A. al Zawahri įraše sako, kad „JAV silpnumas“ yra priežastis, dėl kurios Vašingtono sąjungininkė Ukraina tapo Rusijos įsiveržimo „grobiu“.

27 minučių trukmės kalba buvo paskelbta penktadienį, remiantis kovotojų grupuočių veiklą stebinčios JAV organizacijos SITE duomenimis. „al Qaeda“ vadeiva pasirodo sėdintis prie stalo su knygomis ir ginklu.

Ragindamas musulmonus vienytis, A. al Zawahri pareiškė, kad JAV yra silpna ir žlunganti valstybė. Jo teigimu, taip yra dėl karų Irake ir Afganistane, pradėtų po Rugsėjo 11-osios atakų, padarinių. Tų išpuolių Amerikoje sumanytojas ir rėmėjas buvo O. bin Ladenas.

„[JAV] atsidūrė tokioje padėtyje po pralaimėjimo Irake ir Afganistane, po Rugsėjo 11-osios invazijų sukeltų ekonominių katastrofų, po koronos [COVID-19] pandemijos ir po to, kai paliko savo sąjungininkę Ukrainą kaip grobį rusams“, – teigė „al Qaeda“ vadeiva.

O. bin Ladenas buvo nukautas 2011 metais per JAV pajėgų reidą jo slėptuvėje Pakistane.

A. al Zawahri buvimo vieta nėra žinoma. Jo ieško amerikiečių teisėsauga, o už informaciją, kuri padėtų jį sučiupti, siūlomas 25 mln. dolerių (23,7 mln. eurų) atlygis.

„Tokia organizacijos prigimtis“, – sakė L. Austinas nedidelei žurnalistų grupei Kuveite, baigdamas keturių dienų trukmės kelionę po Persijos įlankos valstybes.

Tačiau sekretorius patikino, jog Vašingtonas yra pasirengęs sutrukdyti „al Qaeda“ vėl įsitvirtinti Afganistane, nes tai keltų grėsmę Jungtinėms Valstijoms.

Šiai grupuotei prieglobstį suteikė Talibanas per savo pirmąjį valdymo laikotarpį 1996–2001 metais. JAV įsiveržė į Afganistaną ir nuvertė talibus, jiems atsisakius išduoti „al Qaeda“ lyderius po Rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje. Per 20 metų trukusį karą su JAV „al Qaeda“ gretos gerokai praretėjo, tačiau iškilo klausimų dėl šio tinklo ateities perspektyvų, į Kabulą sugrįžus Talibanui.

„Įspėjome talibus, jog tikimės, kad jie neleis tam nutikti“, – sakė L. Austinas, turėdamas omenyje galimybę, kad ateityje Afganistanas vėl taptų „al Qaeda“ placdarmu.

Pagal 2020 metų vasarį sudarytą susitarimą su tuometinio amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, Talibano lyderiai įsipareigojo neremti „al Qaeda“ bei kitų ekstremistinių grupuočių, keliančių pavojų Jungtinėms Valstijoms.

Tačiau Vašingtonas mano, kad talibai tebepaiko ryšius su „al Qaeda“, o daugelis šalių, įskaitant Persijos įlankos arabų valstybes, nerimauja, kad Talibano sugrįžimas į valdžią leis ekstremistų tinklui susigrąžinti prarastą įtaką.

L. Austinas tvirtino, kad JAV kariuomenė gali atremti „Al Qaeda“ ar bet kokią kitą teroristinę grėsmę, kylančią Jungtinėms Valstijoms iš Afganistano, pasitelkdama žvalgybą ir antskrydžius, kurie bus rengiami iš kitur – pavyzdžiui, iš Persijos įlankos regiono. Vis tik gynybos sekretorius pripažino, kad be Afganistane dislokuotų JAV karių ir žvalgybos komandų tai daryti bus sunkiau.

L. Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį kartu atvyko į Katarą. Tokiu būdu jiedu išreiškė JAV dėkingumą už šios Persijos įlankos valstybės pagalbą evakuojant iš Kabulo dešimtis tūkstančių afganistaniečių ir kitų žmonių. A. Blinkenas taip pat apsilankė evakuotų asmenų tranzito vietoje Vokietijoje, o L. Austinas viešėjo Bahreine ir Kuveite.

