Paskutinį kartą įmonė pelningai dirbo 2013 metais – gauta apie 3,4 mln. eurų (11,7 mln. litų) pelno, o vėliau kasmet patyrė nuostolių, kurie pernai siekė 27,5 mln. eurų, rodo įmonės Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.

„Akmenės cemento“ vadovas Artūras Zaremba BNS sakė, kad nuostoliai jau vargino, todėl 2022 metų rezultatas itin džiugina.

„Aišku, po tokio ilgo periodo jis džiugina, nes jau buvome pavargę nuo rezultato tokio, tai kaip ir geras impulsas yra. Pavyko suvaldyti pajamas ir sąnaudas, turėti teigimą skirtumą“, – teigė A. Zaremba.

Jis taip pat sakė, kad apyvartą taip pat didino išaugusi cemento pardavimo kaina, teigiamo rezultato siekti padėjo skolų bankams sumažėjimas ir sprendimas palankesnėmis sąlygomis skolintis iš patronuojančios bendrovės, taip pat – fiksuota elektros kaina, leidusi išvengti papildomų energetinių sąnaudų.

Įmonės pajamos praėjusiais metais augo 53 proc. iki 133,6 mln. eurų (2021 metais – 87,5 mln. eurų). Anot vadovo, tokių rezultatų pasiekti padėjo padidėjusi paklausa ir iš Lietuvos dingęs baltarusiškas cementas.

Buvo ženklus augimas mūsų regione statybų industrijoje, tiek Lietuvoje  vartojimas ženkliai augo, tiek Skandinavijos šalyse, kas mums labai padėjo. 

„Buvo ženklus augimas mūsų regione statybų industrijoje, tiek Lietuvoje  vartojimas ženkliai augo, tiek Skandinavijos šalyse, kas mums labai padėjo. Aišku, įtakos nemažos turėjo ir tai, kad neliko mums labai nepalankaus konkurento mūsų regione, neliko baltarusiško cemento, nes jie didelę dalį rinkos atsiriekdavo Lietuvoje“, – kalbėjo A. Zaremba.

Pernai įmonė pardavė 1,4 mln. tonų cemento – 6 proc. daugiau nei 2021 metais, gamyba augo 8 proc. iki 1,5 mln. tonų. Lietuvoje parduota beveik 1,1 mln. tonų, arba 75 proc., likęs kiekis – Europos Sąjungos šalyse.

Bendrovės metiniame pranešime nurodoma, kad cemento pardavimų apimtys šiemet išliks tokios pat, bet A. Zaremba sako, jog šiemet rezultatai bus prastesni.

„Panašu, kad mes nepasieksime tų kiekių, kurie buvo 2022 metais, bus mažesni, nes jaučiame sumažėjimą vietinėje rinkoje, tas akivaizdžiai matosi, vartojimas Lietuvoje krenta, o eksporto rinkose mes nesame pagrindinis žaidėjas, esame numeris ketvirtas-penktas“, – sakė A. Zaremba.

„Akmenės cementas“ kontroliuoja statybų ir transporto įmones „Medis ir betonas“, „Cemeka“, „Lankų bokštai“, „Glomus“ ir „Akmenės transportas“. Grupėje pernai iš viso dirbo 535 darbuotojai.

Bendrovė šiuo metu diegia 22 mln. eurų vertės įrangą kietojo atgautojo kuro, gaminamo iš pramoninių atliekų, deginimui. Šiemet ji turėtų padėti pakeisti 25 proc., 2024 metais – iki 75 proc. gamyboje naudojamų anglių. 

Didžiąją dalį būtino kietojo atgautojo kuro „Akmenės cementas“ įsigis užsienyje.

Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Schwenk Zement Beteilgungen“ valdo 97 proc. „Akmenės cemento“ akcijų.

Dėl apylinkėse plytinčių cemento gamybai tinkamų klinčių klodų rajono centras Naujoji Akmenė tradiciškai laikoma sunkiosios pramonės miestu, čia ilgus metus veikia didžiausia rajono darbdavė, vienintelė šalyje cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“.

