšoko trečiu bandymu. Tai labai motyvuota, pajėgi sportininkė. Per pastaruosius porą metų ji stabiliai rodė aukštus rezultatus“, – pastebėjo N.Medvedeva.

5.29 val. Lietuvos laiku olimpinėse žaidynėse debiutuos G.Truskauskas. Jis kovos ketvirtajame iš septynių 200 m atrankos bėgimų. Iš kiekvieno į pusfinalį pateks po tris greičiausius ir dar trys sportininkai pagal geriausius rezultatus.

Lietuvis šiemet pasiekė asmeninį rekordą – 20,48 sek.

„23-ejų Gediminas tarp mūsų olimpiečių lengvaatlečių jauniausias, jo patekimas į Tokiją daugeliui buvo maloni staigmena. Dar pavasarį neturėjome jokių vilčių, kad jis galėtų tapti olimpiečiu, svajones siejome su Paryžiumi. Gediminas – ypač talentingas sprinteris, jį surado ir užaugino trenerė Danutė Skirmantienė bei perdavė Martui Skrabuliui. Per pasaulio ir Europos savo amžiaus grupių čempionatus jis dalyvaudavo 400 m ir 200 m bėgimo varžybose, o dabar specializuojasi 200 m trasoje. Praktiškai per paskutinį atrankos mėnesį Gediminas padarė tai, apie ką svajojo visą savo karjerą. Debiutuodamas olimpinėse žaidynėse jis įgis neįkainojamos patirties, pajaus olimpinę dvasią“, – teigė N.Medvedeva.

Sunkioji atletika. 7.50 val. ryto Lietuvos laiku Tokijuje prasidės sunkiosios atletikos svorio kategorijos iki 109 kg B grupės varžybos, kurioje su keturiais konkurentais kovos A.Šidiškis. A grupės turnyras, po kurio paaiškės galutinė rikiuotė, startuos 13.50 val. Čia varžysis devyni sunkiaatlečiai.

„Džiugu, kad aš Europos žemyne buvau tarp reitingo lyderių ir galiu vykti į Tokiją. Po žinios, kad patekau į olimpines žaidynes, sulaukiau daug sveikinimų – žinučių socialiniuose tinkluose, skambučių. Malonu, kai sulauki tiek dėmesio. Tiek metų paaukota sportui, išlieta tiek prakaito, pakeltos tonos svorių ir pagaliau nusišypsojo sėkmė“, – džiaugėsi A.Šidiškis.

Atleto asmeninis rovimo veiksmu pasiektas rekordas – 166 kg, stūmimo veiksmu daugiausia yra iškėlęs 200 kg.

Tai – aštuntas sezono rezultatas pasaulyje šiemet. Greičiau už A.Šerkšnienę šio žiemos sezono metu bėgo vos trys europietės: olandės Femke Bol (50,81 sek.) ir Lieke Klaver (51,48 sek.) bei britė Zoey Clark (52,03 sek.). Buvusį Lietuvos rekordą, kurį pasiekė 2019 metų Europos uždarų patalpų čempionato pusfinalyje, A.Šerkšnienė pranoko 0,21 sek.

„Šiandien save nustebinau. Sezono pradžia buvo sunki, o ir pats sezonas prasidėjo kitaip nei įprastai: visada važiuodavome į stovyklą, ją darydavome ilgesnę ir grįždavome tik prieš nacionalinį čempionatą. Dabar stovykla buvo anksčiau, sezoną taip pat pradėjome anksčiau. Nebuvau pasiruošusi bėgti greitai, nes tiesiog vis dar vyksta treniruotės. Dar šią savaitę darėme vieną sunkią treniruotę, po kurios nebuvau tikra, kad atsistatysiu iki varžybų“, – pasakojo A.Šerkšnienė.

Nesitikėjau šiandien bėgti taip gerai, po finišo nesupratau, kad čia rekordas.

Lengvaatletė švieslentėje išvydusi rezultatą kurį laiką nesuprato, kad pagerino Lietuvos rekordą. Ją džiugino jau vien tai, jog distanciją ji įveikė 0,86 sek. greičiau nei praėjusį savaitgalį tame pačiame Maglingeno manieže vykusiose varžybose.