Abiejų sekretorių vizitai turėjo įtikinti JAV sąjungininkus Persijos įlankos regione, kad prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimas nutraukti karą Afganistane ir daugiau dėmesio skirti kitiems saugumo iššūkiams, tokiems kaip Kinija ir Rusija, nereiškia, kad Vašingtonas apleis savo partnerius Artimuosiuose Rytuose.

Persijos įlankoje jau kelis dešimtmečius veikia JAV kariuomenė, įskaitant Bahreine įsikūrusį 5-ąjį laivyno štabą. J. Bidenas neminėjo, kad nori grąžinti namo šias pajėgas, tačiau jis, kaip ir jo pirmtako D. Trumpo administracija, Kiniją vadina svarbiausiu saugumo prioritetu, kartu su Rusijos keliamais strateginiais iššūkiais.

Buvo planuota, kad ketvirtadienį L. Austinas apsilankys Saudo Arabijoje, kur turėjo įvykti paskutinis jo sustojimas per kelionę po Persijos įlankos regioną. Tačiau trečiadienio vakarą jo atstovas Johnas Kirby (Džonas Kirbis) pranešė, kad vizitas buvo atšauktas dėl „planavimo problemų“. J. Kirby išsamiau nekomentavo savo pareiškimo, bet nurodė, jog gynybos sekretorius tikisi apsilankyti karalystėje kitą dieną.

Pats L. Austinas sakė, kad jo vizitas buvo atidėtas Rijado prašymu.

„Saudo Arabija turi tam tikrų planavimo problemų; negaliu tiksliai pasakyti, kokių“, – paaiškino Pentagono vadovas.

Pažymėtina, kad jis turėjo sustoti Saudo Arabijoje likus dviem dienoms iki teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose, pareikalavusių beveik 3 tūkst. gyvybių, 20-ųjų metinių.

15 asmenų, kurie 2001 metų rugsėjo 11 dieną užgrobė keturis komercinius lėktuvus ir įsirėžė į Pasaulio prekybos centro kompleksą, Pentagoną ir lauką Pensilvanijoje, buvo Saudo Arabijos piliečiai, kaip ir Osama bin Ladenas – iš bazės Afganistane atakas suplanavusių „al Qaeda“ kovotojų lyderis.

Tie išpuoliai paskatino JAV įsiveržti į Afganistaną, kur kilo 20 metų trukmės karas.

JAV daliniai 2001 metais išvijo iš Kabulo Talibaną, kuris suteikė prieglobstį teroristų tinklo nariams. Šiandien „Al Qaeda“, anot JT 2020 metų gegužės ataskaitos, veikia maždaug trečdalyje Afganistano provincijų. Grupuotės santykiai su radikaliu islamo Talibanu esą ir toliau yra glaudūs. Talibanas 2020 metų vasarį pasirašytame susitarime su JAV įsipareigojo nutraukti bendradarbiavimą su „Al Qaeda“.

„Norime pasveikinti islamo emyratą su šiuo istoriniu įvykiu, ypač (Talibano lyderį) Haibatullahą Achundsadą“, – sakoma „Al Qaeda“ pareiškime. „Dievas pažadėjo mums pergalę, o Bushui pralaimėjimą. Pamatysime, koks pažadas bus įgyvendintas“, – rašo autoriai, turėdami omenyje buvusį JAV prezidentą George‘ą W. Bushą, kuris po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių nurodė JAV pajėgoms įžengti į Afganistaną.

Teroristų tinklas „Al Qaeda“ susikūrė devintojo dešimtmečio pabaigoje Afganistano ir Pakistano pasienio teritorijoje ir kovoja už islamišką pasaulio tvarką. Analitinio centro „Soufan Group“ vertinimu, grupuotė dabar yra „nepalyginamai stipresnė“ nei prieš 20 metų, kai buvo įvykdyti Rugsėjo 11-osios išpuoliai.

Nepaisant panašios džihadistiškos ideologijos, su „Islamo valstybe“ (IS) tinklas labai nesutaria.

Egiptietis Abu Muhsinas al-Masri (Abu Muhsinas Masris), kuris, kaip manoma, buvo antrasis žmogus „Al-Qaeda“ organizacijoje Indijos subkontinente, buvo nukautas centrinėje Gaznio provincijoje, pranešė Afganistano nacionalinis saugumo direktoratas, nepateikęs išsamesnės informacijos apie operaciją ar apie tai, kada ji buvo surengta.