Tačiau jau artimiausiu metu situacija darbo rinkoje turėtų pasikeisti – nemažas investicijas ir apie 1 tūkst. naujų darbo vietų rajone žada viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių – Vakarų medienos grupė (VMG).

Miesto valdžia ir rajone jau veikiančių įmonių atstovai tikisi, kad VMG atėjimas paskatins atlyginimų augimą, sumažins nedarbo lygį, į rajoną pritrauks daugiau smulkiųjų verslininkų.

Tikisi išjudinti miestą

Rugpjūčio viduryje VMG Akmenės rajone pradėjo statyti 140 mln. eurų vertės medžio drožlių gamyklą. Gamybą čia planuojama pradėti 2020 metų pradžioje ir įdarbinti apie 150 darbuotojų. Galutinai užbaigusi plėtrą, grupė čia iš viso ketina sukurti apie 1 tūkst. darbo vietų.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad didelių pramonės įmonių atėjimas į regionus visuomet suteikia daugiau stabilumo.

„Didžiausias veiksnys, kuris trukdo ateiti įmonėms į regionus, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. VMG neslepia, kad tam tikras kiekis čia bus atvežta iš Mogiliovo gamyklos Baltarusijoje. Investuotojo atėjimas neabejotinai kilstels ir atlyginimų kartelę. Darbo jėga turi savo kainą ir vertę. Regionuose jaunimui yra blogai, nes nėra daug alternatyvų rinktis darbo vietą, todėl naujų įmonių atsiradimas didina alternatyvų skaičių ir kartu kelia patrauklumą gyventi regione“, – BNS sako Akmenės rajono vadovas.

Didžiausias veiksnys, kuris trukdo ateiti įmonėms į regionus, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ Akmenės rajone siekė 644,6 euro ir visoje Šiaulių apskrityje atsiliko tik nuo Šiaulių miesto (647,3 euro). Šalyje Akmenės rajonas pagal šį rodiklį buvo 17-as.

Per 500 darbuotojų turintis didžiausias rajono darbdavys „Akmenės cementas“ liepą, „Sodros“ duomenimis, darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 1170,9 euro. Tuo metu beveik 750 darbuotojų turinčioje VMG įmonėje „Klaipėdos mediena“ vidutinis atlyginimas liepą siekė beveik 1265 eurus.

VMG savininkas Sigitas Paulauskas BNS sako nesibaiminantis, jog gamyklai Akmenės rajone pritrūks darbuotojų. Jis pripažįsta, kad veiklos pradžioje laikinai į gamyklą bus perkelti specialistai iš grupės gamyklų Mogiliove ir Klaipėdoje.

„Kai atsiranda gerai apmokamos darbo vietos ir socialiniai paketai, žmonės patys mus susiranda. Mes statome jau trečią plyno lauko gamyklą ir niekados nebuvo problemų, kad pastačius gamyklą nebūtų žmonių. Manome, kad mokamas atlyginimas ir socialinės garantijos paskatins pas mus atvažiuoti žmones ne tik iš Naujosios Akmenės, bet ir iš Mažeikių, Šiaulių, iš viso regiono“, – BNS sakė S. Paulauskas.

Jis teigė tikintis, kad sulig naujos darbo jėgos antplūdžiu Naujojoje Akmenėje taip pat suaktyvės smulkusis verslas.

„Be problemų atsiras ir nuolat veikiančių restoranų, ir viešbučių, turi atsirasti vieta, kuri sukeltų trauką į čia. Ateinanti pramonė ir aktyvi veikla pakelia ir patį miestą. Jeigu gamyklos puikiai veikia, tai ir miestas didėja. Mūsų projektas dar tik pajudėjo, o jau girdim, kad butų kainos mieste auga“, – pasakojo VMG vadovas.

