Verslo ombudsmenu Kijeve dirbantis Algirdas Šemeta sako savo akimis stebėjęs, kaip buvo stabdomos kai kurios Ukrainos ekonomikos ministro Aivaro Abromavičiaus siūlytos reformos. Anot A.Šemetos, Ukrainos valstybinėse įmonėse korupcijos „yra per akis“, o politikų siekis pajungti šių įmonių pinigų srautus savo naudai yra tapęs kone taisykle.

Tačiau Ukrainoje dirbantis buvęs Lietuvos finansų ministras, taip pat buvęs eurokomisaras BNS teigė turįs vilties, jog apie pasitraukimą iš Vyriausybės pareiškusio ministro A.Abromavičiaus pertvarkos bus tęsiamos.

„Ministras A.Abromavičius siekė įgyvendinti valstybės kontroliuojamų įmonių reformą, man irgi teko dalyvauti tame procese, nes buvau išrinktas valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų nominavimo komiteto nariu kartu su įvairių tarptautinių institucijų atstovais. Mačiau tą procesą akivaizdžiai, būdavo kartais labai keista matyti įmonę, kurios apyvarta yra šimtai milijonų, o ateina kandidatai, kurių turbūt nelabai priimtum į pačias žemiausiais pareigas įmonėje. Matyt, yra sistemos pasipriešinimas vykdomai reformai“, - dėstė A.Šemeta, kuris vadovauja Ukrainos Vyriausybės, tarptautinių finansinių institucijų, teikiančių paramą Ukrainai, bei verslo organizacijų susitarimu įsteigtai institucijai.

Organizacijos „Transparency International“ ataskaitoje Ukraina yra 130-oji iš 168 šalių ir teritorijų, apžvelgtų 2015 metais pagal korupcijos suvokimo indeksą. A.Šemeta pasakojo, kad apie aukštą korupciją Ukrainoje žino ne tik iš tarptautinių tyrimų, bet ir iš jį pasiekiančių verslininkų skundų.

„Mano užduotis - dirbti su labai konkrečiomis problemomis, kurias verslas kelia, ir praktiškai tai, ką verslas mums pateikia savo skundų pavidalu, daugeliu atveju liudija korupciją. Delsimas, sprendimų nepriėmimas, PVM negrąžinimas - tai yra tiesiog korupcijos apraiškos, su kuriomis tenka dirbti tiesiogiai. Tais atvejais, kai į mus kreipiamasi, mes iš tikrųjų sėkmingai sprendžiame, vien tik per septynis praėjusių metų mėnesius mes verslui sugebėjome grąžinti 2,3 mlrd. grivinų, tai yra beveik 100 mln. eurų. (...) Čia niekam ne paslaptis, kad taip vadinamos jėgos struktūros, daugelis jų darbuotojų yra savotiški verslininkai, kurie išnaudoja baudžiamąją teisę savo asmeniniam pasipelnymui“, - dėstė A.Šemeta.

„Jau kur kur, o valstybės kontroliuojamose įmonėse korupcijos yra per akis. Praktiškai iki šiol buvo įprasta tradicija, kad politikai siekdavo pajungti valstybės kontroliuojamų įmonių pinigų srautus savo naudai, tai buvo vos ne savotiška taisyklė. Ministras, kuris stengėsi pakeisti tą nusistovėjusią praktiką, be abejo, sulaukė milžiniško pasipriešinimo“, - pasakojo jis.

Anot A.Šemetos, kol kas per anksti kalbėti, kaip toliau gali rutuliotis įvykiai, nes nėra aišku, ar lietuvio ministro pasitraukimui iš Vyriausybės pritars parlamentas.

A.Abromavičius apie atsistatydinimą iš Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministro posto pareiškė šią savaitę, šį savo žingsnį argumentavęs suaktyvėjusiu pasipriešinimu bet kokioms reformoms šalyje. Jo atsistatydinimas kol kas nėra patenkintas - tam dar turi pritarti parlamentas.

