„Manau, selektyvia ir galimai specifiškai dėliojama visuomenei skirta informacija ir buvo tikslas sumenkinti laisvės kovas, partizaninį judėjimą, tuo paneigiant esminį laisvės kovų tikslą“, – Kauno apylinkės teisme trečiadienį liudijo P. Kuzmickienė.

„O (kovų – BNS) tikslas buvo priešintis sovietinei okupacijai ir apginti Lietuvos nepriklausomybę. Manau, toks menkinimas yra labai šiurkštus ir neleistinai menkinantis dar ir mūsų valstybingumą“, – pridūrė parlamentarė.

Anot jos, šis A. Paleckiui inkriminuojamas „menkinimas pasirinktas labai apgalvotai ir nematant visos esmės apie laisvės kovas“.

P. Kuzmickienės teigimu, kaltinamasis siekė visuomenei sudaryti neigiamą įspūdį apie partizanus minėdamas tam tikrus skaičius, istorinių tyrimų galimai neatitinkančius duomenis.

„Tie skaičiai, mano žiniomis, yra neteisingi. Aš nesu istorikė, tad remiuosi tik informacija, kuri yra nepriklausomoje Lietuvoje ištirta, publikuojama. Juos publikuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas. Manau, yra svarbu teismui irgi remtis šiais duomenimis“, – sakė P. Kuzmickienė.

Manau, toks menkinimas yra labai šiurkštus ir neleistinai menkinantis dar ir mūsų valstybingumą.

Ji teisėjui Virginijui Kalkauskui patvirtino buvusi viena kreipimosi į prokuratūrą iniciatorių.

„Kartu su Matu Maldeikiu 2022 spalį kreipėmės prašydami įvertinti Algirdo Paleckio pasisakymus viešojoje erdvėje, kurie mano nuomone menkina pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, laisvės kovas, priskiriant toms kovoms tik neigiamus kovos motyvus, nutylint pagrindinį rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę“, – liudijo P. Kuzmickienė.

Baudžiamojoje byloje, kurioje A. Paleckis kaltinamas Lietuvos partizanų niekinimu, taip pat – krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno šmeižtu. Teismas be P. Kuzmickienės kaip liudytoją trečiadienį apklausia ir LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėją Rytą Narvydą.

Abu liudytojai trečiadienį atvyko į posėdį ir davė parodymus gyvai.

Byloje parodymus anksčiau davė nukentėjusiuoju įvardijamas krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, liudytojai Andrius Nakas, parlamentaras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Maldeikis.

Už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteistas ir bausmę Kauno kalėjime atliekantis A. Paleckis byloje kaltinamas L. Kasčiūno, tuomet vadovavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), šmeižimu ir partizanų niekinimu.

Nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų birželio viešintame A. Paleckio vaizdo įraše teigta, neva L. Kasčiūno anksčiau vadovautas NSGK yra „nacistinis komitetas“, o L. Kasčiūnas siekia apriboti žiniasklaidos laisvę.

Anot prokuratūros, pateikdamas Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, A. Paleckis taip pat menkino pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, priskyrė jiems tik neigiamus kovos motyvus nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

Teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu dalyvaujantis A. Paleckis kaltės nepripažįsta.

Buvęs politikas ir diplomatas pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, pernai birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) perkvalifikavo jo veiksmus į rengimąsi šnipinėti ir pusmečiu, iki pusšeštų metų, sumažino laisvės atėmimo bausmę.

Seimo narys kaip liudytojas trečiadienį buvo apklaustas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

„Apklaustas liudytojo statusą turintis Seimo narys Matas Maldeikis. Jis nurodė, kad ir kreipėsi į prokuratūrą, kai viešojoje erdvėje pamatė įrašą, kuriame, jo teigimu, buvo viešai šmeižiami partizanai, aiškiai skleidžiama propaganda, kuri yra nukreipta prieš valstybę ir valstybingumą. Todėl liudytojas kreipėsi į prokuratūrą, kad apginti tuos žmones, kurie šmeižiami įraše“, – Eltai sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

2022 m. spalį Seimo nariai M. Maldeikis ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos, antikonstitucinės ir antivalstybinės A. Paleckio veiklos. Po jų kreipimosi ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismui šioje byloje liko apklausti dar du liudytojus, jų apklausa turėtų vykti balandžio 17 dieną.