Vilioja emigrantus

S. Paulauskas taip pat viliasi, kad investicijos regionuose paskatins emigrantus sugrįžti į Lietuvą.

„Iš šių teritorijų yra nemažai išvažiavusių žmonių ir tikiu, kad jie čia sugrįš, kai pamatys, kai čia, savo tėvynėje ir šeimoje gali gauti tą patį atlyginimą. Kad ir šiek tiek mažesnį, bet jis čia gyvens su savo šeima ir draugais. Tikrai tikiu, kad į šitą regioną sugrįš daug žmonių ir įsidarbins pas mus“, – kalbėjo VMG vadovas ir savininkas.

Šiaulių teritorinės darbo biržos Akmenės skyriaus vedėjas Algis Rudys BNS teigė, kad vietos gyventojai jau domisi galimybėmis įsidarbinti VMG, pastebimi ir iš užsienio grįžtantys lietuviai.

„Sulig žiniasklaidoje nuskambėjusia informacija apie šią (VMG – BNS) investiciją, tarp bedarbių susidomėjimas yra pakankamai didelis. Pastaraisiais mėnesiais taip pat pajautėme, kad į rajoną grįžta asmenys iš užsienio, jų galima priskaičiuoti dešimtimis. Tokio judėjimo praėjusiais metais nebuvo“, – BNS sakė A. Rudys.

Nedarbo lygis Akmenės rajone, rugpjūčio pabaigoje siekęs 11,9 proc., pastaraisiais metais mažėja, tačiau vis dar yra vienas didžiausių šalyje, o Šiaulių apskrityje pagal šį rodiklį lenkia tik Kelmę (13,7 proc.).

Vietos Darbo biržos vadovo teigimu, bendradarbiaujant su VMG jau pradėta ieškoti įmonei reikalingų specialistų.

„Dabar atliekame parengiamąjį darbą, kiek potencialiai turėsime registruotų žmonių darbo biržoje. Bandome prognozuoti ir planuotis, kiek ir kokių kvalifikacijų reikės, kad galėtume perkvalifikuoti darbuotojus. Mūsų rajone jau jaučiamas judėjimas, žmonės domisi galimybėmis ten dirbti, domisi profesijomis, kurių jiems reikės ir manau, kad tai sujudins darbo rinką bei pakels atlyginimų vidurkį rajone“, – pasakojo A. Rudys.

Konkurentai nesnaudžia

Šiuo metu Akmenės rajone daugiausiai darbuotojų turinčios įmonės nesibaimina VMG atėjimo, bet pripažįsta, kad tam tikra darbuotojų kaita neišvengiama.

„Darbuotojų persiskirstymas visada būna, bet kuo daugiau investuojame, tuo labiau mažiname laisvų darbo vietų skaičių. 1 tūkst. žmonių atėjimas yra tik į gera, nes tai pakels miestelio vertę, mokyklas baigę mokiniai turės daugiau galimybių rinktis. Sąžininga konkurencija visada yra gerai“, – BNS sakė 500 darbuotojų turinčio „Akmenės cemento“ pardavimų direktorius, Akmenės rajono tarybos narys Richardas Sudaris.

Jo manymu, VMG atėjimas turėtų paversti Akmenės rajoną traukos centru.

„Susiduriame su problema, kad už gamyklos ribų mieste yra sunku, pramogų nedaug. Savivaldybė bando kažką daryti, bet yra sudėtinga, nes smulkusis verslas sunkiai vystosi. Dėl to tas VMG atėjimas sutrauks žmones iš aplinkinių kaimų, jie užpildys dabar esančius tuščius butus, atsiras daugiau žmonių, gaunančių vidutines pajamas. Tai kartu bus galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui“, – kalbėjo R. Sudaris, į Akmenę atvykęs prieš kelis dešimtmečius paskui iš čia kilusią žmoną.

