Teisėsauga įtaria, kad už kyšį R. Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, jog šie kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose. Teisėsauga nurodo, kad statant parduotuvę buvo pažeidimų, tačiau jie pašalinti.

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G. Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R. Paksu.

Bendrovės „Statlina“ direktorius Remigijus Lingys neigė buvus kokių nors neteisėtų susitarimų, tačiau pripažino, kad pažįsta G. Vainauską, o R. Paksą tvirtino matantis pirmą kartą.

Pasak liudytojo, G. Vainauską pažįsta maždaug penkerius metus, jo vadovaujama įmonė rėmė „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą, be to, įmonė rekonstravo „Lietuvos ryto“ areną. G. Vainauskas anksčiau yra ėjęs „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo prezidento pareigas.

„Mano įmonė statė prekybos centrą, aš esu direktorius, statėme Prienuose prekybos centrą „Norfa“, – teismui sakė R. Lingys.

Jis teigė, kad tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, bendrovei laikinai vadovavo Adomas Petrauskas.

Teisme paskelbtas byloje esantis jo ir G. Vainausko pokalbis: R. Lingys pasakojo, kad per savo gimtadienį neišvyko į užsienį, nes nepriduotas objektas Prienuose, statybos užbaigimo aktą pasirašė visi nariai, išskyrus komisijos pirmininkę.

„Niekaip prisiduoti negali tie Prienai“, – R. Lingio žodžius, sakytus G. Vainauskui, užfiksavo slapta pokalbių klausęsi specialiųjų tarnybų pareigūnai.

G. Vainauskas per šį pokalbį aiškinosi, kas nepasirašo – valdininkai iš Prienų ar Kauno, kam pavaldi nepasirašanti komisijos pirmininkė.

„Mes mąstėme parašyti straipsnį, kaip viskas vyksta“, – sakė R. Lingys. Tačiau vėliau šio sumanymo atsisakyta, kad neužrūstintų komisijos narių.

Kai problemos išsisprendė, slapta užfiksuotuose pokalbiuose verslininkai svarstė, kad gal „suveikė redaktorius“.

Kaip skelbė STT ir prokuratūra, buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 metų rugsėjo pradžioje susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.

Liudytoju pirmadienį apklaustas buvęs aplinkos viceministras A. Genevičius.

Jis neigė kalbėjęs su R. Paksu apie „Norfos“ parduotuvę.

Buvęs viceministras tikino nepamenantis, apie ką kalbėjo su R. Paksu. Anot jo, dirbdamas viceministru sulaukdavo prašymų, yra linkęs padėti, nesvarbu, kas kreipiasi – ar prezidentas ar šaltkalvis.

Pagal teismo skelbiamą medžiagą, pareigūnai slapta įrašinėjo R. Pakso bei A. Genevičiaus pokalbius, užfiksavo einančius Gedimino prospektu.

Kituose posėdžiuose teismas tęs liudytojų apklausas.

 Apeliacinis teismas sutiko su apygardos teismo motyvu, kad kaltinamasis aktas surašytas skubotai, nepasibaigus ikiteisminio tyrimo veiksmų skundimo galimybei, todėl nebuvo užtikrinta kaltinamųjų teisė į gynybą.

Nutartį grąžinti bylą trūkumams šalinti Vilniaus apygardos teismas priėmė birželio 22 dieną.

„Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagrįstai konstatuota, jog kaltinamasis aktas byloje surašytas ir perduotas teismui dar nesibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimo procesui. Byloje buvo apribota kaltinamojo ir gynėjo teisė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro gegužės 18 dienos nutarimą, su kuriuo kaltinamasis ir jo gynėjas nesutinka, apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui“, – paskelbė teisėja Sigita Bieliauskienė.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Prokurorai šių metų gegužės 20 dieną pranešė, kad baigė ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Teismui atiduoti du šios bylos kaltinamieji iš trijų. Tyrimas baigtas dėl G. Vainausko ir A.Zabulio veiksmų, o valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso atžvilgiu byla išskirta į atskirą, taip siekiant nelaukti Europos Parlamento sprendimo dėl „tvarkiečių“ lyderio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokurorai R.Paksui taip pat ketina pateikti įtarimus prekyba poveikiu.