„Prezidentas Petro Porošenka pats paskelbė, kad bet kuriuo atveju ministrų kabinetas turi būti performuotas, bet ministrai reformatoriai turi likti naujajame kabinete. Manau, kad minėdamas reformatorius jis turėjo omenyje A.Abromavičių. Matyt, šiandien būtų per anksti kalbėti, kaip įvykiai rutuliosis toliau (...) Tikiuosi, kad tai paskatins Ukrainą judėti ryžtingai, drąsiai ir tikslingai“, - ketvirtadienio vakarą BNS sakė A.Šemeta.

„Norėtųsi, kad tokie reformatoriai toliau galėtų siekti rezultatų, kurių reikia mums visiems: pačiai Ukrainai, jos žmonėms, tarptautinei bendruomenei, ir visiems, kurie remia Ukrainą“, - teigė jis.

Paklaustas, ar pasitraukimas nėra lengviausiais kelias, A.Šemeta buvo linkęs pateisinti A.Abromavičiaus pareiškimą.

„Jis save pristato kaip technokratą, bet jis turi vertinti padėtį kaip politinė figūra - jeigu jis siekia permainų, bet tos permainos tiesiog nevyksta dėl įvairių galimai korupcinių schemų, tai kas belieka daryti? Jeigu negali pasiekti to, ką esu užsibrėžęs kaip politikas, turi tai aiškiai pasakyti ir priimti sprendimus. Tai ir padarė ministras, manau, tai yra atsakingas žingsnis. Aš manau, tai buvo labai ryžtingas žingsnis, kuris sukrėtė daugelį čia Ukrainoje“, - sakė A.Šemeta, pažymėjęs, kad savo pareiškimu ministras atkreipė ir tarptautinės bendruomenės dėmesį į problemas.

A.Šemetos teigimu, negalima nepastebėti, kad tam tikros reformos Ukrainoje visgi vyksta.

„Negali sakyti, kad nieko nėra daroma. Iš tikrųjų vyksta daug ir gerų reformų, bet visuomenės lūkesčiai yra didesni“, - teigė A.Šemeta.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskyrė buvusį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių patariamosios reformų tarybos nariu. Trečiadienio įsakas paskelbtas prezidento oficialioje interneto svetainėje.

Į tarybą taip pat paskirti buvęs Švedijos premjeras ir ilgametis užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas), JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas, švedų ekonomistas Andersas Aslundas, buvęs Slovakijos premjeras Mykulašas Dzurinda,  švedų ekonomistas Andersas Aslundas, europarlamentaras Jacekas Saryuszas Wojsky (Jacekas Sarjušas Vojskis).

Provakarietiškoje Ukrainos valdžioje jau dirba nemažai lietuvių - ekonomikos ministro pareigas eina Aivaras Abromavičius, buvęs eurokomisaras Algirdas Šemeta yra verslo ombudsmenas. Patarėjais Ukrainoje taip pat dirba buvęs ūkio viceministras Adomas Audickas ir buvęs prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

Kitais metais turėtų įsigalioti Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis, prieš kurią yra griežtai nusistačiusi Rusija. Vakarai ragina Ukrainą imtis ryžtingų reformų kovojant su korupcija.

Netrukus lietuvių gretas Ukrainoje  papildys ir buvęs Lietuvos finansų ministras, kadenciją baigęs Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta. Jis kurs naują instituciją ir tirs pranešimus apie galimą neskaidrų tarptautinių institucijų paramos panaudojimą.

Vis daugiau Lietuvos atstovų užima Ukrainoje atsakingas pareigas. Verslininkas Aivaras Abromavičius tapo Ukrainos ekonomikos ministru, buvęs prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas dirba Ukrainos Vyriausybėje ir padeda įgyvendinti sutartis su Europos Sąjunga (ES), konsultuoja, kaip efektyviau naudoti ES paramą.

Apie naujas A. Šemetos pareigas – pokalbis LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone Šemeta, agentūra „Reuters“ informuoja, kad Jūs Ukrainoje prižiūrėsite verslo sandorius ir tirsite skundus dėl korupcijos. Paaiškinkite plačiau, kokia tai bus institucija?

– Tai – verslo ombudsmeno institucija, kurią sukūrė trys lygiavertės šalys – Ukrainos Vyriausybė, tarptautinės finansų institucijos ir penkios svarbiausios Ukrainos verslo organizacijos. Šios institucijos uždavinys – padėti Ukrainai susidoroti su korupcijos hidra.