Naujienų agentūros AFP šaltinis žvalgybos agentūroje pareiškė, jog taip pat buvo suimtas A. M. al-Masri patarėjas, „palaikęs ryšius su Talibanu“.

A. M. al-Masri, kuris taip pat žinomas vardu Husamas Abd-al-Ra'ufas, yra įtrauktas į FTB ieškomiausių teroristų sąrašą.

Jo arešto orderis Jungtinėse Valstijose buvo išduotas 2018 metų gruodį, po to, kai jis buvo apkaltintas pagalbos ir išteklių teikimu užsienio teroristinei organizacijai ir dalyvavimu JAV piliečių nužudymo sąmoksle.

Tyrėjų įsitikinimu, sulaikytieji priklauso tinklui, kuris nuo praėjusių metų finansiškai rėmė islamistus Sirijoje. Tam jie Prancūzijoje anonimiškai pirko vadinamųjų kriptovaliutų kuponų, kuriuos džihadistai tada Sirijoje panaudodavo. Kad nekiltų įtarimų, sumos buvo nedidelės – iki 150 eurų.

Tyrėjai spėja, kad tinklui vadovavo du prancūzų džihadistai, kurie ieškomi pagal tarptautinį arešto orderį. Mesutas S. ir Walidas F. esą 2013 metais kartu išvyko į Siriją, kur priklausė „Al Qaeda“ grupuotės padaliniui. Jie 2016-aisiais už akių nuteisti kalėti po 10 metų.

Anot duomenų, tyrėjai atliko 55 kratas 26 Prancūzijos administraciniuose rajonuose. Įtariamųjų advokatai teigia, kad jie tik norėjo paremti savo šeimas ar vaikus stovyklose Sirijoje.

Floridos Pensakolos JAV karinių jūrų pajėgų bazėje pilotavimą studijavusio Mohammedo Alshamrani (Mohamedo Alšamranio) gruodžio 6 dieną įvykdyta ataka „iš tikrųjų buvo ne vienų metų planavimo ir ruošimosi kulminacija“, nurodė Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray (Kristoferis Rėjus).

Užšifruotame mobiliajame telefone aptikti įrodymai liudija, kad jis buvo radikalizuotas 2015 metais ar net anksčiau, o nuo to laiko bendrininkavo su „pavojingais“ Jemene veikiančios grupuotės „Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP) veikėjais, pridūrė Ch. Wray.

FTB ir Teisingumo departamentas atskleidė savo išvadas po keletą mėnesių dėtų pastangų iššifruoti į M. Alshamrani išmaniojo telefono „iPhone“ duomenis. Institucijų teigimu, bendrovė „Apple“ atsisakė joms padėti šiame procese.

JAV generalinis prokuroras Billas Barras (Bilas Baras) apkaltino „Apple“ laikant savo finansinius interesus svarbesniais už šalies gerovę.

„Jei ne mūsų FTB išradingumas, šiek tiek sėkmės ir marios sugaištų valandų bei išteklių, ši informacija būtų likusi neatskleista“, – pareiškė B. Barras.

„Esmė yra ta: mūsų nacionalinis saugumas negali likti stambių korporacijų, iškeliančių dolerius aukščiau už teisėtą prieigą ir visuomenės saugumą, rankose. Atėjo laikas teisiniam sprendimui“, – sakė jis.

„Apple“ atmetė kaltinimus, kad ji nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

Vis tik bendrovė pabrėžė, kad sukūrus vadinamąsias „galines duris“, kurios leistų JAV teisėsaugai peržiūrėti duomenys technologijų milžinės gaminamuose įrenginiuose, jie taptų pažeidžiami įvairių įsilaužėlių atakoms.

„Nėra tokio dalyko kaip galinės durys, skirtos vien tik geruoliams, o Amerikos žmonės neturi būti verčiami rinktis tarp silpnesnio šifravimo ir veiksmingų tyrimų“, – nurodoma „Apple“ išplatintame pareiškime.

Kontaktai su teroristais

Pasak Ch. Wray, minėtas 21-erių Saudo Arabijos pilietis keleriais metais anksčiau išreiškė norą išmokti pilotuoti orlaivius ir dalyvauti „specialioje operacijoje“, todėl įstojo į Saudo Arabijos karališkąsias oro pajėgas ir užsirašė į skraidymo mokymus Jungtinėse Valstijose.