ELTA primena, kad dabar Kauno teismo nagrinėjamoje byloje A. Paleckis kaltinamas šmeižimu bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Per ankstesnį posėdį buvo apklausti kaltinamasis, taip pat liudytojas, buvęs Seimo narys Audrius Nakas bei nukentėjusysis, Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Liudytojas kreipėsi į prokuratūrą, kad apginti tuos žmones, kurie šmeižiami įraše.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus prokuroras.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, ši byla teismui perduota praėjusių metų lapkritį. Anot teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. rugsėjį A. Paleckis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, per visuomenės informavimo priemonę telefoninio pokalbio metu, įtariama, šmeižė Seimo narį, NSGK pirmininką L. Kasčiūną.

Vieno socialinio tinklo kanale kaltinamasis, manoma, tyčia viešai išsakė apie jį melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius. Anot prokuratūros, tyrimo metu taip pat buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.

Tyrimo duomenimis, per tą pačią viename socialiniame tinkle transliuojamą visuomenės informavimo priemonę, iš laisvės atėmimo vietos telefoninio pokalbio metu, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

Kaltinimų sulaukęs A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta. Vyro atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu. Už žmogaus šmeižimą A. Paleckiui gresia laisvės atėmimas iki vienerių metų, o viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams – iki dvejų metų.

ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kasacine tvarka išnagrinėjęs A. Paleckio šnipinėjimo bylą, nutarė, kad vyras rengėsi šnipinėti Rusijai. LAT pusmečiu – iki 5 metų ir 6 mėnesių – sutrumpino nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją, tai yra duomenis apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

Posėdžiui pirmininkaujančio Kauno apylinkės teisėjo Virginijaus Kalkausko paklaustas, ar pripažįsta kaltę dėl inkriminuojamų dviejų nusikalstamų veikų, A. Paleckis sakė „ne“.

Jis nurodė trečiadienį iš esmės sutinkantis duoti parodymus. „Teismui kilus klausimų, sutikčiau atsakyti“, – sakė kaltinamasis.

Teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą nedalyvaujant liudytojams, L. Kasčiūno bendražygiams Seimo konservatorių frakcijoje Matui Maldeikiui, Paulei Kuzmickienei ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjui Rytui Narvydui, kurie bus pakviesti po pertraukos.

Nuspręsta apklausti nukentėjusįjį L. Kasčiūną, liudytoją Andrių Naką, pradėti A. Paleckio apklausą.

L. Kasčiūnas teisme nurodė, kad byla yra ne tiek dėl jo paties, kiek dėl jo vadovaujamo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir „reiškinio apskritai“.

„Daug svarbiau, kad šioje byloje fiksuotas žeminimas ir diskreditacija mūsų laisvės kovų, tai reikia matyti platesniame kontekste. Nes karą prieš Ukrainą kariaujanti Rusija, okupavusi dalį teritorijų, tokią informaciją naudoja kaip propagandinį instrumentą bandydama pateisinti savo agresiją. Prieš mūsų valstybę ir kitas valstybes“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Iš esmės pavadinti žmogų ir Seimo komitetą nacistiniu reiškia priskirti šiems žmonėms nacizmo nusikaltimus, kurie, turbūt, yra vieni kraugeriškiausių kartu su komunizmo nusikaltimais, per visą istoriją.

Jis teigė, kad nacizmas yra žiaurus režimas, sukėlęs Holokaustą, lėmusį šešių milijonų žydų įvairiose pasaulio valstybėse išžudymą, kitų tautų naikinimą.