Apeliacinis teismas nepasisakė ir nevertino dėl R.Pakso bylos atskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėsauga įtaria G.Vainauską prekyba poveikiu, kad esą už kyšį pasinaudodamas savo įtaka siekė padaryti poveikį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams, kad šie nutrauktų tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Tiriant šį epizodą įtarimai pateikti buvusiam bendrovės „Omnitel“ ilgamečiam vadovui A.Zabuliui. Jis kaltinamas, kad veikdamas kitų asmenų interesais pasiūlė ir susitarė duoti kyšį G.Vainauskui, kad „šis pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus“.

Ir G.Vainauskas, ir A.Zabulis kaltę neigia.

Generalinė prokuratūra po patikrinimo ir pakartotino tyrimo praėjusią savaitę pranešė nutraukusi FNTT tyrimą dėl bendrovės „BOD group“ ES lėšų įsisavinimo. Būtent šiam FNTT tyrimui, prokurorų įtarimu, anksčiau galėjo būti siekiama daryti poveikį.

Vilniaus apygardos teismas grąžino prokuratūrai baudžiamąją bylą, kurioje prekyba poveikiu kaltinami žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas ir buvęs bendrovės „Omnitel“ ilgametis vadovas Antanas Zabulis. Prokurorai šį teismo sprendimą apskundė.

Nutartį grąžinti bylą trūkumams šalinti Vilniaus apygardos teismas priėmė birželio 22 dieną. Jo nuomone, kaltinamasis aktas surašytas skubotai, nepasibaigus ikiteisminio tyrimo veiksmų skundimo galimybei, todėl nebuvo užtikrinta kaltinamųjų teisė į gynybą, BNS informavo teisme.

Teismas taip pat sukritikavo prokurorų sprendimą iš pradžių teisti tik du įtariamuosius, o vėliau – trečiąjį. Teismo nuomone, tai apsunkintų procesą.

Prokurorai nesutinka su tokiu vertinimu ir Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė Apeliaciniam teismui.

Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės teigimu, jokie teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį kaltinamieji gali skųsti aukštesniojo prokuroro sprendimus.

„Neaišku, kiek laiko reikėtų laukti, ar bus tie skundai, ar ne“, – BNS sakė ji.

Anot E.Martinonienės, prokuratūra nesutinka ir su argumentais dėl bylos Rolando Pakso atžvilgiu atskyrimo. Jam liudijant G.Vainausko ir A.Zabulio procese esą nebūtų taikoma liudytojui numatyta atsakomybė.

Prokurorai šių metų gegužės 20 dieną pranešė, kad baigė ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Teismui atiduoti du šios bylos kaltinamieji iš trijų. Tyrimas baigta dėl G.Vainausko ir A.Zabulio veiksmų, o valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso atžvilgiu byla išskirta į atskirą, taip siekiant nelaukti Europos Parlamento sprendimo dėl „tvarkiečių“ lyderio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokurorai R.Paksui taip pat ketina pateikti įtarimus prekyba poveikiu.

Teisėsaugos duomenimis, žiniasklaidos grupės vadovas G.Vainauskas sutarė su R.Paksu, kad šis už beveik 10 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

G.Vainauskas taip pat kaltinamas prekyba poveikiu, kad esą už kyšį pasinaudodamas savo įtaka siekė padaryti poveikį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, kad šie nutrauktų tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Tiriant šį epizodą įtarimai pateikti buvusiam bendrovės „Omnitel“ ilgamečiam vadovui A.Zabuliui. Jis kaltinamas, kad veikdamas kitų asmenų interesais pasiūlė ir susitarė duoti kyšį G.Vainauskui, kad „šis pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus“.

Ir G.Vainauskas, ir A.Zabulis kaltę neigia.

Valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo europarlamentaro Rolando Pakso atžvilgiu byla ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta, siekiant nelaukti Europos Parlamento sprendimo dėl „tvarkiečių“ lyderio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokurorai R.Paksui taip pat ketina pareikšti įtarimus prekyba poveikiu.