„Keli mėnesiai iki išpuolio, kol jis buvo čia su mumis, jis kalbėjosi su AQAP apie savo planus ir taktiką, naudodamasis čia įgyta informacija, kad įvertintų, kiek žmonių gali  pabandyti nužudyti“, – pareiškė Ch. Wray.

Anot FTB vadovo, naktį prieš ataką M. Alshamrani susisiekė su savo kontaktais AQAP.

Per gruodžio 6 dieną įvykdytas šaudynes mokymų pastate prie karinio jūrų pajėgų bazės žuvo trys JAV jūreiviai, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti – įskaitant du į išpuolį sureagavusius šerifo įgaliotinius. Vėliau policija užpuoliką nukovė.

AQAP prisiėmė atsakomybę už ataką, tačiau tuo metu nebuvo jokių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių tą teiginį.

Incidentas privertė JAV laikinai įšaldyti visus mokymus užsienio kariškiams, kol buvo peržiūrimos atsargumo priemonės.

Prieš kelis dešimtmečius Vašingtono ir Rijado sukurta karinių mokymų programa buvo nepaprastai svarbi palaikant glaudžius dvišalius santykius: JAV kasmet kelia kvalifikacija tūkstančiai karalystės piliečių.

JAV išsiuntė 21 M. Alshamrani bendrakursius, įtariant, kad dalis jų žinojo apie jo polinkį į radikalizmą, o pas kitus aptikus džihadistų medžiagos ir vaikų pornografijos.

Dabar programa jau yra atnaujinta, tačiau studentai iš Saudo Arabijos griežčiau atrenkami, jiems uždrausta nešiotis šaunamuosius ginklus.

Tebekylanti „al Qaeda“ grėsmė

Gruodį įvykdytas išpuolis parodė, kad „al Qaeda“ toli gražu neišnyko, 2011 metais nukovus jos įkūrėją Osamą Bin Ladeną, mano ekspertai. Pasak jų, grupuotė tebekelia realų pavojų net už Vidurio Rytų ribų.

Jei M. Alshamrani įvykdė išpuolį vadovaujant AQAP, tai būtų pirmoji sėkminga „al Qaeda“ organizuota ataka prieš JAV po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktų, pažymėjo mokslinio instituto „New America“ vyresnysis analitikas Davidas Stermanas (Deividas Stermanas).

Nuo to laiko visus sėkmingus išpuolius šalyje rengė vietos gyventojai, įkvėpti ar paskatinti ekstremistų grupuočių „al Qaeda“ ar  „Islamo valstybė“, nors šios grupės prie atakų tiesiogiai neprisidėjo.

„Ar tai ženklas, kad tebeegzistuoja gebėjimai regzti sąmokslus užsienyje?“ – klausė D. Stermanas.

Vis tik ekspertas pabrėžė: „Tik vienas aukų pareikalavęs išpuolis iš užsienio per 19 metų Jungtinėms Valstijoms yra gana aukšto lygio pasiekimas.“

Prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vardu paskelbtame trumpame pareiškime daugiau detalių nepateikiama, todėl neaišku, kada H. bin Ladenas buvo nukautas ar kaip JAV patvirtino jo žūties faktą.

JAV pareigūnai yra sakę, jog yra požymių, kad minėtą operaciją įvykdė CŽV, o ne amerikiečių kariškiai. CŽV atsisakė komentuoti, ar yra su tuo susijusi.

Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad H. bin Ladeno žūtis „pakerta svarbią operatyvinę grupuotės veiklą“. Nurodoma, kad O. bin Ladeno sūnus „buvo atsakingas už planavimą ir bendravimą su įvairiomis teroristinėmis grupėmis“.

JAV pareigūnai, kurie nenorėjo skelbti savo pavardžių, remdamiesi žvalgybos pranešimais šią vasarą reiškė įtarimus, kad H. bin Ladenas yra negyvas.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis rugpjūčio pabaigoje, regis, patvirtino H. bin Ladeno žūties faktą.

„Aš taip supratau“, – sakė M. Esperis interviu televizijai „Fox News“ paklaustas, ar Hamza bin Ladenas yra negyvas.

„Detalių aš nežinau. Net jeigu žinočiau, nežinau, kiek jų galėčiau atskleisti jums“, – tuomet pridūrė jis.