„Nesitikėjau šiandien bėgti taip gerai, po finišo nesupratau, kad čia rekordas. Galvojau, o, kaip gerai subėgau, apsidžiaugiau dėl to. Ir tik po kokios minutės supratau, kad tai rekordas“, – nusijuokė A.Šerkšnienė.

Šveicaro Flavio Zbergo auklėtinė 2018 metais net 7 sykius gerino Lietuvos rekordus, 2019 – vieną. Tačiau po tų metų pavasarį patirtos traumos grįžti į aukščiausią sportinę formą lietuvei prireikė daugiau nei metų. Praėjusį rugsėjį ji įspūdingai debiutavo Deimantinės lygos varžybose, finišavusi antra, o šiandien pasiektas rekordas jai tapo pirmuoju po 23 mėnesių pertraukos.

„Tikėjausi, kad grįšiu ir kad būsiu geros formos. Svarbu gerai dalyvauti žiemą ir nesinori palikti vasarai, paskutinei minutei, tų taškų rinkimo ir normatyvo vykdymo. Labai norėjau, kad pasiruošimas gautųsi ir dar žiemą grįžčiau į buvusią formą. Tą padaryti pavyko“, – sakė A.Šerkšnienė.

Sportininkė normatyvo į Tokijo olimpines žaidynes dar neturi, tačiau į jas patektų pagal planetos reitingą. Po sėkmingo starto Šveicarijoje reitinge ji turėtų pakilti iš 45 pozicijos į 40-ąją. Tokijuje 400 m rungtyje varžysis 48 bėgikės.

Dėl dalyvavimo kovo 4-7 dienomis Torunėje (Lenkija) vyksiančiame Europos uždarų patalpų čempionate A.Šerkšnienė gali būti tikra. Prieš dvejus metus Glazge bėgikė ne tik pagerino šalies rekordą, bet ir pateko į finalą, kuriame užėmė ketvirtą vietą.

„Kiekviename čempionate viskas prasideda nuo nulio. Nesvarbu, kelintą sezono rezultatą turi, kaip bėgosi prieš savaitę ar dvi. Kiekviena dalyvė planuoja savo piką, kiekviena eina skirtingu keliu. Uždarų patalpų sezone sunku kažką prognozuoti, tiesiog tikiuosi, kad nepritrūks sėkmės ir čempionatas praeis sklandžiai“, – vylėsi A.Šerkšnienė.

A. Šerkšnienė Maglingene (Šveicarija) laimėjo 200 m bėgimą, pasiekusi asmeninį uždarų patalpų rekordą – 23,59 sek. 60 m rungtyje nuotolį ji nubėgo per 7,55 sek., nuo savo geriausio karjeros rezultato atsilikusi vos 0,02 sek. Tuo tarpu savo pagrindinėje rungtyje, 400 m bėgime, ji triumfavo pasiekusi geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 52,98 sek.

Panašius rezultatus sportininkė demonstravo ir pirmuose 2019-ųjų startuose: tą žiemos sezoną ji baigė pasiekusi Lietuvos rekordą bei Europos čempionate iškovojusi ketvirtą vietą.

„Laikai panašūs. Dėl to džiaugiuosi, bet žinau, kokių dar yra trūkumų. Kadangi tų trūkumų yra, sezonui įsibėgėjus turėtų būti geriau. Pirmi startai neblogai, labiausiai džiaugiuosi 200 m rezultatu, nes jis parodo, kad greitis grįžta. O 400 m rungtyje dar reikia padirbėti“, – savaitgalio startus apibendrino A. Šerkšnienė.

Už 400 m rezultatą sportininkė pelnė 1138 taškus ir atnaujinus atrankos į Tokijo olimpines žaidynes reitingą iš 50 pozicijos pakils į 45-46-ąją. Patekimą į žaidynes garantuotų 48-oji vieta, liepos pirmą savaitę sustabdžius reitingą.

„Žiema yra svarbi, galima įsidėti nemažai taškų į reitingo krepšelį, bet vasara yra svarbesnė. Tačiau vasarą atrankos laikotarpis truks tik truputį daugiau nei mėnesį, tad nesinori visko palikti paskutinei minutei. Reitingas man atrodo nepatikimas, nes iki paskutinės minutės nebūsi užtikrintas, ar patekai, ar ne. Labiau norėtųsi daryti normatyvą, o jį realu įvykdyti tik vasarą“, – sakė A. Šerkšnienė.

