G. Darmaninas sakė, kad bandymas padegti sinagogą šiauriniame Ruano mieste yra „antisemitinis poelgis prieš Respublikai šventą vietą“, ir pridūrė apgailestaujantis dėl „nepriimtino, niekingo“ smurto prieš žydus Prancūzijoje.

Į tai iškart sureagavusi Prancūzijos žydų organizacija pasmerkė antisemitizmo aktą, pavadinusi jį „neapykantos šūkiu prieš žydus“

„Naktį buvo išniekinta Paryžiaus Holokausto (Shoah) memorialo Teisuolių siena“, – sakoma Paryžiaus merės Anne Hidalgo (An Hidalgo) pareiškime, kuriame kalbama apie „žodžiais nenusakomą aktą“.

Ant Paryžiaus centre esančio memorialo, skirto asmenims, gelbėjusiems žydus nuo nacių okupacijos 1940–1944 metais, atminti, buvo palikta maždaug 20 raudonų delnų antspaudų.

Gegužės 14 dieną buvo minimos pirmo didelio Prancūzijos žydų pogromo 1941-aisiais metinės.

Prancūzijos žydų institucijų atstovų tarybos (CRIF) pirmininkas Yonathanas Arfi (Jonatanas Arfi) socialiniame tinkle „X“ parašė, kad taip elgtis niekinga, ir pavadino šį veiksmą „neapykantos šūkiu prieš žydus“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasmerkė šį aktą kaip „bjaurų antisemitizmą“.

Platformoje „X“ jis rašė, kad šis vandalizmas kenkia tiek tų, kurie per Holokaustą gelbėjo žydus, tiek aukų, atminimui.

„[Prancūzijos] Respublika, kaip ir visada, išliks tvirta, susidūrusi su bjauriu antisemitizmu“, – pridūrė jis.

Tuo metu Prancūzijos žydų studentų sąjunga (UEJF) pasmerkė incidentą, pavadinusį jį „parama žydų žudynėms“.

Respublika, kaip ir visada, išliks tvirta, susidūrusi su bjauriu antisemitizmu.

Naujienų agentūros AFP fotografas matė, kad vėlyvą antradienio rytą darbininkai jau buvo atvykę į įvykio vietą, kad pašalintų dažus.

Paryžiaus centrinio rajono meras Arielis Veilas (Arielis Vilas) AFP nurodė, kad panašiai buvo pažymėta dar apie 10 vietų, įskaitant mokyklas ir vaikų darželius, esančius istoriniame Marė rajone, kuriame gyvena daug žydų.

A. Hidalgo teigė apie incidentą pranešusi prokurorams kaip apie galimą antisemitinį aktą.

Padaugėjo antisemitinių veiksmų

Daugiau žydų nei Prancūzijoje gyvena tik Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose. Šioje šalyje taip pat yra įsikūrusi didžiausia Europoje musulmonų bendruomenė.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože, Prancūzijoje pradėta fiksuoti daugiau antisemitinių veiksmų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo spalio 7 dienos iki 2023 metų pabaigos „pastebimai padaugėjo“ nusikaltimų ir nusižengimų, „įvykdytų dėl aukos etninės priklausomybės, tautybės, tariamos rasės ar religijos“. Tai yra dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Nors šie skaičiai nebuvo suskirstyti pagal religiją ar etninę priklausomybę, sausį CRIF paskelbė duomenis, rodančius, kad antisemitinių veiksmų padaugėjo keturis kartus.

Anksčiau šį mėnesį studentai protestavo visame pasaulyje žinomuose universitetuose, tarp jų ir prestižinėje Paryžiaus „Sciences Po“ aukštojoje mokykloje, taip atkartodami studentų JAV universitetų miesteliuose protestus prieš karą Gazos Ruože.

Kai kurie studentai raudonai nusidažė rankas, taip, anot jų, ragindami nutraukti ugnį.

„Visiems, kurie sakė, kad raudonos rankos nėra antisemitinis simbolis, štai jos atspaustos ant Teisuolių sienos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė vyriausybės atstovė spaudai Prisca Thevenot (Priska Teveno).

Protestus jis pavadino „siaubinga antisemitizmo banga“.

Izraelis pateko į šeštadienį vyksiantį didįjį „Eurovizijos“ finalą, nepaisant pasipiktinimo iš tūkstančių demonstrantų, kurie ketvirtadienį Švedijoje protestavo prieš Izraelio veiksmus Gazos Ruože.

