65-ių diplomatas nebebus skiriamas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje.

Ambasadoriumi Švedijoje jis turėtų dirbti iki kitų metų sausio 3 dienos.

A. Rimkūnas ambasadoriaus Švedijoje pareigas eina nuo užpernai lapkričio.

Jis yra dirbęs ambasadoriumi Portugalijoje ir prie Jungtinių Tautų, taip pat buvo Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktorius, o prieš tapdamas ambasadoriumi Švedijoje nuo 2013 metų dirbo finansų viceministru.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Užsienio reikalų ministerija (URM) registravo projektus, numatančius, kad A. Rimkūnas iš pareigų bus atšauktas kitų metų sausio 3 dieną.

Pensinio amžiaus sulaukęs 65-ių diplomatas nebebus skiriamas į pareigas ministerijoje, BNS pranešė URM.

A. Rimkūnas ambasadoriaus Švedijoje pareigas eina nuo užpernai lapkričio.

Jis yra dirbęs ambasadoriumi Portugalijoje ir prie Jungtinių Tautų, taip pat buvo Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktorius, o prieš tapdamas ambasadoriumi Švedijoje nuo 2013 metų dirbo finansų viceministru.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Europos ateities kūrėjai mato senoje Hanzos regioninio bendradarbiavimo tradicijoje raktą į modernios Europos integraciją. Šiame procese reformuotai BJVT skirtas svarbus vaidmuo“, - teigė ambasadorius.

Anot pranešimo, pirmininkaujančios Švedijos surengtame susitikime buvo priimta deklaracija, kurioje pažymėtas BJVT indėlis į Baltijos jūros regioninės tapatybės puoselėjimą, tvarų ekonominį ir socialinį augimą, nuspręsta reformuoti BJVT.

Ambasadorius A. Rimkūnas priminė, kad BJVT sėkmė paremta savitarpio pasitikėjimu, todėl politinis dialogas BJVT bus tęsiamas su sąlyga, kad visos organizacijos narės gerbs pamatinius JT chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir Paryžiaus chartijos principus.

BJVT buvo įsteigta 1992 metais Kopenhagoje kaip neformalus politinis forumas. Šiandien Baltijos jūros regionas yra pripažįstamas sėkmingiausiu regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu ne tik Europos Sąjungoje.

BJVT narės yra Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija, Europos Sąjunga.

Lietuva pirmininkaus BJVT nuo 2020 metų liepos 1 dienos iki 2021 metų birželio 30 dienos.

„Atidžiau jį (tyrimą - BNS) paanalizavus, o Finansų ministerija tai padarė, ten nieko apokaliptiško Lietuvos ekonomikai nežadama“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė A.Rimkūnas.

Jis kritikavo agentūrą, kad ji rėmėsi supaprastintomis prielaidomis, o tyrimas nebuvo atliktas išsamiau.

„Prielaida, kurią aš norėčiau ypatingai sukritikuoti, yra perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Čia, mano manymu, per daug supaprastinta prielaida, galvojama, kad po „Brexit“ visi ten gyvenantys lietuviai bus išprašyti iš tos šalies ir iki šiol siųstų pinigų srautas nutrūks. Pagal Lietuvos banko duomenis, 2015 metais iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą atplaukė apie 300 mln. eurų“, - teigė finansų viceministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei lietuviai išvyktų iš Didžiosios Britanijos ir nevyktų į kitas Bendrijos šalis, grįžę į Lietuvą jie kurtų pridėtinę vertę ir augintų ekonomiką.

A.Rimkūnas tikino, kad agentūra neteisingai skaičiuoja ir Britanijos įnašų į ES fondus įtaką. Anot jo, sudėtinga atsakyti, kokia būtent jos įnašo į ES biudžetą dalis tenka Lietuvai. Be to, gali būti, kad Lietuva nepajus didelės įtakos, nes gaus tiek pat paramos, kiek ir dabar, nors pati turėtų sumokėti kiek daugiau įnašų. 

