„Koncentraciją derėtų riboti, bet ne per ploto nustatymą, o įgalinant jau dabar egzistuojančius miško saugiklius ir panaudojant konkurencijos įstatymo suteikiamas teises“, – Eltai sakė A. Gaižutis.

„Beje, ponia Šovienė (prezidento patarėja teisės klausimais – ELTA), pristatydama prezidento veto Seimo posėdžių salėje, parlamentarams šnekėjo, bet nelabai kas išgirdo. Pasaulyje yra kai kuriose valstybėse taikomas toks apribojimas, kad didžiosios korporacijos nevaldytų daugiau nei joms suteikia įstatymas, bet ne hektarais, o procentais. Švedijoje yra nustatyta, kad korporacijos, tame tarpe ir valstybinė miškų įmonė negali valdyti daugiau miškų nei 25 proc. visų Švedijos miškų. Mūsų atveju jos sukurtos priešingais argumentais“, – pridūrė A. Gaižutis.

Anot jo, daugiausiai koncentracijos rinkoje turi Valstybinė miškų urėdija, kuri yra pastatoma prieš smulkiuosius miškų savininkus.

„Kai buvo daroma urėdijų reforma, viena urėdija buvo per maža efektyviai ekonominei veiklai. Mažiausia urėdija buvo 25 tūkst. ha, urėdijos tuo metu siekė 60-90 tūkst. ha. Buvo argumentuojama, kad tokiame kompaktiškai valdomame plote yra neįmanoma ekonomiškai gyvybingai išsilaikyti, o privačiai nuosavybei kažkodėl sumąstyta nustatyti kitokį apribojimą. Galios koncentraciją reikėjo taikyti ir patobulinti konkurencijos įstatymo rėmuose, tą siūlė ir Prezidentūra“, – Eltai sakė LMSA pirmininkas.

A. Gaižučio manymu, politikams pirmiausia derėtų susirūpinti žmonėmis, kurie neparduotų jau turimo miško, o ne tais, kurie juos nuperka, nes nuperka dažniausiai skaidriai dirbantys asmenys.

„Mes prašėme kelti klausimą, kodėl žmonės parduoda tuos miškus ir kodėl pradėjo nuo 2015 m. parduoti daug daugiau nei prieš tai (...) atsiranda visokie draudimai, apribojimai. Nuo praeitų metų buvo didelio masto apribojimu, draudimų vajus, kurie niekaip neseka kartu su kompensacijomis už praradimus privačios nuosavybės naudojimo.

Dabar bus naudojamasi proga susipirkti mišką iš žmonių pigiai. Tik pradėjus parlamentarams šnekėti apie tuos apribojimus, miško kainos krito bene trečdaliu. Geriau būtų kreipti dėmesį, kodėl savininkai vis gausiau pardavinėja (mišką – ELTA)“, – komentavo A. Gaižutis.

ELTA primena, kad už G. Nausėdos veto atmetimą Seime balsavo 90 Seimo narių, prieš – 8.

Seimo Kaimo reikalų komitetas Seimui taip pat siūlė nepritarti prezidento G. Nausėdos veto dėl miškų įsigijimo ribojimo įstatymo ir priimti visą įstatymą be pakeitimų.

Komitetas už šį siūlymą balsavo vienbalsiai.

Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanijos „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.

Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.

Ilgametė pirmininkė mirė

Bendrija buvo suburta ne gyventojų, kaip yra įprasta, o savivaldybės iniciatyva dar 1996 m., kai geležinkelininkai atsisakė patys administruoti savo darbuotojų namus.

Tada 20 gyvenamųjų namų Vytauto, Ligoninės, S.Daukanto, Sportininkų, Malūnininkų, Viršutinėje, S.Dariaus ir S.Girėno, Ąžuolų, Klevų, Priestočio, Valstiečių, Kareivinių gatvėse ir M.Mažvydo alėjoje buvo sujungta į bendriją "Spindulys".

Jos pirmininkė buvo paskirta valdžios.

Kai praėjusio dešimtmečio pradžioje pasikeitė įstatymai ir atsirado reikalavimas pirmininkę bei kitus bendrijų valdymo organus rinkti visuotiniame narių susirinkime, moteris jų nepaisė ir po senovei apie 15 metų valdė "Spindulį" viena.

Prieš kelerius metus pirmininkė apsirgo ir įgaliojimą vykdyti funkcijas parašė savo marčios vardu.

Netrukus pirmininkė mirė. Tada turėjo nutrūkti ir ją pavadavusios moters įgaliojimai, tačiau ji ir toliau valdė bendriją.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vadovo Algio Gaižučio, kai pirmininkė mirė, porą metų bendrijos veiklą koordinavo buvusi darbuotoja, velionės marti, kuri visais būdais bandė įteisinti savo statusą, taisyti įstatus.

Jos pastangos buvo bevaisės, tad praėjusių metų vasarą moteris išėjo iš darbo.

Sąskaitos – iš "Vitės valdų"

Po to dauguma bendrijos namų gyventojų pradėjo gyventi gandais ir nuogirdomis.

Žmonės nustebo gavę mokėjimo lapelius, kuriuose nurodyta, kad namus imasi administruoti "Vitės valdos".

Tie, kas ėmė labiau domėtis, išgirdo apie teisininką Arvydą Ektį, kuris esą prisistato kaip bendrijos reorganizatorius.

Anot gandų, jis ir pasirašęs sutartį su "Vitės valdomis". Žmonės ėmė piktintis esą neteisėtai uzurpuota bendrijos valdžia.

Gyventojai dalijosi gandais, kad buvo įsiveržta į bendrijos patalpas, iš teisėtai dirbančios buhalterės atimtas kompiuteris, o ji pati išvaryta.

Esą taip buvo paralyžiuota bendrijos veikla, gyventojai negavo sąskaitų už paslaugas, įsiskolinta bendrijos darbuotojams bei "Sodrai".

Pasklido kalbos, kad, ignoruojant pusės bendrijos namų gyventojų valią, buvo nutrauktos sutartys su įmonėmis, kurios ilgą laiką bendrijai teikė paslaugas.

Teoriškai vadovavo velionė

Tačiau pats A.Ektis tikino nesąs joks bendrijos valdžios uzurpatorius ir pasakojo, kad pernai vasarį Vytauto gatvės 16, 18, 20 ir 22 namų gyventojai paprašė jo, kaip teisininko, pagalbos, atsiskiriant nuo bendrijos "Spindulys".

Balandį šių namų gyventojai surengė naujos bendrijos steigiamąjį susirinkimą.

"Pagal procedūrą, įsteigus naują bendriją reikėjo susisiekti su esamos bendrijos valdymo organais. Tada paaiškėjo, kad tokių nėra. Registrų centre kaip vadovė vis dar buvo įregistruota prieš trejus metus mirusi pirmininkė. Jos pareigas trejus metus ėjo tokia pseudopirmininkė. Ši moteris valdė tokiu pat stiliumi, kaip jos anyta, per buhalterės rankas, – apie padėtį bendrijoje dienraščiui pasakojo A.Ektis. – Savivaldybė ėmė domėtis jos statusu. Gegužės 30 d. Registrų centre savivaldybės prašymu buvo įregistruotas bendrijos likvidavimas. Tada toji oficialių įgaliojimų neturinti pirmininkė išėjo iš darbo. Nuo to laiko "Spindulys" neturi nei tikro, nei netikro pirmininko, tik buhalterę ir tris valytojas."

Teisininkas prisiminė, kad prašymas iš didelės bendrijos atskirti keturis namus jam atrodė nesudėtinga procedūra.

Tačiau kai paaiškėjo, kad nėra su kuo kontaktuoti, užduotis tapo kebli.

Sutartis – laikina

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vadovas A.Gaižutis pasakojo, jog prasidėjus bendrijos likvidavimo procesui, įmonė "Paslaugos būstui" administravo vieną ar du namus, kelis neveikiančios bendrijos namus administravo "Vitės valdos", dar kelis – "Danės būstas".

Tačiau teismui sustabdžius likvidavimo procedūrą, savivaldybė turėjo atšaukti šias sutartis, nes juridinis asmuo dar yra bendrija, nors ir neturinti teisėto atstovo.

Paklaustas, kaip atsitiko, kad pusę bendrijos namų ėmė administruoti "Vitės valdos", šios įmonės direktorius Vaidas Barakauskas aiškino, kad, mirus buvusiai bendrijos "Spindulys" pirmininkei, daugiabučiai namai formaliai liko be priežiūros.

"Tai gana unikali situacija, kurios įkaitais tapo visi bendrijos nariai. Bendrija yra reorganizuojama. Praėjusių metų lapkritį pasirašėme sutartį su reorganizuojamos bendrijos įgaliotu asmeniu Arvydu Ekčiu, kuris pagal pateiktą balsavimo protokolą yra išrinktas bendrijos bendraturčių ir patvirtintas jos atstovu. Dėl pono A.Ekčio įgaliojimų teisėtumo mums jokių abejonių nekyla, nes jis yra išrinktas bendrijos bendrasavininkių, sprendžia bendrijos reorganizavimo klausimus, turi gyventojų pritarimą ir palaikymą, – tikino V.Barakauskas. – Turime pažymėti, kad savo ruožtu siekiame užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą namų administravimą, kol bus išspręsti bendrijos reorganizavimo klausimai – sutartis sudaryta būtent šiam laikotarpiui. Pereinamuoju laikotarpiu gyventojai į mus kreipiasi dėl įvairiausių bėdų: nesandarių namų stogų, nešylančių radiatorių, neprižiūrimų šildymo sistemų, nepaskirstomos bendros elektros, nesamos avarinės tarnybos ir daug kitų klausimų. Visus juos reikia kasdien spręsti, kad būtų užtikrinti gyventojų poreikiai."

Namus administruojančios bendrovės vadovas pabrėžė, kad po reorganizavimo bendrijos gyventojai bus laisvi pasirinkti, kokia forma ir kieno bus administruojami jų namai.