25 metus „Akmenės cemento“ kaimynystėje veikianti Vokietijos kapitalo stogo dangų ir fasadų gamybos bendrovė „Eternit Baltic“ investavo apie 28 mln. eurų į naują liniją ir per pusantrų metų daugiau nei dvigubai – iki daugiau kaip 300 – padidino savo darbuotojų skaičių.

Iš politikų norime vieno – kad netrukdytų, o mes jau judėsim.

Įmonės personalo vadovė Dovilė Šteimantienė pripažįsta, kad iššūkių įdarbinant žmones regione netrūksta, bendrovė taip pat rengia priemones, kaip išlaikyti specialistus, kad šie neperbėgtų į kitas regiono įmones.

„Ieškome darbuotojų per rekomendacijas, per kolegas ir draugus, kasmet mokiniams skiriame stipendijas, nežinodami jų ateities planų investuojame į žmogaus suvokimą apie regioną, dėl ko po studijų čia būtų gera sugrįžti. Tai gal neduoda greitų rezultatų, bet tikime, kad ateityje tai atneš naudos. Dalyvaujame karjeros mugėse universitetuose, rodome, kas esame, kokių galimybių galime pasiūlyti, kad žmogus suprastų, jog ir regione gali turėti gerą karjerą ir gyvenimo sąlygas“, – BNS sakė D. Šteimantienė.

Anot jos, įmonei pastaruoju metu pavyko prisivilioti darbuotojų ne tik už užsienio, bet ir iš Vilniaus ar kitų šalies didmiesčių. Vos prieš kelis mėnesius prie „Eternit Baltic“ prisijungusi D. Šteimantienė į Naująją Akmenę važinėja iš Šiaulių, kur anksčiau dirbo PET ruošinius ir butelius gaminančioje įmonėje „Putokšnis“.

Tarp didžiausių regiono įmonių problemų „Eternit Baltic“ personalo vadovė vardija kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą bei darbuotojų motyvacijos trūkumą.

„Galime investuoti į darbuotoją ir kelti jo kvalifikaciją, jei tik jis pats turi noro ir yra nusiteikęs tobulėti. Bet kartais jaučiame motyvacijos stoką. Netgi žinodami kai kurių žmonių ligas, pavyzdžiui, alkoholizmą, stengiamės su jais dirbti. Yra tokių, kurie gerai dirba, ir jam pavyksta su ta liga susitvarkyti, kad darbdavys to nepajaustų, o darbuotojas dirbtų efektyviau“, – pasakojo D. Šteimantienė.

Ji pripažino, kad pradėjus veikti VMG gamyklai, darbuotojų kaita neišvengiamai padidės.

„Negalime sakyti, kad darbuotojų nutekėjimo nebus. Žmonės greičiausiai norės pabandyti ten padirbti. Vėliau, manau, situacija stabilizuosis. Kai ateina nauja kompanija, natūralu, kad yra interesas į tą pusę, bet vėliau, manau, žmonės patys atsirinks, kas kam svarbu. Mes jau apie tai galvojame ir atitinkamai dėliosimės biudžetus“, – sako „Eternit Baltic“ personalo vadovė.

Paklausta, ko regiono verslas tikisi iš centrinės valdžios, D Šteimantienė sakė, jog norėtų daugiau stabilumo ir nuoseklumo.

„Iš politikų norime vieno – kad netrukdytų, o mes jau judėsim“, – jai pritarė „Akmenės cemento“ pardavimų direktorius R. Sudaris.

Terminalas pastatytas siekiant efektyviai aptarnauti dvigubai augančius vienintelės Lietuvoje cementą gaminančios akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ produkcijos eksporto srautus.

Pastaraisiais metais „Akmenės cementas“ užbaigė didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, kurio metu buvo iš esmės pakeista klinkerio gamybos technologija. Gamyba šlapiuoju būdu pakeista sausuoju. Tai leido išplėsti gamybos apimtis iki 4500 tonų per dieną, arba 1,5 mln. tonų per metus. Įgyvendinant modernizaciją, labai svarbus buvo aplinkosauginis aspektas, projektas leido didele dalimi sumažinti gamybos metu į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.

