Prie pagrindinio Šiaurės Makedonijos vyriausybės pastato A. Cipras papozavo asmenukei su šios šalies premjeru Zoranu Zajevu.

Nepriklausomybę 1991-aisiais paskelbusi buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija anksčiau šiais metais oficialiai buvo pervadinta Šiaurės Makedonija, kad skirtųsi nuo Makedonija vadinamos Graikijos provincijos.

Toks sandoris padėjo išspręsti konfliktą, kuris beveik tris dešimtmečius trukdė užmegzti gerus diplomatinius ryšius, nes abi šalys ginčijosi, kam priklauso pavadinimas „Makedonija“ ir jos kultūros paveldas.

Pagrindinis sandorio kompromisas yra garantija, kad Atėnai nebetrukdys Skopjės pastangoms įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

A. Cipras atvyko su 10 Graikijos ministrų kabineto narių ir daugiau nei dviem dešimtimis graikų verslininkų. Turi būti pasirašyti keli draugystės susitarimai bendradarbiavimui prekybos ir gynybos srityse skatinti.

Abu lyderiai taip pat ruošiasi aptarti ginčijamo Kipro energijos išteklių telkinių žvalgymą, Egėjo jūros klausimus, vieną migracijos susitarimą ir bendradarbiavimą ekonomikos srityje, nors analitikai abejoja, ar bus pasiekta konkrečios pažangos.

„Mūsų santykiai su Turkija išgyvena sunkius laikus, todėl turime tęsti diskusijas“, – televizijai „KritTV“ sakė graikų vyriausybės atstovas Dimitris Canakopulas (Dimitris Tzanakopoulos).

„Šis vizitas gali padėti sumažinti įtampą“, – pridūrė jis.

2017 metų gruodį R. T. Erdoganas tapo pirmuoju Turkijos prezidentu, apsilankiusiu Graikijoje per pastaruosius 65 metus. Vis dėlto jis pribloškė graikus, paprašęs peržiūrėti 1923 metais pasirašytą Lozanos sutartį, kuria po Osmanų imperijos žlugimo buvo nustatytos šiuolaikinės Turkijos sienos.

Manau, kad per mano vizitą turėsime galimybę pratęsti sunkų, bet atvirą dialogą.

Turkų lyderis taip pat pasmerkė Graikijos musulmonų mažumos „diskriminaciją“ tokiuose šiauriniuose miesteliuose kaip pasienyje esanti Komotinė. Tuomet jis pareiškė, kad „negerbiamos“ šių mažumų narių teisės, numatytos Lozanos sutartyje.

„Manau, kad per mano vizitą turėsime galimybę pratęsti sunkų, bet atvirą dialogą, prasidėjusį 2017 metų gruodį“, – duodamas interviu prieš vizitą valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai pareiškė A. Cipras.

Tuo metu Ozguras Unluhisarcikli (Ezgiuras Inliuchisardžiklis) iš Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo įsitikinęs, jog abiejų šalių „pozicijos yra pernelyg skirtingos“, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų. Pasak eksperto, pagrindinis vizito tikslas yra išsiaiškinti, „ar ateityje bus vietos dialogui“.

Daugybė ginčų

A. Cipro vizitas surengtas vos kelios dienos po 1996 metų Graikijos ir Turkijos santykių krizės 23-ųjų metinių. Per tą teritorinį ginčą abi šalys atsidūrė prie karo slenksčio, paaštrėjus nesutarimams dėl uolėtų salelių, kurias Ankara vadina Kardaku, o Atėnai – Imija.

Be to, A. Cipro kelionė prasideda praėjus lygiai 20 metų nuo dvišalių santykių atšilimo 1999 metais, kai graikai padėjo turkams atsigauti nuo pražūtingo žemės drebėjimo, smogusio Stambului.

„Net jei šios derybos niekur nenuves, svarbu, kad tai bus pagrindas dialogui“, – pareiškė Stambule įsikūrusio Kadiro Haso (Kadiro Chaso) universiteto Tarptautinių ir Europos studijų centro direktorius Dimitrijas Triantafilus (Dimitrios Triantaphyllou).