„Iš esmės pavadinti žmogų ir Seimo komitetą nacistiniu reiškia priskirti šiems žmonėms nacizmo nusikaltimus, kurie, turbūt, yra vieni kraugeriškiausių kartu su komunizmo nusikaltimais, per visą istoriją. (...) Nei aš, nei mano vadovaujamas komitetas tokių pareiškimų niekada nedarėme“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Jis pareiškė neteikęs ir neteiksiantis šioje byloje civilinio ieškinio, tik „norintis apsibrėžti, ar toks nacizmo termino vartojimas yra galimas“.

Teismo posėdyje trečiadienį prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą.

Juo remiantis, L. Kasčiūną žeminančią informaciją A. Paleckis perdavė iš Kauno kalėjimo, medžiagą platformos „YouTube“ kanale „Ekspertai.eu“ patalpino A. Nakas, nežinojęs apie nusikalstamą veiką.

A. Paleckio įraše teigta, neva L. Kasčiūno vadovaujamas NSGK yra „nacistinis komitetas“, o L. Kasčiūnas siekia apriboti žiniasklaidos laisvę.

„Kadangi pats Kasčiūnas buvo nacistinės partijos narys (...), jis nori, dar kaip žinote, pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad visi tie, kurie kalbėtų prieš nacionalinį saugumą, būtų sodinami į kalėjimą“, – kaltinamajame akte cituojamas vienas iš A. Paleckio teiginių.

Anot prokuratūros, pateikdamas Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, A. Paleckis taip pat menkino pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, priskyrė jiems tik neigiamus kovos motyvus nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

Vaizdo ir garso įrašas buvo prieinamas nuo 2022 metų spalio dienos iki 2023 metų birželio.

Pasak prokurorų, A. Paleckio atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu.

Buvęs politikas ir diplomatas A. Paleckis pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, pernai birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) perkvalifikavo jo veiksmus į rengimąsi šnipinėti ir pusmečiu, iki pusšeštų metų, sumažino jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

A. Paleckis šiuo metu atlieka bausmę Kauno kalėjime.

L. Kasčiūnas į posėdį atvykti negalėjo, nes jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas penktadienį išvykęs į Klaipėdą. Išvažiuojamasis posėdis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vyksta 12–16 valandomis.

Į posėdį nuotoliniu būdu prisijungė kaltinamasis A. Paleckis, šiuo metu bausmę atliekantis Kauno kalėjime. Tai pat nuotoliniu būdu dalyvavo advokatas Adomas Liutvinskas, liudytojas Audrius Nakas, gyvai į teismą atvyko prokuroras Tomas Stelionis.

Kaip nurodė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, L. Kasčiūnas skambino ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

„Nukentėjusysis informavo teismą, kad dalyvauti negali, nes suplanavęs išvykimą. Prašė nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant“, – nurodė V. Kalkauskas.

Nukentėjusysis informavo teismą, kad dalyvauti negali, nes suplanavęs išvykimą. Prašė nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant.

T. Stelionis taip pat nematė galimybės iš esmės pradėti nagrinėti bylą nedalyvaujant nukentėjusiajam. Anot prokuroro, neišsiaiškinta ir galimybė teikti teismui civilinį ieškinį.

Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo mėnesiui – iki vasario 28 dienos. Į būsimą posėdį taip pat planuojama pakviesti ir liudytoją Audrių Naką, A. Paleckis toliau turėtų dalyvauti nuotoliniu būdu.

„Nesu specialistas. Manau, kai kurias dalis galėtume pradėti nagrinėti ir šiandien, bet jei negalime, tai negalime. Tik pastebiu, kad Laurynas Kasčiūnas labai daug keliauja, tad su ta problema galime susidurti ir ateity“, – penktadienį kalbėjo A. Paleckis.

Byloje liudytojais taip pat įvardijami parlamentarai, konservatoriaus L. Kasčiūno partijos kolegos Matas Maldeikis ir Paulė Kuzmickienė.

