„Per Izraelio smūgį, nukreiptą prieš „Hezbollah“ ginklų sandėlį, žuvo 42 žmonės, įskaitant šešis Libano „Hezbollah“ grupuotės narius“, ir 36 Sirijos kariai, pranešė Britanijoje įsikūrusi ir platų šaltinių tinklą Sirijoje turinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Anksčiau skelbta apie 36 karių žūtį ir dar dešimtis sužeistųjų.

Taip pat nurodoma, kad smūgio rajonas yra netoli Alepo tarptautinio oro uosto.

Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA pranešė, kad per priešaušriu suduotą smūgį žuvo ir buvo sužeista civilių bei karių.

Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP nurodė, kad „nekomentuos pranešimų užsienio žiniasklaidoje“.

Per daugiau nei dešimtmetį trunkantį pilietinį karą Sirijoje Izraelis sudavė šimtus smūgių proiraniškoms grupuotėms, kovojančioms drauge su prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgomis, siekdamas nutraukti „Hezbollah“ tiekimo kelius į Libaną.

Tokie smūgiai padažnėjo spalio 7-ąją prasidėjus Izraelio karui su palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“ Gazos Ruože.

T. A. Ghebreyesus „atvyko į Alepo oro uostą apžiūrėti kai kurių ligoninių ir prieglaudų kartu su (Sirijos) sveikatos apsaugos ministru ir Alepo gubernatoriumi“, pranešė oficialioji naujienų agentūra SANA.

Jo vizitas įvyko praėjus penkioms dienoms po to, kai Turkiją ir Siriją sukrėtė pražūtingas 7,8 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 24 000 žmonių, įskaitant mažiausiai 3 553 žmones vien karo draskomoje Sirijoje.

Atvykęs T. A. Ghebreyesus sakė, kad lydi „skubios medicinos pagalbos reikmenis, kurių yra apie 37 metrinės tonos“.

„Labai džiaugiamės, kad galėjome atvykti su atsargomis“, – sakė jis žurnalistams Alepo oro uoste.

„Tai pirmoji mūsų siunčiama siunta“, – teigė jis. 

Jis pridūrė, kad PSO ir toliau teiks skubios medicinos pagalbos paslaugas ir atgabens daugiau skubios pagalbos priemonių, reikalingų „traumų valdymui“.

„Rytoj atvyks dar vienas siuntinys, kuriame bus daugiau nei 30 metrinių tonų“, – sakė jis.

Jis išreiškė susirūpinimą dėl žemės drebėjimo padarinių, ypač dėl sutrikusio paslaugų teikimo.

„Žmonės susiduria su viduriavimo ligomis... ir kitomis sveikatos, ypač psichikos, problemomis“, – sakė jis.

„Bendromis jėgomis spręsime žemės drebėjimo padarinių, ne tik avarinių tarnybų per žemės drebėjimą, problemas“, – pridūrė jis. 

Gelbėtojai ir savanoriai nuo pirmadienį įvykusio žemės drebėjimo, turėdami nedaug priemonių, stengiasi rasti išgyvenusiųjų po betoninėmis sugriuvusių pastatų nuolaužomis.

Damaskas ir jo sąjungininkė Maskva kaltina „teroristų grupuotes“ dėl 2018 metų lapkričio 24-ąją įvykusio incidento vyriausybės pajėgų kontroliuojamame Alepo mieste. Į šią ataką Rusija reagavo aviacijos smūgiais.

Sirijos vyriausybė oficialiai pareikalavo, kad Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atliktų tyrimą, o ši 2019 metų pradžioje pasiuntė į Siriją misiją faktams nustatyti (FFM).

Tačiau penktadienį OPCW nurodė, kad šios grupės surinkta informacija, interviu ir laboratorinių analizių rezultatai „neleido FFM nustatyti, ar per šį incidentą cheminės medžiagos buvo ar nebuvo panaudotos kaip ginklas“.