„Pirmiausiai metodiškai mes galvojame, kad čia neteisingas požiūris. Pinigai, kurie ateina iš nacionalinio biudžeto į ES biudžetą, jie patenka į bendrą katilą ir po to atskirti - čia lietuviški, vokiški pinigai, neįmanoma. Antra, vadovaujamasi prielaida, kad atitinkamai jos įnašo suma padarys skylę biudžete. Mes dar turėsime pasižiūrėti, kaip bus nuspręsta po 2020 metų. Mes net preliminariai paskaičiavome, kad ES nutarus išlaikyti dabartinį biudžeto lygį - 140-150 mlrd. eurų, Lietuvai tai kainuotų 43-45 mln. eurų papildomų įnašų“, - sakė A.Rimkūnas.

Pasak jo, netiesiogiai „Brexit“ Lietuvai gali pakenkti, jei neužtikrinus dvišalės prekybos tarp Jungtinės Karalystės ir ES, nukentėtų Nyderlandai, Belgija, Airija, Liuksemburgas, kurios susijusios ypač tampriais ekonominiais ryšiais. Tuomet Lietuvai taptų sudėtingiau prekiauti su šiomis valstybėmis.

Viceministras sakė, jog su „Standard & Poor‘s“ bendradarbiavimo nutraukti neketinama.

„Standard & Poor’s“ vertinimu, Vidurio ir Rytų Europoje Lietuva yra pirmoje vietoje pagal „Brexit“ pažeidžiamumą (indeksas - 3,44), Latvija - antra (3,32), Vengrija - trečia (2,28), Lenkija - ketvirta (2,03), Slovakija - penkta (1,69), Estija - šešta (1,63). Mažiausiai pažeidžiama šalis lentelėje yra Rusija (0,01 proc.).

Indeksas apskaičiuotas pagal šalių eksporto į JK apimtis, išvykusių dirbti į šalį gyventojų dalį, pinigų perlaidas, ES fondų investicijų svarbą.

Finansų viceministru paskirtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas Romualdas Gėgžnas, dirbęs KDS grupės valdomoje statybų bendrovėje „Ireko“.

Finansų ministerija pranešė, kad naujas pareigas R.Gėgžnas pradėjo eiti pirmadienį.

Teigiama, kad 60-ies R.Gėgžnas kuruos mokesčių politiką, mokesčių administravimą, audito ir apskaitos metodologiją, kitus verslo kontrolės klausimus taip pat rūpinsis bendradarbiavimu su Seimu svarstant finansų srities teisės aktus.

Pramonės ekonomikos išsilavinimą turintis R.Gėgžnas anksčiau yra dirbęs Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje, bendrovėje „Lithun“, „Lietuvos avialinijos“, „Amber Air“. Pastaruoju metu jis ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas KDS grupės įmonėje „Ireko“.

Šiuo metu finansų viceministrais taip pat dirba Algimantas Rimkūnas, Aloyzas Vitkauskas bei Edmundas Žilevičius.

Lietuva tarp Baltijos valstybių pirmauja pagal sulaikomų kontrabandinių prekių kiekį, Latvijoje ir Estijoje kontrabandos sulaikoma mažiau, sako finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.

"Kokius pastaruosius penkerius metus Lietuva tarp Baltijos valstybių pirmauja pagal sulaikomų kontrabandinių prekių kiekį. Latvijoje ir Estijoje kontrabandos sulaikoma mažiau. (...) Ne visų valstybių muitines dirba vienodomis sąlygomis. Lietuvos siena sutampa su išorine ES siena ir ribojamės ne su ES šalimis narėmis Baltarusija, Rusija - Kaliningrado sritimi", - interviu savaitraščiui "Veidas" teigė A.Rimkūnas.

A.Rimkūno duomenimis, pernai Lietuvos muitinės užkardyta žala valstybei viršijo 30 mln. litų, 2013 metais - 35 mln. litų. 2010 metų šešėlinė tabako rinka viršijo 42 proc., dabar ji sumažėjo net 15 proc. - iki, naujausiais duomenims, 27 proc. Populiariausia kontrabandinė prekė jau daug metų yra tabako gaminiai, o Muitines pareigūnų praėjusiais metais sulaikytų tabako gaminių vertė siekia 13 mln. eurų. Alkoholis nėra populiari kontrabandinė prekė. Dažniausiai nelegalūs alkoholiniai gėrimai į Lietuvą kontrabandos būdu nėra įvežami -jie gaminamas Lietuvoje nelegaliose gamyklėlėse ir klijuojamos rusiškos arba baltarusiškos etiketės.