Dainininkė Eden Golan ketvirtadienį vykusiame antrajame pusfinalyje 9 tūkst. žiūrovų akivaizdoje Malmės arenoje atliko dainą „Hurricane“, o žiūrovų balsai lėmė jos patekimą į finalą.

Vaizdo žinutėje, skirtoje E. Golan, B. Netanyahu palinkėjo jai sėkmės.

„Žinai ką? Tu jau laimėjai“, – sakė jis.

„Tu ne tik išdidžiai ir įspūdingai pasirodai „Eurovizijoje“, bet ir sėkmingai kovoji su siaubinga antisemitizmo banga“, – pridūrė jis.

Jo komentarai nuskambėjo po to, kai tūkstančiai demonstrantų žygiavo Malmės gatvėmis, protestuodami prieš Izraelio dalyvavimą prašmatniajame dainų konkurse ir reikšdami pasipiktinimą Izraelio karu Gazos Ruože.

Jis prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį žuvo daugiau kaip 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Tu ne tik išdidžiai ir įspūdingai pasirodai „Eurovizijoje“, bet ir sėkmingai kovoji su siaubinga antisemitizmo banga.

 

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo beveik 35 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų. Izraelio vertinimu, Gazos Ruože liko 128 iš jų, iš kurių 36, pareigūnų teigimu, yra žuvę.

Izraelio daina „Hurricane“ buvo iš dalies perrašyta ir jai suteiktas naujas pavadinimas po to, kai „Eurovizijos“ organizatoriai nusprendė, kad originalas turi pernelyg akivaizdžių politinių užuominų.

„Eurovizijos“ taisyklės draudžia politinį turinį.

Izraelis – tarp favoritų

Izraelis – viena iš 26 šalių, kurios šeštadienį varžysis finale, kurį visame pasaulyje turėtų stebėti šimtai milijonų popmuzikos ir spalvingų pasirodymų mėgėjų.

„Na, [...] mane visiškai užplūdo emocijos. Tikrai tokia garbė būti čia, scenoje pasirodyti ir rodyti mūsų balsą bei su pasididžiavimu atstovauti mums, ir patekti į finalą yra beprotiška“, – sakė 20-metė E. Golan spaudos konferencijoje.

Tiesa, atlikėjos pasirodymas arenoje buvo palydėtas ir susirinkusiųjų švilpimų.

Po ketvirtadienio pusfinalio nugalėtoją prognozuojančių lažybų bendrovių sąrašuose Izraelis šovė į viršų ir dabar nusileidžia tik vis dar ryškiu favoritu laikomam atlikėjui „Baby Lasagna“ iš Kroatijos.

Tarp kitų favoritų išlieka ukrainietės alyona alyona (Aliona Aliona) ir Jerry Heil (Džeri Heil), Nemo (Nimo) iš Šveicarijos ir prancūzas Slimane'as (Slimanas).

Visgi Ukraina pasirodys ankstyvuoju antruoju numeriu, taip prodiuseriams apmažinus pergalės tikimybę. Savo ruožtu Šveicarija, Kroatija ir Prancūzija pasirodys finalo pabaigoje.

Izraelio atstovė pasirodys šešta. Po jos į sceną žengs Lietuvai atstovaujantis Silvester Belt.

Protestai „Eurovizijos“ fone

Izraelis „Eurovizijoje“ debiutavo 1973-aisiais ir šį konkursą laimėjo keturis kartus.

Šiemet dėl Izraelio dalyvavimo ir dainos pasirinkimo konkursą temdo palestiniečius palaikančiųjų protestų banga, kai tūkstančiai žmonių išėjo į miestų gatves Jungtinėse Valstijose, Europoje ir kitur.

Policijos duomenimis, ketvirtadienį Malmėje daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, tarp jų ir klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg), susirinko pagrindinėje aikštėje, o po to žygiavo centrine miesto pėsčiųjų prekybos gatve.

Malmėje gyvena daug imigrantų, tarp jų nemažai palestiniečių ir kitų Vidurinių Rytų kilmės žmonių.

„Esu „Eurovizijos“ gerbėja ir man skauda širdį, bet aš boikotuoju“, – naujienų agentūrai AFP sakė 30-metė protestuotoja Hilda, kuri nenorėjo nurodyti savo pavardės.