Komandos parengtoje 98 puslapių ataskaitoje pažymima, kad dešimčių nukentėjusiųjų kvėpavimo sutrikimus, apie kuriuos pranešė Sirijos pareigūnai, „priežastis galėjo būti kokia nors neilgai išliekanti medžiaga, sukėlusi lengvą ar vidutinio sunkumo kvėpavimo takų sudirginimą“.

Vis dėlto tyrėjai pridūrė, kad liudytojų parodymai neatskleidė šios medžiagos, jeigu ji buvo panaudota, šaltinio, o Sirijos vyriausybės pateiktos metalinės nuolaužos „negali būti susietos su incidentu, apie kurį buvo pranešta“.

Keliomis dienomis anksčiau Rusija inicijavo Junginių Tautų pasitarimą Niujorke, per kurį išsakė abejonių dėl OPCW tyrimų Sirijoje.

JT ir Jungtinė Karalystė kaltino Rusiją sufabrikavus istoriją, jog sirų sukilėliai neva panaudojo cheminius ginklus Alepe, kad sužlugdytų paliaubas Idlibo mieste.

JAV žvalgyba nurodė, kad Rusijos ir Sirijos pajėgos per šį incidentą paleido ašarinių dujų.

Penktadienį paskelbtoje atskiroje ataskaitoje OPCW pažymi negalinti patvirtinti, ar cheminiai ginklai buvo panaudoti per 2016 metų rugpjūtį įvykdytą numanomą chloro ataką Sarakibo mieste, už 50 km į pietus nuo Alepo.

Gyventojai tvirtino, kad per šią ataką buvo paleistos chloro dujos. Konfliktą Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) savo ruožtu nurodė, kad tąsyk kvėpavimas sutriko 24 žmonėms.

OPCW yra patvirtinusi, kad per pilietinį karą Sirijoje cheminiai ginklai buvo panaudoti ne vieną kartą. Vėliausia patvirtinta ataka 2017 metais, per kurią buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga zarinas, yra siejama su prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) pavaldžiomis oro pajėgomis.

Sirija ir Rusija atmetė šio tyrimo išvadas ir tvirtino, kad tariamos cheminės atakos buvo suklastotos, taip pat kaltino Vakarų galybes politizuojant OPCW, kuriai 2013 metais buvo skirta Nobelio taikos premija.

Baltijos pajūrio kurortinio Sopoto miesto meras Jacekas Karnowskis (Jacekas Karnovskis) sakė radijui „Tok FM“, kad prašymas leisti priimti našlaičius buvo atmestas.

Vyriausybė šio pranešimo kol kas nekomentavo, bet „Tok FM“ citavo Vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriuo atsisakoma leisti priimti sirų vaikus. Rašte nurodoma, kad atgabenti juos į Lenkiją būtų pernelyg logistiškai sudėtinga

„Atsižvelgiant į dabartinę padėtį Alepe, taip pat dėl saugumo priežasčių nėra galimybės vykdyti evakuacijos iš šio miesto, jau kontroliuojamo vyriausybės pajėgų, arba tiesiogiai iš konflikto paveiktų teritorijų“.

Be to, kiltų „problemų nustatant (vaikų) tapatybę ir eliminuojant terorizmo grėsmę“, pridūrė ministerija.

Lenkijos konservatyvios populistinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė yra griežtai nusistačiusi prieš bet kokių musulmonų pabėgėlių priėmimą.

Gruodžio 26-ąją šimtai žmonių Berlyne pradės pėsčiomis žygiuoti į Alepą. Šiuo žygiu jo dalyviai siunčia pasauliui žinią, kad karas, dėl kurio žūsta tūkstančiai nekaltų žmonių, privalo baigtis. Žygis prasidės Berlyne, iš jo žygeiviai pajudės į Čekiją, vėliau pereis Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Serbiją, Makedoniją, Graikiją, Turkiją ir Siriją. Tai kelias, kuriuo pabėgėliai taip pat, daugiausia pėsčiomis, pasiekė Vakarų Europą. Kelionė pėsčiomis iki Alepo gali užtrukti apie 6 mėnesius.