„Konkretus dalykas būtų besišypsančių prezidento ir ministro pirmininko, pasiryžusių palaikyti gerus kaimyniškus santykius, nuotrauka“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad šį vizitą reikėjo organizuoti „gerokai anksčiau“.

Viena pagrindinių nesutarimų priežasčių yra naftos ir gamtinių dujų žvalgymas Kipre, kuris jau daugiau kaip keturis dešimtmečius padalytas perpus: į tarptautinės bendruomenės pripažintą graikiškąją pietinę dalį ir atsiskyrusį šiaurinį regioną, į kurį pretenduoja Turkija.

Viduržemio jūros rytinėse akvatorijose neseniai aptikus stambių dujų telkinių sustiprėjo Kipro viltys ateityje tapti svarbiu energijos išteklių tiekėju.

Tačiau Ankara teigia, kad dėl tokio žvalgymo Kipre gyvenantys turkai netektų jūroje esančių išteklių ir ragina jo nepradėti, kol bus rastas ilgalaikis Kipro problemos sprendinys.

R. T. Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) pirmadienį pareiškė, kad Turkija neleis vykdyti Viduržemio jūros rytinėje dalyje fait accompli (įvykusio fakto) politikos, ir paragino ištekliais dalytis „po lygiai ir sąžiningai“.

„Graikų kipriečių mėginimai sukurti de facto situaciją yra bergždžias mėginimas. Turkija to nepriims“, – pareiškė jis žurnalistams.

Laukiama, kad abu lyderiai taip pat aptars 2016 metų susitarimą, kuriuo Ankara įsipareigojo pažaboti migrantų srautus į Europos Sąjungą.

Pagal šią sutartį, Turkija sutiko priimti Graikijos salose išsilaipinančius atvykėlius mainais į finansinę paramą ir kitas paskatas.

Kaip Anatolijos naujienų agentūrai sakė A. Cipras, dėl šio susitarimo „Egėjo jūroje gerokai susilpnėjo neteisėti (migrantų) srautai ir ypač sumažėjo mirčių“.

Nepaisant susitarimo, šimtai migrantų ir toliau kasdien išsilaipina Graikijos salose: nuo rugsėjo iki gruodžio jų atvyko apie 5 000. Tokie atvykėlių skaičiai daro didelį spaudimą sausakimšoms Graikijos pabėgėlių stovykloms.

Pasak graikų migracijos ministro Dimitrio Vico (Dimitris Vitsas), abiejų šalių sausumos sieną kertančių žmonių taip pat smarkiai padaugėjo: nuo 5,4 tūkst. 2017 metais iki 14 tūkst. pernai.

Turkija taip pat griežtai kritikuoja Atėnus už tai, kad suteikė prieglobstį keliems turkų kariams, pabėgusiems iš šalies po 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo.

Po vizito Ankaroje A. Cipras trečiadienį apsilankys Stambule, kur susitiks su graikų ortodoksų ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I.

„Manome, kad surengti diskusiją su opozicijos vadovu yra svarbus žingsnis informuojant Graikijos liaudį“, – sakoma A. Cipro biuro pareiškime, išplatintame kelios valandos po to, kai premjeras atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente.

„Norėtumėme, kad Graikijos liaudis... vadovautųsi tiesa pagrįsta logika, o ne devizais ir nacionalistiniais šūkiais“, – priduriama pareiškime.

A. Cipras ir jo kolega iš Makedonijos Zaronas Zaevas (Zoranas Zajevas) birželį pasiekė kompromisą 27 metų besitęsiančiam ginčui tarp abiejų kaimynių užbaigti pervadinant šalį Šiaurės Makedonija.

Pastaraisiais mėnesiais prieš susitarimą protestuojama abiejuose valstybėse.

Dėl kilusių nesutarimų savaitgalį net žlugo A. Cipro ketverius metus gyvavusi valdančioji koalicija, iš jos pasitraukus pagrindiniams vyriausybės sąjungininkams nacionalistams.

Dar viena protesto akcija sekmadienį turi įvykti Atėnuose.

