Tai, kas šiuo metu vyksta žuvininkystės srityje, primena vienos institucijos – Žuvininkystės tarnybos karą su visomis kitomis Lietuvos valstybės institucijomis.

Seimo komiteto įspėjimas

Žuvininkystės tarnyba yra paskelbusi, kad gruodžio 17 dieną Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdyje skirstys 2014 metams Lietuvai skirtas žvejybos Baltijos jūroje kvotas.

Tokį skirstymą buvo planuojama daryti nepaisant to, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atlikusi žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatė, kad skirstymo tvarka prasilenkia su antikorupcija. Ir pati Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija buvo įvardinta, kaip institucija, turinti korupcinių požymių.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pasiūlė Žemės ūkio ministerijai tobulinti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą antikorupcinį vertinimą. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką nustebino, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija, nepaisydama STT išvadų dėl korupcinių požymių kvotų skirstymo sistemoje, vis tiek ketino skirstyti kvotas.

Gruodžio 11 d. Seime vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje vis tik buvo nuspręsta gruodžio 17 dieną Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdžio nerengti. Kada jis bus surengtas, turėtų paaiškėti gruodžio 18 dieną dar viename Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

"Žvejų daugumą, kurie pasisako prieš tokią kvotų skirstymo sistemą, kokia buvo įteisinta šiemet kovą, palaikė visi Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai", – tikino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Šie žvejai nesupranta, kodėl nekvalifikuotai jaukiama žuvininkystės sistema?

Planuoja pradėti tyrimą

Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės kliūva ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai. Pagal tas taisykles sudarytos prielaidos vienai žvejybos įmonei skirti beveik 80 proc. visų Lietuvos Baltijos jūros šprotų ir strimelių kvotų.

Ji gruodžio 9 dieną kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir paprašė iki gruodžio 16 dienos, tai yra likus parai iki numatytų kvotų skirstymo, pateikti įrodymus dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių koregavimo.

Konkurencijos taryba planuoja pradėti tyrimą dėl įtariamo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Pagal tą tvarką, kuri dabar numatyta vienai bendrovei skiriant 80 proc. Lietuvos Baltijos jūros šprotų ir strimelių kvotų, panašu, kad laisvos konkurencijos principai yra pažeisti.

Konkurencijos tarybos direktoriaus pavaduotojos Jūratės Šovienės pasirašytame rašte teigiama, kad "Konkurencijos tarybos nuomone, sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra užtikrinamas sudarant sąlygas rinkoje veikti kiek įmanoma didesniam ūkio subjektų skaičiui".

Sąžiningos konkurencijos rėmai

Dabartinės Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės yra paremtos istoriškumo principu ir užkerta didelei daliai rinkos dalyvių gauti kvotas.
Konkurencijos tarybos rašte teigiama: "Skirstant žvejybos limitą (kvotas) vien tik pagal istoriškumo principą, yra sudaromos prielaidos ūkio subjektų, žvejojančių trumpesnį laiką ir gaunančių mažesnę kvotų dalį, o taip pat ir naujų ūkio subjektų diskriminavimui".

Panašią išvadą buvo pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Artimiausiu metu Konkurencijos tarnyba planuoja iš esmės pradėti tyrimą dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atitikimo Konkurencijos įstatymui. Yra prielaidų manyti, kad dabartinės

Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio (Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę) nuostatas.

Konkurencijos įstatyme taip pat numatyta, kad vienas subjektas, valdantis daugiau kaip 40 proc. rinkos, užima joje dominuojančią padėtį. Situacija, kai vienam rinkos dalyviui atitenka beveik 80 proc. rinkos dalies, nebetelpa į laisvos konkurencijos rėmus.

Ir realybėje Lietuvai skirtų Baltijos jūros žuvų kvotų sugavimo situacija yra labiau nei keista. Šiuo metu Lietuvai skirta šprotų kvota yra išnaudota maždaug 76 proc., o strimelių – 78 proc.

Taip yra todėl, kad dalis žvejų negali žvejoti, nes negauna kvotų, o ta viena bendrovė, kuriai atiduodama beveik 80 proc. kvotų, nepajėgia jų išgaudyti.

Dar blogesnė situacija dėl menkių gaudymo. Panaudota tik apie 35 proc. kvotų. Negavę šprotų ir strimelių kvotų žvejai nebeplaukia gaudyti menkių – ekonomiškai vien menkių žvejyba neapsimoka.