Dortmunde (Vokietija) vykusiose „World Athletics Indoor Tour“ serijos varžybose penktą vietą užėmė S.Bertašius, 1500 m įveikęs per 3 min. 42,23 sek. Šis rezultatas tik 0,17 sek. prastesnis už šalies rekordą, kurį bėgikas pasiekė praėjusių metų vasarį Belgrade.

„Rezultatas tikrai džiugina, juolab, kad pagrindinės varžybos tik už mėnesio ir iki jų dar bus galima patobulinti savo formą. Retai dalyvauju komercinėse varžybose žiemą, todėl kiekvieną šansą norisi išnaudoti kuo geriau. Šį kartą bėgau kiek atsargiau, laikiausi grupės gale, o antroje distancijos pusėje artėjau prie lyderių. Manau, kad rezervo dar tiktai turiu, labai norėtųsi ir šią žiemą pagerinti asmeninį rekordą“, – teigė S. Bertašius.

Bėgikas pelnė 1148 taškus bei iš 38 vietos reitinge turėtų pakilti į 36-ąją. Tokijuje varžysis 45 šios rungties bėgikai.

„Neskaičiuoju taškų. Žinoma, pasidomiu į kokio lygio varžybas važiuoju, bet savo asmeninės įskaitos neseku. Manau, kad man tai tik sukeltų papildomos įtampos. Stengiuosi koncentruotis į pagrindinį savo tikslą – rezultato gerinimą. Jei jis gerės, tada ir reitingo sistemoje pavyks išlaikyti turimas pozicijas“, – sakė S.Bertašius.

Tiek A. Šerkšnienė, tiek S. Bertašius Europos uždarų patalpų čempionato normatyvus įvykdė dar pernai. Svarbiausias žiemos sezono varžybos – žemyno pirmenybės – vyks kovo 4-7 dienomis Torunėje (Lenkija).

32-ejų lietuvė 400 metrų nubėgo per 51,80 sek. ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą užėmė antrąją vietą.

A.Šerkšnienė nusileido tik olandei Lieke Klaver, kuri distanciją nubėgo per 50,98 sek.

Geriausią sezono rezultatą lietuvė pagerino 0,04 sek. Jai pačiai priklausantis Lietuvos rekordas, pasiektas prieš dvejus metus, yra 50,99 sek.

Romoje varžėsi ir dar vienas lietuvis – šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.

Jis antru bandymu įveikė į 2,18 m aukštį iškeltą kartelę ir užėmė ketvirtąją vietą.

Lietuvį aplenkė geriausią sezono rezultatą pasiekęs ukrainietis Andrijus Procenka (2,30 m) bei italai Gianmarco Tamberi (2,27 m) ir Stefano Sottile (2,18 m). Pastarasis aplenkė A.Glebauską todėl, kad 2,18 m aukštį įveikė iš pirmo mėginimo.

Vieni sportininkai pateisino lūkesčius, kiti – nustebino, o kai kurie – nuvylė. Kas sėkmingiausiai išnaudojo keistąjį sezoną prieš čempionatais perpildytus 2021-uosius?

Sprinto rungtys

Lyderis. Ryčio Sakalausko pasiekti Lietuvos rekordai braška. Europos čempionato finalininko pėdomis žengiantis Gediminas Truskauskas šiemet buvo nenugalimas – laimėjo ne tik gimtinėje, bet ir Baltijos čempionate. Šalies pirmenybėse Palangoje 100 m jis nubėgo per 10,37 sek. (penktas rezultatas Lietuvos istorijoje), 200 m – per 20,83 sek. (antras rezultatas istorijoje, Lietuvos čempionatų rekordas).

Marto Skrabulio treniruojamo G.Truskausko rezultatai figūruoja geriausiųjų 10-ukuose tarp iki 23 metų grupės sportininkų Europoje. Panašu, kad Lietuvos sprinto mokykla užsiaugino naują žvaigždę.