Makedonijos įstatymų leidėjai praeitą savaitę pritarė konstitucijos pakeitimams, kad jų šalis būtų pervadinta Šiaurės Makedonijos Respublika. Vis dėlto šis susitarimas įsigaliotų tik jį ratifikavus Graikijos parlamentui.

Atėnai kol kas nepatikslino, kada parlamentas galėtų dėl to balsuoti, tačiau A. Cipras neseniai pareiškė, kad balsavimas įvyks šį mėnesį.

A. Cipro pagrindinis varžovas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis), konservatyviosios partijos „Naujoji demokratija“ vadovas, griežtai nepritaria susitarimui ir teigia, kad juo skatinamas iredentizmas kaimyninėje valstybėje.

Ši politinė jėga visada pasisakydavo už tai, kad ginčas būtų išspręstas suteikus Makedonijai sudėtinį pavadinimą.

Visgi K. Micotakis, kurio sesuo ėjo užsienio reikalų ministrės pareigas „Naujosios demokratijos“ vyriausybėje, 2008 metais užblokavusioje Makedonijos stojimą į NATO, įsitikinęs, jog Atėnai peržengė ribą, kai atsiėmė savo pretenzijas dėl makedoniečių kalbos ir tapatybės.

Daugumai graikų pavadinimas „Makedonija“ reiškia turtingą istoriją turinčią jų šiaurinę provinciją, kuri kadaise buvo senovinės Aleksandro Makedoniečio imperijos lopšys.

Kritikai nuogąstauja, kad leidus Makedonijai įstoti į NATO ir ES Graikija nebeturės svertų, leidžiančių jai priešintis įsivaizduojamai kultūrinės tapatybės uzurpacijai.

Daugelyje šiaurės Graikijos miestų anksčiau šią savaitę naktį buvo iškabinta plakatų, raginančių vietos įstatymų leidėjus balsuoti prieš susitarimą. Be to, kai kurie parlamentarai teigė sulaukę anoniminių grasinimų.

Policija po plakatų iškabinimo incidento suėmė kelis žmones ir šiuo metu tiria pareiškimus dėl grasinimų.

Iš viso 151 įstatymų leidėjas, įskaitant kelis nepriklausomus deputatus, palaikė A. Cipro vyriausybę 300 vietų parlamente, rodo oficialūs rezultatai.

„Vyriausybė šiandien prašo balsuoti dėl pasitikėjimo, kad prilygsta balsavimui už stabilumą ir šalies politinį patikimumą Europos ir pasaulio arenoje“, – prieš balsavimą sakė premjeras.

„Mes laimėsime ir toliau dirbsime“, – pridūrė jis.

Nepaisant šios pergalės, kol kas neaišku, koks bus A. Cipro vyriausybės likimas, ir ar jam pavyks išsilaikyti iki ketverių metų kadencijos pabaigos rugsėjį.

Dabar jo laukia iššūkis artimiausiu metu prastumti parlamente prieštaringai vertinamą susitarimą dėl kaimyninės Makedonijos pervadinimo, kursčiusio protestus abiejose šalyse.

Kreipdamasis į parlamentą 44 metų kairiųjų pažiūrų lyderis antradienį teigė, kad jo vyriausybė „turi dar devynis mėnesius ir privalo įvykdyti labai svarbių uždavinių“, turėdamas omenyje, kad spalį turėtų vykti įprasti visuotiniai rinkimai.

Tarp jo uždavinių – pakeisti konstituciją, padidinti minimalų darbo užmokestį ir užbaigti susitarimą dėl Bažnyčios nekilnojamojo turto, neseniai blokuotą įtakingų vyskupų.

„151 įstatymų leidėjo (palaikymo) siekiame ne vien kad užbaigtume kadenciją, bet kad įvykdytume konkrečias politines iniciatyvas“, – televizijai „Open TV“ sakė vyriausybės atstovas Dmitris Canakopulas (Dimitris Tzanakopoulos).

Vis dėlto daugelis graikų mano, kad parlamento rinkimai galėtų įvykti anksčiau nei spalį. Jie galėtų būti surengti kartu su gegužę vyksiančiais Europos Parlamento ir vietos valdžios rinkimais, jeigu ne anksčiau.