Į Lietuvoje išsikerojusį skandalą dėl žuvų kvotų skirstymo įtraukta ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri padarė išvadą, kad šiandieninė kvotų skirstymo tvarka prasilenkia su antikorupcinėmis nuostatomis.

Ministras paskatino protestuoti

Šių metų kovą žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymu buvo pakeista Baltijos jūros žuvų kvotų skirstymo tvarka. Ji Baltijos jūroje gaudant strimeles ir šprotus dar labiau įtvirtino vienos žvejybos bendrovės monopoliją.

Pagal senąją tvarką, kuri buvo įteisinta 2007 metais, vienai bendrovei atitekdavo per 45 proc. Baltijos jūros strimelių ir šprotų kvotų. Pagal naująją tvarką bendrovei "Banginis" atitenka net 78 proc. šių žuvų kvotų.

Dauguma žvejų pasijuto stumiami iš verslo, sukilo prieš naująją kvotų skirstymo tvarką, kuri, panašu, tenkina tą vieną bendrovę ir žuvininkystės valdininkus. Naujajai tvarkai nepritaria ir žuvininkystės sistemos mokslininkai.

Pasipylė daugumos žvejų skundai į įvairias instancijas, atsirado ieškinys teisme.

"Jei žemės ūkio ministras nebūtų pakeitęs Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių, mes nebūtume ėmęsi visų tų iniciatyvų", – sakė vienas iš skundų iniciatorių Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Ši asociacija, o taip pat Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija "Jūros žvejys", kurios pirmininkas yra Artūras Maželis, jungia apie 90 proc. Baltijos jūros žvejybos bendrovių. Jos nariai ir pasijuto nuskriausti ministrui pakeitus kvotų skyrimo tvarką.

Siūlo nesudaryti monopolijų

Seimo Antikorupcinės komisijos prašymu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išanalizavo žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos 2013 m. kovo 15 d. įsakymu pasirašytas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles.

V.Juknos taisyklėse buvo pakeista nuostata kvotas skirstyti vertinant ne pastarųjų trijų metų žuvų sugavimo rezultatus, o šešerių metų rezultatus. Taip pat iš taisyklių pašalinta nuostata, kad kvotos skiriamos atsižvelgiant į žvejybos bendrovės turimų laivų skaičių. Tai ir "atrišo rankas" vienai įmonei atiduoti net 78 proc. kvotų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba padarė išvadą, kad naujosios taisyklės, kai sumažinta vertinimo kriterijų, sudarė sąlygas diskriminuoti mažesnį laiką žvejojančiuosius ar naujai pradėti žvejybą norinčias bendroves. STT rekomendavo pridėti daugiau kvotų skirstymo kriterijų, nesudaryti monopolinių sąlygų vienam naudotojui, nediskriminuoti kitų naudotojų. Netgi pasiūlyta, kad būtų nustatytos vieno naudotojo tam tikros žuvų rūšies kvotų lubos.

Tai, ką pasiūlė STT, visiškai atitiktų daugumos žvejų interesus. Jei didžiausias naudotojas gautų 45 proc. kvotų, kaip tai buvo anksčiau, visi dabartiniai Lietuvos žvejai su jiems skirtomis strimelių ir šprotų kvotomis galėtų išgyventi.

STT pasiūlė keisti ir daug kitų V.Juknos taisyklių, nuostatų. Jos šį dokumentą paverstų skaidresniu, suprantamesniu, atvertų kelią naujiems rinkos dalyviams ir užkirstų galimybę naudotis valstybės kvotomis šiurkščiai žvejybą pažeidžiančioms bendrovėms.