Verslo skundų nagrinėjimas ir bus svarbiausias darbas. Jeigu verslininkai susidurs su reikalavimais duoti kyšius ar diskriminacija versle, jie galės kreiptis į šią instituciją. Jeigu skundai pasitvirtins, bus duodamos rekomendacijos atitinkamoms valstybinėms institucijoms, ministerijoms, kaip spręsti problemas.

Kita sritis – nagrinėti galimas nesąžiningas veikas, nesąžiningą lobizmą įstatymų leidyboje. Ne paslaptis, kad Ukrainoje anksčiau įstatymai buvo perkami. Taip pat ombudsmeno institucija sistemins gautus skundus ir teiks sisteminius pasiūlymus, kaip reformuoti atskiras sritis, keisti įstatymus, kad būtų užkirstas kelias korupcijai.

– Tokios institucijos Ukrainoje nebuvo, kol kas esate vienas. Kokio dydžio bus ši įstaiga?

– Taip, pradedu nuo nulio. Kol kas esu pirmas ir vienintelis asmuo, paskirtas į šią instituciją. Ji nebus didelė, dirbs apie 12–13 darbuotojų. Labai svarbu parinkti aukštos kvalifikacijos žmones, kad jie galėtų efektyviai tirti skundus. Tikiuosi, kad dalyvaujančios šalys man padės surinkti darbuotojus, nes jų reputacija taip pat labai svarbi. Mūsų institucija bus nepriklausoma, joje dirbantys žmonės negali turėti jokių sąsajų su oligarchais, verslo struktūromis. Laukia sudėtingas darbas.

– Žinant Ukrainos patirtį, kai buvo grobstomas ne tik valstybės biudžeto lėšos, valstybinių įmonių turtas, bet ir centrinio banko rezervai, suprantu, kad greitai niekas nesikeis. Turbūt būsite nepopuliarus pareigūnas toje šalyje?

– Nereikia turėti iliuzijų, kad atvažiuos mesijas ir per kelis mėnesius panaikins korupciją Ukrainoje – to padaryti neįmanoma. Manau, labai svarbu pradėti, sukurti vakarietiškais principais paremtą instituciją, kuri galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms struktūroms. Ukraina jau daug padarė: priėmė antikorupcinių įstatymų paketą, įkūrė mūsų STT analogą – antikorupcijos biurą. Taigi nusiteikimas pozityvus.

Beje, vienas svarbių uždavinių bus lūkesčių valdymas, nes jie išties dideli. Aš jau šiandien sulaukiu skambučių, žmonės klausia, kada galės pateikti skundus. Visų pirma, reikia sukurti procedūras, jas paviešinti, kad visi žinotų, ką ir kaip daryti, per kiek skundas bus išnagrinėtas. Tai užims šiek tiek laiko.

– Kokioms sritims ir kiek lėšų šiuo metu Ukrainai skiria tarptautinės institucijos? Jūs turbūt domėsitės būtent šių pinigų panaudojimo skaidrumu?

– Ne, mano pareigos neapsirbos tik europinių ir kitų tarptautinių institucijų lėšų panaudojimo skaidrumu, teks rūpintis visų Ukrainoje vykstančių procesų skaidrumu.

Tarptautinių institucijų parama didžiulė. EK neseniai patvirtino pusės milijardo eurų vertės paskolą, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas padidino dalyvavimą Ukrainoje ir jo skirta suma šiemt buvo apie milijardas dolerių. Parama atkeliauja iš įvairių šaltinių, nes ant kortos pastatyta labai daug. Manau, kad nuo Ukrainos reformų sėkmės priklauso ir visos Europos bei pasaulio sėkmė.

– Kokia Jūsų prognozė Ukrainai? Jau dabar atrodo, kad pasiektas dugnas, tačiau didelis ekonomikos nuosmukis prognozuojamas ir toliau. Kokią Jūs matote situaciją per artimiausius dvejus ar trejus metus?