Sugrįžimas. Po traumos atsigavusi Agnė Šerkšnienė jau primena tą Agnę, kuri 2018 metais pasiekė septynis Lietuvos rekordus. Šiemet lengvaatletė geriausius sezono rezultatus užfiksavo Šo de Fone (Šveicarija): 200 m – 23,33 sek., 400 m – 52,24 sek. Panašius rezultatus ji demonstravo ir šalies čempionate, kuriame iškovojo du aukso medalius.

Maža to, šiuos rezultatus A.Šerkšnienė pasiekė nedarydama tam tikrų pratimų treniruotėse, kurie galėtų priminti apie 2019-ųjų pavasarį patirtą traumą.

Kylanti žvaigždė. Sprinterės Gutjeros Šiaučiulytės ir šuolininko į tolį Algio Ožechausko dukra Andrė Ožechauskaitė talentą neabejotinai paveldėjo iš tėvų. 16-metė šalies čempionate pakartojo Lietuvos U18 amžiaus grupės rekordą, 100 m nubėgusi per 11,71 sek.

Įdomu tai, kad šis rekordas priklausė dviem olimpietėms – Linai Grinčikaitei ir Agnei Visockaitei. Ar šių lengvaatlečių bei savo trenerės Austros Skujytės pėdomis paseks Andrė?

Vidutiniai ir ilgi nuotoliai

Lyderis. Simui Bertašiui 2020-ųjų laimikis buvo dosnus – vien tik pergalės ir du šalies rekordai. Pirmąjį jis pasiekė dar žiemą, 1500 m nubėgęs per 3 min. 42,06 sek. Tuo tarpu antrasis krito LLAF taurės varžybose, kur jis pagerino net nuo 1957-ųjų Jonui Pipynei priklausiusį 1 mylios rekordą: S.Bertašius šį nuotolį įveikė per 3 min. 59,25 sek. (dešimtas sezono rezultatas planetoje).

1500 m distanciją greičiausiai Simas šį sezoną nubėgo Lietuvos čempionate – 3 min. 40,34 sek. Beje, iš visų Lietuvos bėgikų būtent S.Bertašius užima aukščiausią poziciją planetos reitinge ir turi didžiausias galimybes patekti į Tokijo olimpines žaidynes.

Sugrįžimas. Vaidai Žūsinaitei-Nekriošienei motinystė suteikė sparnus. Lengvaatletė puikiai startavo 5000 m distancijoje (16 min. 30,43 sek.), 10 000 m rungtyje pasiekė dešimtą rezultatą šalies istorijoje (34 min. 40,86 sek.), o Trakų pusmaratonyje pagerino asmeninį rekordą (1 val. 15 min. 20 sek.).

Vos prieš metus mama tapusios stajerės greičiai suteikia vilčių, kad sportininkė gali ne tik pasiekti savo maratono rekordą, bet ir įšokti į Tokijo žaidynių traukinį.

Kylanti žvaigždė. Justino Beržanskio treniruojama šiaulietė Greta Karinauskaitė kliūtinį bėgimą atrado tik šiemet. Pirmi bandymai įspūdingi: pagerinti Lietuvos 18-mečių ir 19-mečių rekordai 1500 m kliūtinio bėgimo distancijoje manieže (4 min. 53,76 sek.) bei U20 rekordas dvigubai ilgesniame nuotolyje stadione (10 min. 42,24 sek.).

Prie viso to 19-metė sportininkė iškovojo dvi pergales Baltijos jaunimo čempionate (2000 m kliūtinis bėgimas ir 3000 m), tapo Lietuvos čempione tarp suaugusiųjų.

Metimų rungtys

Lyderis. Andrius Gudžius ir toliau išlieka neabejotinu Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės lyderiu. Sezono dar nebaigęs disko metikas įrankį už 67 metrų ribos šiemet jau nuskraidino 7 kartus, o geriausias jo rezultatas – 68,68 m – planetoje yra ketvirtas.

Vietiniame fronte A.Gudžius laimėjo visas varžybas, tapo Baltijos čempionu, o tarptautiniuose startuose yra vienintelis, kuriam pavyko mesti iššūkį nepralaiminčiam švedui Danieliui Štahliui.