"Kišeninė" komisija ir korupcija

Kita STT užkliuvusi su Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymu susijusi probleminė sritis – kvotų skirstymo komisijos veikla.
Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisijos darbas nėra skaidrus, pati ji formuojama netinkamai.
Komisijos sudėtis turėtų būti skelbiama viešai. Tačiau žuvininkystės sistemoje paprasti ir aiškūs dalykai dažnai įslaptinti. Žuvininkystės tarnybos tinklalapyje dalyje "Komisijos ir darbo grupės" nurodyta, kad yra "Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo komisija", pateikta ir jos sudėtis. Bet nėra jokios informacijos apie Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisiją ir jos sudėtį.
Pavyko rasti 2009 metų Žuvininkystės departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo suformuota 7 narių kvotų skirstymo komisija. Kaip ir pastebėjo STT, komisijoje yra net šeši žuvininkystės tarnybos pareigūnai. Iš jų penki pavaldūs tos komisijos pirmininkui Vaclovui Petkui. Iš esmės tai reiškia, kad "komisija yra kišeninė". Žvejai jau ne kartą kėlė klausimą, ar gali dirbti tokia komisija?
Klausimų dėl skaidrumo iškilo ir STT. Ji nurodė, kad "komisijos sprendimai gali būti priimami formaliai, neobjektyviai, gali būti veikiami pavaldžių komisijos narių". STT atkreipė dėmesį, kad į komisiją turėtų būti įtraukti ir asocijuotų struktūrų nariai, kurie gintų žvejybos įmonių interesus.
Dabar Komisijos reglamentas numato, kad į posėdį gali būti kviečiami asociacijų atstovai. Dalies asociacijų atstovai tikino, kad kvietimų jie nesulaukiantys, o komisijos priimti sprendimai jiems ne visada yra žinomi, ypač dėl kvotų rezervų.
STT atkreipė dėmesį, kad nėra ir komisijos sprendimų apskundimo tvarkos. Dirbtinai apsiginti nuo skundų, nenurodant apskundimo tvarkos, yra vienas korupcijos požymių. Kitas požymis, kai sprendimai neskelbiami viešai. Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisijos veikloje abu šie požymiai yra. Todėl STT nurodė sutvarkyti komisijos priimtų sprendimų skundimo tvarką, o priimtus sprendimus skelbti viešai Žuvininkystės tarnybos tinklalapyje.
Jame paskelbta, kad gruodžio 17 dieną vyks Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdis, kuriame bus skirstomos 2014 metų žvejybos kvotos.
Ar posėdį jau ves naujos sudėties komisija, ar liks ta pati, kurios sudėtyje STT įžvelgė korupcinių apraiškų?
Civilizuotojo valstybėje po tokių STT išvadų kvotų skirstymo sistema turėtų būti pertvarkoma. Ar 2014 metų kvotos jau bus skirstomos skaidriai, klausimas be atsakymų.

Tik kreipęsi į teismą grupė Klaipėdos žvejų sužinojo, kaip ir kam yra paskiriama, kaip į kitų šalių žuvis keičiamos žvejybos Baltijos jūroje kvotos.

Susilaiko nuo komentarų

Paprašius komentarų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos pirmininkas bei Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus taip ir nesurado laiko atsakyti į klausimus. Telefonu jis aiškino, kad nevengiantis žiniasklaidos, tačiau dėl komentarų tapęs atsargus – dėl vieno komentaro jau susitikinėja teismuose su buvusiu Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktoriumi Šarūnu Toliušiu.

Žvejybos bendrovės "Spika" savininkas Gintaras Gylys tikino kad daugumai žvejų stokojant šprotų ir strimelių kvotų, didesnė dalis jų atiduodama uždarajai akcinei bendrovei "Banginis". Ši jų neišgaudo ir prašo Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos iškeisti jas su danais į silkes, tobius.

G.Gylys piktinosi, kad keičiant šprotų ir strimelių kvotas į silkes nebuvo raštu atsiklausiama kitų žvejų, ar jie nenorėtų pasinaudoti atlikusia nuo "Banginio" kvota. Jis pateikė kelis pavyzdžius, kad 2010 metais kvotų keitimai vyko net neįpusėjus sezonui. Taip pat šprotai ir strimelės keičiamos į gerokai mažesnius kiekius Šiaurės jūros žuvų.
Iš to kilo kitų klausimų. Ar keičiant šprotų ir strimelių kvotas į silkes buvo raštu atsiklausiama kitų žvejų, kodėl tokie keitimai vyksta neįpusėjus žvejybos sezonui? Ar vykdant neadekvačius mainus, nedaroma žala Lietuvai, kitoms mūsų šalies žvejybos įmonėms? G.Gylys tikino, kad rezervinis kvotų skirstymas yra tarsi įslaptintas. Apskritai kokia informacija žvejams, žvejų asociacijoms teikiama apie kvotų skirstymą? Ar į kvotų skirstymo komisiją yra įtraukti žvejų bendruomenės atstovai?