Pasak „Akmenės cemento“ generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, apie 60 proc. gaminamos produkcijos yra parduodama Lietuvoje, likusi dalis eksportuojama į kaimynines šalis, o taip pat – laivais į Skandinaviją.

2016 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į laivus buvo pakrauta per 100 tūkst. tonų lietuviško cemento, 2017 m. šis kiekis viršijo 170 tūkst. tonų, t.y. augimas siekė 70 proc. Planuojama, kad per 2018-2020 metus cemento eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 250-300 tūkst. tonų per metus.

Šiuo metu kompanija „Bega“ jau yra užbaigusi pirmąjį cemento krovos terminalo statybos etapą: pastatyta 3600 tonų talpos cemento talpykla, skirta sukaupti laivines krovinio partijas, nutiesti vamzdynai, įdiegtos modernios krovos technologijos bei programinė įranga. Antruoju etapu bus pastatyta dar viena analogiška cemento talpykla. Iš viso „Bega“ į šį terminalą investuoja apie 5 mln. eurų.

Pasak „Begos“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, realizuojant projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės „Claudius Peters GmbH“ (Vokietija) technologijos. Kitiems darbams atlikti pasitelkti Lietuvos rangovai, daugelį novatoriškų sprendinių sugeneravo ir įgyvendinto didelę patirtį šioje srityje turintys kompanijos „Bega“ specialistai.

Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Technologinės įrangos bei programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus. Tai leidžia ženkliai pagerinti vagonų iškrovimo ir laivų pakrovimo efektyvumo parametrus, užtikrina didesnį vagonų apyvartumą ir našesnę krovą.

Įgyvendindama naujojo cemento terminalo logistinius sprendinius, kompanija „Bega“ dar labiau išplėtė šios įmonės geležinkelio vagonų iškrovimo postuose jau dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Cemento terminale robotas programuojamas ne tik perstūminėti vagonus, bet juos skirstyti ir rūšiuoti į skirtingas geležinkelio atšakas.

Pasak generalinio direktoriaus, labai svarbu tai, kad aplinkosauginiu požiūriu šie robotai dirba į aplinką neišmesdami jokių teršalų, t.y. su nuliu emisijų, be to, palyginti su tradiciniais šilumvežiais, ženkliai mažesni yra jų skleidžiamo garso parametrai.

Iki šiol  eksportuojamas lietuviškas cementas uoste buvo kraunamas į 3-4 tūkst. tonų talpos laivus. Didėjant eksporto srautui, atsirado greitesnio pakrovimo ir didesnių laivų poreikis, juolab kad pastatytos talpyklos vienu metu leis sukaupti iki 7 tūkst. tonų cemento partijas.

Naujojo cemento terminalo įranga leis užtikrinti dvigubai didesnį krovos našumą. Atsižvelgdama į tai, specializuotą cementui gabenti skirtą laivyną valdanti Vokietijos laivybos kompanija „Baltrader“ specialiai pritaiko kelis savo laivus krovai šiame terminale, kad jų krovinio priėmimo techninės galimybės būtų suderintos su terminalo krovos pajėgumais.  Beje, cemento gabenimo laivų modernizavimo darbai taip pat vykdomi Klaipėdoje.

Naujasis cemento terminalas įrengtas prie kompanijos „Bega“ naudojamos 66-osios uosto krantinės, kuri 2016-2017 m. buvo rekonstruota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu.

Šiuo metu prie rekonstruotos krantinės dar liko suformuoti akvatoriją, demontuoti joje esančius nenaudojamus betoninius švartavimo įrenginius, kurie trukdo laivų priplaukimui prie krantinės.

Kol šie darbai bus atlikti, kompanija „Bega“ cemento krovos darbus vykdo prie gretimų krantinių.

Teisme dabar nesutariama su vienu iš bendrovės „Kalcitas“ akcininkų dėl 2 mln. eurų paskolos cemento bendrovei, rašo „Verslo žinios“.