– Manau, kad svarbiausia nusiteikti reformoms. Matau, kad Ukrainoje yra nusiteikimo, Vyriausybė energingai dirba, ruošia daug reformų. Kita vertus, labai svarbu ir visuomenei paaiškinti, kad pozityvių rezultatų negalima pasiekti tuoj pat. Visuomenė turi matyti, kad valdžia dirba, vyksta pokyčiai, kad jau nėra taip, kaip anksčiau. Lūkesčiai yra dideli ir jų valdymas taip pat yra svarbus uždavinys.

– Kada, Jūsų manymu, Ukrainoje prasidės ekonominis pakilimas?

– Dabar Ukraina išgyvena didžiulę krizę, tačiau, nepaisat to, jai pavyko gana neblogai suvaldyti biudžeto deficitą, jau paruoštas visas priemonių paketas, kuris leis suvaldyti viešuosius finansus. Jei tai bus padaryta, tai – jau labai daug.  Žinoma, reikia reformuoti bene visus sektorius, pakeisti viešųjų pirkimų sistemą, reformuoti valstybės kontroliuojamas įmones. Darbo į valias, bet aš manau, kad anksčiau ar vėliau rezultatų bus pasiekta.

Verslo ombudsmenu Kijeve paskirtas buvęs eurokomisaras ir Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta teigia, kad iki šiol diskriminaciją patirdavę Ukrainos verslininkai atsidurdavo aklavietėje.

Anot A.Šemetos, nauja ombudsmeno institucija, kurios vadovu jis paskirtas, išplės verslo galimybes apsiginti nuo korupcijos.

„Ši institucija labai svarbi dėl to, kad iki šiol verslas, patirdamas nesąžiningą elgesį ar turėdamas problemų su korupcija, praktiškai neturėjo, kur kreiptis. Praktiškai vienintelis kelias buvo eiti į teismą, o teismo procedūros - ilgos, reikalauja daug pinigų, tad verslas buvo aklavietėje, kai negalėjo savo interesų tinkamai išreikšti“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Šemeta.

Jo teigimu, nauja institucija, kuri vadinsis Verslo ombudsmeno taryba, nagrinės verslininkų skundus, teiks rekomendacijas dėl netinkamo lobizmo atvejų bei siūlys sisteminius pokyčius, kad būtų panaikintos priežastys rastis korupcijai, nesąžiningam elgesiui su verslu.

„Pati institucija negalės pakeisti įstatymų, bet būtent teiks rekomendacijas ir prižiūrės, kaip tos rekomendacijos vykdomos. Vienas iš svarbiausių dalykų bus viešumas, jeigu bus rekomendacijos nevykdomos, tai atitinkamai numatoma, kad ombudsmenas turėtų kreiptis į žiniasklaidą, iškeldamas tokio elgesio faktus, tokiu būdu viešumu irgi spausdamas, kad situacija būtų pakeista“, - aiškino A.Šemeta.

Šios institucijos įsteigimas buvo numatytas pagal Ukrainos Vyriausybės, tarptautinių finansinių institucijų, teikiančių paramą Ukrainai, bei penkių verslo organizacijų gegužės mėnesį pasirašytą memorandumą.

„Tai yra tarptautinis projektas, jame lygiomis teisėmis vadovauja tarptautinės finansų institucijos (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), kitas blokas dalyvių yra pagrindinės penkios verslo organizacijos Ukrainoje, ir Ukrainos Vyriausybė“, - sakė A.Šemeta.

Paklaustas, ar jo paskyrimas susijęs su tuo, kad kitas lietuvis - Aivaras Abromavičius - paskirtas ekonomikos ministru, A.Šemeta sakė, kad pateikti savo kandidatūrą į šias pareigas jam pasiūlė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o jai pritarti turėjo Ukrainos Vyriausybė.

„Šį pasiūlymą gavau daug anksčiau negu ponas A.Abromavičius buvo paskirtas ekonomikos ministru, bet, be abejo, Vyriausybė vaidina svarbų vaidmenį, nes Vyriausybė po visų procedūrų turėjo patvirtinti mano kandidatūrą“, - sakė jis.

Šias pareigas A.Šemeta turėtų eiti bent dvejus metus.

„Projektas yra numatytas dvejiem metams, o kaip toliau vystysis ši institucija, parodys laikas. Savo veiklą pradėsiu Vyriausybės nutarimo pagrindu, šis nutarimas taip pat paveda Ekonomikos ministerijai parengti įstatymo projektą iki kitų metų kovo mėnesio ir pateikti Vyriausybei svarstyti ir Aukščiausiajai Radai. Nuo galutinio įstatymo teksto priklausys tolesnė šios institucijos veikla“, - sakė jis.