„Viena pasisakymų dalis liečia Seimo narį, iš konteksto sprendžiame, kad tai žeminančio ir tikrovės neatitinkančio turinio pasisakymai. O kitas blokas susijęs su pasamprotavimais apie pokario partizanų veikimo priežastis ir aplinkybes“, – BNS nurodė prokuroras T. Stelionis.

Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros pernai spalio 10-ąją surašytu kaltinamuoju aktu, A. Paleckis veikė kartu su A. Naku, nežinojusiu apie nusikalstamą veiką. Prokuratūros duomenimis, kaltinamasis L. Kasčiūną žeminančią informaciją perdavė iš Kauno kalėjimo, medžiagą platformos „YouTube“ kanale „Ekspertai.eu“ patalpino A. Nakas.

A. Paleckio įraše teigta, neva L. Kasčiūno vadovaujamas NSGK yra „nacistinis komitetas“, o L. Kasčiūnas siekia apriboti žiniasklaidos laisvę.

„Kadangi pats Kasčiūnas buvo nacistinės partijos narys (...), jis nori, dar kaip žinote, pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad visi tie, kurie kalbėtų prieš nacionalinį saugumą, būtų sodinami į kalėjimą“, – kaltinamajame akte cituojamas vienas iš A. Paleckio teiginių.

Prokuratūros duomenimis, pateikdamas Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, A. Paleckis taip pat menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskyrė jiems tik neigiamus kovos motyvus nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

Vaizdo ir garso įrašas buvo prieinamas nuo 2022 metų rugsėjo 30 dienos iki 2023 metų birželio 15 dienos, kai ikiteisminio tyrimo metu A. Nakui ir „YouTube“ valdytojui „Google Ireland Ltd“ išsiųstas reikalavimas pašalinti medžiagą.

L. Kasčiūnas BNS nurodė, kad vasario 28-ąją teismo posėdyje dalyvauti tikriausiai galės, suplanuotų darbų neturi.

Baudžiamasis kodeksas už kito žmogaus šmeižimą numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienų metų.

Tuo metu viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, užtraukia baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

„Apie konkrečias bausmes kalbėti dar anksti, įrodymų tyrimas dar nepradėtas, neaišku, kiek posūkių bus“, – sakė T. Stelionis.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Aušra Zakarkienė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Prokuratūros duomenimis, A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta.

Pasak prokurorų, A. Paleckio atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu.

Baudžiamajame kodekse griežčiausia už žmogaus šmeižimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų, už tarptautinių nusikaltimų neigimą – iki dvejų metų.

Buvęs politikas ir diplomatas A. Paleckis pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, pernai birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) perkvalifikavo jo veiksmus į rengimąsi šnipinėti ir pusmečiu, iki pusšeštų metų, sumažino jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

„Patvirtiname, kad A. Paleckio įstaiga likviduota. Procesas vyko sklandžiai ir laikantis teisės aktų. Fondo atstovai bendradarbiavo“, – BNS sakė Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius.

Turto bankas teismo buvo paskirtas asociacijos likvidatoriumi.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, kad organizacija įkurta neteisėtai. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo lietuvių tautos vardu, neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Patvirtiname, kad A. Paleckio įstaiga likviduota. Procesas vyko sklandžiai ir laikantis teisės aktų.

Šios asociacijos atstovai tokį teismo sprendimą apskundė. Gegužės viduryje Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad asociacija įsteigta neteisėtai ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Po šios nutarties teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Jis savo ruožtu nepriėmė nagrinėti asociacijos skundo.

Kadangi LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje civilinėje byloje baigtas.

„Teismui susipažinus su bylos medžiaga buvo nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos pagal faktines bylos aplinkybes galėjo būti pabaigtos Vilniaus mieste, kas tokiu atveju reiškia, jog byla pagal teismingumo taisykles turėtų būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme“, – antradienį išplatintame pranešime nurodė teismas.