Žygio idėja kilo Berlyne gyvenančiai lenkų žurnalistei Annai Alboth, kai maždaug prieš mėnesį Rusijos ir Sirijos vyriausybės pajėgos vykdė intensyviausius bombardavimus ir internete pasirodė šiurpūs vaizdai, kuriuose – sužaloti ir žuvę civiliai.

Anna ir jos draugai, kolegos nusprendė, kad jie negali tiesiog sėdėti ir žiūrėti, tad nusprendė veikti. Apie iniciatyvą paskelbus socialiniuose tinkluose, greitai prie jų prisijungė šimtai žmonių iš Europos ir kitų šalių. Į Siriją pėsčiomis pasiryžę grįžti ir į Vakarų Europą atvykę pabėgėliai.

– Kiek žmonių dalyvaus žygyje?

– Per visą žygio laiką turėtų prisijungti tūkstančiai žmonių, o kiek žygiuos vienu metu, kol kas dar sudėtinga pasakyti. Manau, kad tai gali būti maždaug 500 žmonių. Kadangi žygį pradėsime Berlyne, spėju, kad pradžioje gali būti apie porą tūkstančių žmonių – su tais, kurie planuoja ateiti ir tiesiog išreikšti palaikymą. Žygis bus ilgas, kartais nuobodus, juk žygiuosime ir per kaimiškas vietoves. Pažiūrėsime, kiek žmonių drįs Naujuosius metus praleisti žygyje, nakvoti palapinėse.

– Šis žygis sulaukė tarptautinio pripažinimo. Iš kokių šalių prisijungė žygio dalyviai?

– Didelio susidomėjimo sulaukėme iš Italijos, Austrijos piliečių ir kitų šalių, kurias kirsime žygiuodami. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau, tokiame žygyje viskas įmanoma. Gali būti, kad vieni pavargs, daugelis praras entuziazmą, taip žygeivių grupė mažės. Galbūt priešingai –  energija, užsidegimas ir įsitraukimas augs ir vis daugiau žmonių norės išreikšti savo solidarumą karo iškankintiems žmonėms.

– Bet pagrindinė komanda, kuri sukūrė šią iniciatyvą, turbūt eis visą atstumą?

– Viena pagrindinių projekto sielų, Anna, tikrai eis iki pabaigos. Mano logistikos savanorių komanda žygiuos visą kelią, bet aš pats prisijungsiu tik prie kelių etapų, nes mano užduotis bus koordinuoti kelionę iš kitur. Vienas iš savanorių, Alexas, metė darbą, kad galėtų prisijungti prie žygio. Mano žmona taip pat eis visą laiką.

– Kodėl žygis pėsčiomis?

– Mus, organizatorius, įkvepia tokie pavyzdžiai, kaip Mohandas Gandhis ir garsusis Druskos žygis, kuriuo jis protestavo prieš britų druskos monopolį Indijoje. Mūsų žygio idėja ir yra išreikšti solidarumą ir tai, kad mes nesame nejautrus, išpuikę vakariečiai. Žygis pėsčiomis nėra lengvas, taip įrodome, kad mums tikrai rūpi.

Tai ir atsakas pabėgėliams, kurie beveik visą atstumą atėjo pėsčiomis, tik mes einame į kitą pusę. Išsiaiškinome kiekvienos šalies įstatymus, pildėme dokumentus, nes 500 žmonių negali tiesiog žygiuoti keliais ir pasakyti, kad susitiko atsitiktinai. Žygio metu laikysimės visų įstatymų, normų ir pan.

Kiekvienas miestelio, kurį kirsime, meras informuotas, kada atvyksime. Mes jų prašome, kad galėtų suteikti kokią nors pagalbą. Taigi laikysimės taisyklių. Gavome žinučių iš kitų visuomeninių organizacijų, kurios rašė lauksiančios mūsų savo mieste. Taigi dar kartą – laikysimės visų taisyklių, nes mes ne revoliucionieriai, o žygeiviai už taiką.