Saugo komercines paslaptis

Vietoje V.Petkaus „Jūra“ gavo Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo komentarus. Vedėjas iš karto paaiškino, kad pagal Žemės ūkio ministerijos teisininkų išaiškinimą negalintis teikti konkrečių įmonių sugavimų informacijos, kadangi tai laikoma komercine paslaptimi.
Keistokai atrodo, kai valstybės turto – kvotuojamų žuvų sugavimai yra įslaptinti. Jie ne tik neteikiami visuomenei, bet apie tuos sugavimus, kaip susidarė įspūdis pasikalbėjus su žvejais, neteikiama informacija ir žvejybos įmonėms, asociacijoms. Dėl tokios paslaptingumo skraistės ir kyla papildomų problemų, žvejų nepasitenkinimų, kai šie informaciją sužino tik kreipęsi į teismus.

Kodėl susiklostė tokia situacija? Galbūt taip yra todėl, kad tarp žvejų bendrovių susidarė ryški takoskyra. Didžioji dauguma žvejų yra nepatenkinta kvotų skirstymo sistema, todėl nuolat vyksta diskusijos ne tik Žuvininkystės tarnyboje, Žemės ūkio ministerijoje, bet jos persikelia ir į Seimą.

Kaip tik praėjusią savaitę Seime svarstyta, kaip įgyvendinamos Žuvininkystės įstatymo nuostatos dėl žvejybos kvotų. Kvotos skirstomos taikant istorinės žvejybos teisės principą. Tai kelia žvejų nesantaiką, nes vienai bendrovei suteikta išskirtinė teisė gaudyti šprotus ir strimeles, o kitas kvotų skirstymo tvarka baigia sužlugdyti. Dalis įmonių atsisako žvejybos verslo.
2013 metais bendrovei „Banginis“ buvo skirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tona šprotų. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kvotų skirstymą yra apskundusi Vilniaus apygardos teismui.

"Nuo mūsų slepiama informacija, motyvuojant komercine paslaptimi. Kai teismas pareikalavo pažymos apie sugautas žuvis 2007–2012 metais, paaiškėjo, kad neišnaudotos kvotos keičiamos su kitomis šalimis į bevertes žuvis, o mūsų žvejų prašymai nebuvo tenkinami, jiems strimelių ir šprotų kvotų neskirdavo, kad įmonės nepasididintų kvotos vidurkio“, – aiškino Lietuvos žuvininkystės įmonių asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Asociacijos žvejai kelia klausimą, ar "Banginiui" skiriant didelius kiekius šprotų ir strimelių kvotų, kurių jis neišgaudo, dirbtinai nebuvo formuojama istorinė teisė?
T.Zolubas tikino, kad šprotų ir strimelių kiekiai, kurie „Banginio“ prašymu buvo pakeisti į kitų žuvų rūšių kvotas, nebuvo įtraukti, skaičiuojant jo kitų metų šprotų ir strimelių žvejybos kvotas. Pakeisti kiekiai, jo teigimu, taip pat neįtraukti, skaičiuojant žvejybos kvotas 2013 metams.

Nepanaudojamos kvotos

Pateikiame kitus T.Zolubo aiškinimus dėl žvejybos kvotų skirstymo Baltijos jūroje ir konkrečiai 2010 metais, o dėl to kyla daug nesusipratimų.
"Lietuvai 2010 metais paskirta 19 015 tonų šprotų ir 3 689 tonų strimelių žvejybos kvota. Bendrai viso žvejybos įmonės metų pradžioje prašė skirti 32 tūkst. tonų kvotą. Bendrovei "Banginis" buvo paskirta 12 494 tonų šprotų ir 2 556 tonų strimelių kvota. "Banginio" prašymu jo turimos 5 500 tonų šprotų ir 1 500 tonų strimelių dalis buvo pakeista į kitas žuvų rūšis. Jei to nebūtume leidę, bendra Lietuvos šprotų kvota būtų buvusi panaudota 53,7 proc., o strimelių – 39,2 proc. Leidus keisti kvotas į kitų rūšių žuvis, Lietuvos tiek šprotų, tiek strimelių kvotos panaudojimas išaugo iki 79,9 proc.", – aiškino T.Zolubas.

"Komisija turi ilgametę darbo patirtį ir operuoja žvejybos įmonių sugavimų, kvotų panaudojimo duomenimis. Viena patirčių yra tokia, kad labai daug žvejybos įmonių gaudavo dideles šprotų ir strimelių žvejybos kvotas, tačiau jų nepanaudodavo, bet ir negrąžindavo Komisijai, kad ji galėtų paskirti kitoms įmonėms, kurios žvejoja", – tikino T.Zolubas.