Todėl pirmadienį kreiptasi į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Prokuratūros duomenimis, kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

A. Paleckio atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu.

Baudžiamajame kodekse griežčiausia už žmogaus šmeižimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki vienų metų, už tarptautinių nusikaltimų neigimą – iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Už šnipinėjimą A. Paleckis buvo nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, praėjusių metų rugsėjo mėnesį A. Paleckis vieno socialinio tinklo kanale, manoma, turėdamas tikslą paniekinti ir pažeminti Seimo narį, viešai išsakė apie jį melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius.

Be to, pasak prokuratūros, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė ją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai ir tuo, kaip įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

„Tokiu savo užgauliu ir viešu pasisakymu kaltinamasis neigė ir šiurkščiai menkino SSRS atsakomybę už vykdyto genocido metu žmonių žūtis pokario ginkluotos rezistencijos Lietuvoje metu, perkeliant atsakomybę JAV ir nutylint SSRS vaidmenį ir menkino pokario ginkluotos rezistencijos Lietuvoje dalyvius“, – teigiama pranešime.

Baudžiamoji byla dėl šmeižimo bei viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo perduota Kauno apylinkės teismui.

Prokuratūros duomenimis, kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

A. Paleckio atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu.

Baudžiamajame kodekse griežčiausia už žmogaus šmeižimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki vienų metų, už tarptautinių nusikaltimų neigimą – iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Už šnipinėjimą A. Paleckis buvo nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvęs politikas buvo nuteistas už šnipinėjimą. Ankstesni teismai manė, kad veika jau buvo pradėta vykdyti.

Jam skirta bausmė nuo anksčiau paskirtos šešerių metų sutrumpinta iki pusšeštų metų.

„Kolegijos nubalsuota mažinti pusmečiu“, – sakė nutartį paskelbęs LAT teisėjas Tomas Šeškauskas.

A. Paleckio dviejų advokatų – Kęstučio Ragaišio ir Adomo Liutvinsko – kasaciniai skundai patenkinti iš dalies.

Šis kasacinio teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos penktadienį paskelbtas verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Rengtasi padaryti laibai sunkų nusikaltimą, apibūdinta A. Paleckio asmenybė, įvertintas nusikaltimo pobūdis“, – sakė teisėjas.

„Informacijos rinkimas – nustatyti A. Paleckio veiksmai tik tokie parengiamieji, organizaciniai. Jis ieškojo, kalbėjo su bendrininku, kas galėjo tai padaryti, bet realiai prie tos informacijos rinkimo (...) nebuvo prieita. Buvo tik rengiamasi, ieškoma kelių, kaip tą padaryti“, – žurnalistams sakė teisėja Sigita Jokimaitė.

Tačiau ji pabrėžė, kad A. Paleckis lieka nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo valstybės santvarkai – juo buvo kėsintasi į teismų savarankiškumą, bandant daryti įtaką.

Taip, tai yra vis tiek pavojinga veika, perkvalifikuota į rengimąsi. Rengimasis šnipinėti taip pat yra nusikaltimas.

„Taip, tai yra vis tiek pavojinga veika, perkvalifikuota į rengimąsi. Rengimasis šnipinėti taip pat yra nusikaltimas“, – sakė teisėja.

Teismas taip pat paskelbė, kad per ikiteisminio tyrimo pradžią 2018 metais teisėsaugos vadovai nepažeidė nekaltumo prezumpcijos A. Paleckio atžvilgiu, nes vartojo žodžius „kaip įtariama“ ar „galimai“. Šį galimą pažeidimą skunduose kėlė nuteistojo advokatai.

LAT, kaip ir kiti teismai, taip pat atmetė A. Paleckio advokatų argumentus, kad jis prašymą rinkti informaciją gavo iš Rusijos piliečio, o ne žvalgybos organizacijos, taigi, vykdė asmeninį prašymą.

Kauno kalėjime jau daugiau nei metus bausmę atliekantis A. Paleckis prašė jį išteisinti ir tvirtino nepažeidęs įstatymų.

Pernai gegužę A. Paleckis buvo sulaikytas ir pristatytas į kalėjimą laisvės atėmimo bausmei vykdyti. Nuteistajam yra įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 metų spalio 26 dienos iki 2020 metų balandžio 6 dienos – apie 18 mėnesių.