Pasak viceministro, pernai į valstybės biudžetą muitinė surinko 442,5 mln. litų muitų, akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio. Mokesčių surinkimo planas įvykdytas 120 proc. 2013 metais muitinė biudžetą papildė beveik 889,9 mln. litų mokesčių.

Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikime Vašingtone dalyvaujantis finansų viceministras Algimantas Rimkūnas teigia, kad šiuo metu svarbu tinkamai pasinaudoti ekonomikos skatinimo priemonėmis.

„Globaliame pasaulyje šalių ar net regionų ekonomikos viena nuo kitos priklausomos, todėl labai svarbu, kad jos vystytųsi tolygiai ir nuosekliai. Pavasario susitikimo žinia aiški – būtina užtikrinti ilgalaikį globalų ekonomikos augimą ir tvarumą. Atsakingą biudžeto politiką turi lydėti struktūrinės reformos. Be to, labai svarbu tinkamai pasinaudoti ekonomikos skatinimo priemonėmis kaip, pavyzdžiui, Investicijų planas Europai“, - Finansų ministerijos pranešime spaudai cituojamas A.Rimkūnas.

A.Rimkūnas vizito metu taip pat susitiko su JAV ir Lietuvos verslo tarybos, TVF, Pasaulio banko Šiaurės-Baltijos šalių atstovais

Šeštadienį A.Rimkūnas dalyvaus TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje, kuriame bus aptariamos struktūrinės reformos ir kitos priemonės, kurios užtikrintų ilgalaikį ekonomikos augimą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pradeda eilinę misiją Lietuvoje. Vizito metu bus vertinama šalies ekonomikos raida ir viešieji finansai. Fondo atstovai susitiks su finansų ministru, Lietuvos banko ir Vyriausybės vadovais.

Finansų ministerija nurodo, kad TVF ekspertai ketvirtadienį susitiks su ministru Rimantu Šadžiumi ir viceministru Algimantu Rimkūnu.

Penktadienį numatomas susitikimas ir su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, BNS patvirtino LB atstovas.

TVF misija Lietuvoje lankysis beveik dvi savaites - nuo ketvirtadienio iki kovo 30 dienos.

Paskutinį kartą TVF misija Lietuvoje lankėsi pernai spalį, jai vadovavo TVF Europos departamento Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio vadovo pavaduotojas Christophas Klingenas (Kristofas Klingenas).

Netrukus po to TVF paskelbė, kad 2015 metais valdžiai gali tekti didinti pajamų bazę ir mažinti kai kurias išlaidas. Anot ataskaitos, įgyvendinti planą šiemet sumažinti struktūrinį deficitą 0,5 punkto iki 1,2 proc. BVP nebus paprasta.

TVF pernai rudenį teigiamai įvertino Lietuvos finansų sektoriaus padėtį ir energetikos sektoriaus reformas, taip pat nurodė, kad teigiamos įtakos ekonomikai turės euro įvedimas.

TVF misijos Lietuvoje tradiciškai dirba kas pusę metų. TVF nare Lietuva yra nuo 1992 metų.

Euro zonos valstybės penktadienį Briuselyje sutarė, kad Graikija turi atstatyti savo pasitikėjimą, teigia Lietuvos finansų ministrą pavaduojantis viceministras Algimantas Rimkūnas. Pasak jo, eurogrupė suteikė galimybę Graikijai pateikti įsipareigojimų sąrašą, kuriuo naujoji Vyriausybė atgaus tarptautinių institucijų pasitikėjimą.

„Galima sakyti, kad iš esmės, kas šiandien buvo sutarta, tai buvo projektuojama, kaip atstatyti pasitikėjimą tarp Graikijos iš vienos pusės ir likusių Europos Sąjungos valstybių, ir tarptautinių institucijų, nes nauja Graikijos vyriausybė, kaip žinia, laimėjo su tokiais lozungais, kurie prieštaravo tai programai ir įsipareigojimams. Tad tikslas atstatyti tą pasitikėjimą ir būtent to sąrašo pateikimas ir jo įvertinimas trijų institucijų ir reikš pasitikėjimo atstatymo pradžią“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė A.Rimkūnas.

Viceministras teigė, kad šalys dėl sąrašo pateikimo ir pagalbos programos pratęsimo keturiems mėnesiams sutarė vieningai. Tiesa, Graikija siekė, kad programa būtų pratęsta pusmečiui.