Dalis abiejų bendrovių akcininkų yra tie patys, tačiau 18,35 proc. „Kalcito" akcijų priklauso bendrovei „Pajūris“, kurios savininkas Olius Danyla yra buvęs vienas iš „Akmenės cemento“ akcininkų.

Bendrovei „Pajūros“ atstovaujantis „PwC Legal“ vadovas, advokatas Rokas Bukauskas sako, kad „Kalcitas“ nėra kredito įstaiga ir neturėtų užsiimti sau nebūdinga veikla.

Įmonė nuo praėjusių metų rugsėjo derasi su bankais, kad paskolos grąžinimas būtų atidėtas trejiems metams, tačiau susitarimui nepritarė bankrutavusio banko „Snoras“ paskolų portfelį perėmusi bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.

Vilniaus apygardos teismas birželio 15 dieną patenkino „Akmenės cemento“ prašymą ir laikinai uždraudė bankams SEB, „Swedbank“, DNB, „Danske Bank“, „OP Corporate Bank“ ir „Baltijos kredito sprendimams“ nurašyti paskolos lėšas nuo įmonės sąskaitų, išskyrus palūkanas.

Į teismą kreipėsi „Akmenės cementas“, prašydamas įpareigoti bankus laikytis paskolos sutarties sąlygų, jos grąžinimo terminų, kurie buvo pakoreguoti, gegužės pradžioje pasirašius sutarties pakeitimus.

„Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba BNS sakė, kad ginčas vyksta dėl paskolos grąžinimo pratęsimo - esą iš pradžių buvo sutarta dėl paskolos pratęsimo ir grąžinimo sąlygų, tačiau vėliau bankai persigalvojo.

„Ginčo esmė yra ta, kad 6 bankai turi pasirašę tarpusavio sutartį, mes ilgą laiką derėjomės ir lyg vieni kitus supratome ir susitarėme dėl sutarties pratęsimo, bet kažkokios jų vidinės problemos, dėl ko jie negalėjo to pasiūlymo, kuris mums buvo pateiktas, galutinai realizuoti. Dabar turime tokį ginčą, bet tikiuosi, kad jis pasibaigs sėkmingais, nes bendrovė ir bankai sugaišo daug laiko, ieškodami sąlyčio taškų. Viskas lyg buvo tvarkoje, bet paskui tas pasiūlymas buvo atšauktas“, - BNS pasakojo A.Zaremba.

Anot jo, suderėtam pasiūlymui dėl neįvardijamų priežasčių nepritarė „Baltijos kredito sprendimai“. Pastarosios ir Liuksemburgo fondų įsigytą „Snoro“ paskolų portfelį administruojančios Norvegijos kapitalo kreditų vadybos įmonės „Lindorff“ Baltijos šalių bankų paskolų portfelių valdymo vadovas Šarūnas Nedzinskas BNS sakė negalintis komentuoti situacijos.

2007 metų gegužę SEB, „Swedbank“, DNB, „Danske Bank“ ir „Snoras“ pasirašė paskolos sutartį su „Akmenės cementu“. Vėliau dėl krizės paskolos suma buvo koreguojama ir, pasak A.Zarembos, galiausiai ilgalaikė ir trumpalaikė paskolos siekė apie 53 mln. eurų.

2010 metais prie bankų konsorciumo prisijungė tuometinis „Pohjola Bank“ (dabar „OP Corporate Bank“). Paskola, pasak A.Zarembos, buvo pradėta grąžinti 2014-aisiais, kai buvo baigtas naujos gamybos linijos projektas.

„Sutartis pasibaigė praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje ir nuo tada ilgą laiką ieškojome sąlyčio taškų, nes sumos pakankamai didelės, bendrovei yra svarbu turėti sutartį su bankais“, - kalbėjo A.Zaremba.

