Kaip ir daugelyje kitų „Cirque du Soleil“ šou, šiame pasirodyme demonstruojami žmogaus galimybių ribas peržengiantys akrobatiniai numeriai, kuriuos jungia bendra siužetinė linija. Visgi, didžiulės sėkmės visame pasaulyje sulaukęs „Corteo“ gana stipriai skiriasi nuo kitų cirko pasirodymų.
Rugpjūčio 25–28 dienomis Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje viešėsiančio šou paslaptis atskleidė „Corteo“ meno vadovas Markas Schaubas bei muzikos režisierius Roberis Hewettas.
Nors „Corteo“ žiūrovai liaupsina dėl sudėtingų akrobatinių numerių gausos, M. Schaubas tikina, kad pagrindinis dėmesys šou tenka Maurui – klounui, kurio gyvenimas artėja prie pabaigos.
„Jis arba įsivaizduoja savo laidotuves, arba svajoja apie jas, arba jose iš tikrųjų yra“, – nuspręsti pačiam žiūrovui palieka M. Schaubas. – „Corteo“ yra Mauro gyvenimo paradas, jo gyvenimo šventė cirke. Kartu tai ir tarsi odė visam cirkui, cirko menui. Tai viena priežasčių, kodėl ir tarp šou akrobatinių numerių galima išvysti mūsų patobulintus sudėtingiausius ir populiariausius cirko numerius“.
„Corteo“ sudaro šešiolika atskirų akrobatinių numerių, kurie atskleidžia tam tikrus Mauro gyvenimo etapus, pavyzdžiui, vaikystę iliustruoja vaikų įvaizdžiu pasidabinę akrobatai, demonstruojantys sudėtingus šuoliukus ant batutą primenančios lovos.
„Šis numeris žaismingas ir žiūrovui asocijuojasi su vaikystės šėlionėmis. Kitas numeris pasakoja apie Mauro praeities meiles. Tai pavojingas numeris dideliame aukštyje ant krištolinių sietynų“, – pasakoja M. Schaubas.
M. Prgomet nuotr.
Muzikos direktorius R. Hewettas pabrėžia, kad kiekvieną numerį papildo eklektiškos gyvai atliekamos melodijos. „Corteo“ garso takelis labai įvairus – nuo flamenko iki liaudies muzikos, net tango ritmų.
„Gyvai groti nėra lengva užduotis, kadangi pasirodymo metu tik kelis kartus naudojami įrašai. Beveik visas garso takelis kiekvieną kartą trupės muzikantų atliekamas gyvai. Jie turi nuolat akylai stebėti, kas vyksta scenoje, ką daro akrobatai ir preciziškai prisitaikyti prie ne visada lengvai nuspėjamų jų veiksmų“, – pasakoja R. Hewettas. – „Esu tas žmogus, kuris turi nuspręsti, ką ir kada groti, užduoti muzikinį toną. Dažnai būna, kad tenka pratęsti melodiją, nes matau, kad akrobatams reikia šiek tiek daugiau laiko pasiruošti arba, priešingai, reikia paskubėti, nes jie kažką praleido“.
„Corteo“ nuo kitų „Cirque du Soleil“ šou gana stipriai skiriasi ir savo kostiumais bei artistų makiažu – jie gerokai realistiškesni. M. Schaubas sako, kad tai, kaip ir viskas, ką daro šis cirkas, yra kruopščiai apgalvota „Corteo“ dalis. „Scenoje matomi realistiškesni artistai, jų emocijos auditorijai leidžia geriau įsijausti į prieš akis vykstančią dramą ir komediją. Žiūrovams lengviau susitapatinti su artistais“, – įsitikinęs meno vadovas.
M. Prgomet nuotr.
„Corteo“ yra vienas iš ankstyvesnių „Cirque du Soleil“ kūrinių, pasauliui pristatytas dar 2005 m. Kiek ilgiau nei dešimtmetį „Corteo“ buvo rodomas didžiojoje palapinėje, o 2018 m. šou buvo pritaikytas pasirodymams arenose. „Didžiulės sėkmės didžiojoje palapinėje sulaukęs šou buvo pritaikytas arenoms, kad trupė su juo galėtų apkeliauti daugiau miestų ir jį galėtų pamatyti dar daugiau žmonių“, – sako M. Schaubas ir džiaugiasi, kad keičiant šou formatą pavyko išlaikyti tam tikrus didžiosios palapinės elementus.
Nors iš pirmo žvilgsnio „Corteo“ siužetinė linija gali pasirodyti sudėtinga, sunki ir liūdna, tačiau iš tiesų „Corteo“ yra labai linksmas šou. „Pasirodymo metu mes būname labai arti publikos, todėl puikiai girdime jos reakcijas. Nuolat girdžiu ir regiu arenoje netoli manęs sėdinčių vaikų emocijas, kurios rodo, kad ne tik tėvams, bet ir vaikams iš tiesų patinka tai, ką jie mato scenoje. „Corteo“ – nuotaikingas šou visai šeimai“, – tikina R. Hewettas.