Koalicijos krizė

Graikija nuo 1991 metais įvykusio buvusios Jugoslavijos respublikos atsiskyrimo tvirtina, kad pavadinimas „Makedonija“ gali reikšti teritorines pretenzijas į jos šiaurinę Makedonijos provinciją, kur gimė Aleksandras Makedonietis, taip pat į antikinį graikų paveldą, nors Skopjė tai neigė.

Sekmadienį Atėnuose bus surengtas dar vienas protestas prieš susitarimą pervadinti šiaurinę kaimynę Šiaurės Makedonijos Respublika.

Pagrindinis opozicijos lyderis Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) iš konservatyviosios Naujosios demokratijos partijos pareiškė, kad A. Cipras yra „turtų medžiotojas“ ir „pigus demagogas“, savo karjerą kūręs melu.

„Atėjot į valdžią dėl melo, valdėt melu ir paliksit ją su melu“, – K. Mitsotakis sakė per debatus prieš balsuojant dėl pasitikėjimo.

„Esat padarę pakankamai žalos šaliai... matote besiartinantį savo galą“, – kairiosios stovyklos įstatymų leidėjams išrėžė K. Micotakis. Apklausos rodo, kad šis politikas pastaruoju metu buvo populiaresnis už A. Ciprą.

Susitarimas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo turi išspręsti 27 metus besitęsiantį diplomatinį ginčą, bet jis praeitą savaitgalį sugriovė A. Cipro koaliciją su nacionalistine partija ANEL.

Makedonijos parlamentas praeitą savaitę pritarė susitarimui, bet jis įsigalios tik dokumentą ratifikavus graikų parlamentarams.

Atėnai nepateikė datos, kada balsuos dėl susitarimo su Makedonija, bet A. Cipras neseniai sakė, kad tai turėtų įvykti iki sausio pabaigos.

Europos Sąjunga ir NATO gyrė šį susitarimą, turintį nutraukti Graikijos priešinimąsi Skopjės stojimui į abi organizacijas.

„Manome, kad Prespo susitarimas atitinka Graikijos ir jos kaimynų interesus, kad tai yra istorinis... strateginės svarbus pasiekimas“, – per vizitą Atėnuose žurnalistams sakė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis), turėdamas omenyje abiejų šalių susitarimą, pasirašytą pernai birželį prie Prespo ežero.

„Tikimės, kad susitarimas bus palaikytas ir įgyvendintas“, – pridūrė eurokomisaras.

„Europoje svarbiausia suburti žmones kartu. Svarbus kurti susitaikymą. Taip pat svarbu užgydyti vakarykštes žaizdas“, – anksčiau trečiadienį sakė P. Moscovici.

Per savo partijos „Syriza“ suvažiavimo atidarymą A.Cipras sakė esantis įsitikinęs, kad šios krizės sprendinys bus rastas, nors ankstesnę dieną vykusios Graikijos ir jos skolintojų susitikimas Briuselyje baigėsi be proveržio.

Premjeras ragino TVF pakeisti kursą.

„Tikimės, kad TVF kiek įmanoma greičiau iš naujo apsvarstys savo prognozę, ... kad galėtų būti tęsiamos derybos techniniu lygiu“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie W.Schaeuble, A.Cipras taip pat paprašė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „paraginti savo finansų ministrą baigti savo nuolatinį agresyvumą“ Graikijos atžvilgiu.

Jau kelis mėnesius besitęsiantys Atėnų ginčai su TVF didina nuogąstavimus, kad gali kilti nauja skolų krizė.

Graikija nesutaria su savo skolintojais iš euro zonos ir TVF dėl skolų mažinimo priemonių ir biudžeto tikslų. Šie ginčai kurstė nerimą rinkose ir provokavo spėliones apie Graikijos ateitį Europos Sąjungos bendrosios valiutos bloke.

Panašių nuogąstavimų išsakė ir Vokietijos finansų ministras.

Pasak W. Schaeuble, nurašant Graikijos skolas būtų pažeistos euro zonos taisyklės, pagal kurias „nė viena pinigų sąjungos valstybė narė negali būti laikoma atsakinga už kitos valstybės narės skolas“.