A.Šemeta už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingo eurokomisaro pareigas ėjo 2010-2014 metais, 1997-1999 ir 2008-2009 metais jis buvo Lietuvos finansų ministru.

Buvęs eurokomisaras ir Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta paskirtas antikorupcijos pareigūnu Kijeve.

Remdamasi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku naujienų agentūra „Reuters“ informuoja, kad A.Šemeta Ukrainoje prižiūrės verslo sandorius ir tirs skundus dėl korupcijos.

Teigiama, kad jo sprendimai neturės teisinės galios, o šios pareigybės įsteigimas buvo numatytas pagal Ukrainos vyriausybės ir tarptautinių finansinių institucijų, teikiančių paramą Ukrainai, gegužės mėnesį pasirašytą susitarimą.

Norint, kad Lietuva galėtų sėkmingai konkuruoti Europos Sąjungoje (ES), šaliai būtina investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus, reformuoti darbo rinką, sveikatos ir švietimo sistemas, sako eurokomisaras Algirdas Šemeta.

„Europoje reformų reikia begalės. Daugelyje šalių darbo rinkos yra visiškai archajiškos. Sveikatos ir švietimo sistemos nepritaikytos prie šiuolaikinių poreikių. Reformos duoda stimulų ekonominiam augimui, bet tam reikia investicijų, tačiau dabar investuojama mažai. Ne dėl to, kad trūksta pinigų, bet verslas šiuo metu bijo rizikuoti“, - interviu Žinių radijui pirmadienį sakė kadenciją baigiantis už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras A.Šemeta.

Anot jo, Lietuvoje vienos silpniausių sričių - inovacijos ir moksliniai tyrimai, kur investuojama 5 kartus mažiau nei visoje ES.

„Šiuo metu darbo užmokesčiai maži, nes mes konkuruojame mažos pridėtinės vertės rinkose (...). Lietuvoje verslas negali surasti tinkamos darbo jėgos - tai darbo rinkos švietimo sąveikos pasekmė. Tai riboja konkurencingumą“, - tvirtino eurokomisaras.

Jo nuomone, reikia keisti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus bei švietimo sistemą, kad darbo rinka būtų lankstesnė ir galėtų lengviau prisitaikyti.

Lietuva 2014-2020 metais gaus 6,8 mlrd eurų (23,5 mlrd. litų) Europos Sąjungos paramos, dar 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) šalis pridės pati. Bus remiamos inovacijos,

oksliniai tyrimai, technologijų plėtra, verslo konkurencingumas, švietimas, užimtumas, skurdo mažinimas, infrastruktūros plėtra ir energijos vartojimo efektyvumas.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta kelionėms išleido mažiau lėšų nei dauguma kitų eurokomisarų, rodo Europos Sąjungos (ES) vykdomosios institucijos pateikti duomenys.

Už mokesčius ES atsakingo Lietuvos politiko išlaidos išvykoms 2012 metais siekė beveik 52 tūkst. eurų, o pernai - per 77 tūkst. eurų. Užpernai už A.Šemetą mažiau išleido trys eurokomisarai, pernai - aštuoni. Visos 28 ES valstybės narės Europos Komisijoje turi po vieną atstovą.

Europos Komisijos pirmininkas portugalas Jose Manuelis Barrosas (Žozė Manuelio Barozas) 2012 metais kelionėms išleido 649 tūkst. eurų, o pernai - perpus mažiau. Brangiausiai pernai atsiėjo ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) vizitai, ES biudžetui kainavę 468 tūkst. eurų.

Iš viso ES komisarai kelionėms 2012 metais išleido 3,4 mln. eurų, pernai - 3,3 mln. eurų.

Šiuos duomenis paskelbė apie ES rašanti interneto svetainė „EUobserver“.

Europos Komisijos siūloma energetinio saugumo strategija svarbi Baltijos valstybėms - vienoms iš pažeidžiamiausių šalių Europos Sąjungoje, teigia už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta. Pasak jo, Komisija sieks dalyvauti valstybių narių ir trečiųjų šalių derybose dėl energetinių išteklių.