Jo teigimu, šprotų žvejybos kvota 2010 metais buvo paskirta 14 įmonių. Iš jų 4 įmonės gavo kvotas, nežvejojo ir jų neatsisakė. 5 įmonės joms skirtų nepanaudotų kvotų atsisakė metų pabaigoje (2 iš šių įmonių visus metus nežvejojo). Dar 5 įmonės kvotas panaudojo 76 proc., 92 proc., 69 proc., 82 proc., 91 proc. ir likusių kvotų neatsisakė.
Anot T.Zolubo, panaši situacija ir dėl strimelių žvejybos. 2010 metais kvota buvo paskirta 13 įmonių. Trys įmonės gavo kvotas, nežvejojo ir neatsisakė, 4 įmonės joms skirtų nepanaudotų kvotų atsisakė metų pabaigoje (viena šių įmonių sugavo 1 toną, kitos visai nežvejojo). Dar 6 įmonės kvotas panaudojo 72 proc., 36 proc., 70 proc., 66 proc., 86 proc., 72 proc., ir likusių kvotų neatsisakė.

T.Zolubo aiškinimu, nei Taisyklėse, nei Reglamente nėra numatyta prievolė Komisijai, kad jos nutarimai būtų galimi tik tada, kai yra informuotos ar tam pritaria kitos konkuruojančios įmonės. Bet kodėl tada kitų raštiškų susitikimų reikia, kai perskirstomos nepanaudotos menkių kvotos?

"Pažymėtina, kad visų įmonių prašymai gauti papildomas strimelių ir šprotų žvejybos kvotas buvo patenkinti, kai išgaudydavo jai jau paskirtas žvejybos kvotas 80 proc. Bet rezultatas toks, kad 2010 metais Lietuva savo žvejybos kvotų vis tiek liko nepanaudojusi", – akcentavo T.Zolubas.

Žuvininkystės valdininko atsakymai lyg ir logiški. Tačiau įtampa ir nepasitenkinimas dėl kvotų skirstymo toliau išlieka, nes didesnę dalį kvotų gauna viena bendrovė. Kitos skursta, bankrutuoja, atsisako žvejybos.

Problemų kyla ir dėl to, kad informacija apie kvotų skirstymus, o ypač apie žvejybą yra dozuojama prisidengiant komercinių paslapčių skraiste. Iš to žuvininkystės sistemoje ir kyla įvairios kalbos apie „žuveliokų“ ir ne tik jų keliones į Vilnių, nepasitenkinimas dėl nevienodų konkurencinių sąlygų, įtarinėjimai, kad žuvininkystės sistema dirba vienos įmonės naudai.

Uostamiesčio turgavietėse pasirodė pirmosios šviežios menkės. Kurį laiką šias žuvis buvo draudžiama gaudyti, todėl pirkėjams buvo siūlomos tik šaldytos.

Menkių žvejyba tik įsibėgėja, tačiau kol kas laimikiais nesidžiaugiama.

"Menkės gaudomos nuo rugsėjo 1-osios. Tačiau kol kas laimikiai labai negausūs. Per parą net tona žuvų nesugaudoma", – tikino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Žvejai kol kas nežino, kodėl jūroje tiek mažai žuvų.

"Tik Dievas gali atsakyti. Matyt, toks ciklas, vienais metais būna žuvų, o kartais nebūna. Dar pažiūrėsime, sunku spręsti, nes kol kas tik pirmosios žvejybos dienos", – aiškino A.Bargaila.

Jo teigimu, žvejai nesidžiaugia dideliu uždarbiu, nes jis kol kas sąnaudų neatperka.

Menkių pavyksta sugauti daugiau, kai jūroje siaučia štormai.

"Štormai pakelia žuvis iš gilumų ir menkių laimikis būna didesnis", – tvirtino A.Bargaila.

Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vidmantas Mickus tikino, kad šviežios menkės iš tiesų ką tik pasirodė turgavietėje.

"Menkių kilogramas kainuoja 11,99 lito. Pirma diena, kai prekiaujama. Turime šviežių ešerių, kurių kilogramas kainuoja 7,99 lito, starkių kilogramas – 19,99 lito, karšių – 4,5, o lydekų – 12 litų", – vardijo V.Mickus.

Turgavietėje šamų kilogramas kainuoja 20 litų, šviežios plekšnės – 6,5 lito už kilogramą. Žiobrių kilogramas parduodamas už 5,5, o raudės – po 4 litus.