Negaliu linksmintis žinodama, kad Izraelis dalyvauja, kai visi tie vaikai miršta. Manau, kad tai tiesiog neteisinga.

 

„Negaliu linksmintis žinodama, kad Izraelis dalyvauja, kai visi tie vaikai miršta. Manau, kad tai tiesiog neteisinga“, – kalbėjo ji.

Protestuotojai taip pat laikė plakatus su užrašais „Išlaisvinkite Palestiną“ ir „EUR įteisina genocidą“.

Maždaug 50 protestuotojų atžygiavo iki Malmės arenos, bet policija juos išsklaidė.

Protestuotojai taip pat pateko į „Eurovizijos“ kaimelį, sukurtą tam, kad žiūrovai galėtų stebėti šou dideliuose ekranuose.

Kitur Malmėje policijos saugomi susirinko apie 100 kontrprotestuotojų, kurie išreiškė paramą Izraeliui.

E. Golan po pusfinalio spaudos konferencijoje sulaukė klausimo, ar nemano, kad dėl jos dalyvavimo kiti atlikėjai nesijaučia saugūs.

Ji atsakė, kad „Eurovizijos“ organizatoriai – Europos transliuotojų sąjunga (EBU) – užtikrina saugumą visiems dalyviams.

„Vis dar sugniuždyta šio uragano“

Nuo metų pradžios keliose peticijose buvo reikalaujama, kad Izraelis nebūtų įtrauktas į 68-ąjį kartą vykstantį kasmetinį muzikos konkursą.

Kovo pabaigoje devynių šalių atstovai, tarp kurių buvo ir Nemo iš Šveicarijos, paragino sudaryti ilgalaikes paliaubas.

Dalis ginčų dėl E. Golan dalyvavimo konkurse kilo dėl jos dainos „Hurricane“.

„Pasiimk viską ir palik pasaulį už nugaros. Mažyti, pažadėk man, kad vėl mane priglausi. Aš vis dar sugniuždyta šio uragano“, – dainuoja E. Golan.

Tai ne pirmas kartas, kai „Euroviziją“ krečia nesutarimai dėl regioninio konflikto.

Rusija paskutinį kartą „Eurovizijoje“ dalyvavo 2021 metais, prieš įvykdydama plataus masto invaziją į Ukrainą.

2022-aisiais jos valstybinis transliuotojas buvo pašalintas iš EBU, kuri prižiūri „Euroviziją“.

Malmėje vienas protestuotojas teigė norįs, kad Izraelis taip pat būtų pašalintas.

„Man atrodo, kad jei jie gali pašalinti Rusiją, kodėl jie negali to padaryti su Izraeliu?“ – sakė protestuotojas Marwo Mustafa (Marvas Mustafa).

„Šioje ataskaitoje pateikiamos blogos naujienos“, – rašoma įžangoje. Tačiau autoriai įspėja nepanikuoti. „Nereikėtų pervertinti pavojaus, kuriame šiuo metu yra žydai. Gyvename ne 1939 m., jau nekalbant apie 1942-uosius“, – pažymi jie. Vis dėlto antisemitizmo esą nuolat daugėjo dar likus mėnesiams ir metams iki spalio 7 d., „o karas Gazoje dar labiau pakurstė jau ir taip nekontroliuojamai liepsnojančią ugnį“.

JAV, kur gyvena apie 6 mln. žydų, nuo 2023 m. sausio iki rugsėjo suskaičiuota iš viso apie 3 500 antisemitinių incidentų, o per paskutinius tris mėnesius nuo „Hamas“ išpuolio – beveik 4 000. Panaši situacija ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur nuo praėjusių metų sausio iki rugsėjo registruoti 1 365 antisemitiniai nusikaltimai, o nuo spalio iki gruodžio – 2 249.

Ataskaitoje įspėjama neaiškinti to „emocionalia reakcija į karą ir jo sukeltą katastrofą civiliams gyventojams“. Tai esą nėra teisinga, nes kai kurie šlykščiausi su konfliktu susiję antisemitiniai pareiškimai buvo išsakyti jau pirmosiomis dienomis po spalio 7-osios, kai Izraelis dar nebuvo pradėjęs savo karinės operacijos.