– Situacija Alepe pasikeitė nuo to laiko, kai pranešėte apie žygį. Ar dėl to keičiasi ir žygio tikslas?

– Ne, šis žygis niekada nebuvo vien tik apie Alepą. Paskutiniai įvykiai ten tiesiog buvo kritinis lūžis, privertęs mus eiti. Mes, didžioji dalis žygio dalyvių, matę, kaip per visus karo metus žūsta civiliai,  jautėmės labai dviprasmiškai.

Atrodė, kad nieko negalime padaryti, tačiau nebegalėjome ramiai žiūrėti į visus tuos pranešimus – į tai, kas vyksta kaip į realybės šou. Per paskutiniuosius įvykius Alepe viskas susikaupė, mes su draugais tiesiog atsistojome ir sakome: „Viskas, aš turiu ten eiti, kas eisite su manimi?“. Man prireikė penkių minučių, kad apsispręsčiau. Tai atrodo beprotiška, bet mes tai darome.

– Mačiau, kad prie jūsų grupės prisijungs ir visai neseniai pabėgėlio statusą Vakaruose gavę sirai.

– Taip, bet perspėjome, kad jie iki galo išsiaiškintų taisykles ir teisines detales, nenorime, kad jie turėtų nemalonumų. Vokietija yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur nauji pabėgėliai tam tikrą laiką po statuso suteikimo negali palikti regiono, vėliau valstybės ir tik vėliau jie gali keliauti laisvai. Šiais klausimais mes dirbame su teisininkais, nes pabėgėlių, norinčių keliauti kartu, tikrai yra. Pabėgėliai, kurie su mumis susiekė, perdavė mums žuvusių artimųjų nuotraukas, jas mes nešime žygio metu. Taigi, šis žygis bus skirtas ir tiems, kurie jau žuvo dėl karo Sirijoje.

– Daugeliui išgirdus, kad per Turkiją žygiuosite į Siriją, kilo klausimas, ar taip paprastai galėsite tai padaryti, ar nereikės specialių leidimų, dokumentų.

– Į Turkiją aš, kaip Vokietijos pilietis, galiu patekti laisvai. Taip pat, kaip kiti ES piliečiai. Tiems, kuriems reikia vizos, ją paprasčiausiai galima nusipirkti prie sienos. Tačiau iššūkių gali kilti visai ne dėl teisinių dalykų. Galbūt Turkijos vyriausybė pasakys, kad nenori įsileisti į šalį minios pamišėlių. Tokiu atveju mes įstrigtume prie sienos, kaip pabėgėliai prie Vengrijos sienos, ir reikalautume, kad Turkija mus įsileistų.

Jei kai kurie žmonės žygio viduryje pasakys, kad viskas, daugiau nebegali ir atsitraukia, viskas bus įmanoma. Juk žmonės niekuo neįpareigoti, tai – pilietinis judėjimas. Aišku, kai kurie žygio dalyviai sakys, kad jie bet kokia kaina pasieks kelionės tikslą. Ir jeigu Sirija ar Turkija užkirs mums kelią, vyriausybės turės mums paaiškinti kodėl jie mūsų neįleidžia.

– O kaip dėl finalinės atkarpos Sirijoje? Kokios saugumo garantijos?

– Niekas iš organizatorių neketina rizikuoti žygeivių sveikata ir gyvybe. Mes eisime kiek įmanoma toliau, tačiau visada žiūrėsime, kokia yra situacija. Mes visi – paprasti piliečiai, todėl klausysime pareigūnų patarimų dėl tokių dalykų. Tačiau iki pat Alepo mes stengiamės nutiesti kelią viešumu.

Mes skelbiame, kad norime eiti iki galo, norime palikti Sirijoje ženklą, norime taikos. Suprantu, kad visa tai atrodo beprotiška ir neįmanoma, bet visi dideli judėjimai iš pradžių atrodė neįmanoma beprotybė.