Jo teigimu, paskolos, kurios likutis 2016 metų pabaigoje siekė apie 43 mln. eurų, grąžinimo terminą siekiama pratęsti trejiems metams - šiemet būtų grąžinta 3,3 mln. eurų, o 2018-2019 metais - po 4,4 mln. eurų. Po to su bankais vėl būtų deramasi dėl naujo paskolos grąžinimo grafiko ir sąlygų.

Nauja 110 mln. eurų vertės gamybos linija „Akmenės cemente“ pradėjo veikti 2014-ųjų pabaigoje. Projektas įgyvendintas bendrovės lėšomis ir gavus šešių bankų sindikuotą paskolą.

Per pastarąjį penkmetį jos kasmet vidutiniškai išgaunama 688 tūkst. kub. metrų. Tiek klinties reikia akcinei bendrovei „Akmenės cementas“ cementui gaminti. Ji kasama Karpėnų karjere Akmenės rajone.

Cementui gaminti taip pat naudojamas triaso sistemos molis. Jis kasamas giliausiame Lietuvoje Šaltiškių molio karjere Akmenės rajone. Pernai jo iškasta 229 tūkst. kub. metrų.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, šių išžvalgytų naudingųjų iškasenų pakaks daugeliui dešimtmečių.

Klintį ir molį eksploatuoja akcinė bendrovė „Naujasis kalcitas“.

Po keletą metų trukusio gamybos modernizavimo įsibėgėja darbai „Akmenės cemente“. Šis rekonstrukcijos procesas buvo didžiausias įmonės istorijoje ir kainavo apie 380 mln. litų.

Daugiau nei 100 ha užimančios įmonės teritorijoje nauja klinkerio degimo krosnis matoma bemaž iš bet kurio taško. Kai ji pradėjo veikti, buvo sustabdytos dvi senosios, dirbusios 40 metų. Rekonstravus įmonę, šlapio cemento gamybos būdas pakeistas sausu – įmonė sumažino kuro sąnaudas, oro taršą ir padidino našumą.

„Mums reikėjo 1450 kilokolorijų tonai klinkerio išdegti, sausuoju mes naudojame 850 kilokolorijų. Jei kalbėti apie našumus, tai viena šlapio būdo klinkerio krosnis pagamindavo apie 1700 tonų per parą, tai nauja sauso būdo krosnis pagal naują technologiją mums leidžia pagaminti 4500 tonų per parą“, – detalizavo įmonės generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Įmonės rekonstrukcija prasidėjo 2006 metais, tačiau po trejų metų dėl ekonominės krizės buvo sustabdyta ir pratęsta prieš trejus metus. Įsigyti moderniausi vokiški ir itališki įrenginiai, kuriuos, nestabdant gamybos, montavo ir derino dešimties šalių specialistai.

„Krosnį sumontuoti labai daug tikslumo reikėjo ir detales, kurių didelis svoris – buvo rutulinis malūnas ir kamino sekcijos, tai kamino aukštis 125 metrai, rutulinę sekciją keliant su kranu, tai dar tokia technologinė alkūnė buvo apie 20 tonų, tai jau ant krano galimybių ribos“, – dėstė „Akmenės cemento“ direktoriaus pavaduotojas naujos technologinės linijos statybai Sigitas Leminskas.

Šiuo metu įmonėje dirba pusė tūkstančio darbuotojų. Kas mėnesį pagaminama apie milijoną tonų cemento, pusė jo parduodama Lietuvoje, likęs iškeliauja į Suomiją, Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją.

Vienintelė Lietuvoje cemento gamybos bendrovė "Akmenės cementas" artimiausiu metu baigs naujos 375 mln. litų vertės gamybos linijos bandymus, sako įmonės vadovas. Pasak Artūro Zarembos, naujos linijos statyba užtruko kiek ilgiau nei planuota, nes procesas yra labai sudėtingas.

"Mes dar ją (naują gamybos liniją - BNS) testuojame, yra reikalų. (...) Nenoriu dabar kažkokią datą įvardyti, dirbame dabar intensyviai. Visi tie reikalai bus baigti neužilgo", - BNS sakė "Akmenės cemento" generalinis direktorius.