Su ikiteisminio tyrimo duomenimis susipažinus proceso dalyviams, ši byla dabar bus nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Abu kaltinamieji savo kaltę neigia.

Teisėsauga tyrė duomenis, kad žiniasklaidos grupės vadovas G.Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už beveik 10 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Tiriant kitą šio ikiteisminio tyrimo epizodą nagrinėtas ir galimas spaudimas siekiant G.Vainausko poveikio dėka nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Tiriant šį epizodą įtarimai pareikšti buvusiam bendrovės „Omnitel“ ilgamečiam vadovui A.Zabuliui.

„Nepadariau jokio nusikaltimo, su G.Vainausku esu kalbėjęs, dirbome ir su „BOD Group“, bet tai buvo darbiniai klausimai, kurie neturi nieko bendra su kriminaliniais nusikaltimais“, - BNS penktadienį sakė A.Zabulis.

FNTT 2014 - 2016 metais tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti „BOD Group“ valdybos pirmininkui Vidmantui Janulevičiui ir Vladui Sakalauskui, kuris yra „BOD Group“ įmonės „Baltic Solar Energy“ akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas. Šių metų sausio 26 dieną FNTT V.Janulevičiaus atžvilgiu tyrimą nutraukė, įtarimai buvo panaikinti nenustačius jo veikloje nusikaltimo požymių. Verslininkas V.Sakalauskas savo kaltę pripažino ir šių metų vasario 1 d. teisėjo patvirtintu prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustačius vienerių metų laidavimo terminą.

Paaiškėjus įtarimams dėl galimai daryto poveikio siekiant nutraukti FNTT tyrimą, Generalinė prokuratūra šių metų kovą atnaujino tyrimą. Proceso dalyvių V.Janulevičiaus ir V.Sakalausko statusas yra toks, koks buvo iki panaikintų nutarimų priėmimo - jie abu įtariamieji.

Su G.Vainausku BNS penktadienį nepavyko susisiekti. Jis prekyba poveikiu įtariamas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, jam gresia iki aštuonerių metų nelaisvės.

Pagal įtarimus A.Zabuliui pagal Baudžiamąjį kodeksą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

R. Paksas – suglumęs

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras R. Paksas teigia nesuprantąs prokuroro sprendimo jo atžvilgiu bylą išskirti, o „Lietuvos ryto“ redaktoriaus G. Vainausko – atiduoti į teismą.

„Daug ką esu gyvenime girdėjęs, bet tokį dalyką pirmą kartą girdžiu. Net nežinau, kokius žodžius parinkti“, – penktadienį BNS sakė politikas.

„Kaip įdomu. O ką dabar ten Gedvydas vienas be manęs darys“, – svarstė jis.

„Du žmonės yra prifilmuoti, ir paleista antis, kad jie kažką susitarę, kaip dabar vienas bus teisme, o kitas – ne. Nesuprantu“, – stebėjosi R.Paksas.

Jis sakė, kad pora kartų buvo apklaustas šioje byloje specialiuoju liudytoju.

„Kai man pasako, ateinu, tada didžiulė pertrauka, o po to vėl kviečia, ateinu, dar du - tris klausimus atsakau, vėl nieko. Duodu visus atsakymus“, – tvirtino „tvarkiečių“ vadovas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį paskelbė apie ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame įtarimai pareikšti žinomiems asmenims. Pateikiame pagrindinius faktus:

1. Du epizodai: STT aiškinasi galimą poveikį Statybos inspekcijai siekiant įteisinti „Norfos“ parduotuvę Prienuose ir spaudimą siekiant nutraukti neįvardijamą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu.

2. Įtariamųjų ratas: įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti „Lietuvos ryto“  vadovui Gedvydui Vainauskui ir visuomeniniam premjero konsultantui buvusiam „Omnitel“ vadovui Antanui Zabuliui, specialiaisiais liudytojais apklausti „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ir „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis, liudytojais apklausti aplinkos viceministras Algirdas Genevičius ir keli Statybų inspekcijos darbuotojai.