Rugpjūčio pradžioje JAV žiniasklaida, cituodama JAV žvalgybos pareigūnus, pranešė, kad H. bin Ladenas žuvo kažkuriuo metu per pastaruosius dvejus metus – per operaciją, prie kurios prisidėjo Jungtinės Valstijos.

Tačiau D. Trumpas ir kiti aukšto rango pareigūnai tuomet atsisakė viešai patvirtinti arba paneigti šiuos pranešimus.

15-asis iš 20 O. bin Ladeno vaikų, kurį jam pagimdė trečioji žmona Hamza ir kuriam dabar turėjo būti maždaug 30 metų, „iškilo kaip „al Qaeda“ tinklo“ lyderis, vasario mėnesį skelbė JAV Valstybės departamentas, pasiūlydamas 1 mln. dolerių (0,9 mln. eurų) premiją už jo galvą.

Hamza bin Ladenas, kartais vadintas „džihado kronprincu“, yra paskelbęs garso ir vaizdo pranešimų, kuriuose raginama rengti atakas prieš Jungtines Valstijas ir kitas šalis, ypač keršijant už jo tėvo žūtį per 2011 metų gegužę Pakistane surengtą JAV pajėgų reidą.

Jis padėjo suburti naują kovotojų kartą „al Qaeda“ ekstremistų tinkle, organizavusiame 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdytus pražūtingus teroro išpuolius prieš Jungtines Valstijas, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Po O. bin Ladeno žūties 2011 metais šios grupuotės žinomumas sumažėjo, o pagrindine radikalia islamistų jėga tapo džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Vis dėlto tebegyvuojančios „al Qaeda“ atšakos ir susijusios džihadistų grupuotės Afganistane, Jemene, Sirijoje ir kitur pabrėžia, kad šis Aymano al Zawahiri (Aimano Zavahirio) vadovaujamas tinklas išsaugojo dalį savo potencialo.

Reaguodami į daug metų trunkantį atakų aukų šeimų spaudimą, FTB ir Teisingumo departamentas nusprendė išslaptinti šio Saudo Arabijos pareigūno pavardę, „atsižvelgiant į ypatingas šios konkrečios bylos aplinkybes“.

Dėl šios bylos jau seniai grėsė keblumai Saudo Arabijos vyriausybei, kuri ne kartą neigė sąsajas su „al Qaeda“, o dabar gali būti sudarytos sąlygos reikalauti iš jos kompensacijų, kurios gali siekti milijardus dolerių.

Minimas asmuo yra trečias iš trijų pagrindinių Saudo Arabijos pareigūnų, minimų FTB ataskaitoje apie rugsėjo 11-osios atakas. Įtariama, kad jie padėjo kai kuriems iš atakų vykdytojų, kai šie atvyko į Jungtines Valstijas.

Iš viso 19 vyrų, kurių 15 buvo Saudo Arabijos piliečiai, dalyvavo sąmoksle užgrobti keturis keleivinius lėktuvus ir nukreipti juos į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, Pentagoną ir, galbūt, Baltuosius rūmus arba Kongresą.

Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, kurių šeimos iškėlė bylų dėl kompensacijų iš Saudo Arabijos vyriausybės.

Oficialioje 2002 metų ataskaitoje apie atakas buvo rašoma, jog dalis užpuolikų gavo lėšų iš Saudo Arabijos pareigūnų, kurių „bent du“, kaip teigta, buvo Saudo Arabijos žvalgybos pareigūnai. 

Tie du asmenys buvo įvardyti kaip Fahadas al Thumairy (Fahadas Timairis) ir Omaras al Bayoumi (Omaras Bajumis). Tuo laikotarpiu jie abu dirbo Saudo Arabijos ambasadoje Jungtinėse Valstijose.

Vėlesni tyrimai paneigė versiją, kad šie asmenys buvo susiję su užpuolikais.

Tačiau 2012 metų redaguotoje Federalinio tyrimų biuro (FTB) ataskaitoje vėl minimi šie du vyrai ir trečias asmuo, kuris jiems tikriausiai vadovavo. Tačiau jo pavardė ataskaitoje buvo užtušuota.    

Būta kalbų, kad šis asmuo susijęs su Saudo Arabijos karališkąja šeima. Jo tapatybė liko įslaptinta, o Vašingtonas ir Rijadas glaudžiai bendradarbiavo stengdamiesi likviduoti „al Qaeda“ tinklą Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje. 