Visi žmonės juokėsi iš M. Gandhi, iš Martino Lutherio Kingo, kai jis žygiavo iš Selmos. Visi šaipėsi iš „Greenpeace“ aktyvistų, kurie blokuodavo banginių medžioklę. Kartais net maža grupė žmonių gali sukurti sąmoningumą. Net jeigu nepasieksime Sirijos, norime pasakyti, kad yra priemonių, ne tik sėdėti šoko būsenoje.

– Kelionės pradžiai pasirinkta antra Kalėdų diena. Ar tai ką nors reiškia?

– Nors didžioji dalis organizatorių nėra religingi, man asmeniškai tai atrodo labai simboliška. Kristus savo gimimu į pasaulį atnešė šviesą ir viltį. Iš tiesų, kiek pamenu, visi organizatoriai buvo susiplanavę Kalėdų išvakares ir pirmą Kalėdų dieną praleisti su šeima, tėvais. Bet kaip jau sakiau, man asmeniškai, tai labai simboliška.

Jų kūnai buvo rasti dviejuose rajonuose rytiniame Alepe, sekmadienį vakare pranešė naujienų agentūra SANA.

Alepo Teismo medicinos skyriaus vadovas Zaheras Hajjo (Zahiras Hadžas) sakė, kad buvo ištirti „21 civilių gyventojo, tarp jų – penkių vaikų ir keturių moterų, kuriuos nužudė teroristinės grupuotės“, palaikai.

„Jų kūnai buvo rasti Sukario ir Kalasos kalėjimuose, kuriuos kontroliavo sukilėliai. Nustatyta, kad jie buvo nušauti iš labai arti“, – sakė Z.Hajjo.

Pagal istorinį susitarimą tarp Sirijos režimą remiančios Rusijos ir sukilėlius palaikančios Turkijos, praėjusią savaitę buvusią opozicijos tvirtovę rytiniame Alepe paliko 35 tūkst. civilių ir kovotojų.

Prieš prasidedant gyventojų ir kovotojų evakuacijai Jungtinės Tautos pranešė gavusios patikimos informacijos, kad vyriausybę palaikančios pajėgos Alepe nužudė mažiausiai 82 civilius gyventojus, tarp kurių buvo 11 moterų ir 13 vaikų.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pirmadienį pranešė, kad rytiniame Alepe sukilėliai įvykdė egzekucijas „dešimtims civilių“.

„Buvo rastos masinės kapavietės su dešimčių sirų, kurie buvo iš karto nužudyti ir patyrė žvėriškus kankinimus, palaikais “, – nurodė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, kurį citavo Rusijos žiniasklaida.

Pasak jo, dauguma palaikų buvo rasti su šautinėmis žaizdomis galvose, daugelis kūnų „nebuvo vientisi“. Nuodugnus palaikų ištyrimas gali priversti sukilėlių šalininkus Vakaruose „pripažinti savo atsakomybę už (sukilėlių) žiaurumus“, teigė I. Konašenkovas.

Nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ patvirtino, kad rytinio Alepo gatvėse buvo rasta žmonių palaikų, tačiau nenurodė, kaip jie nužudyti.

Nuo 2011 metų kovo vykstantis konfliktas labai supriešino galingąsias šalis – Rusija aktyviai palaiko Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą, o Persijos įlankos arabų valstybės ir didžioji dalis Vakarų šalių palaiko opoziciją.

Rusijai pradėjus bombarduoti Alepą, Vakarai pažėrė kaltinimų dėl šiame mieste daromų karo nusikaltimų. Šie pareiškimai supykdė Kremlių ir dar labiau apsunkino Vakarų šalių santykius su Maskva.

„Sirijos kariuomenės pergalė siunčia žinią, kad teroristai nepasieks savo tikslų. Privalome sustabdyti teroristus, kurie per paliaubas atstato savo pajėgas ir stato naujas bazes kituose Sirijos regionuose“, – po šeštadienio vakaro skambučio sakė H.Rouhani, nurodoma pranešime, kurį paskelbė valstybinė žiniasklaida.