„Ukrainos krizės akivaizdoje ES žengia svarbius žingsnius energetinio saugumo srityje. Komisijos parengtoje strategijoje itin akcentuojamas solidarumo principas ir pagalba labiausiai pažeidžiamoms šalims narėms, ypač – Baltijos valstybėms, kurios kartu su Suomija, Bulgarija ir Slovakija yra visiškai priklausomos nuo vieno išorinio dujų tiekėjo – Rusijos“, - išplatintame komentare teigia A.Šemeta.

Jis teigė, kad EK sieks dalyvauti trečiųjų šalių ir ES valstybių derybose.

„Strategijoje taip pat siūloma kalbėti vienu vardu su išoriniais tiekėjais – bus siekiama, kad Komisija dar ankstyvoje stadijoje būtų įtraukta į valstybių narių derybas su trečiųjų šalių tiekėjais, ypač dėl projektų, kurie gali turėti įtakos tiekimo grandinės saugumui“, - dėsto eurokomisaras.

Pasak jo, strategija vadovaujasi aštuoniais svarbiausiai principais, tarp kurių yra infrastruktūros tobulinimas.

Anot A.Šemetos, komisija siūlo imtis priemonių apsaugoti valstybes nuo energijos tiekimo sutrikimo šių metų žiemą.

„Numatoma surengti „streso testus”, kuriais butų imituojamas energijos tiekimo nutraukimo scenarijus – taip siekiama nustatyti labiausiai pažeidžiamas grandis ir ieškoma priemonių joms sustiprinti. Tos priemonės apimtų saugyklų talpų didinimą bei atgalinio dujų perdavimo užtikrinimą“, - teigia eurokomisaras.

Vieni svarbiausių strategijos tikslų, pasak Komisijos, – įvairinti išorės energijos tiekėjus, atnaujinti energetikos infrastruktūrą, baigti kurti ES energijos vidaus rinką ir taupyti energiją.

Komisijos pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas šią žiemą, ES valstybių ir vyriausybių vadovai aptars birželio 26–27 dieną Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Eurokomisaras Algirdas Šemeta teigia, kad ateityje Europos vienijimosi branduolys bus euras, o svarbiausi ekonominiai sprendimai bus priimami prie euro zonos derybų stalo.

„Dabar susiduriame su saugumo problemomis, ir tokios neutralitetą išpažįstančios valstybės, kaip Švedija ar Suomija, šiuo metu diskutuoja, ar joms neverta prisijungti prie NATO. Galbūt ateis laikas, kai šios šalys, matydamos euro zonos pranašumus, pakeis savo nuomonę ir dėl euro. O kad euro zona keičiasi į gerąją pusę, rodo pastarųjų metų ekonominiai rodikliai: praktiškai euro zona išbrido iš tos gilios krizės, ir euro zonos šalių ekonomika pamažu tvirtėja“, - interviu savaitraščiui „Veidas“ teigė A.Šemeta.

Jo teigimu, dar gilesnė integracija Europos Sąjungoje yra neišvengiama, turint omeny ir globalius saugumo iššūkius.

„Būdami vieningi mes pasaulyje esame galinga jėga, o kiekviena atskirai net pačios didžiausios šalys – per maži žaidėjai, kad nulemtų pasaulio ateitį. Manau, visų europiečių tikslas – būti vieningiems ir diktuoti pasaulio madas“, - sakė Europos Komisijos narys.

Eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad Europoje turėtų atsirasti energetikos sąjunga.

„Europos Sąjungoje jau keletą metų galioja sutartis, kurioje pirmą kartą kalbama apie energetinį saugumą. Žodis yra, reikia veiksmo. Lenkijos premjero mintys apie energetikos sąjungą yra vertos dėmesio, jos atitinka Lietuvos interesus“, - pirmadienį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmečio minėjime Vyriausybėje teigė A.Šemeta.

Už mokesčius, muitus ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys taip pat sakė, kad energetika turi nustoti būti „veiksniu, ribojančiu Lietuvos ir visos Europos Sąjungos užsienio politiką, ypač ginant pamatines vertybes“.