Proveržis. Maloniausiu sezono atradimu tapo disko metikė Ieva Zarankaitė – praėjusiais metais pasiektą savo asmeninį rekordą ji šią vasarą pagerino net 3,5 metro! Pirmoje sezono pusėje asmeninius rekordus Vitos Zarankienės auklėtinė gerino kiekvienose varžybose, už 60 metrų ribos metė penkiose jų. Geriausias Ievos rezultatas – 61,88 m – planetos sezono sąrašuose yra 15-as, Europoje – šeštas.

Kylanti žvaigždė. 17-metis Mykolas Alekna šią vasarą įrodė, kad Lietuvos disko metikų pergalių tradicija realiai gali būti pratęsta. Sportininkas šiemet dukart pagerino šalies 17-mečių rekordą, mesdamas 1,75 kg svorio diską. Mykolo rezultatas – 62,19 m – tarp U20 amžiaus grupės sportininkų šiemet yra ketvirtas.

Toli skrieja ir suaugusiųjų svorio įrankis: LLAF taurės varžybose M.Alekna jį nusviedė 57,68 m bei įvykdė normatyvą sporto meistro ženkleliui.

Šuolių rungtys

Lyderė. Trišuolininkei Dovilei Kilty keistasis sezonas buvo neblogas. Lietuvos čempionatą ji laimėjo nušokusi 14,18 m – tai dešimtas rezultatas planetoje šiemet. Solidžiai D.Kilty šuoliavo ir Deimantinės lygos etape Monake, kur startuodama su itin tituluotomis varžovėmis, užėmė ketvirtą vietą (13,98 m).

Europos geriausių trišuolininkių sąraše lietuvaitė rikiuojasi šešta.

Sugrįžimas. 2014 metais pasaulio jaunimo čempionate Jogailė Petrokaitė užėmė ketvirtą vietą ir buvo išrinkta kylančia Lietuvos lengvosios atletikos žvaigžde. Po dvejų metų ji prasimušė į suaugusiųjų Europos čempionatą Amsterdame, 2017 metais šokinėjo Europos iki 23 metų čempionato finale, tačiau po to karjerą pristabdė traumos.

2020-ieji tapo šuolininkės sugrįžimo į viršūnę metais: Baltijos čempionate J.Petrokaitė pasiekė asmeninį rekordą (6,57 m) bei tapo geriausia šių pirmenybių ir LLAF taurės varžybų lengvaatlete apskritai.

Kylančios žvaigždės. Trys trenerių dueto Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko auklėtiniai kitų metų Europos iki 23 metų čempionate gali suskambėti garsiai.

Septintą rezultatą planetoje tarp bendraamžių šuoliuose į tolį šiemet užfiksavo 19-metė Luka Garšvaitė: Lietuvos jaunimo čempionate ji nušoko 6,33 m, Lietuvos čempionate – 6,35 m. 20-metė trišuolininkė Vaida Padimanskaitė šalies čempionate pasiekė šeštą rezultatą šalies istorijoje, o pasaulyje tarp suaugusiųjų patenka į Top-40 (13,58 m). Tuo tarpu šuolininkas į aukštį Augustas Bukauskas šiemet peršoko 216 cm (aštuntas jaunimo grupės rezultatas pasaulyje).

Daugiakovė

Lyderis. Edgaras Benkunskas net ir neturėdamas didesnės konkurencijos Lietuvos čempionate, daugiakovės varžybas baigė su asmeniniu rekordu. 7643 taškai – dešimtas rezultatas šalies istorijoje, šeštas tarp U23 amžiaus grupės Europoje šiemet.

Dešimtkovininkas šią vasarą pasiekė ir krūvą rekordų atskirose rungtyse: šuoliuose į aukštį, 400 m, 100 m, 110 m barjeriniame bėgime ir ieties metime.

Europos lengvosios atletikos čempionato finalas, Europos uždarų patalpų čempionato 4-oji vieta, daugybė Lietuvos bėgimo rekordų (200 m – 22,99 sek., 400 m – 50,99 sek. ir uždarų patalpų 400 m – 52,33 sek.). 2018-aisiais A.Šerkšnienė įsitvirtino 400 m bėgimo rungties pasaulio elite, tačiau po geriausių karjeros metų atėjo skausmingiausi.