„FTB pripažįsta aukų šeimų troškimą suprasti, kas nutiko jų artimiesiems, ir pasiekti, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn“, – nurodė Teisingumo departamentas.   

Departamentas nepatikslino, kada bus paskelbta to asmens pavardė; pirmiausia ketinama ją pranešti teismui. 

Tačiau Teisingumo departamentas pažymėjo, kad šis asmuo nebūtinai yra susijęs su „al Qaeda“ sąmokslininkais.

„Informacija, liečianti šį asmenį, susijusi su tuo laikotarpiu FTB tirta tyrimo versija ir tai nėra objektyvus fakto konstatavimas“, – nurodė departamentas.  

Aukų artimieji sveikino šį sprendimą.

„Šeimos pasiryžusios išsiaiškinti tiesą. Mes neturėtume maldauti tokio pobūdžio informacijos arba būti laikomi nežinioje apie Saudo Arabijos vaidmenį atakose“, - sakė organizacijos „9/11 Families & Survivors United for Justice Against Terrorism“ vadovė Terry Strada (Teri Strada).

Vaizdo įraše jis reikalavo „keršto“ už jų „nusikaltimus“ prieš palestiniečius. Amerika supranta tik smurto kalbą, pabrėžė teroristų tinklo vadeiva. Įraše A. al Sawahiris Rugsėjo 11-osios išpuolius pavadino „palaimintais“.

Egiptietis A. al Sawahiris yra Osamos bin Ladeno, kurį JAV daliniai 2011 metais nukovė Pakistane, įpėdinis. Jis, kaip ir jo pirmtakas, gyvena pogrindyje.

JAV trečiadienį mini 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių metines, kurie pražudė beveik 3 000 žmonių. Islamistai tada tris lėktuvus nukreipė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius Niujorke bei Pentagoną Vašingtone. Ketvirtas orlaivis sudužo Pensilvanijoje, kai lėktuve buvę žmonės susigrūmė su pagrobėjais. Atakų iniciatorius buvo O. bin Ladenas.

NBC pranešime sakoma, kad trys JAV pareigūnai patvirtino turį žinių apie Hamzos bin Ladeno mirtį, bet nepateikė išsamesnių detalių, kada ir kur tai įvyko, taip pat nenurodė, kad ši informacija yra patvirtinta.

Ovaliajame kabinete paklaustas žurnalistų apie šį pranešimą, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jo nepatvirtino ir nepaneigė.

„Nenoriu to komentuoti“, – sakė jis.

Vasarį JAV vyriausybė paskyrė 1 mln. dolerių (apie 897 tūkst. eurų) premiją už H. bin Ladeno galvą ir nurodė, kad šis vyras, kai kada vadinamas „džihado kronprincu“, „ryškėja kaip „al Qaeda“ tinklo lyderis“. Jis yra paskelbęs garso ir vaizdo pranešimų, kuriuose raginama rengti atakas prieš Jungtines Valstijas ir kitas šalis, ypač keršijant už jo tėvo žūtį per 2011 metų gegužę Pakistane surengtą JAV pajėgų reidą.

Dokumentai, paimti per reidą jo tėvo namuose Abbotabade rodė, kad Hamza ugdomas tapti nauju „al Qaeda“ vadu, teigė JAV Valstybės departamentas. JAV pajėgos taip pat rado Hamzos, kuris, kaip manyta, buvo apie 30 metų, vestuvių su kito „al Qaeda“ aukšto rango vadeivos dukterimi vaizdo įrašą. Manoma, kad ši ceremonija įvyko Irane.

Hamzos bin Ladeno buvimo vieta niekada nebuvo tiksliai nustatyta. Manyta, kad jis buvo laikomas namų arešte Irane, bet kai kuriuose pranešimuose taip pat keliamos prielaidos, kad jis galėjo gyventi Afganistane, Pakistane arba Sirijoje.

„Al Qaeda“ organizavo 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdytus pražūtingus teroro išpuolius prieš Jungtines Valstijas, bet per pastarąjį dešimtmetį šios grupuotės žinomumas sumažėjo, o pagrindine radikalia islamistų jėga tapo džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Vis dėlto tebegyvuojančios „al Qaeda“ atšakos ir susijusios džihadistų grupuotės Afganistane, Jemene, Sirijoje ir kitus pabrėžia, kad šis tinklas išsaugojo dalį savo potencialo.