3. Reakcija: R.Paksas po apklausos perspėjo dėl pavojaus Lietuvos demokratijai, „Lietuvos ryto“ grupei priklausantis naujienų portalas lrytas.lt citavo advokatus, kurie apkaltino teisėsaugą vykdant viešųjų ryšių akciją, premjeras žada atleisti A.Zabulį, kliūčių dirbti koalicijai nemato.

Įtarimų dėl prekybos poveikio sulaukęs Antanas Zabulis neteks premjero visuomeninio konsultanto pareigų, pareiškė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Jis bus atleistas rytoj“, - BNS pirmadienio vakarą sakė A.Butkevičius po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba buvusiam „Omnitel“ vadovui pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu.

„Kada tampama visuomeniniais patarėjais, visada gaunama STT pažyma. Kiek prisimenu, kai buvo rekomendacija dėl visuomeninio patarėjo pareigų užėmimo, ji buvo iš, atrodo, Pramonininkų konfederacijos. Visuomeninis patarėjas retai užeina, mes per metus turime su visuomeniniais patarėjais tris - keturis susitikimus“, - žurnalistams Seime pirmadienio vakarą sakė premjeras.

A.Zabuliui įtarimai pareikšti tiriant galimą neteisėtą poveikį, kad būtų nutrauktas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu.

Šiame ikiteisminiame tyrime taip pat tiriamas kitas epizodas, aiškinantis įtarimus, kad „Lietuvos ryto“ savininkas Gedvydas Vainauskas sutarė su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovu Rolandu Paksu, jog šis už kyšį paveiks valdininkus leisti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose. Dėl to R.Paksas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju.

A.Butkevičius sakė, kad su R.Paksu pirmadienį aptarė susidariusią situaciją ir tolesnį koalicijos darbą. Premjeras teigia nematantis priežasčių keisti valdančiosios koalicijos sudėtį.

„Aš išklausiau R.Paksą ir jo kolegas. Apie pavojų demokratijai tikrai nebuvo akcentuojama, jokių veiksmų nesiimsime. Aš į teisėsaugos institucijų darbą niekada nesikišu“, - BNS sakė premjeras.

BNS paklaustas, ar kels klausimą dėl pasitikėjimo koalicijos partneriais, premjeras atsakė neigiamai.

Anot A.Butkevičiaus, susitikime taip pat dalyvavo „tvarkiečiai“ Seimo nariai Kęstas Komskis ir Petras Gražulis.

Valstybės pažangos taryboje trečiadienį dalyvavę darbdaviai ir jų atstovai teigė, kad taryba labai gerai vertina ir palaiko mokslininkų grupės siūlomą naują socialinį modelį, turintį pakeisti darbo santykių reguliavimą ir socialinį draudimą. Premjero visuomeninis konsultantas Antanas Zabulis teigė tikintis, kad projektą sukritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeis nuomonę.

Pasak A.Zabulio, Lietuvoje dar nėra buvę tokio projekto, kuriam visi pritartų, nes Lietuva pagal darbo santykių laisvumą gali būti prilyginama vidurio Afrikos valstybėms. Jis pripažino, kad tokio projekto priėmimui reikalinga politinė lyderystė.

„Čia mano nuomonė, bet aš tą nuomonę išsakysiu. Prezidentė yra institucija, kuriai nevalia pateikti 300-400 puslapių. Aš kai skaitau prezidentės žodžius, pasakymus, aš puikiai suprantu, kad į tuos rūmus turėtų ateiti konkretus siūlymas. Tuo metu to konkretaus siūlymo nebuvo. Dabar jo griaučiai aiškėja ir manau, kad jos vertinimas bus visai kitoks. Bet vėl gi, tai yra mano nuomonė“, - sakė A.Zabulis.

Mokslininkų grupei parengus naują socialinį modelį, socialiniams partneriams buvo išsiųsti Darbo kodekso, Užimtumo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Nedarbo socialinio draudimo, Socialinio draudimo pensijų ir kitų siūlomų keisti teisės aktų projektai. Prezidentės nuomone, tai yra brangiai pirktas pasiūlymų kratinys ir lėšų švaistymas, o tokį darbą turėjo padaryti pati Vyriausybė.