– Rūpesčiai prasidėjo maždaug balandžio viduryje, prieš pat pirmą treniruočių stovyklą. Iš pradžių neatrodė labai blogai, tad išskridau į Turkiją. Ten rengiau kitokio pobūdžio treniruotes, sportavau taip, kaip galėjau. Tikėjomės, kad skausmai greitai praeis. Grįžusi ėjau pas gydytojus, jie taip pat manė, kad viskas greitai susitvarkys – diagnozavo nervo uždegimą. Tačiau mano savijauta po truputį vis prastėjo, – pasakojo bėgikė. – Blogiausia buvo praeitų metų birželį, per patį vasaros sezono įkarštį. Negalėjau bėgti sprinto, atlikti pratimų su štanga, tad rengėme ištvermės ir tam tikras greičio treniruotes. Buvo tikra kančia, pirmiausia – psichologinė, tam išeikvojau daugiausia energijos. Atrodė netgi taip: jei skausmai liausis, vis tiek jau nebegalėsiu visa jėga startuoti svarbiausiose varžybose. Dabar, manau, jau viskas gerėja, bet reikia itin dėmesingai reaguoti į tai, ką sako kūnas – ką galima daryti ir ko negalima, reikia daugiau poilsio, reabilitacijos pratimų, daug kantrybės. Tačiau jaučiuosi geriau, smagu bėgti ir noriu dalyvauti varžybose. Jau startavau porą kartų, rezultatai kol kas ne tokie geri, kaip per praeitas dvi žiemas, bet tai tik tarpinis etapas.

Nenorėčiau vykti į Tokijo žaidynes žinodama, kad mano galimybės – ribotos. Norėčiau olimpiadoje jaustis tvirtai.

– Jūs dusyk sugrįžote į sportą – po motinystės atostogų ir dabar – po traumos. Kuris kartas buvo sudėtingesnis?

– Manau, kad šis. Nesijaučiu visiškai atsigavusi, esu, kaip sakoma, pakeliui. Nesu tikroji Agnė, kuri buvo prieš traumą. Po motinystės atostogų sugrįžau į sportą, bet ne į tą patį lygį, o į tokį, apie kurį net nesvajojau (juokiasi – red. past.). Tada net pati stebėjausi, kad apskritai galiu taip gerai bėgti. O dabar žinau, kad galiu ir turėčiau bėgti greičiau, bet mano lygis vis dar vidutinis. Reikia mažinti lūkesčius, nespausti savęs, nors elgiuosi priešingai.

– Šį žiemos sezoną norėjote pasiekti tam tikrą rezultatą ar kad bėgdama nebejaustumėte skausmų?

– Iki Kalėdų net nežinojau, ar startuosiu šį žiemos sezoną. Negalėjau normaliai bėgti ir nebuvau tikra, ar išvis galėsiu dalyvauti varžybose. Viskas paaiškėjo treniruočių stovykloje Pietų Afrikos Respublikoje. Po ilgos pertraukos – beveik po metų – pirmą kartą per dieną treniravausi po du kartus. Buvo baisoka – ar atlaikysiu? Džiaugiuosi, kad stovykla susiklostė gana gerai, todėl su treneriu nusprendėme, kad reikia pabandyti dalyvauti varžybose žiemą. Pirmas 400 m startas "Q-Meeting" varžybose Maglingene – 53,64 sek. Rezultatas – vidutinis, bet kaip sugrįžus – gerai.

– Kokie jūsų siekiai šiais – olimpiniais – metais?

– Tikrai nenorėčiau vykti į Tokijo žaidynes žinodama, kad mano galimybės – ribotos. Norėčiau olimpiadoje jaustis tvirtai, tačiau pirmiausia reikia į ją patekti. Šiuo metu mano pozicija pasaulio reitingų lentelėje nuteikia optimistiškai, bet reitingas – ne šimtaprocentė garantija, ją suteikia tik įvykdytas kvalifikacinis normatyvas. Viskas spręsis gegužės, birželio mėnesiais. Tikiuosi iki vasaros įgyti geriausią sportinę formą.

Ji nuotolį įveikė per 54,84 sek.

Eglė Balčiūnaitė 800 m bėgime užėmė dešimtąją vietą (2.04,36 – geriausias Lietuvos sezono rezultatas).

Talsų (Latvija) ieties metimo taurės varžybose Indrė Jakubaitytė moterų grupėje užėmė antrąją vietą (56 m 69 cm).