V.Putinas taip pat pasveikino sukilėlių pajėgų antrame pagal dydį Sirijos mieste sutriuškinimą ir sakė, kad Teherano ir Maskvos bendradarbiavimas „tęsis“.

Jų teigimu, taikos derybos vyks Kazachstane, tačiau daugiau detalių pateikta nebuvo.

Iranas ir Rusija buvo pagrindinės Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkės ir „teroristais“ vadino visas sukilėlių pajėgas.

„Šio bendradarbiavimo rezultatas yra didelė pergalė kovoje su tarptautiniu terorizmu“, – pridūrė V.Putinas.

Sirijos kariai šią savaitę perėmė rytinio Alepo kontrolę. Nuo 2012 metų vidurio šis regionas buvo kontroliuojamas skirtingų sukilėlių grupuočių, ir per sudėtingą mėnesį trukusią kovą dėl Alepo kelios dešimtys tūkstančių pabėgėlių buvo priversti palikti savo namus.

Rusija į konfliktą įsitraukė 2015 metų rugsėjį. Daugiausia sukilėlių pozicijas bombardavo jos aviacija, o Iranas B.al Assado pajėgoms padėjo atsiuntęs patarėjų kariniais klausimais ir „savanorių“ karių į fronto linijas.

„V.Putinas ... pasveikino (Assadą) su Alepo išvadavimo iš kovotojų operacijos pabaiga“, – sakoma pranešime, kuriame dar pažymima, kad pagrindinis tikslas lieka – užtikrinti taiką šioje karų niokojamoje šalyje.

„Ši sėkmė tapo įmanoma visų, susitelkusių kovoti su tarptautiniu terorizmu Sirijoje, pastangų dėka “, – pažymėjo V.Putinas.

Ketvirtadienį, vos tik buvo pranešta, kad išvyko paskutinis konvojus su sukilėliais ir civiliais, Sirijos kariuomenė paskelbė perėmusi anksčiau sukilėlių kontroliuotą rytų Alepo teritoriją.

Šio miesto užėmimas yra didžiausia Damasko režimo pajėgų pergalė jau beveik šešerius metus nesiliaujančiame pilietiniame kare. Pagrindinė prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkė Rusija pavadino šią pergalę „labai svarbiu“ žingsniu.

Nepaisydami šalčio, karo nuniokoto miesto gyventojai grįžo į keletą metų nematytus gimtuosius rajonus, virtusius fronto linijomis.

Naujienų agentūros AFP korespondentas pasakojo matęs paltais vilkinčių civilių, per šaltį einančių apžiūrėti savo namų, kai kurie iš jų tempė vežimėlius su savo daiktais.

„Atėjau pažiūrėti į savo namą, kurio nemačiau penkerius metus, – sakė gyventojas Khaledas al Masri (Chalidas Masris). – Tikrai tikiuosi, kad mano namai nebuvo baisiai suniokoti.“

Evakuacijos operacija užbaigė daugiau kaip ketverius metus trukusią įnirtingą kovą Alepo viduje: rytinę miesto dalį kontroliavo sukilėliai, o vakarinę – vyriausybės pajėgos.

Opozicijos pajėgos tebekontroliuoja kelias teritorijas Alepo vakaruose. Penktadienį mažiausiai vienas civilis žuvo nuo pirmą kartą po pralaimėjimo vyriausybės kariuomenei sukilėlių paleistos raketos, nurodė stebėsenos organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

„Nieko neliko“

Be to, buvo sužeisti aštuoni asmenys per apšaudymą Hamdanijės rajone, pranešė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi SOHR. Tuo tarpu valstybinė naujienų agentūra SANA pranešė apie tris žuvusiuosius.

Evakuacijos susitarimui tarpininkavo sukilėlių rėmėja Turkija bei režimo šalininkė Rusija. Pastaroji nurodė sieksianti, kad kovos baigtųsi visoje Sirijoje.