„Nesmagu, kad dar nepradėjus svarstyti klausimo, prasidėjo žiaurus „piarinis“ karas, kada klausimai yra pakankamai svarbūs, susiję su tokiais terminais, kaip skaidrumas, pažanga, konkurencingumas - kalbu apie darbo santykių lankstumą, apie keliasdešimt metų nekeistus kai kuriuos Darbo kodekso punktus“, - sakė A.Zabulis.

Jo teigimu, principinis Valstybės pažangos tarybos pritarimas yra ir delsti galima nebent kelis mėnesius.

„Patikėkite, turbūt niekados nebuvo teikiamas klausimas, kurį taip stipriai palaikytų darbdaviai. Mes matome, kad šiandien nuo Estijos pagal atskirus parametrus šitoje srityje skiriamės kartais ir prilyginame save vidurio Afrikos valstybėms, o kapitalas juda greitai, žmonės turi pasirinkimo laisvę“, - tvirtino A.Zabulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija skaičiuoja, kad naujasis socialinis modelis padėtų sukurti apie 90 tūkst. naujų darbo vietų.

„Yra paskaičiuotas tam tikras ekonominis poveikis. Niekas nekalba apie teigiamus pasikeitimus darbo rinkoje ir ekonomikoje, nes priėmus pasiūlymus turėsime iki 90 tūkst. papildomų kokybiškų darbo vietų. Tai leistų tikėtis darbo užmokesčio padidėjimo iki 3-5 proc. tam tikrose grupėse“, - teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Čiukšys.

Darbdavių atstovai skeptiškai įvertino profesinių sąjungų vadovų išsakomą kritišką nuomonę.

„Kai mes kalbame apie nesutarimus su profesinėmis sąjungomis, mūsų žiniomis, jos atstovauja 4,5 proc. šalies darbuotojų. Ir kai mes kalbame apie nesutarimus, klausimas, ar mes kalbame su profsąjungų veikėjais apie jų nuomonę, ar vis dėlto mes kalbame apie daugumos dirbančių Lietuvos žmonių nuomonę. Galbūt tie procentai yra ne visiškai tikslūs, bet iš esmės teisingi. Lietuvoje yra 10-11 proc. žmonių, neturinčio darbo, ir klausimas, ar mes turime koncentruotis į nesutarimus su profsąjungomis, ar pagalvoti apie tai, kad darbą turi gauti bedarbiai“, - tvirtino Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Jo teigimu, Darbo kodeksas galėtų padidinti Lietuvos konkurencingumą.

„Žmonės turės daugiau darbo ir gaus geresnius atlyginimus. Tai, mūsų nuomone, yra labai svarbu ir ne tiek svarbu, ką galvoja (profesinių sąjungų - BNS) vadovai, kurių mes negalime turbūt įtikinti ir kurie atstovauja 4,5 proc. žmonių“, - tvirtino R.Valiūnas.

Jo teigimu, darbdaviams svarbiausi klausimas yra paprastesnis priėmimas į darbą, laisvesnis darbuotojų atleidimas bei modernesnis viršvalandžių skaičiavimas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus socialinį modelį prilygino epochos įvykiui.

„Greitai paaiškės, ar mes esame 21 amžiuje, ar to dar teks palaukti, nes moderni visuomenė pasižymi ne tiek darbdavio, bet ir darbuotojo sąmoningumu“, - teigė jis.

V.Sutkus sukritikavo ir darbą Trišalėje taryboje, kurioje dirba darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai.

„Aš esu nuoseklus Trišalės tarybos kritikas, nes tai yra praėjusio amžiaus reliktas, kai už vieno stalo sėdi darbdaviai, už kito - darbuotojai , kurie yra pagal nutylėjimą tarsi priešai. Ir yra kažkas per vidurį, kuris juos reguliuoja. Taip seniai nebėra, pasaulis tapo spalvingesnis, įvairesnis, modernesnis ir mes turime kitaip galvoti. Darbo santykių lankstumas duoda naudą visiems“, - tvirtino V.Sutkus.