„Graikija ir toliau turi būti spaudžiama įgyvendinti reformas ir didinti konkurencingumą, – pareiškė ministras. – Priešingu atveju jie negalės likti bendros valiutos bloke.“

Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) sakė, kad per naujausias derybas Briuselyje su graikų finansų ministru Euklidu Cakalotu (Euclid Tsakalotos) ir kitais ES ir TVF pareigūnais, kad buvo pasiekta tam tikra pažanga, bet daugiau detalių nepateikė.

TVF šią savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad Graikijos skolos „yra itin netvarios“ ir kad šalis ateityje negalės jų grąžinti, nes jos ekonomika neaugs taip sparčiai, kaip tikimasi. TVF ekspertai skaičiuoja, kad bendra Graikijos valstybės skola iki 2020 metų gali padidėti iki 170 proc. BVP, iki 2022 metų – iki 164 proc., o 2060 metais ji jau gali siekti 275 proc. BVP.

Šiuo metu bendra Graikijos valstybės skola siekia 160 proc. BVP.

Atėnų vyriausybei vasarą reikės grąžinti 7 mlrd. eurų, bet ji neišgalės to padaryti, jeigu neišspręs ginčo, trukdančio skolintojams pervesti tolesnes išmokas pagal Graikijai suteiktą 86 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą.

Daugelio nuomone, artimiausiomis savaitėmis itin svarbu išeiti iš šios aklavietės, nes kovo 15 dieną vyksiantys parlamento rinkimai Nyderlanduose, taip pat balandį ir birželį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai gali dar labiau apsunkinti pastangas rasti sprendinį.

Tačiau J.Dijsselbloemas penktadienį perspėjo, kad kitas euro zonos ministrų susitikimas vasario 20 dieną, laikomą neoficialiu galutiniu terminu prieš minėtus rinkimus, galbūt dar bus pernelyg ankstyvas, kad būtų galima tikėtis proveržio derybose su Atėnais.

Per tą susitikimą „įvertinsime tolesnę pažangą“, nurodė J.Dijsselbloemas, kuris taip pat yra Olandijos finansų ministras.

14-a iš 25-ių administracinio teismo teisėjų nusprendė, kad pernai spalį priimtas kontroversiškas įstatymas, pagal kurį Graikijoje gali veikti ne daugiau keturių privačių nacionalinių televizijų, neatitinka Konstitucijos ir turi būti panaikintas, pranešė šaltinis teisme.

Vyriausybė pardavė aukcione keturias transliavimo licencijas už bendrą 246 mln. eurų sumą.

Tačiau administracinio teismo teisėjų dauguma nusprendė, kad šio sektoriaus reformas turėtų vykdyti ne parlamentas, o nepriklausoma transliavimo priežiūros institucija.

Teisėjai susitiko už uždarų durų, o visa jų nutartis, apie kurią, remdamasi šaltiniais, pranešė šalies žiniasklaida, oficialiai bus paskelbta ateinantį pirmadienį.  

Šis teismo sprendimas yra skaudus smūgis kraštutinių kairiųjų partijos „Syriza“ vyriausybei, kuri su didelėmis fanfaromis pristatė šias reformas.

Ji tvirtino, kad reformos užtikrins skaidrumą šiame sektoriuje, kuriame ketvirtį amžiaus dominavo įtakingi oligarchai ir kurį persekiojo neskaidraus finansavimo šešėlis.

Teisėjų sprendimas sulaukė piktos vyriausybės atstovės spaudai reakcijos.

„Šis sprendimas bus vertinamas pagal jo pasekmes“, – sakė Olga Gerovasili (Olga Gerovassili ).

Ji pridūrė, kad dėl jo „valstybės biudžetas neteks būtinų lėšų, kurių reikia visuomenei ir kurios bus grąžintos keturiems turtingiems verslininkams“. O.Gerovasili turėjo galvoje licencijas nusipirkusių televizijos kanalų savininkus.

„Šis sprendimas grąžina šalį į ankstesnį režimą, kuris taip pat buvo pripažintas neatitinkančiu konstitucijos, – sakė O.Gerovasili. – Neleisime, kad tai nutiktų“.