„Alepo išvadavimas nuo radikalų yra labai svarbus situacijos Sirijoje normalizavimui ir, tikiuosi, visam regionui“, – sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Reikia padaryti viską, kad visoje Sirijos teritorijoje būtų sustabdytos kovos, – sakė V.Putinas. – Bet kokiu atveju, mes to sieksime.“

Kremlius taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas pasirašė įsaką išplėsti Sirijos uostamiestyje Tartuse veikiančią Rusijos karinio jūrų laivyno bazę.

Penktadienio rytą vyriausybės kovotojai atvyko į Ansario ir Mašhado rajonus, kuriuose nėra buvę nuo 2012 metų vidurio.

Jie ieškojo savadarbių sprogstamųjų įtaisų ir minų, tvarkė pastatus, tikėdamiesi civilių sugrįžimo, nurodė SOHR.

Smarkiai suniokotame Bustan Kasro rajone, esančiame netoli senamiesčio, nuolaužas nuo gatvių valė nedideli buldozeriai.

Kariuomenei žygiuojant Mijasaro rajonu, 42 metų Umm Abdo (Um Abdo) sakė radusi savo buvusius namus, tačiau jie esą sugriauti.

„Nieko nebeliko... bet namus galima atstatyti“, – sakė ji.

Sirijos karas pavertė Alepą, kažkada buvusį šalies pramonės centru, pasauliniu pralieto kraujo ir pražūties simboliu.

„Saugumas sugrąžintas į Alepą, išvadavus šį miestą nuo terorizmo bei teroristų ir iš jo pasitraukus tiems, kurie ten buvo įsitvirtinę“, – rašoma armijos ketvirtadienį išplatintame pareiškime.

Šventė vakarų Alepe

Žinią apie rytų Alepo susigrąžinimą vakarinės šio miesto dalies gyventojai sutiko itin džiugiai: jie skandavo šūkius, palaikančius B.al Assado režimą ir kėlė triukšmą automobilių garso signalais.

Apie Alepo išvadavimą buvo paskelbta netrukus po to, kai televizija pranešė, kad iš rytinės miesto dalies į vyriausybės pajėgų kontroliuojamą Ramuso rajoną išvyko paskutinis konvojus su sukilėliais ir civiliais.

Evakuacijos paskutinius etapus prižiūrėjo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio Komitetas. Šiuo žingsniu buvo užbaigta mėnesį trukusi vyriausybės pajėgų operacija dėl Alepo rytinės dalies.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas nurodė, kad per evakuacijos operaciją iš paskutinės sukilėlių kontroliuotos miesto teritorijos autobusais buvo išvežta apie 35 000 žmonių.

Dar 1 200 žmonių buvo evakuota iš šiitiškų Fuajos ir Kafrajos. Šie kaimai Sirijos šiaurės vakaruose buvo apsupti sukilėlių.

Susitarimas dėl evakuacijos buvo esminis viso karo, sukėlusio didžiulę humanitarinę ir pabėgėlių krizę, momentas.

Nuo 2011 metų kovo, kai Sirijoje prasidėjo pilietinis karas, jau žuvo daugiau kaip 310 tūkst. žmonių, be to daugiau kaip pusė visų šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Alepo išlaisvinimas yra ne tik didelis strateginis B.al Assado laimėjimas; jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kokį vaidmenį turėjo Rusija, Iranas ir Turkija, šią savaitę susitarusios dėl naujų taikos derybų organizavimo bei paliaubų pratęsimo.

Derybos dėl taikos Sirijoje jau keliskart buvo žlugusios, tačiau Jungtinių Tautų taikos pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura (Stafanas de Mistura) pareiškė besitikintis, kad jos bus atnaujintos Ženevoje vasarį.

„Dabar trisdešimt vienas pareigūnas yra priskirtas monitoringui“, – sakė naujienų agentūrai AFP Jensas Laerke (Jensas Lerkė), JT humanitarinės agentūros atstovas, dar pridūręs,kad tarp priskirtųjų stebėtojų yra ir tarptautinių, ir vietinių atstovų; kai kurie esą perkelti iš kitų užduočių.

„Visi jie jau dirba dabar“, – nurodė jis.