Anot A.Rimkūno, antradienį tarptautinės institucijos įvertins Graikijos pateiktą įsipareigojimų sąrašą ir jeigu šis bus tinkamas, pagalbos programa bus pratęsta.

„Jį būtų galima apibūdinti taip, kad šiuo metu egzistuojančios programos Graikijai pratęsimas yra priimamas su sąlyga, kad Graikijai pateikus sąrašą reformų priemonių, kurias ji pasiruošusi vykdyti, pateikus trims tarptautinėms institucijoms - Tarptautiniam valiutos fondui, Europos centriniam bankui ir Europos Komisijai - tos institucijos įvertins sąrašo pilnumą, išsamumą“, - aiškino A.Rimkūnas.

„Antradienį visos valstybės narės gaus iš institucijų sąrašo įvertinimą. Jeigu įvertinimas pozityvus, tada tai bus pagrindas atiduoti nacionalinėms procedūroms, o po jų bus galima priimti sprendimą dėl programos pratęsimo“, - pridūrė jis.

A.Rimkūnas sakė, kad Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis (Janis Varufakis) parodė valią imtis reikiamų žingsnių, tačiau atkreipė dėmesį, kad tai nebus lengva. 

„Aš galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę, jog Graikijos ministras tikrai turi politinę valią eiti pirmyn, bendradarbiaudamas su eurogrupės valstybėmis ir su tarptautinėmis institucijomis, bet tai nėra lengva. Ir, turbūt, paprastas faktas tai paaiškina - posėdžio pradžia užsitęsė 3,5 valandos. Tuo metu vyko dvišalės derybos Graikijos su labiausiai suinteresuotomis euro zonos valstybėmis ir konsultacijos su Graikijos premjeru“, - teigė viceministras.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį parengę bendro teksto projektą, sutarė, kad Graikija pateiks sąrašą reformų, kurių imsis sutvarkyti savo finansus. Graikija siekė, kad paramos programa būtų pratęsta 6 mėnesiams, tačiau eurogrupė nusprendė ją pratęsti tik 4 mėnesiams.

Atėnai siekė pakeisti anksčiau jiems skirto milžiniško ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos paketo sąlygas, bet kai kurios euro zonos šalys, tarp jų ir didžiausia Graikijos kreditorė Vokietija, tam priešinosi.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas pareiškė, kad ilgalaikių bedarbių išlaikymas valstybei brangiai kainuoja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „snaudžia“.

Finansų ministro patarėja sako, kad tai gali paskatinti pertvarkyti socialinę nedarbo rėmimo sistemą.

„Ilgalaikiai bedarbiai neina netgi dirbti. Darbo birža atsiunčia į įmonę žmogų, o bedarbis nuėjęs sako: parašyk man, kad netinku. Arba jis atbulom rankom dirba, todėl, kad jis pradėjęs dirbti už minimalią algą, nebetenka nemažos išmokų dalies. Ir viską sudėjus jam gaunasi mažiau negu gaudavo nedirbdamas, o nelegaliai prisidurdamas neoficialiai“, - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams teigė Violeta Latvienė.

Ji pritarė, kad socialinę nedarbo sistemą reikia peržiūrėti.

„Tai ko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija snaudžia? Juk išmokam tokius pinigus, veltui išmokam“, - piktinosi socialdemokratas Bronius Bradauskas.

„Labai dosnūs esame“, - posėdyje teigė finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.

Tuo tarpu liberalas Kęstutis Glaveckas paragino komitetą priimti „kažkokį dokumentą“ dėl susidariusios padėties: „Mes tik kalbame, bet nieko nedarome“.

Komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio duomenimis, tokių vengiančių darbo ilgalaikių bedarbių yra pusė visų darbo neturinčių žmonių.

Lietuvos darbo birža BNS pranešė, kad vasario 1 dieną buvo 53,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių - jie sudarė 30,4 proc. visų registruotų bedarbių. 2,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių yra jaunesni kaip 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir 50,3 tūkst. – vyresni nei 25 metų, jų nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių.

Seimas praėjusių metų pabaigoje sumažintas bedarbio pašalpas atstatė ikikrizinį lygį, kai maksimali pašalpa siekė 301,7 euro (1041 litą). 2015 metais tam numatyta 58 mln. eurų.