Taigi, A. Paleckis yra atlikęs jau pusę skirtos bausmės – apie pustrečių metų.

Generalinė prokuratūra A. Paleckį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

LAT skelbiant nutartį, salėje buvo keliasdešimt kalinčio A. Paleckio bendražygių, tarp jų – Erika Švenčionienė, atvyko ir prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Kai kurie susirinkusieji filmavo ir transliavo posėdį.

Išgirdę, kad A. Paleckis neišteisinamas, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, susirinkusieji ėmė šūkauti „gėda“, „karas“, kažkas rusiškai replikavo „cirkas turi vykti“.

„Mieli triukšmautojai, jeigu nenorit išklausyti...“ – įsiterpė į šūksnius teisėjas T. Šeškauskas.

E. Švenčionienė piktinosi nuosprendžiu A. Paleckiui.

„Aš nematau jokių faktų, kurie liudytų, kad A. Paleckis šnipinėjo ar kūrė tinklą. (...) Šiandienos teismas yra liūdnas spektaklis tautai, kad neva mes kažką tai darom. Aš manau, kad teisėsauga neatlieka tos užduoties, kurią turėtų. Jis yra kaip kišeninė partija, teisėsauga yra kišeninė, aš taip manau“, – žurnalistams teisme sakė ji.

Kauno kalėjime jau daugiau nei metus bausmę atliekantis A. Paleckis prašo jį išteisinti ir tvirtina nepažeidęs įstatymų. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija gegužės viduryje išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus.

Anksčiau šią bylą rašytinio proceso tvarka svarstė Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija, tačiau ji balandžio 14 dieną savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei kolegijai.

Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.

Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.

Pasak advokato A. Liutvinsko, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos: užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą.

Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už  6 tūkst. eurų bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

„Lietuvos įstatymų aš nepažeidinėjau, tapatinti mano pažiūras su nusikaltimu yra neteisinga. Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins“, – per posėdį antradienį sakė A. Paleckis. Jis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Kauno kalėjimo, kur ir atlieka bausmę. Teismo salėje posėdį stebėjo keletas jo palaikytojų.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus. Galutinis verdiktas bus skelbiamas birželio 23 dieną.

Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins.

LAT jau anksčiau nagrinėjo A. Paleckio bylą, tada ją neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant svarstė trijų teisėjų kolegija.

Balandžio 14 dieną ji savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.

Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.

„Įrodymus teismai vertino ne pagal kodeksą, o pagal prokurorės tekstą, akivaizdžiai ydingas nuosprendis“, – sakė advokatas A. Liutvinskas.

Pasak jo, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos, užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Pusė nuosprendžio yra balastas“, – pareiškė advokatas. Kreipdamasis į Aukščiausiąjį Teismą, A. Paleckis pareiškė, kad jo byloje buvo pažeisti du pamatiniai teisinės valstybės principai – nekaltumo prezumpcijos ir nešališko teismo.

Jis ir jo advokatai priminė, kad 2018 metais per bendrą spaudos konferenciją teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, kad A. Paleckis suimtas šnipinėjimo byloje, jis rinko informaciją pagal kitos valstybės žvalgybos užduotis.

„Policijos vadovas kryptingai formavo nuomonę, o generalinis prokuroras nurodė, kokia bausmė laukia. Tai virto viešu mano nuteisimu“, – sakė A. Paleckis, priminęs, kad buvo rengiamos ir laidos apie jo bylą, ten taip pat buvo skleidžiama vienpusė informacija.

A. Paleckis sako, kad iš tuomet veikusio Lukiškių kalėjimo kameros norėjo padaryti viešą pareiškimą visuomenei, tačiau to daryti neleido prokurorė, teigdama, kad A. Paleckio pasisakymas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai.

Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.

„Prašau atsižvelgti į mano argumentus ir kasacinius skundus atmesti“, – sakė prokurorė.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą, ją nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje.

Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už  6 tūkst. eurų piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.