Pasak V.Barakausko, dauguma kelių namų gyventojų jau esą nubalsavę ir pareiškę norą, kad jų būstus administruotų "Vitės valdos".

Jau išreiškė valią

A.Ektis atviravo žinantis, kad daugelio namų gyventojai jau yra apsisprendę, kokių administratorių norėtų iširus "Spinduliui".

Jau žinoma, kad keturi Vytauto gatvės namai ketina steigti atskirą bendriją, Ligoninės g. 7 ir M.Mažvydo al. 5 daugiabučiai ketina šlietis prie šios bendrijos.

Kareivinių g. 2, 4 ir J.Janonio g. 18 namai žada jungtis į atskirą bendriją.

Dar vieną bendriją ketina steigti S.Daukanto g. 26 namo butų savininkai, kaip ir Klevų g. 3 ir 5 namų gyventojai.

Teisininkas dalijosi žiniomis, kad Viršutinės g. 22 namo gyventojai išreiškė valią šlietis prie "Vitės valdų", tokį pat norą turi Sportininkų g. 24, Malūnininkų g. 14, Priestočio g. 20 namai.

Klevų g. 1 namas norėtų būti administruojamas pagal jungtinės veiklos sutartį.

Kol kas nežinia, kaip norėtų būti administruojami S.Dariaus ir S.Girėno 8A, Valstiečių g. 13 bei Ąžuolų g. 12 namų butų savininkai.

Kai kurie gyventojai savo valios raštu nėra išdėstę, apie tai jie tik užsiminė bendrijos likvidatoriumi norinčiam oficialiai tapti A.Ekčiui.

"Tada kai kurių namų gyventojai turėjo laikinus vadovus. Mes manėme, kad per metus būtų įvykęs bendrijos likvidavimo procesas, o namų gyventojai būtų galėję apsispręsti: kurti mažesnes bendrijas, prašyti savivaldybę paskirti administratorių arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Tačiau, kol juridinis asmuo yra bendrija, jokių kitų administravimo formų negali būti. Apsispręsti, kokia forma namai bus administruojami, gali tik bendrijos namuose esančių būstų savininkai", – tikino A.Gaižutis.

Kad būtų nustatyta nauja administravimo forma, pasak valdininko, į teismą turi kreiptis penktadalis bendrijos narių.

Laukia teismo posėdžio

Dalis gyventojų paprašė A.Ektį tęsti bendrijos likvidavimo procedūrą.

Jau vyko teismo procesas, kuriame konstatuota, kad oficialiai nėra nė vieno bendrijos nario, nes buvusi pirmininkė nepaliko bendrijos narių sąrašo.

Todėl po konsultacijų su Registrų centru, savivaldybe bei notarais A.Ektis bandė sušaukti visuotinį visos bendrijos būstų savininkų susirinkimą.

Visi 449 savininkai gavo pranešimą apie susirinkimą, pranešimai buvo įmesti į pašto dėžutes.

Pirmojo susirinkimo metu pusės gyventojų sukviesti nepavyko, todėl jis laikomas neįvykusiu.

Antrą kartą reikėjo ketvirtadalio savininkų. Susirinko apie 130 žmonių. A.Ektis prisimena, kad aktyviausiai dalyvavo S.Daukanto g. 26 namo gyventojai.

Paaiškėjo, kad iš bendrijos nori išeiti daug gyventojų.

Todėl susirinkime nuspręsta, kad bendrija "Spindulys" reorganizuojama, ji bus skaidoma į kelias mažesnes bendrijas. A.Ektis buvo paskirtas reorganizatoriumi.

Tačiau Registrų centras šiam procesui prieštarauja.

Susidarė teisiškai neapibrėžta situacija, kitaip ją galima būtų pavadinti teisiniu vakuumu.

Kadangi situacija itin kebli, Registrų centras nusprendė, kad sprendimą dėl reorganizatoriaus įregistravimo ir bendrijos reorganizavimo turi priimti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija.

Posėdis turėtų įvykti vasario 27 d.

Reikalai bendrijoje juda į priekį, bet labai lėtai. Visa administravimo dalis perduota bendrovei "Vitės valdos".

A.Ektis tikino, kad tai yra laikina situacija, kol išsispręs bendrijos reorganizavimo klausimai.

Kiekvieno namo gyventojai patys turės apsispręsti, kaip toliau bus administruojamas jų namas.

Įtaria savivaliaujant

Pasak A.Gaižučio, bendrijos likvidavimo procesas pradėtas savivaldybės iniciatyva.

"Kiek mums žinoma, teismas nepaskyrė A.Ekčio laikinuoju bendrijos vadovu. Teismas rekomendavo kreiptis į Registrų centrą. Bet ir ši valstybės įmonė atmetė tokį A.Ekčio prašymą. Taigi, dabar bendrija realiai neturi vadovo. Todėl pasirašinėti sutarčių, neturint teisinių įgaliojimų, neįmanoma", – liudijo valdininkas.

Panašu, kad teisininką savotišku priešu laiko ne tik kai kurie bendrijos nariai, savivaldybės darbuotojų požiūris į jį taip pat specifinis.

Savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas prasitarė telefonu bendravęs su "Vitės valdų" vadovu ir pasakęs jam, kad net laikinai ėmęsi administruoti bendrijos namus jie tai daro neteisėtai.

A.Gaižutis tikino A.Ekčio sudarytos su "Vitės valdomis" sutarties nematęs, nes neturi pagrindo jos pareikalauti.

Kitas reikalas būtų, jeigu gyventojai savivaldybės to paprašytų. Toks prašymas galėtų tapti pagrindu išsireikalauti sutartį.

"Norėtume bent pažiūrėti, kas tose sutartyse parašyta. Žmonės turi teisę žinoti, už ką ir kaip moka. Tai neturėtų būti paslaptis. Žiūrint iš verslo pozicijos, "Vitės valdų" interesą galima suprasti: kažkas paprašė, jie padarė. Savivaldybė net negali kontroliuoti šios sutarties vykdymo, nes ne mes paskyrėme šį administratorių. Gyventojams turi rūpėti, kokius įsipareigojimus gyventojų vardu pasirašė sau tam tikras funkcijas prisiėmęs žmogus, – į vatą nevyniojo A.Gaižutis. – Iš to, ką žinome, galima spėti, kad tas žmogus savivaliauja. Manyčiau, čia galbūt esama kažkokio piniginio intereso. Bet kokiu atveju sutartys gali būti pasirašomos tik su gyventojų žinia, žmonės turi įgalioti atlikti tokius veiksmus. Tai yra jų turtas. Kažkas ateina, užlipa ant bačkos ir šaukia, kad yra tų namų vadas, reikalauja mokėti pinigus arba manipuliuoja tų žmonių vardu sudarydami sutartis. Tokiu atveju žmonės turėtų kreiptis į teisėsaugą. Juk iš jų nežinia kokiu pagrindu prašoma pinigų."

Kažkas ateina, užlipa ant bačkos ir šaukia, kad yra tų namų vadas, reikalauja mokėti pinigus arba manipuliuoja tų žmonių vardu sudarydami sutartis.

Norėjo pasisavinti pinigus?

Tačiau A.Ektis įsitikinęs, kad dėl keblios situacijos bendrijoje "Spindulys" kaltas A.Gaižutis ir jo vadovaujami valdininkai.

"Kai pradėjome spręsti reikalus, susidūrėme tik su savivaldybės darbuotojų daromomis kliūtimis. Trejus metus nematyti, kad mirus pirmininkei nėra bendrijos vadovo, aš tai pavadinčiau apsileidimu. Valdininkai nedirbo savo darbo, netikrino bendrijų, nekontroliavo jų veiklos. Aš įžvelgiu povandenines sroves. Įtariu, kad būta siekio likviduoti bendriją ir pasisavinti bendrijos sąskaitoje sukauptas lėšas. Jos būtų perduotos įmonei, kuri būtų perėmusi administravimą, nes, kai likviduojamas juridinis asmuo, jo sąskaita lieka bešeimininkė. Ją naujieji administratoriai būtų tiesiog perėmę ir tyliai nusavinę. Toks spėjimas man kilo stebint nuoseklią savivaldybės poziciją", – savo įžvalgų neslėpė teisininkas.

Pasak jo, bendrijos sąskaitoje yra šimtai tūkstančių eurų.

A.Ektis tikino esąs tvirtai įsitikinęs, kad bendrija yra tobulesnis administravimo būdas nei susisaistymas su valdomis, nes patys bendrijos nariai geriau kontroliuoja, geriau žino, kokių reikia darbų ir kiek tai gali kainuoti.

Valdų ataskaitos dažniausiai esančios lakoniškos, jų darbuotojai naudojasi gyventojų pasyvumu.

Dirba "į minusą"

Bent vieną kadenciją A.Ektis žada pats vadovauti bendrijai, vienysiančiai Vytauto g., Ligoninės g. ir M.Mažvydo al. namus. Jis turi patirties, mat dirba šį darbą kitoje bendrijoje.

"Man niekas nemoka algos, dirbu veltui. Prašiau savivaldybės darbuotojų pagalbos, bet jų raštuose biurokratiškai teigiama – gyventojai turi organizuoti susirinkimus. Kaip tai reikia padaryti, kai neturi visiškai jokių duomenų? Pats pirkau duomenis Registrų centre, jie man kainavo 300 eurų. Esu visiškame "minuse". Prie sąskaitų neprieinu. Registrų centras manęs neregistruoja kaip vadovo. Net nesu įregistruotas kaip bendrijoje dirbantis asmuo, – aiškino bendrijos reorganizuotoju vadinamas A.Ektis. – "Vitės valdoms" bendrijos namų administravimas buvo atiduotas tik iš bėdos. Aš šios bendrijos negaliu administruoti be pinigų, negaliu administruoti mokesčių ar vesti apskaitos, taip pat atlikti jokių ūkinių operacijų."