Vyriausybė modelio projektą jau gegužę ketina teikti Seimui, o pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 metų pradžios.

Projektą ypač kritikuoja profesinių sąjungų atstovai, kurių nuomone, iš darbuotojų ketinama atimti daugybę garantijų, todėl reforma gali lemti neramumus visuomenėje. Trišalė taryba prie jo grįš balandžio pabaigoje, iki to laiko bus bandoma suderinti pozicijas su darbdavių atstovais.

Prezidentė neseniai tvirtino, kad grupės mokslininkų parengtas projektas nėra vientisas modelis, o jį paruošti turėjo pati Vyriausybė.

Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Įtemptos konkurencijos sąlygomis staigūs vadovų atleidimai ne tik leidžia greičiau pasiekti norimų pokyčių, bet ir gali pažadinti darbuotojus, užmigusius ant laurų.

Neseniai iš pareigų atleistas ir per vieną dieną kitu pakeistas ilgametis bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis – žinoma asmenybė, dėl to šis atvejis plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje. Tačiau pastaruoju metu tokių staigių, tik mažiau žinomų atleidimų būta ir daugiau. Dėl kokių priežasčių naudojama tokia strategija, ir kokios naudos bei žalos įmonei gali padaryti staigūs vadovaujančių asmenų atleidimai, LRT.lt pasakojo psichologijos bei personalo valdymo specialistai.

Kam skubėti?

Psichologijos  mokslų daktarė, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė Aldona Palujanskienė sutiko, jog tik išvakarėse apie atleidimą sužinantis žmogus gali jaustis blogai, tačiau tokia strategija turi pagrindo.

„Darbuotojas tokiu atveju nieko neišsineša iš darbovietės, nieko nesugadina, viską palieka, kaip buvo iki tol. Apie tai tokiais atvejais, manau, ir galvojama. Nepamirškime, kad Lietuvoje vadovai dažnai susiję partinėmis linijomis, tad logiška, kad partijos groja pirmu smuiku, stengiasi apsaugoti savo interesus“, – apie didelių įmonių vadovų svarbą pasakojo A. Palujanskienė.

Verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovės „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas Mantas Tvarijonavičius pažymėjo, kad svarbiausia priežastis staiga atleisti vadovą dažniausiai būna konkurencinės aplinkos sąlygos. „Tai gali būti jautrios informacijos nutekėjimas, kiti panašūs ir konkurencingumui labai svarbūs veiksniai“, – sakė M. Tvarijonavičius.

M. Tvarijonavičiaus teigimu, nors staigūs aukščiausiųjų vadovų atleidimai gali sukelti šoką, bet tai yra galimas būdas greičiau pasiekti teigiamų pokyčių. „Iš neigiamų pasekmių tokiu atveju gali būti šokas organizacijai: kas vyksta, kodėl? Šokas gali būti visiems darbuotojams, neišskiriant ir kitų vadovų, kurie lieka organizacijoje pakeitus aukščiausią vadovą. Tačiau toks supurtymas gali turėti ir teigiamą poveikį: jeigu organizacijoje, akcininkų nuomone, reikia pokyčių, tai juos pradėti nuo tokio sukrėtimo yra vienas iš gerų būdų. Jis aiškiai parodo darbuotojams, kad situacija netenkina“, – sakė vadovavimo ir lyderystės, personalo valdymo specialistas.

Eilinius pavaldinius menkai paveikia

Psichologės profesorės A. Palujanskienės teigimu, patys įmonių vadovai Lietuvoje su pavaldiniais dažnai elgiasi labai bjauriai, ignoruoja vadovavimo, darbo motyvavimo teorijas. „Tai gali būti perkeliama ir aukštesniam lygiui, patiems vadovaujantiems asmenims. Reikia neužsimiršti: jeigu esi vadovas, taip nebus amžinai“, – bendras tendencijas komentavo A. Palujanskienė.