Pasak jos, vyriausybė parengs naują teisės aktą dėl šio sektoriaus reguliavimo.

Krizės prislėgta Graikija tikisi įkvėpti naujos gyvybės ryšiams su Maskva per Rusijos prezidento Vladimiro Putino dviejų dienų vizitą, galintį atnešti labai reikalingą proveržį energetikos ir prekybos srityse, penktadienį nurodė vyriausybės dienraštis.

„Putino vizitas iš naujo įšildo Graikijos ir Rusijos ryšius“, – rašo laikraštis „Avgi“, pridūręs, kad Rusijos lyderis į atvyks į Atėnus lydimas šešių ministrų.

V.Putino, kuris paskutinį kartą Graikijoje lankėsi 2007 metais, lėktuvas turėtų nusileisti Atėnuose 13 val. 30 min. Grinvičo (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Planuojama, kad Kremliaus vadovas atskirai susitiks su Graikijos prezidentu Prokopiu Pavlopulu (Prokopis Pavlopoulos) ir premjeru Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras).

Premjero patarėjas Rusijos reikalams Dimitris Velanis sakė „Avgi“, kad Rusijos veiksnys buvo svarbus vyriausybės pastangose ištraukti šalį iš recesijos.

„Graikijos vyriausybė dar viską, kad sužadintų augimą, o mes manome, kad augimas bus susijęs su Rusija“, – aiškino D.Velanis.

Kremlius ketvirtadienį nurodė, kad per šį vizitą dėmesys bus sutelktas į prekybos ir ekonomikos reikalus, pridūręs, kad bus pasirašytos „kelios dvišalės sutartys“.

„Avgi“ penktadienį rašo, kad gali būti pasirašyta sutartis tarp Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ ir Graikijos naftos perdirbimo įmonės „Hellenic Petroleum“.

Taip pat tikimasi, kad ateinantį mėnesį bus susitarta dėl Graikijos ir Rusijos žemės ūkio bendrovių steigimo, pridūrė „Avgi“.

Graikijos žemės ūkio eksportas į Rusiją smarkiai nukentėjo dėl tebevykdomo Europos Sąjungos prekių embargo.

V.Putinas savo straipsnyje, paskelbtame ketvirtadienį Graikijos dienraščio „Kathimerini“, nurodė, kad Rusija išlieka suinteresuota Atėnų planais privatizuoti geležinkelius ir Salonikų uostą.

Rusijos pagalba

Graikija, kurią pastaruosius šešerius metus krėtė didelė ekonomikos krizė, ne kartą mėgino užsitikrinti Rusijos, kurioje gyventojų daugumą taip pat sudaro ortodoksai, palaikymą.

Manoma, kad A.Cipras pernai prašė Rusijos finansinės pagalbos, Graikijai balansuojant ant bankroto ribos, nors Maskvos pareigūnai viešai neigė, kad dėl to buvo tartasi.

Rusijos bendrovės taip pat ne kartą buvo siejamos su Graikijos energetikos ir transporto privatizavimo procesuose, kurie niekada nebūdavo užbaigiami.

Bendra Graikijos ir Rusijos ministrų taryba, įkurta kaip ankstesnių derybų rezultatas, nesurengė nei vieno posėdžio pastaruosius pusketvirtų metų, atkreipė dėmesį „Avgi“.

A.Cipras pernai du kartus buvo nuvykęs į Maskvą derėtis su V.Putinu – balandį ir birželį, prieš savo perrinkimą rugsėjo mėnesį.

P.Pavlopulas Maskvoje lankėsi sausio mėnesį ir su V.Putinu aptarė ryšių stiprinimą.

V.Putinas, kurio šaliai Vakarai taiko sankcijas dėl konflikto Ukrainoje, praėjusį kartą Europoje buvo pernai birželį, kai apsilankė Italijoje ir susitiko su italų premjeru Matteo Renzi (Matėjumi Renciu) bei popiežiumi Pranciškumi. Jis taip pat dalyvavo praeitų metų pabaigoje Paryžiuje surengtose tarptautinėse derybose dėl kovos su klimato pokyčiais.

„Kathimerini“ straipsnyje V.Putinas pareiškė, kad Europos Sąjunga gali išlikti pasaulinio lygio žaidėja tik su Maskvos pagalba.