Teisininkas pasakojo, kad dėl šios padėties darbuotojams net nebuvo mokami atlyginimai.

Valytojos kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir išėjo iš darbo su trijų mėnesių įsiskolinimu.

Skola bus išieškoma iš bendrijos sąskaitos per antstolius.

Su "Vitės valdomis" A.Ektis susitarė, kad ši bendrovė priimtų valytojas į darbą.

Įtarimų kilo ir savivaldybei

Į prokuratūrą dėl "Debreceno valda" veiksmų 2016 m. kreipėsi Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyrius.

Anuomet gyventojų nuogąstavimus, jog daugiabučio namo rūsių valymas kažin ar galėjo kainuoti 8 651 eurą, ėmėsi tikrinti savivaldybės darbuotojai, o surinkus visą medžiagą, nuspręsta ją perduoti prokuratūrai.

"Mus visus ištiko šokas, kai pamatėme sąskaitas už šį mistinį rūsio švarinimą. Man atėjo 72,96 euro sąskaitą, kai pensijos gaunu 180 eurų. Keturių laiptinių name yra 144 butai. Šio namo rūsyje buvo tikra netvarka. Daugybė butų net neturėjo sandėliukų, bet už neva jų išvalymą vis tiek reikėjo mokėti kosminius pinigus", – tikino šio namo gyventoja Valentina Bartkaitienė.

Moteris prisiminė, jog į gyventojų paklausimus, kur kokiu sandėliuku jie galėtų naudotis, namo administratoriaus atstovas atšovė itin keistai.

"Sako, imk kokį nori, tik nufotografuok, kurį pasirinkai. Klausiau, kaip taip galima? O kur rūsio nuosavybės dokumentai? Kur įformintas bus toks naudojimasis patalpomis? Visiška netvarka buvo", – tikino moteris.

Skaičiai kelia abejonių

Administratoriaus veiksmais nepatenkintų gyventojų iniciatyvinės grupės atstovai tikino, jog objektyvumo dėlei verta pripažinti, jog šiukšlių rūsyje buvo.

"Bet ne už tokią sumą, kurią liepė susimokėti. Namas statytas 1972 metais. Apleista ten viskas buvo, juk tai – buvęs sovietinių laikų uosto kompanijos bendrabutis. Bet tokių tonų šiukšlių, kaip tikinama, kažin ar buvo. Aš net rūsio neturėjau, nesu ten kojos žengusi, bet, gavusi tokią sąskaitą, apstulbau", – nuomonę išsakė moteris.

Buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė tikino, jog į ją gyventojai anuomet taip pat buvo kreipęsi.

"Buvo pateikti labai įdomūs skaičiai. Išeitų, jog iš šio namo rūsio patalpų  išgabentų šiukšlių kiekis viršija paties rūsio plotą", – pastebėjimu pasidalijo L.Girskienė.

Klaipėdos savivaldybės darbuotojai dar prisiminė, jog šio namo rūsio valymas vyko po mieste prasiautusios akcijos "Darom", kai švarintojai visame uostamiestyje buvo palikę krūvas surinktų šiukšlių.

Mokėjo saviems

Gyventojams išrašytose sąskaitose buvo pažymėta, jog skolą jie turi padengti per du mėnesius.

"Name gyvena daug rusakalbių. Gal žmonės nesuprato, bet viena mano kaimynė du kartus po 70 eurų už šias šiukšles sumokėjo. Tačiau gyventojai subruzdo ir paprašė savivaldybės išsiaiškinti, kodėl susidarė tokia nežmoniška suma? Paaiškėjo, jog darbus atliko su "Debreceno valda" susijusi įmonė "Pastatų ūkio priežiūra". Abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei – "Civinity", – atskleidė gyventojai.

Įmonė "Debreceno valda" esą gyventojus apie numatomus darbus buvo informavusi.

Pretekstu tvarkymui tapo patikinimas, jog tokių darbų būtina imtis dėl priešgaisrinių reikalavimų, nes patalpose kyla daug gaisrų.

Vežėjai į kiemą nesuko?

Savivaldybės darbuotojų komisija patikrino situaciją ir dar 2016 m. konstatavo, jog administratorius nepateikė dokumentų, patvirtinančių šiuos gaisrus. Nepateikti ir dokumentai, patvirtinantys, kad išvežant šiukšles dalyvavo gyventojų atstovai.

Kilo klausimų ir dėl įrodymų, ar tikrai tokius kiekius šiukšlių, kaip nurodo "Debreceno valda", vežėjai pridavė į Dumpių sąvartyną?

Patikrinimo akte konstatuota, jog Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus specialistė patikrino 17 šiukšlių gabenimo maršrutų.

Patikrinus pateiktų automobilių važiavimo maršrutus per globalią padėties nustatymo sistemą (GPS), buvo nustatyta, kad trys automobiliai į šio namo kiemą net nebuvo užsukę.

"Likusiais atvejais automobiliai rinko atliekas Klaipėdos miesto teritorijoje, kur maršrute buvo sustojimas prie Statybininkų 16-ojo namo. Klaipėdos miesto savivaldybė apmokėjo už šias atliekas iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšų. (…) Kadangi rūsių valymo darbų atlikimas ir apmokėjimas pagrįstas dokumentais su duomenimis, tikėtina, neatitinkančiais faktinių aplinkybių, šių darbų apmokėjimą gyventojams stabdyti iki kol bus gautas šios ūkinės operacijos teisinis vertinimas iš teisėsaugos institucijų", – pabrėžė savivaldybės kontrolieriai pateiktame patikrinimo akte.

Lūkuriuota senaties?

Ši nuostata tikrai buvo žinoma įmonei "Debreceno valda".

Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo iki šiol nėra baigtas.

Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė dienraščiui prisipažino, jog tyrimas strigo dėl ekspertizių.

"Teko atlikti trijų įmonių ūkinės komercinės veiklos patikrinimą. Tai reikalauja laiko ir pastangų. Taip, gyventojai buvo kreipęsi į prokuratūrą, kad susipažintų su tyrimo medžiaga, tačiau tam nėra pagrindo, nes jiems suteiktas liudytojo statusas. Nukentėjusysis šioje byloje yra Klaipėdos savivaldybė", – aiškino prokurorė.

Tačiau kodėl teisėsaugininkai nuo 2016 m. iki šiol negeba užbaigti šiukšlių išvežimo bylos? Gyventojai nerimauja, ar tik tokiu būdu nėra mėginama sulaukti senaties terminų?

Aiškėja, jog tokie nuogąstavimai turi visiškai rimtą pagrindą – kaip tik rugsėjo 3-iąją ir sueina visi šiam tyrimui numatyti terminai. Prokurorams teks pratęsinėti šiam rebusui skirtą laiką.

Pribloškė išieškotojai

Sutapimas ar ne, tačiau prieš pat išsenkant šiam tyrimui numatytam terminui, rugpjūčio 15-ąją, šio namo gyventojai gavo įmonės "Sergel" pranešimus apie įsiskolinimus.

Grėsminguose laiškuose pažymėta, jog privalu padengti ne tik skolą už šiukšlių išvežimą iš rūsių, bet ir 11 eurų užmokestį skolos "išmušinėtojams".

Reikia visiškai neturėti sąžinės, kad taip pasielgtum.

"Reikia visiškai neturėti sąžinės, kad taip pasielgtum. Juk žinoma, jog dėl šių pinigų vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis nėra baigtas. Reikalavimas sumokėti verčia susimąstyti, ar nėra akivaizdžiai sukčiaujama?  Reikalaujama mokėti, nors nėra aišku, ar tai teisėtas reikalavimas", – piktinosi gyventojai.

Administratoriui – užnugaris?

Įmonės "Debreceno valda" atstovai tik po gyventojų kreipimosi viešai iškabino pranešimą, kuriame pažymima, esą įvyko buhalterinė komunalinių mokesčių apskaitos programos techninė klaida.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis į gyventojų klausimą, tad mokėti ar nemokėti reikalaujamas sumas, kažkodėl stojo į administratoriaus pusę, nors Civilinis kodeksas numato, jog būtent savivaldybė vykdo bendrųjų patalpų administratorių priežiūrą ir kontrolę.

"Kaip suprantu, administratorius jaučiasi teisus. Galbūt dėl to, kad jis buvo nusamdęs įmones šiukšlėms išvežti. Aš net nežinau, kaip čia reikėtų daryti gyventojams. Nežinau, ar galima pasakyti, kad teisėta ar neteisėta ir, žmonės, nemokėkite. Turbūt neteisinga taip būtų. Kai teisėsauga išsiaiškins viską, tos lėšos bus grąžintos", – pareiškė A.Gaižutis.

Perklausus, kodėl savivaldybės tarnautojas advokatauja namų administratoriui, A.Gaižutis pritilo.

"Neteisinga tokia nuomonė. Kaip aš galvoju? Kiekvienas žmogus turėtų galvoti. Tai mokėti ar nemokėti?" – po pauzės ištarė A.Gaižutis.

Kreipėsi į prokuratūrą

Buvusi miesto tarybos narė L.Girskienė prisiminė, jog ši šiukšlių vežimo epopėja kelia itin daug klausimų, o atsakymų mažoka.

"Darbus organizavo tai pačiai įmonių grupei priklausanti "Pastatų ūkio priežiūra", o šiukšles vežė įmonė "Daivis", – pastebėjo L.Girskienė.

Kol prokuratūra vis tyrė šią šiukšlių išvežimo istoriją, įmonei "Daivis" buvo pradėta bankroto procedūra.

"Aš seniai matau, kad visų šių paslaugų, kurios yra viešosios paslaugos, teikimas gyventojams, kaip voratinklis yra sukoncentruotas vienose rankose. Matyti, jog paslaugų kainos yra nerealios, darbai perkami iš savų įmonių, o aiškėja, jog pelnas plaukia į lengvatinio apmokestinimo kompaniją, registruotą Kipre", – stebėjosi L.Girskienė.

Moteris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, ar sieja giminystės ryšiai viešuosiuose administratoriaus skelbiamuose konkursuose dalyvaujančių įmonių vadovus ar steigėjus.

"Rūsio valymo darbus atliko įmonė "Pastatų ūkio priežiūra", kurios šimtaprocentinis akcininkas tuo metu buvo įmonė "Facilities management", nuo 2015 m. pakeitusi pavadinimą į "Civinity". Aiškinantis, kas yra "Facilities management" akcininkai, atskleista, jog akcijų paketas priklauso Kipre registruotai įmonei "City Gold Capital Limited". Pareiškime Generalinei prokuratūrai prašome išsiaiškinti, ar minimos įmonės, pasinaudodamos lengvatinio apmokestinimo kompanija, registruota Kipre, nevengia mokestinių prievolių ir nesiekia kitokios mokestinės naudos sau, darydamos žalą valstybei?" – neslėpė L.Girskienė.

Legalus būdas sukčiauti?

Uostamiesčio advokatui Remigijui Jakštui nekilo dvejonių, mokėti ar nemokėti gyventojams už neva esamus įsiskolinimus.

"Man kyla kitas klausimas – ar administratorius čia specialiai taip daro, ar jis nežino, ar kaip tik žino, jog yra kažkoks sprendimas šioje byloje? Iš viso to aš suprantu, kad terminas bus pratęstas, nes nėra paprasta suformuoti įtarimus juridiniam asmeniui, jei taip nutiks. Kitas momentas – kuo ilgiau vilkinamas sprendimo priėmimas, tuo lengviau tyrimai nutraukiami. Bet šioje istorijoje viskas aišku – civilinių santykių aiškinimąsi tenka stabdyti, kol nėra baigta baudžiamoji byla", – padarė išvadą advokatas.

Į gyventojams siuntinėjamus įmonės "Sergel" pranešimus R.Jakštas patarė nereaguoti.

Atakavimas, siuntinėjimas laiškų ir skambinėjimas yra vadinama reketu.

"Tai yra privati įmonė, ji gauna užsakymą ir imasi grasinimų – siuntinėja žinutes, laiškus ir t. t. Bet gyventojai gali jiems parašyti – jei norite, galite kreiptis į teismą ir prisiteiskite vadinamąsias skolas. O joks teismas tokio sprendimo nepriims, kol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla. Pastebiu, jog daug kas pasitelkęs tokias privačias įmones  ima legaliu būdu sukčiauti, jei taip galima pasakyti. Tai reiškia, jog pradedami aktyvūs išieškojimo veiksmai, siuntinėjami reikalavimai susimokėti, o pateiktos sąskaitos yra vis dar ginčijamos. Atakavimas, siuntinėjimas laiškų ir skambinėjimas yra vadinama reketu. Kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, tol negali būti vykdomas joks išieškojimas. Jie patys sau nusistato savo darbo įkainius ir patys atakuoja", – paaiškino teisininkas.

Administratorius atsiribojo tyla

Dienraštis "Klaipėda" dėl situacijos pakomentavimo kreipėsi į įmonės "Debreceno valda" atstovą, paskirtą vadybininku šiam namui, Andrių Čėsną.

"Aš nieko nekomentuosiu. Pas mus žurnalistams informaciją teikia įmonės vadovas", – pareiškė administratoriaus atstovas ir į kalbas nesileido.

Komentaras

Vaidas Barakauskas

Įmonės "Debreceno valda" direktorius

Laiške teigiama: "Gyvenamojo namo administratorius yra tarpininkas tarp gyventojų ir daugybės skirtingų paslaugų tiekėjų – nuo laiptinės valymo ar santechninių mazgų priežiūros iki elektros ir šilumos tiekimo. Todėl, atsižvelgiant į sąžiningai ir laiku mokančių gyventojų interesus, mes pasitelkiame efektyviausias priemones prieš ilgalaikius skolininkus. Atskirų namo bendrasavininkų skolos siekia keturženkles sumas, jie mėnesiais ar net metais neapmoka sąskaitų už komunalines paslaugas, remonto darbus ir pan. Atsižvelgiant į mūsų įsipareigojimus sąžiningai sąskaitas apmokantiems gyventojams bei atitinkamus teisės aktus, mes imamės atitinkamų veiksmų prieš piktybiškai sąskaitų neapmokančius namo bendrasavininkus. Kai dėl teisinių diskusijų, komentuoti jas iki tol, kol nėra galutinio teismo sprendimo, galimybės nėra."

Vertina paros temperatūrą

Per šešiolika metų Klaipėdoje dažniausiai šildymo sezonas baigėsi balandžio pabaigoje. Anksčiausiai šiluma buvo išjungta prieš 15 metų. Tada oficialiai šildymo sezonas baigtas balandžio 12-ąją.

„Kad būtų dar anksčiau, nepamenu. Šiemet šildymo sezoną veikiausiai baigsime po Velykų. Žinoma, tokį sprendimą, jei labai atšiltų, gali tekti priimti ir anksčiau. Viskas priklauso nuo orų“, – akcentavo Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

Praėjusiais metais šildymo sezono pabaiga taip pat buvo paskelbta gana anksti – balandžio 14-ąją.

Oficiali šildymo sezono pabaiga skelbiama, kai tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra būna 10 ir daugiau laipsnių šilumos.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad vertinama vidutinė paros temperatūra. Dažnai būna, kad žmonės pamato, jog dieną sušilo iki 10 laipsnių, ir prašo baigti šildymo sezoną“, – teigė pašnekovas.

Gali apsispręsti patys

Uostamiestyje dar toli gražu iki to skaičiaus, kai oficialiai leidžiama nutraukti šildymą. Pastarosiomis paromis vidutinė oro temperatūra siekė 3,1–4,7 laipsnio šilumos.

A.Gaižutis pabrėžė, kad pavasario orai neretai būna apgaulingi. Dienomis, kai šviečia saulė, atrodo šilta. Jai pasislėpus, atvėsta. Naktys taip pat dar gana šaltos.

„Atrodo, kad žiema baigėsi vasarį, tačiau kovas parodė savo kaprizus. Naktimis oro temperatūra nukrinta ir žemiau nulio. Žemė dar įšalusi“, – pastebėjo vedėjas.

Gyventojai patys gali apsispręsti, kada baigti šildymo sezoną daugiabučiame name. Tačiau tam reikia ne tik gauti daugumos (50 proc.+1) pritarimą, bet ir išlaikyti higienos normą. Patalpoje turi vyrauti 18 laipsnių šiluma.

„Svarbu, kad būtų atsižvelgta į visų gyventojų interesus. Jei tavo bute šilta, nereiškia, kad taip yra ir kaimyniniame būste. Šiaurinėje pastato pusėje esančiuose butuose yra kur kas šalčiau nei pietinėje“, – komentavo pašnekovas.

Gali iššaukti nesutarimų

A.Gaižutis taip pat atkreipė dėmesį, kad pasitaiko įvairių situacijų. Išjungti šildymo anksčiau dažnai nenori šeimos, auginančios vaikus, slaugantieji ligonius.

„Žmonių poreikiai – skirtingi. Norint išjungti šildymą anksčiau, reikia atsižvelgti į visų interesus. Geriau išlaukti, nei veltis į ginčus, nesutarimus su kaimynais. Be to, per anksti atsijungus kelias dienas patalpose dar gali būti normali oro temperatūra, o trečią ar ketvirtą – ypač jei bus apsiniaukę ir drėgna – taps vėsu ir nebejauku“, – tikino vedėjas.

Anot jo, vis daugiau namų yra renovuojami. Juose gyvenantys žmonės gali reguliuoti savo patalpų oro temperatūrą. Tad bent jiems šildymo sezono pabaiga nebėra tokia aktuali.

Klaipėdos savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojai praėjusiais metais atliko auditą, kaip savivaldybė atlieka daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų priežiūrą ir kontrolę. Šios funkcijos užtikrinimas buvo įvertintas patenkinamai.

Auditoriai nustatė, kad Butų ir energetikos poskyris negarantavo tinkamos bendrijų kontrolės, bendrijų sąrašas sudarytas ne pagal reikalavimus, netinkami buvo ir patikrinimo grafikai. Pateikti pranešimai, terminai pirmininkams ištaisyti pažeidimus.

Atkreiptas dėmesys, kad šiai funkcijai užtikrinti skirtas nepakankamas darbuotojų skaičius. Bendrijų kontrole rūpinosi tik vienas specialistas. Skaičiuojama, kad reikėtų dar trijų.

Auditoriai pateikė penkias rekomendacijas, kurių dauguma buvo susijusios su procedūriniais dalykais. Įgyvendintos buvo keturios. Dar viena vykdoma.

Miesto tarybos Kontrolės komiteto, kuriame buvo svarstomas auditas, nariai domėjosi, kodėl susidarė tokia situacija, kas atliekama, kad ji pasikeistų.

Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis teigė, jog kreiptasi į vadovus, kad būtų įsteigtas bent vienas papildomas etatas.

"Vertinimo laikotarpiu vyko darbuotojų kaita. Pasikeitė trys žmonės. Dėl to atsirado vėlavimų. Bendrijų kontrolė buvo atliekama turimais resursais. Mieste yra apie 460 bendrijų, o jas prižiūri vienas žmogus. Praėjusiais metais dėl bendrijų, jų pirmininkų veiklos sulaukta maždaug 700 skundų", – teigė vedėjas.

Kontrolės komiteto pirmininkas Arūnas Barbšys atkreipė dėmesį, kad savivaldybei kontroliuoti bendrijas pavesta prieš ketverius metus. Tačiau, nors atsirado nauja funkcija, daugiau darbuotojų nebuvo priimta. Krūvis teko jau esantiesiems.

"Reikia vieną kartą susiimti ir tinkamai atlikti šią funkciją. Anksčiau bendrijų apskritai niekas nekontroliavo", – pabrėžė politikas.

Tarybos narė Lilija Petraitienė siūlė ne tik išplėsti darbuotojų, kurie kontroliuotų bendrijas, skaičių, bet ir padidinti atsakomybę.

"Šis klausimas žmonėms – labai aktualus. Skundų yra daug. Dauguma jų – sudėtingi. Reikia išanalizuoti daug dokumentų, kad išsiaiškintume, kas yra tikrasis pažeidėjas. Paprastai būna dvi stovyklos", – komentavo tarybos narė.

Pabudino kūjo smūgiai

Klaipėdos Vytauto gatvės 20-o daugiabučio antros laiptinės gyventojai vieną rytą nubudo nuo galingų kūjo smūgių į jų butų sienas. Dar nebuvo išaušę, kai pastatą sudrebino šiurpūs garsai.

"Niekas nebuvo įspėtas apie jokius darbus. Toje laiptinėje gyvena daugiausia pensininkai, jie dar miegojo, kai staiga ėmė drebėti namas tarsi per bombardavimą. Drąsiausi išbėgo į laiptinę ir pamatė, kad kažkokie žmonės kūjais sienas griauna", – pasakojo vieno buto savininkė Eugenija.

Šį namą administruoja daugiabučių namų savininkų bendrija "Spindulys".

Vis dėlto kai kurie gyventojai teigė pasigendantys atsakingų bendrijos asmenų veiklos viešumo ir skaidrumo.

Eugenija tikino, jog akivaizdžiausias pavyzdys – sumanymas pakeisti kanalizacijos stovą. Be gyventojų daugumos sutikimo, be darbų konkurso ir mažiausios kainos parinkimo.

"Juk jokio skelbimo apie remontą išplatinta nebuvo. Aišku, dabar tos skylės užtaisytos, bet kas mokės už laiptinės remontą? Juk niekas mūsų nekvietė į jokį susirinkimą, kad visi aptartume, ką ir už kiek reikia daryti. O dabar pensininkai iš viso už galvos susiėmę, jie maisto nusipirkti neturi už ką, o čia dar neplanuotos laiptinės remonto išlaidos", – piktinosi moteris.

Įpyko dėl savivalės

Pasak Eugenijos, visi žino, kad tie vamzdžiai yra seni, bet esą juos keisti taip staiga nebuvo jokios būtinybės, – jie nei buvo trūkę, nei varvėjo.

"Nesakau, kad tų vamzdžių nebūtina keisti. Bet reikia žmoniškai kalbėtis su gyventojais. Mes pirmininkei mokame atlyginimą, o ar jai įdomu, ar mes šiuo metu turime pinigų už tuos darbus sumokėti, ar to remonto iš viso reikia? O gal mes jį dar galime atidėti iki pavasario? Be to, kaina turėjo būti pranešta iš anksto, kad žmonės žinotų, kiek jiems teks sumokėti", – dėstė gyventoja.

Esą dabar nuniokotos laiptinės sutvarkyti negalės beveik pusę metų, nes teks remontuoti dar du kanalizacijos vamzdžio stovus laiptinėje kitose pusėse.

Kaip atsitiko, kad bendrijos vadovybė neranda bendros kalbos su kai kuriais gyventojais?

Piktinasi ne visi

Tos laiptinės, kurioje buvo keičiamas kanalizacijos stovas, gyventoja Liudmila patvirtino, jog sienos jau užmūrytos, ir dabar laukiama sąskaitų.

"Ką padarysi, namas labai senas. Pretenzijų niekam dabar lyg ir nebeturime, sienose skyles užtaisė. Nors vaizdas ir negražus. Žinoma, labai negerai, kad iki šiol nėra paskelbta atliktų darbų sąmata ir neaišku, kiek mums už tai teks sumokėti", – tvirtino moteris.

Liudmila pasakojo, kad viskas prasidėjo, kai į laiptinę atsikraustė nauji kaimynai, kurie, pradėję remontuoti savo butą, aptiko, jog kanalizacijos vamzdis sutrešęs.

Jie kreipėsi į bendrijos vadovus ir po to pakeitė visą stovą, dėl kurio čia kilo toks triukšmas.

Tačiau ir Liudmila patvirtino, jog jokio gyventojų susirinkimo dėl to nebuvo sušaukta.

"Skelbimo, jokio pranešimo ar susirinkimo nebuvo, atsibudome nuo smūgių į sienas. Buvo atėjęs kažkoks atstovas ir mums sakė, jeigu nesutiksime pakeisti vamzdžio ir jei nutiks avarija, už pasekmes mokėsime mes patys", – prisiminė Liudmila.

 Kitos išeities nebuvo?

Daugiabučių namų savininkų bendrijos "Spindulys" pirmininkė Nina Jankūnienė tikino, kad gyventojai esą buvo informuoti ir skelbimai apie vamzdžio pakeitimus buvo priklijuoti prie laiptinės durų ir net surengtas susirinkimas.

"Ten darbai buvo suplanuoti dar iki Kalėdų, nes vienas žmogus nusipirko butą ir pradėjo tvarkytis. Per susirinkimą gyventojai buvo informuoti, kad vamzdynus reikia keisti. Buvo net apklausa raštu. Bet žmonės entuziazmo neparodė. Ir kai vienas buto savininkas į mus kreipėsi, nes neturėjo kitos išeities, mes organizavome vamzdžio pakeitimo darbus iki pirmojo aukšto. Taip yra ir pigiau, ir geriau visiems gyventojams", – tikino N.Jankūnienė.

Pirmininkė teigė, jog kai prasidėjo remontas, vieni gyventojai skambino piktindamiesi, kad griauna jų sienas, o kiti priekaištavo, kodėl vamzdžius keičia ne jų pusėje.

"Šitas namas yra 1968 ar 1969 statybos. Nuo to laiko čia niekas nebuvo keičiama, išskyrus tą kartą, kai šioje laiptinėje buvo trūkęs vamzdis ir keitėme kelis jo ruožus. Tada žmonės skambino ir priekaištavo, kad mes nieko nedarome ir nieko neprižiūrime, dabar, kai pradėjo kažką daryti, vėl nepatenkinti. Suprantu, kad darbai triukšmingi, o iš laiptinės pusės griovėme sienas, mat gyventojai neleidžia ardyti jų butų sienų, nes daugumą tuos vamzdynus paslėpė po plytelėmis", – tikino bendrijos pirmininkė.

Sąmatos dar nėra

Labiausiai gyventojus piktina tai, kad jie nežino, kiek už tuos darbus reikės mokėti.

Pirmininkė tvirtino, jog suma bus padalyta visiems namo gyventojams, nes tai numato įstatymai.

"Kas jiems sakė, kad darbai brangiai kainuos? Mes dar net sąmatos neturime. Įkainiai gi nebus paimti iš lubų. Yra oficialios programos, kuriose numatyta, kiek tokie darbai turi kainuoti. Negaliu pasakyti sumos, nes pradžioje mes planavome vamzdį keisti tik trijuose aukštuose, bet paskui suderinome ir su kitais savininkais. Ta kaina tikrai nebus beprotiškai didelė. Be to, mes veikiausiai panaudosime pinigus iš kaupiamųjų įnašų. Darbai pradėti tik prieš savaitę, o dabar jie nori, kad ir viskas būtų pabaigta, ir sąskaita pateikta", – stebėjosi N.Jankūnienė.

"Dabar sako, kad už tą vamzdžio pakeitimą sumokės iš sukauptų lėšų. O ką, tie pinigai – ne mūsų? Tai yra mūsų pinigai, ir kaip juos panaudoti, privalo tartis su mumis. O ne atsivesti kažkokius darbininkus ir liepti versti sienas, nes tie ubagai vis tiek sumokės. Taip elgtis negalima", – piktinosi gyventoja Eugenija.

Įžvelgia šiurkščių pažeidimų

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis teigė, jog konfliktinės situacijos tarp bendrijų vadovų ir gyventojų remonto klausimais – dažnas reiškinys.

"Dažnai žmonės skundžia bendrijų pirmininkus dėl neveiklumo, o kai šie pradeda ką nors organizuoti, žmones jau piktina atliktų darbų kaina. Tačiau apie ketinamus atlikti darbus gyventojai vienareikšmiškai turi būti informuoti. Jei to nebuvo, vadinasi, padarytas šiurkštus pažeidimas. Juolab turi būti paskelbta sąmata, jei to nėra, atlikinėti jokių darbų negalima", – pabrėžė A.Gaižutis.

Pasak poskyrio vedėjo, ne visiems darbams reikalingas gyventojų pritarimas.

Tai vadinamieji ekstra atvejai, kai likviduojama avarija ir po to pateikiama sąskaita.

"Ekstra atvejis – kai pratrūko vamzdynas, atvyko darbuotojai, sutvarkė nedidelį ruožą. Ir sumos už darbus nebūna milžiniškos. Tai tik avarijos likvidavimas. Šiuo atveju, kaip suprantu, vyksta didelės apimties vamzdyno remontas, todėl su žmonėmis buvo privaloma aiškiai pasikalbėti, kas bus daroma ir už kiek. Visa tai turėjo būti aptarta per visuotinį gyventojų susirinkimą. Jei viso to nebuvo, gyventojai gali kreiptis į teismą, jei mano, kad padaryta žala", – teigė A.Gaižutis.

Norinčiųjų – daug daugiau

Klaipėdos savivaldybė sulaukė 73 paraiškų renovacijai. Didžioji dalis šių namų yra pasirengusi investicinius projektus. Jie nebuvo sulaukę tik Būsto ir energijos taupymo agentūros patvirtinimo, nes strigo modernizacijos darbų finansavimas.

Aplinkos ministerija Klaipėdai nusprendė skirti lėšų, kurios atiteks 19-ai pastatų atnaujinti. Tad savivaldybė turėjo sąrašą sumažinti beveik keturis kartus.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis teigė, kad pastatai, kurie bus renovuojami, atrinkti atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus.

Vienas jų – namo energijos suvartojimas. Pirmenybė teikiama kiauriausiems pastatams, kuriems apšildyti reikia daugiausia energijos.

Svarbu buvo, ar butų savininkai buvo aktyvūs, priimant sprendimą dėl renovacijos, kiek procentų už ją pasisakė. Kuo pritarusiųjų daugiau, tuo didesnis balas buvo skiriamas.

"Pagal Civilinį kodeksą užtektų, kad namo renovacijai pritartų 50 proc.+1 namo būsto savininkų. Tačiau bankas reikalauja, kad tokių būtų 60 proc.", – komentavo vedėjas.

Vertintas ir butų skaičius

Papildomi balai buvo teikiami, jei pastatas yra savivaldybės tikslinėje teritorijoje, kuri apima Baltijos, Dubysos, Vėtrungės, Birutės, Rumpiškės ir Baltikalnės rajonus bei Danės upės pakrančių zonas.

Šiai miesto daliai yra numatyta didelių investicijų. Bus atnaujinami ir visuomeniniai pastatai, ir viešosios erdvės, tvarkoma aplinka, šaligatviai.

"Norima, kad ne tik aplinka, bet ir namai šioje teritorijoje atsinaujintų", – teigė vedėjas.

Vertintas ir name esančių butų skaičius. Kuo būstų daugiau, tuo balas – didesnis.

Anot A.Gaižučio, galvota, jog tokius namus renovuoti vertingiau, tačiau nebuvo eliminuoti ir maži daugiabučiai namai – jie pralenkė kitais kriterijais.

Atsižvelgta ir į tai, kiek savivaldybės būstų yra pastate. Į sąrašą įtrauktas Vingio gatvės 35-asis namas. Jame savivaldybei priklauso per 90 gyvenamųjų pastatų, o savininkams – tik keli. Taip pat žiūrėta, ar aplink pastatą yra daugiau renovuotų namų.

Svarbus kriterijus buvo ir būstų savininkų skolos. A.Gaižutis atkreipė dėmesį, kad dėl jų bankas gali nesuteikti paskolos. Tokiu atveju namas taip ir nebus renovuotas.

"Kai vyko pirmasis renovacijos, kurios procese dalyvauja ir savivaldybė, etapas, buvo namų, kurių skolos – gana didelės. Gyventojai bandė jas sumažinti, bet nepavyko. Tad bankas neskyrė finansavimo darbams. Dalis namų atkrito", – prisiminė vedėjas.

Atsinaujinti nori ne visi

Pasak A.Gaižučio, 19 daugiabučių namų renovacijai atrinkta įvertinus visus kriterijus – susumavus jiems skirtus balus.

"Neabejojome, kad atrinkus namus bus įvairių nuomonių. Kodėl tas, o ne kitas pastatas? Tačiau viskas šiuo atveju yra matematika", – aiškino vedėjas.

A.Gaižutis tvirtino, kad atrenkant namus paaiškėjo ir liūdnų dalykų. Pavyzdžiui, namas suvartoja labai daug energijos, tačiau gyventojai nenori renovacijos.

"Tačiau vis dėlto atrinkome tokius namus. Aišku, gal būtų paprasčiau rinktis tuos, kurių gyventojai nori renovacijos, bet yra ir kitų kriterijų. Be to, tiek Aplinkos ministerija, tiek savivaldybė nori, kad namai būtų atnaujinami tikslinėje teritorijoje. Dabar joje modernizuotų namų tikrai nėra daug", – pabrėžė vedėjas.

Reikės koreguoti projektus

A.Gaižučio teigimu, dabar atrinkti namai turės pakoreguoti investicinius planus. To reikia ne dėl išaugusių darbų ar paslaugų kainų, o dėl pasikeitusios valstybės paramos. Dabar kompensuojama ne 40 proc., o 35 proc. darbų kainos.

Pakoreguotus investicinius planus savivaldybė teiks tvirtinti Būsto ir energijos taupymo agentūrai. Ji priims sprendimą ir duos leidimą pirkti rangos darbus.

A.Gaižutis tvirtino, kad pastatai renovuojami ne visi iš karto, o etapais.

Vedėjas aiškino, kad šį kartą per savivaldybę bus renovuojami namai, kurių investiciniai projektai yra parengti, bet dar nebuvo išsirinkti rangovai. Namai, kurie jau turėjo išsirinkę rangovus, toliau tiesiogiai bendraus su Būsto ir energijos taupymo agentūra.

"Šiek tiek pasikeitė modelis. Visi namai bent kol kas bus renovuojami dalyvaujant ir savivaldybei. Ankstesniais etapais taip pastatų buvo modernizuojama nedaug. Gyventojai dažniau kreipdavosi tiesiai į agentūrą. Kodėl taip buvo, sunku pasakyti", – komentavo A.Gaižutis.

Vedėjo nuomone, dabar bus paprasčiau suvaldyti srautus, išvengti situacijų, kai visi namai renovuojami vienu metu, kyla darbų kainos. Tokia situacija buvo pirmojo šio modelio etapo metu.

Renovacijai atrinkti namai

J.Zauerveino g. 10A

Sportininkų g. 19

Naujakiemio g. 12

Panevėžio g. 15

Panevėžio g. 19

Taikos pr. 3

Vingio g. 35

Rumpiškės g. 18

Rumpiškės g. 19

Rumpiškės g. 20B

Rumpiškės g. 21

Taikos pr. 35

Baltijos pr. 93

Kretingos g. 43

Kooperacijos g. 9

Taikos pr. 95

Malūnininkų g. 16

Kauno g. 29

Danės g. 9

Žingsnis iki nelaimės

Neseniai Klaipėdoje kilo sujudimas dėl to, kad buvo išvalytas vieno daugiabučio namo rūsys, o gyventojams teko susimokėti už šias paslaugas.

Pastatų prižiūrėtojai priversti organizuoti tokius darbus. Kai kuriuose rūsiuose situacija – grėsminga, o vaizdas gali užgniaužti kvapą. Koridoriuose reikia laviruoti tarp rakandų rietuvių.

Kaimynas pasidėjo senus langus, kuriuos galbūt dar kada nors panaudos. Kitas nesiryžo išmesti lūžtančios sekcijos, sofos ar spintelių, kai jas pakeitė naujais baldais.

Nežinia, kiek laiko rūsių koridoriuje guli ir krūvos padangų. Matyt, "apavą" automobiliui keitę kaimynai patingėjo jomis tinkamai atsikratyti.

Akį traukia ir praviri sandėliukai, kurie pilni šlamšto. Panašu, kad patalpas užgriozdino tikrai ne patys savininkai. Atrodo, kad pastarieji net nenumano, jog jiems tokia patalpa priklauso.

Specialistai įspėja, kad tokie rūsiai – lyg tiksinti bomba, kuri nežinia kada ir kaip sprogs.

Tarp apleisto "turto" veisiasi ligas platinantys kenkėjai, kuriuos sudėtinga išnaikinti, sustatytuose buteliuose kliuksi neaiškūs skysčiai, kurie galbūt toksiški ar degūs.

Suverstas šlamštas sausuose rūsiuose gali bet kada užsiliepsnoti, kad ir nuo netvarkingos elektros instaliacijos, kuri pradėjo kibirkščiuoti gyventojui įjungus apšvietimą sandėliuke.

Lietuviai – kaupianti tauta

Pasak specialistų, rūsyje kilus gaisrui, ugnies siena akimirksniu užtvertų išėjimą. Koridoriuose suversti daiktai trukdytų prieiti ir gesinti liepsnas, laiku suteikti pagalbą patalpoje esančiam žmogui.

Pabrėžiama, kad pavojus gyvybei – labai didelis. Gaisro metu patalpos netrunka prisipildyti smalkių ir nuodingų dujų, kurios susidaro degant padangoms.

Lietuvą jau sukrėtė panašios nelaimės. Vilniuje, užsiliepsnojus daugiabučių namų laiptinėse sukrautiems nereikalingiems rakandams, žuvo šeši žmonės.

Uostamiesčio ugniagesiai taip pat ne kartą skubėjo gesinti balkonuose, koridoriuose degančių sukrautų daiktų. Kadangi dauguma šių degūs, nedaug reikia, jog kiltų gaisras.

Atkreipiamas dėmesys, kad nelaimės rūsyje metu sudegtų ne tik sandėliukuose bei rūsio koridoriuose sukrauti daiktai, bet nukentėtų ir pirmojo aukšto gyventojų turtas.

Nuostoliai būtų kur kas didesni, nei kainuoja rūsių išvalymas ir atliekų išvežimas.

"Lietuviai – kaupianti tauta. Mano, kad vieno ar kito daikto dar prireiks. Saugo viską ne tik sandėliukuose, bet ir rūsių koridoriuose. Nekreipia dėmesio, kad kelia pavojų", – tvirtino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyriausioji specialistė Birutė Gedrimaitė-Miliuvienė.

Užvirino evakuacijos išėjimus

Šiemet gaisruose Lietuvoje žuvo 81 žmogus, tarp jų penki vaikai.

Klaipėdoje per devynis mėnesius kilo 399 gaisrai. Iš jų gyvenamajame sektoriuje – 50. Du žmonės žuvo – abu gaisrai kilo butuose, esančiuose daugiabučiuose namuose.

Priešgaisrinės saugos reikalavimai draudžia užkalti, užtverti, užkrauti įvairiomis medžiagomis daugiabučių namų laiptines, koridorius, balkonus, lodžijas, evakuacijos liukus, rūsių koridorius, kitus išėjimus.

Taip pat degias ir labai degias medžiagas laikyti ne tik laiptinėse, koridoriuose, bet ir palėpėse, po laiptais, techninėse nišose.

Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose negali būti saugomi suslėgtų dujų balionai, sprogstamosios bei kitos pavojingos medžiagos.

B.Gedrimaitė-Miliuvienė tvirtino, kad gyventojai retai paiso priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Patikrinimų metu pareigūnai dažniausiai daugiabučiuose namuose randa prikrautas įvairių daiktų bendro naudojimo patalpas, evakuacijos išėjimai būna ne tik apkrauti, bet ir užvirinti ar su grotomis.

"Kilus gaisrui, svarbi kiekviena minutė. O į pagalbą atskubėję ugniagesiai dar turi traukti daiktus nuo evakuacijos išėjimo ar liuko, nupjauti atsiradusias grotas, išlaužti duris, nes jos užrakintos. Gaištamas laikas, o tuo metu gali žūti žmogus", – komentavo vyriausioji specialistė.

Už priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus gresia baudos pastato administratoriui ar bendrijos pirmininkui. Šie įpareigojami pašalinti nustatytus pažeidimus.

"Jei gyventojai patys nesusitvarko bendro naudojimo patalpų, tada jomis turi pasirūpinti pastato prižiūrėtojai. Žmonių saugumas privalo būti užtikrintas", – pabrėžė B.Gedrimaitė-Miliuvienė.

Patarė nenuolaidžiauti

Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio, gyventojų užgriozdinti rūsiai pažeidžia ne tik priešgaisrinės saugos, bet ir higienos reikalavimus.

Jis neabejojo, kad kai kurie rakandai paliekami, nes tingima jais atsikratyti tinkamai.

"Esu matęs, kai net neįmanoma eiti koridoriumi, tiek visko prigrūsta", – tvirtino vedėjas.

A.Gaižučio teigimu, jei gyventojai neorganizuoja talkos ir nevalo rūsių, tai administratoriui nieko kita nelieka daryti. Jis turi užtikrinti, kad patalpos atitiktų visus reikalavimus.

"Jeigu nėra kitos išeities, paslauga perkama. Manau, tokiose situacijose nuolaidžiavimo neturėtų būti. Ypač jei nėra išrinktų laiptinės atsakingų asmenų, vidinės kontrolės", – teigė vedėjas.

A.Gaižutis priminė, kad už priešgaisrinių ir higienos taisyklių nesilaikymą gresia baudos.

Tad gyventojai turėtų įvertinti, kad administratoriui laiku nesutvarkius rūsių, be mokesčių už šiukšlių išvežimą, jiems gali tekti mokėti ir baudas.

Bandė išvengti tragedijos

Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, dalis daugiabučių namų administratorių ėmėsi rūpintis tvarka rūsiuose, nelaukdami, kol įvyks nelaimė.

"Kai kuriuose rūsiuose situacija buvo tokia, kad ilgiau delsti negalėjome. Kai patalpoje nereikalingą turtą palieka vienas, greitai atsiranda kitas, paskui trečias, ir situacija tampa nevaldoma. Iš viso išvalėme 10 namų rūsius, kuriuose iki nelaimės buvo vos vienas žingsnis. Dėl šių namų jau buvome gavę žodinių įspėjimų iš pareigūnų – tvarkykitės arba teks mokėti baudas", – tvirtino įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius Vaidas Barakauskas.

Pirmiausia tikėtasi, kad patys gyventojai iškuops rūsius ir sandėliukus, tad dar balandį kartu su sąskaitomis buvo išsiųsta informacija su prašymu išvalyti rūsius.

"Nurodėme datą, valandą, iki kada reikia tai padaryti. Gyventojus informavome – jei rūsiai nebus išvalyti, darbus organizuosime mes ir už tai reikės susimokėti. Pakabinome ir skelbimus laiptinėse su tokia informacija", – sakė V.Barakauskas.

Tačiau, anot direktoriaus, dauguma rūsių taip ir liko neišvalyti. Tad darbus teko organizuoti administratoriui.

Vadovo teigimu, juos atliko konkursą laimėjusi įmonė, kuri paslaugą – išvalyti rūsius ir išvežti šiukšles – pasiūlė atlikti už mažiausią kainą.

Išlaidos padalytos visiems būstų savininkams proporcingai, kaip numato Civilinis kodeksas.

"Suprantama, apmaudu žmonėms, kurie namo rūsyje neturi sandėliuko. Taip pat ir vienos laiptinės gyventojams, kurie patys laiku išsivalė savo sandėliukus, tačiau kaimynai, gyvenantys kitose trijose namo laiptinėse, to nepadarė. Deja, mokestis už rūsių valymą dalijamas visiems namo gyventojams. Natūralu, žmonės pyksta, bet turime vadovautis teisės aktais", – tikino vadovas.

Faktai ir skaičiai

2015 m. Klaipėdoje kilo 524 gaisrai, iš jų 87 – gyvenamajame sektoriuje.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, tai yra: rūkymas ir nuorūkų mėtymas per balkoną, elektros įrenginių, prietaisų gedimai, netvarkinga elektros instaliacija, krosnių, židinių, dūmtraukių eksploatacijos pažeidimai.

Ugniagesiai vykdo prevencines akcijas "Gyvenkime saugiai", "Kai žinau – namie saugiau".

Jų metu tikrinami daugiabučiai namai, lankomi gyventojai, įvertinamas gyvenamasis būstas priešgaisrinės saugos atžvilgiu, teikiamos konsultacijos priešgaisrinės saugos klausimais, vykdoma švietėjiška ir prevencinė veikla, dalijama informacinė medžiaga.

Priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai užtraukia baudą piliečiams nuo 7 iki 72, pareigūnams – nuo 28 iki 579 eurų.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtino, kad pastarosiomis dienomis savivaldybė sulaukė kelių skambučių dėl namuose nešylančių radiatorių. Kai kurie gyventojai ieškoti pagalbos pradėjo jau pirmadienio rytą.

„Žmonės išgirdo, kad startavo šildymo sezonas, pasižiūrėjo, jog jų radiatoriai nešyla, ir puolė skambinti. Bandžiau aiškinti, kad šildymas visuose namuose vienu mygtuko paspaudimu nėra įjungiamas“, – pasakojo vedėjas.

Pasitaikė ir tokių gyventojų, kurie pirmiausia dėl problemos kreipėsi į savivaldybę, o ne apie ją pranešė šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

„Bandai padėti žmonėms. Susisieki su prižiūrėtoju ir praneši, kad viename ar kitame name kažkas ne taip, nors gyventojai tai galėtų padaryti ir patys. Pastebėjau, kad žmonėms trūksta kantrybės. Jie nori, kad visos problemos būtų išspręstos čia ir dabar“, – pabrėžė vedėjas.

A.Gaižutis teigė, kad nesulaukta nė vieno pastebėjimo iš namų, kuriuose šildymas dar nėra įjungtas dėl renovacijos darbų.

„Matyt, prižiūrėtojai informavo gyventojus apie situaciją. Buvome kalbėję, kad iškabintų skelbimus, jei vyksta darbai ir šildymo sezonas nestaruos laiku“, – tvirtino vedėjas.

Įmonės „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas informavo, kad namams, kuriuos prižiūri, šildymas buvo įjungtas per vieną dieną. Vėliau buvo derinamos sistemos.

„Jau beveik visur suderinome. Žinoma, skambučių, kad kažkur nešyla radiatorius, dar sulaukiame. Problemų nėra su renovuotais namais. Bėdų kyla yra su senais, ypač tais, kurių sistemos vasarą buvo plautos. Ten oro būna daugiau. Jis susirenka tokiais „maišais“, tad iš karto nepavyksta nuorinti. Tenka važiuoti vėl“, – pasakojo vadovas.

J.Kondratas tvirtino, kad tarp prižiūrimų yra du namai, kuriuose šildymo sezonas dar nestartavo. Čia baigiami renovacijos darbai.

Pasak direktoriaus, jei namuose nešyla radiatorius, gyventojai apie tai turėtų pranešti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojui. Šis atvyks ir spręs problemą.

„Tačiau, kai vyrauja tokie orai, radiatoriai nebus karšti. Reikia matuoti kambario temperatūrą. Būna atvejų, kai sulauki skundo, jog nešyla radiatorius, nuvažiuoji, jis būna drungnas, o kambaryje temperatūra – 20 laipsnių“, – komentavo direktorius.

Numato atšalimą

Pagal patvirtintą tvarką, šildymo sezonas skelbiamas, kai tris paras vidutinė oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Klaipėdos savivaldybės specialistai jau seka orų prognozes.

Remiantis jomis, džiugių žinių nesulauksime. Šildymo sezonas šiemet Klaipėdoje gali startuoti dar anksčiau nei pernai, kai miestas pradėtas šildyti spalio 9-ąją, – anksčiausiai per dešimt metų.

"Situaciją stebime savaitę. Kol kas orai gana šilti. Vidutinė paros temperatūra svyruoja nuo 11 iki 14 laipsnių šilumos. Šiltos dar ir naktys", – komentavo Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

Tačiau pirmajai spalio savaitei meteorologai pateikia niūrias prognozes. Pasak A.Gaižučio, numatoma, kad nuo trečiadienio orai atšals. Vėsiau bus ir naktimis.

"Pagal dabartines prognozes jau šią savaitę tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra gali būti žemiau nei 10 laipsnių. Jau galėtume skelbti oficialią šildymo sezono pradžią", – tvirtino vedėjas.

Sezoną jau pradėjo

Tačiau, anot A.Gaižučio, skelbiant oficialią šildymo sezono pradžią, vadovaujamasi ne tik higienos normomis, bet ir sveiku protu – įvertinami visi faktoriai.

"Niekas nenori nei peršildyti, nei šaldyti gyventojų. Jei meteorologų prognozės pasitvirtins, svarstome galimybę pradėti šildyti vaikų lopšelius-darželius ir mokyklas. Dar negaliu pasakyti, ką darytume su daugiabučiais namais", – sakė vedėjas.

A.Gaižutis atkreipė dėmesį ir į tai, kad praėjus kelioms dienoms po atšalimo meteorologai vėl numato atšilimą. Naktimis temperatūra kils, susilygins su dienos, ir vidutinė paros temperatūra vėl perkops 10 laipsnių šilumos. Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais.

Kasmet, atšalus orams, gyventojai aršiai diskutuoja, kada tinkamiausias laikas skelbti šildymo sezono pradžią. Jau yra norinčiųjų, kad namuose šiltų radiatoriai.

Viena moteris teigė, kad bute, kuriame ji gyvena, taip šalta, jog tenka jungtis elektrinį šildytuvą. Klaipėdietė nurodė, kad jos buto langai nukreipti į šiaurę, tad saulės mato mažai.

Kai kurie privačių namų savininkai taip pat tvirtino, kad jau pradėjo šildymo sezoną.

Gali apsispręsti patys

A.Gaižutis priminė, kad savivaldybė šildymo sezoną skelbia savo pastatams, kuriuose įsikūrusios mokyklos, darželiai, socialinės įstaigos, ligoninės.

Gyventojai šildytis gali pradėti anksčiau, jei įrenginiai parengti ir namuose yra šalta. Tam turi pritarti 50 proc.+1 daugiabučio namo būsto savininkas.

Taip pat svarbu, kad nebūtų pažeisti kitų interesai dėl higienos normų išlaikymo. Tačiau dažniausiai tokių rūpesčių kyla norint anksčiau užbaigti šildymo sezoną.

"Gyventojai priima sprendimą, informuoja tiekėją ir gali šildytis. Jei tuo nepasinaudoja, tada šildymas įjungiamas, savivaldybei paskelbus šildymo sezono pradžią", – kalbėjo vedėjas.

Dažniausiai anksčiau pradėti šildytis nori gyventojai, kurių butų langai yra į šiaurės ar rytų pusę.

Pasak A.Gaižučio, savivaldybė pastebėjimų, kad jau reikėtų įjungti šildymą, dar nesulaukė.

Tokių signalų nėra ir iš vaikų lopšelių-darželių, kurie jautriausiai reaguoja ir kurių patalpose turi vyrauti aukštesnė temperatūra nei gyvenamuosiuose pastatuose.

Šildosi visus metus

A.Gaižučio nuomone, idealiausia būtų, jei visi namai būtų renovuoti ir galėtų reguliuoti šildymą savo butuose. Tada net nereikėtų skelbti šildymo sezono pradžios ar pabaigos.

"Sklendė atsukta galėtų būti laikoma visus metus. Žmogus šildytųsi kada nori ir už tai susimokėtų pagal apskaitos prietaisą", – tvirtino vedėjas.

A.Gaižutis prisiminė, kad prieš dešimtmetį lankėsi Skandinavijos šalyse, kur centralizuota šildymo sistema yra labai gerai išvystyta.

"Klausėme komunų vadovų, kaip sprendžiami šildymo sezono pradžios ir pabaigos klausimai. Jie nesuprato, apie ką teiraujamės. Skandinavai gali kada nori įsijungti šildymą būstuose. Pas mus žmonės irgi turi galimybę patys apsispręsti, bet laukia, kada už juos tai padarys valdžia", – komentavo vedėjas.

Baigia remontuoti trasas

Klaipėdiečiams šilumą tiekianti įmonė "Klaipėdos energija" šildymo sezonui beveik pasiruošusi.

Bendrovės technikos direktorius Vilius Buinevičius tvirtino, kad šilumos šaltiniai darbui parengti, sutartys su kuro – gamtinių dujų, biokuro – tiekėjais pasirašytos, darbuotojų netrūksta.

Reikia užbaigti tik šilumos trasų renovaciją. Numatoma, kad darbai truks iki spalio 7 d.

Atnaujinti liko dalį trasų Laukininkų ir Vingio gyvenamuosiuose rajonuose ir Naujojoje Uosto gatvėje. Dėl darbų pirmuosiuose apie 30 namų savaitę teks verstis be karšto vandens.

"Užbaigę šiuos darbus, būsime atnaujinę visas trasas, kurias planavome šiemet", – patikino direktorius.

V.Buinevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad šildymo trasos buvo patikrintos dar pavasarį, o per vasarą pašalinti visi pasirodę defektai. Tad rūpesčių žiemą neturėtų kilti.

Kaina – mažiausia Lietuvoje

Klaipėdoje daugiausia šilumos sunaudoja buitiniai vartotojai. Pastaraisiais metais tiek šių, tiek bendras energijos suvartojimas mažėja. Traukiasi ir išlaidos šiai paslaugai.

Šilumos suvartojimo mažėjimui įtakos daugiausia turi du faktoriai – oro sąlygos ir namų būklė.

Uostamiestyje daugėja renovuotų namų. Modernizuoti pastatai kai kuriais atvejais šilumos sunaudoja net iki 10 kartų mažiau nei seni, neatnaujinti. Jų energijos sunaudojimas prilygsta naujos statybos namams. Pastarosios žiemos, palyginti su ankstesnėmis, taip pat buvo švelnesnės.

Spalį, kai tradiciškai startuoja šildymo sezonas, šilumos kaina uostamiestyje sieks 4,12 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis yra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Palyginti su rugsėju, šilumos kaina išaugo 9,87 proc. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo pabrangusi šiluma, kuri superkama iš nepriklausomų tiekėjų. Panašios tendencijos vyrauja kasmet – prieš šildymo sezoną nepriklausomi tiekėjai padidina savo šilumos kainą.

Nuo spalio uostamiestyje įsigaliojusi šilumos kaina yra mažiausia tarp didžiųjų miestų.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, ji yra nedaug – 2,18 proc. didesnė. Šilumos kaina Klaipėdoje išlieka mažiausia Lietuvoje, vertinant pagal metų vidurkį.

Įmonės "Klaipėdos energija" finansų direktorius Kęstutis Jonkus prognozavo, kad šilumos kaina artėjantį šildymo sezoną išliks panaši, kaip ir pernai.

"Staigaus šuolio tikrai nebus. Nei biokuro, nei dujų kaina drastiškai nesikeičia", – komentavo vadovas.

Barsuku tikėti nereikėtų

Meteorologai prognozuoja, kad artėjanti žiema bus šiltesnė nei daugiametis vidurkis. Numatoma, kad tokia situacija vyraus visoje Europoje.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, tokios prognozės numatomos pagal globalų modelį. Tačiau dažnai situacija kardinaliai pasikeičia.

"Procesai, kurie lemia mūsų klimatą, priklauso nuo to, kas vyksta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei kažkas Atlanto vandenyne truputį pasikeis, tai gali visiškai pakeisti bendrus orus, kurie vyraus žiemą", – komentavo vedėjas.

D.Valiukas akcentavo, kad pateikiamos mėnesio tendencijos neparodo, kokie orai bus skirtingomis savaitėmis. Viena gali būti šilta, kita – šalta.

Būtent permainingi orai pastaraisiais metais Lietuvoje ir pastebimi tiek vasarą, tiek žiemą.

"Ekstremalūs orų pokyčiai yra vienas klimato šiltėjimo padarinių. Ne tik temperatūros atžvilgiu. Tai vyksta ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Kai žiemą Šiaurės ašigalyje būna šilčiau nei pas mus, tai – ekstremalus pokytis. Ateityje šis procesas bus dar stipresnis, o žiemos – šiltesnės", – komentavo vedėjas.

Neretai žmonės orus bando numatyti, naudodamiesi liaudiškais būdais. Pasak D.Valiuko, gali pasiteisinti tik tie, kurie skirti trumpalaikiams spėjimams – kelioms valandoms, pusei dienos ar dienai.

"Pavyzdžiui, kregždės žemai skraido prieš lietų. Yra ir mokslinis paaiškinimas, kad vabzdžiai, kuriais minta šie paukščiai, prieš lietų skraido žemiau, nes nukrenta slėgis. Kregždės juos gaudo, tai ir sklendžia arčiau žemės. Barsuko vertimasis ant šono su oro spėjimu neturi jokio ryšio. Taip pat vieną kažkurią dieną negalima spėti, koks bus visas sezonas, vasara ar žiema", – pabrėžė vedėjas.

Oficiali šildymo sezono Klaipėdoje pradžia

2004 m. – spalio 12 d.

2005 m. – spalio 18 d.

2006 m. – spalio 26 d.

2007 m. – spalio 15 d.

2008 m. – spalio 27 d.

2009 m. – spalio 13 d.

2010 m. – spalio 11 d.

2011 m. – spalio 19 d.

2012 m. – spalio 17 d.

2013 m. – spalio 15 d.

2014 m. – spalio 22 d.

2015 m. – spalio 9 d.

Šilumos pardavimas pagal sektorius (tūkst. MWh)

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Buitiniai vartotojai 592,86 573,26 543,152 527,87

Pramonė 65,599 66,52 51,809 20,223

Kiti 171,51 166,33 154,479 149,257

Iš viso 829,969 806,11 749,44 727,35

Šilumos nupirkta (tūkst. eur)

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Buitiniai vartotojai 44,146 40,576 33,41 27,4

Pramonė 4,59 4,406 2,922 2,282

Kiti 12,598 11,875 9,576 7,953

Iš viso 61,333 56,857 45,906 7,635

Prognozės šio šildymo sezono mėnesiams

Spalis bus šiltesnis laipsniu nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 7–7,2, pajūryje – 9 laipsniai šilumos.

Lapkričio oro temperatūra bus apie vidurkį. Vidutinė šio mėnesio temperatūra Lietuvoje yra nuo 0,5 iki 4, pajūryje – 3,5 laipsnių šilumos.

Gruodis bus 0,5–1 laipsnių šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 0–3,5 laipsnio šalčio, pajūryje – apie 0.

Sausis bus 1–2 laipsniais šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis siekia Lietuvoje 1–4,5, pajūryje 1–1,5 laipsnių šalčio.

Vasaris bus 1–2 laipsniais šiltesnis nei daugiametis šio mėnesio temperatūrų vidurkis. Pastarasis Lietuvoje yra 1–4,5, pajūryje – 1,5 laipsnių šalčio.