Mokslų daktarės A. Palujanskienės nuomone, greitas vadovo atleidimas nebūtinai neigiamai paveikia kitų darbuotojų saugumo jausmą. „Eiliniai pavaldiniai paprastai yra orientuoti į vidutinio rango, tarpinius vadovus, tai yra aukščiausiojo vadovo pavaduotojus, pavaduotojų pavaduotojus. Taigi eiliniai darbuotojai menkai jaučia aukščiausiojo vadovo buvimą ar nebuvimą. Jis, tiesa, gali kurti bendrą įmonės atmosferą. Kaip sakoma, vadovas yra organizacijos sąžinė. Ta prasme jis yra reikšmingas, tačiau kasdienybė priklauso nuo vadybininkų“, – sakė profesorė A. Palujanskienė.

Internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės įsitikinimu, pokyčius pradėti nuo vadinamosios įmonės galvos yra netgi geriau, nei nuo žemesnės grandies. „Žinoma, jeigu didelės įmonės pokyčius pradeda nuo viršaus, jie gali pasiekti ir apačią, tačiau pradėti nuo galvos yra sveikiau“, – sakė R. Karavaitienė.

Profesionalai neprapuola

A. Palujanskienės nuomone, aukščiausieji vadovai visuomet jaučia, kad artėja reikšmingi įvykiai, ir būna pasiruošę tam, ką reikės veikti, jeigu bus atleisti. „Juk nė vienas neprapuolė, ar ne? Iš vienų gerų pareigų išėję jie atsiduria kitose gerose pareigose. Be to, nuolat vyksta žaidimai tarp dešinės ir kairės. Kai baigsis tokie žaidimai, gal ir pats vadovavimas įgis kitokį atspalvį. Dabar už visokių skandinavų ir kitų teorijų tik slepiamasi: kokia teorija yra paranki vienam ar kitam, tokią ir pasirenka“, – mano A. Palujanskienė.

Verslo valdymo konsultantas M. Tvarijonavičius, paminėdamas, kad kiekviena situacija gali būti individuali, sakė, jog apskritai praktika reikšmingus sprendimus priimti greitai, „netempiant gumos“, yra paplitusi. O patyręs vadovas būna sunkiai pažeidžiamas tokių sprendimų. „Jis turi patirtį, kompetencijas, kurios rinkoje gali būti net unikalios, ir anksčiau ar vėliau atranda savo poziciją kitoje įmonėje“, – sakė M. Tvarijonavičius.

Staigūs sprendimai kaip lėtų sprendimų dalis

Rinkodaros specialistė R. Karavaitienė priminė, kad visuomenę pasiekianti informacija nebūtinai atskleidžia visą realią įmonių padėtį. Taigi labai staigūs atrodantys įmonės veiksmai iš tiesų gali būti didesnių ir labiau ilgalaikių pokyčių rezultatas ar dalis.

„Staigių atleidimų ryškia tendencija dar negalima pavadinti. Kadangi pastaruoju metu pasitaikė didelių, žinomų įmonių atvejai, atrodo, jog tai vyksta stambiu mastu. „Omnitel“ ir „TEO“ atveju pritrūko skelbiamos informacijos, kad „TeliaSonera“ savo įmonių grupės pertvarką ir diskusijas dėl strategijos pradėjo dar 2012 m.“, – sakė R. Karavaitienė.

„CV-Online“ rinkodaros vadovė įžvelgė, jog įmonių grupėje galėjo būti nustatyti susitarimai, kokių rezultatų turi būti pasiekta konkrečiose jos bendrovėse per tam tikrą laikotarpį, o jų nepasiekus – pasiliekama teisė atleisti atsakingus žmones.

„Nemanau, kad nebuvo kalbėta su vadovais. Atleidimas be įspėjimo galimas, jeigu darbuotojas neprogresuoja, nepasiekia reikalaujamų rezultatų, įmonės nustatytų tikslų. Ir tai tikrai ne blogiausias atvejis, nes būna, kad darbuotojas turi gerą vietą, ramiai ir šiltai joje sėdi, jam dingsta noras tobulėti. Užsnūstama ant laurų. Nerimas dėl darbo vietos verčia stengtis“, – sakė R. Karavaitienė.