„Akivaizdu, kad užtikrinti Senojo žemyno deramą vietą naujose tarptautinėse realijose įmanoma tik apjungus visų Europos šalių, įskaitant Rusiją, potencialus“, – rašo V.Putinas.

„Manome, kad mūsų ryšiuose su ES nėra jokių problemų, kurių negalėtume išspręsti. Kad sugrįžtume prie daugiaplanės partnerystės, reikia tik atsisakyti ydingos „žaidimo į vienerius vartus“ logikos, iš tikrųjų atsižvelgti į vieni kitų nuomonę ir interesus.“

ES ir Rusijos ryšiai šiuo metu yra smarkiai pašliję dėl konflikto Ukrainoje, įsiplieskusio 2014 metais, dėl kurio Bendrija tebetaiko sankcijas Maskvai.

Sankcijų Rusijos bankų, gynybos ir energetikos sektoriams terminas sukaks liepą. Kad jos būtų pratęstos, reikėtų vienbalsio visų ES narių pritarimo, o Bendrijos lyderiai šį klausimą aptars ateinantį mėnesį.

Bendro tikėjimo pamatas

Viešėdamas Atėnuose V.Putinas kartu su A.Cipru atidengs Andrejaus Rubliovo įžymią ikoną, vaizduojančią Viešpaties dangun žengimą, kurią Maskvos Tretjakovo meno galerija paskolino Bizantijos ir krikščionių muziejui.

Šeštadienį Rusijos lyderis taip pat dalyvaus rusų bendruomenės įsikūrimo Atono kalno vienuolių respublikoje Šiaurės Graikijoje 1000-ųjų metinių minėjime.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas taip pat sakė, kad dalyvaus iškilmėse Atono kalne, kuris yra viena švenčiausių vietų krikščionims ortodoksams.

Rusija ir Graikija yra daugiausia ortodoksiškos valstybės ir palaiko glaudžius religinius ryšius. V.Putinas dažnai kalba apie savo stiprų tikėjimą, bet A.Cipras yra prisipažinęs, kad yra ateistas.

V.Putinas, penktadienį pradėsiantis dviejų dienų vizitą Graikijoje, taip pat paragino kurti energetikos aljansą su Europa ir sušvelninti vizų išdavimo sąlygas į ES keliaujantiems Rusijos piliečiams.

„Akivaizdu, kad užtikrinti Senojo žemyno deramą vietą naujose tarptautinėse realijose įmanoma tik apjungus visų Europos šalių, įskaitant Rusiją, potencialus“, – V.Putinas rašo straipsnyje, kurį paskelbė graikų dienraštis „Kathimerini“.

„Manome, kad mūsų ryšiuose su ES nėra jokių problemų, kurių negalėtume išspręsti. Kad sugrįžtume prie daugiaplanės partnerystės, reikia tik atsisakyti ydingos „žaidimo į vienerius vartus“ logikos, iš tikrųjų atsižvelgti į vieni kitų nuomonę ir interesus.“

ES ir Rusijos ryšiai šiuo metu yra smarkiai pašliję dėl konflikto Ukrainoje, įsiplieskusio 2014 metais, dėl kurio Bendrija tebetaiko sankcijas Maskvai.

Sankcijų Rusijos bankų, gynybos ir energetikos sektoriams terminas sukaks liepą. Kad jos būtų pratęstos, reikėtų vienbalsio visų ES narių pritarimo, o Bendrijos lyderiai šį klausimą aptars ateinantį mėnesį.

V.Putinas planuoja penktadienį susitikti Atėnuose su Graikijos prezidentu Prokopiu Pavlopulu (Prokopis Pavlopoulos) ir premjeru Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras).

Šeštadienį Rusijos lyderis taip pat dalyvaus rusų bendruomenės įsikūrimo Atono kalno vienuolių respublikoje Šiaurės Graikijoje 1000-ųjų metinių minėjime.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas taip pat sakė, kad dalyvaus iškilmėse Atono kalne, kuris yra viena švenčiausių krikščionių ortodoksų vietų.

Rusija ir Graikija yra daugiausia ortodoksiškos valstybės ir palaiko glaudžius religinius ryšius. V.Putinas dažnai kalba apie savo stiprų tikėjimą, bet A.Cipras yra prisipažinęs, kad yra ateistas.

Manoma, kad A.Cipras pernai prašė Rusijos finansinės pagalbos, Graikijai balansuojant ant bankroto ribos, nors Maskvos pareigūnai viešai neigė, kad dėl to buvo tartasi.

Rusijos bendrovės taip pat ne kartą buvo siejamos su Graikijos energetikos ir transporto privatizavimo procesuose, kurie niekada nebūdavo užbaigiami.

Tačiau V.Putinas savo naujajame straipsnyje pažymėjo, kad Rusija lieka suinteresuota planais privatizuoti Graikijos geležinkelius ir Salonikų uostą.

„Kathimerini“ nurodė, kad per šį vizitą gali būti pasirašyta sutartis tarp Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ ir Graikijos naftos perdirbimo įmonės „Hellenic Petroleum“.

V.Putinas, kurio šaliai Vakarai taiko sankcijas dėl konflikto Ukrainoje, praėjusį kartą Europoje buvo pernai birželį, kai apsilankė Italijoje ir susitiko su italų premjeru Matteo Renzi (Matėjumi Renciu) bei popiežiumi Pranciškumi.

A.Cipras pernai du kartus buvo nuvykęs į Maskvą derėtis su V.Putinu, balandį ir birželį, prieš savo perrinkimą rugsėjo mėnesį.

P.Pavlopulas Maskvoje lankėsi sausio mėnesį ir su V.Putinu aptarė ryšių stiprinimą.

A.Cipras šį sprendimą priėmė po to, kai buvo atidėtas planuotas euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas, Eurogrupės vadovui Jeroenui Dijsselbloemui (Jerunui Deiselblumui) pareiškus, kad „reikia daugiau laiko“ priimti sprendimą dėl tolesnių žingsnių, susijusių su Graikijos finansinio gelbėjimo programa.

„Papildomas Eurogrupės susitikimas šį ketvirtadienį neįvyks, reikia daugiau laiko“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Dijsselbloemo atstovas spaudai Michelis Reijnsas (Mišelis Reinsas).

„Susitikimas dėl pirmojo įvertinimo, specialiųjų priemonių ir skolos įvyks vėliau“, – nurodė jis antradienį vėlai vakare.

Nyderlandų finansų ministras J.Dijsselbloemas anksčiau antradienį sakė, kad susitikimas gali įvykti ketvirtadienį, kad būtų „išspręsta kiek įmanoma daugiau klausimų“ dėl pagalbos programos lėšų skyrimo ir potencialaus Graikijos skolų naštos sumažinimo.

Tačiau interviu olandų transliuotojui RTL-Z jis sakė, kad susitikimas įvyks tik tokiu atveju, jei bus tikimybė, kad jis bus sėkmingas.

Skolų naštos slegiama Graikija turi imtis svarbių ekonominių reformų, kad gautų daugiau lėšų pagal 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos planą.

D. Tuskas ragina surengti susitikimą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį paragino euro zonos finansų ministrus artimiausiomis dienomis susitikti dėl skolų slegiamos Graikijos, tačiau kol kas nepatenkino šios šalies premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) prašymo sušaukti skubų Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.

„Mums reikia konkrečios Eurogrupės susitikimo datos netolimoje ateityje, ir kalbu ne apie savaites, bet dienas“, – sakė D.Tuskas žurnalistams Briuselyje.

„Turime siekti, kad neatsinaujintų neaiškumas dėl Graikijos“, – pridūrė jis.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį pareiškė, kad Makedonija daro gėdą Europai, „ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis“ stengdamasi išvaikyti šimtus Idomenio pasienio stovyklos migrantų, pamėginusių veržtis per sieną savaitgalį.

Makedonijos reakcija prieš „žmones, kurie nekelia grėsmės, nėra ginkluoti“, nedera europinei valstybei, sakė jis.

„Didelė gėda Europos bendruomenei ir šiai šaliai, kuri nori būti jos dalimi“, – pareiškė.