Anot A.Zarembos, naują liniją derina įrangos tiekėjos - Vokietijos bendrovės "KHD Humbolt Wedag" ir "Siemens" bei Italijos "Bedeschi" ir "CTP team".

"Didelė gamykla, daug automatikos, žmonės sėdi, suvedinėja, programuoja, bando. Čia mes negalim paleisti po vieną, reikės viską vienu metu. Niekas nenori rizikuoti. Į šitą procesą stengiamės per daug nesikišti, tegul užbaigia iki galo įrangos tiekėjai tai, ką reikia pagal kontraktą", - pridūrė įmonės vadovas.

Vasario viduryje įmonės vadovas BNS teigė, kad naujoji gamybos linija turėtų pradėti veikti kovą.

Didžiausią įmonės istorijoje modernizavimo projektą "Akmenės cementas" pradėjo įgyvendinti 2007 metais. Skaičiuojama, kad nauja linija leis per metus pagaminti iki 1,5 mln. tonų cemento.

Naują gamybos liniją projektavo Švedijos "Sweco", o statė Panevėžio statybos trestas. Projektas įgyvendinamas bendrovės lėšomis ir gavus 130 mln. litų šešių bankų sindikuotą paskolą - lėšas lygiomis dalimis skolino SEB bankas, DNB, "Swedbank", "Snoras", "Danske Bank" ir Suomijos "Pohjola".

33,95 proc. "Akmenės cemento" akcijų 2012 metų pabaigoje netiesiogiai valdė viena didžiausių pasaulio cemento gamintojų Meksikos "Cemex". S.V.Anužis valdė 13,67 proc., Olius Danyla - 13,58 proc., Arnoldas Mituzas - 12,76 proc., E.Montvila - 9,8 proc., kiti - 16,24 proc. akcijų.

Sausį skelbta, kad "Concretus Materials" valdybos pirmininkas O.Danyla savo turimas 13,58 proc. "Akmenes cemento" akcijų pernai pardavė kitam fiziniam asmeniui, o šis - Vokietijos koncerno "Heidelbergcement" įmonei.

Cemento gamybos bendrovės "Akmenės cemento" akcininkė "Rugby Holding", valdanti 37,84 proc. Akmenės įmonės akcijų, teismuose įrodinėja, kad lietuvių konkurentė "HeidelbergCement Northern Europe", veikdama su kitais bendrovės akcininkais, įgijo akcijų, suteikiančių net 58,96 proc. "Akmenės cemento" balsų, ir taip baigė koncentraciją, kuriai vykdyti neturėjo Konkurencijos tarybos leidimo.

Pasak "Verslo žinių", akcininkų konfliktas kilo, kai po "Akmenės cemento" akcijų pirkimo-pardavimo sandorių bendrovės akcininkų Simono Vyčio Anužio, Algimanto Mituzo ir Edmundo Monvilos šeimos sutelkė 50,31 proc. balsų, o iki sandorių turėjo 45,15 proc.

"Rugby holding" šį akcininkų sandorį užprotestavo - bylinėjamasi iš esmės dėl to, jog į "Akmenės cementą" įsileistas konkurentas, o dabar dar ir pareiškė įtarimus, ar kartais "HeidelbergCement Northern Europe" nefinansavo A. Mituzo pirkinio, kuriuo jis iš Danylų šeimos įsigijo13,68 proc. "Akmenės cemento" akcijų, kurios vykstant teisminiams ginčams yra areštuotos.

Konkurencijos taryba neneigia pernai gavusi du prašymus ištirti, ar "HeidelbergCement Northern Europe" įsigyjant "Akmenės cementas" akcijų buvo įgyvendinta koncentracija, tačiau išnagrinėjus prašymus nustatyta, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįstai įtarti, jog buvo įgyvendinta koncentracija, apie kurią reikėjo pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą.