-
Pranešėjos statusą gavusi VGTU leidyklos vadovė traukiasi dėl spaudimo 3
„Iš tikrųjų tai negaliu taip dirbti. Kai tu praneši, jau kaip ir natūraliai žinai, kad tu čia nebedirbsi, nes prieš tave nuteiktas visas universitetas, visi dreba ir bijo, kad viena išdrįso pakalbėti, ir va kas išėjo“, – BNS sakė E. Dagienė.
Maždaug dešimtmetį leidyklos „Technika“ vadove dirbančiai moteriai pranešėjo statusas suteiktas balandžio 16 dieną.
Ši statusą ji gavo dėl to, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui pernai pranešė apie galbūt neskaidriai įsisavintas Europos Sąjungos (ES) lėšas, kai nebuvo išleisti visi numatyti vadovėliai, tarp jų – ir paties VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno.
Kontrolierius šiemet vasarį pripažino rektorių pažeidus akademinę etiką, A. Daniūnas su sprendimu nesutinka ir yra apskundęs jį teismui. Dėl galimo dokumentų klastojimo, neskaidraus europinių lėšų panaudojimo kreiptasi į teisėsaugą.
Be to, šių metų balandį E. Dagienė naujienų portalui lrt.lt atskleidė galimą nesąžiningą mokslinių straipsnių publikavimo sistemą, kuri leidžia gauti aukštesnius mokslinius laipsnius ir užsitikrinti geresnę materialinę padėtį.
E. Dagienė teigė, kad net gavusi pranešėjo statusą susiduria su įvairiomis problemomis, pavyzdžiui, vadovybė riboja jos galimybes išvykti iš darbo vietos profesiniais reikalais.
Leidyklos vadovė sakė, kad dabar dėl išvykimo vadovai reikalauja jos atsiskaityti raštu.
Dabar aš turiu pati rašyti rektoriui, dėl kurio man ir suteikė statusą, ir jo prašyti manęs nepersekioti. Aš manau, kad tai kvaila.
„Aš gyvenime to nedariau, nors 33 metus čia dirbu, (...) o dabar man aiškina, kad tokia yra vidaus tvarka. Tai čia kaip spąstai – kol tu palankus darbdaviui, niekas nepaiso galiojančios darbo tvarkos, bet kai patenki į nemalonę, tai tave jau čia paturės“, – kalbėjo E. Dagienė.
Ji teigė iki šiol nesulaukianti leidimo vėl dirbti su konfidencialia informacija, be to, VGTU balandžio 23 dieną sudarė komisiją tikrinti „Technikos“ veiklai.
Dar iki suteikiant pranešėjo statusą jai atimtas priedas prie atlyginimo, pripažintas darbo drausmės pažeidimas, nes du leidyklos darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu.
„Tai yra spaudimas, čia viskas yra apie tai. (...) Tokios smulkmenos žudo ir daro darbą nepakeliamu“, – sakė E. Dagienė.
Ji tvirtino iš pradžių paprašiusi prokuratūros, kad ši praneštų VGTU vadovams apie suteiktą pranešėjo statusą, tačiau nesulaukusi žinių galiausiai padarė tai pati.
„Dabar aš turiu pati rašyti rektoriui, dėl kurio man ir suteikė statusą, ir jo prašyti manęs nepersekioti. Aš manau, kad tai kvaila“, – kalbėjo leidyklos vadovė.
VGTU patvirtino gavęs E. Dagienės raštą dėl jai suteikto pranešėjos statuso, tačiau pabrėžė oficialios informacijos neturintis.
„Šiuo metu turime tik pačios E. Dagienės balandžio 29 dieną gautą prašymą atšaukti jai visas neigiamo poveikio priemones, taikytas nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, nes jai, jos pačios teigimu, suteiktas pranešėjos statusas“, – rašoma per atstovę spaudai BNS perduotame VGTU akademinės integracijos ir plėtros prorektoriaus Alfredo Laurinavičiaus atsakyme.
Jis tikino, kad universitetas niekada neriboja ir niekada neribojo E. Dagienės išvykimo iš darbo vietos, jei tai susiję su darbo arba visuomeninių pareigų vykdymu.
„Tačiau buvo nustatyta, kad E. Dagienė be VGTU sutikimo ir pažeisdama VGTU nustatytą nuotolinio darbo tvarką kai kuriems darbuotojams davė žodinius sutikimus dirbti nuotoliniu būdu. Tikėtina, kad VGTU pareikalavus užtikrinti darbo drausmę jos vadovaujamame padalinyje, E. Dagienė tai traktuoja kaip spaudimą arba ribojimą išvykti iš darbo vietos“, – tvirtino A. Laurinavičius.
Prorektorius taip pat pabrėžė, kad sudarant komisiją dėl „Technikos“ veiklos leidžiant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamus leidinius, E. Dagienės teisės nėra pažeidžiamos.
Jis nurodė, kad priedas prie atlyginimo E. Dagienei mokėtas už papildomus darbus, nenumatytus su ja sudarytoje darbo sutartyje. Sutartis buvo terminuota, mokėjimas nutrūko pasibaigus numatytam terminui.
Pranešėjų apsaugą įtvirtinantis įstatymas įsigaliojo šiemet. Juo draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.
-
Rektoriai siūlo naujai valdžiai didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus 4
„Mes manome, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimai yra nepakankami – čia aš nieko naujo nepasakysiu. Mes pasiūlėme, kad kasmet galėtų būti keičiamas finansavimas šiems dalykams“, – BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.
Rektorių siūlymu, dėstytojų atlyginimams kasmet finansavimą didinti reikėtų ne mažiau 5 procentais, o mokslo srityje, kuri, pasak A.Daniūno, yra dar labiau apleista, kasmet pridėti po 10 procentų finansavimo.
„Suprantu, kad visada yra sakoma, jog pinigų yra daug duodama – tai nesvarbu, jeigu neracionaliai juos duoda, tai turbūt irgi reikia sutvarkyti“, – svarstė jis.
Pasak rektoriaus, universitetai neprašo tiesiog duoti jiems daugiau pinigų, bet tuo pačiu siūlo finansavimą skirstyti atsižvelgiant į studijų kokybę, absolventų įsidarbinamumą, mokslo srityje – atsižvelgiant į mokslo pasiekimus.
Penktadienį siekdami atkreipti dėmesį į mažus atlyginimus prie Vyriausybės piketavo ir patys mokslininkai. Į piketą susirinko apie 100 žmonių, jame aiškinta, kad Seimas turi jau 2017 metų biudžete numatyti pinigų pakelti dėstytojų ir mokslininkų algas 20 proc., o iki 2020-ųjų jos turi padidėti 80 proc., palyginti su dabartiniu darbo užmokesčiu.
Su piketo dalyviais išėjęs susitikti Vyriausybės vicekancleris socialdemokratas Rimantas Vaitkus aiškino, kad dėstytojų ir mokslininkų priklauso ir nuo įstaigų vadovų sprendimų.
„Matome ir savo kaltės finansavimo dalyje, nes pirmiausia turėjome sparčiau auginti tą sritį. Bet yra kitas dalykas, (...) yra vadybinių problemų, kurios irgi turėtų būti sprendžiamos, tai nėra tik finansavimo klausimas“, – sakė jis.
Tarp rektorių siūlomų Vyriausybės programos nuostatų – aiškios mokslo ir studijų strategijos apibrėžimas bei aiški vizija apie tai, kaip universitetai turėtų siekti tarptautiškumo.
„Tarptautiškumas yra labai svarbu, tačiau Lietuva neturi aiškios vizijos tiek studentų, tiek mokslo personalo pritraukimo ir eksporto į užsienį klausimais“, – konstatavo A.Daniūnas.
Rektoriai taip pat rekomenduoja Vyriausybei imtis universitetų bendrabučių atnaujinimo programos.
„Tai yra labai skaudi vieta ne tik universitetams. (...) Atnaujinimo programa turi būti valstybinė, kad studentams bendrabučiai būtų sutvarkyti“, – sakė A.Daniūnas.
Pasak jo, patys universitetai iš savo lėšų to padaryti neįstengtų. Ir nors jie atlieka kai kurių bendrabučių renovacijos darbus, jų vidaus komunikacijos yra beveik neatnaujintos nuo statybos.
Rektorių konferencijos vadovas vylėsi, kad aukštųjų mokyklų vadovai turės galimybę dalyvauti rengiant Vyriausybės programą ir į jų pasiūlymus bus atsižvelgiama.