Svarbi Gazos karo pamoka yra ta, kad taikos Artimuosiuose Rytuose nebus, jei arabų visuomenėse nebus galutinai įveiktas antisemitizmas, pažymi tyrimo autoriai. Reikalavimas imtis atitinkamų priemonių esą turi vaidinti esminį vaidmenį visuose būsimuose diplomatiniuose procesuose.

Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, įtarimai politikui buvo pareikšti kovo 7 dieną.

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė taip pat informavo, kad įtariamasis ar jo gynėjai iki balandžio 30 dienos gali teikti prašymus ir skundus, jei jų nebus sulaukta, byla su kaltinamuoju aktu keliaus į teismą.

Seimas dar vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Prokurorai tyrimą atliko dėl pernai gegužę skelbtų R. Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle „Facebook“.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSĄ, MIELI IZRAELIO ŽYDAI, ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE. Ir pasikartosiu: „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – viename įrašų feisbuke teigė Seimo narys.

Parlamentarui dėl šių įrašų taip pat yra inicijuota apkaltos procedūra, Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, jog R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Po KT sprendimo jis pats paskelbė ketinantis atsisakyti mandato dar iki apkaltos procedūros, kuri numatyta gegužės pradžioje.

R. Žemaitaitis tvirtina nemanantis, kad jo pareiškimai yra antisemitiniai, o jo apkaltos procesą sieja su prezidento rinkimais, kuriuose pats dalyvauja.

„Norėčiau pabrėžti, kad šuo atveju (R. Žemaitaičio – BNS) pasisakymai peržengia nuomonės ribas“, – antradienį teismo posėdyje nurodė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorius Linas Venclauskas teigė manantis, kad politiko pasisakymuose ryškūs antisemitizmui būdingi požymiai.

„Iš principo šiuo atveju paties R. Žemaitaičio įrašai grindžiami selektyvia informacija, nepateikiant viso konteksto, pasirenkant, kas jam reikalinga“, – sakė jis.

Anot lektoriaus, politiko įrašuose yra faktinių klaidų, prieštaravimų.

Pats politikas teigė įrašuose reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais.

Pasisakymams būdingi antisemitizmo naratyvai

J. Ruzaitės teigimu, R. Žemaitaičio įrašą apie nugriautą palestiniečių mokyklą galima būtų vertinti kaip kritiką Izraeliui, jei teksto pabaigoje nebūtų pateikiama išvada, susijusi su žydais.

„Tai, mano supratimu, yra visiškai tyčinis veiksmas ir įrėminimas grupės labai neigiamame kontekste pateikiant tam tikrą pateisinimą, kodėl ta grupė neigiamai vertinama“, – kalbėjo profesorė.

Anot jos, R. Žemaitaičio teiginiai esą „žydai valdo mus“ yra vienas iš antisemitizmo naratyvų. Juo, pasak profesorės, įsivaizduojama žydų įtaka.

„Yra daug emocinės dispersinės raiškos, kas irgi rodo nusiteikimą – didžiosios raidės, šauktukai“, – pridūrė J. Ruzaitė.

Prašė teismo kreiptis į parlamentą

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Antradienį nagrinėjant bylą politikas kėlė klausimus dėl parlamento komisijos parengtos išvados rengėjų.

R. Žemaitaičio nuomone, Seimo sudaryta speciali komisija yra neteisėta, pažeidė KT doktriną ir Seimo statutą.

Jis prašė KT kreiptis į parlamentą, siekiant nurodyti, kas parengė apkaltos komisijos išvadą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Tuo metu Seimo apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas sakė, kad išvada buvo parengta Seimo komisijos ir buvo patvirtinta parlamento. Jis pridūrė, kad R. Žemaitaitis dėl komisijos sudarymo teisėtumo galėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, posėdžiui pirmininkaujantį asmenį, tačiau to nepadarė.

Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį. Kitas posėdis numatytas trečiadienį. Jame bus tęsiami ekspertų pasisakymai.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

„Išpuolis peiliu Ciuriche mane sukrėtė“, – rašė ji „X“ ir pridūrė, kad mintimis yra su auka ir visais šalies piliečiais žydais.

Šveicarijos policija sekmadienį pranešė, kad sulaikytas paauglys, įtariamas Ciuriche subadęs ir sunkiai sužalojęs žydą ortodoksą.

Miesto policija pareiškime nurodė, kad įtaria, jog šeštadienio vakarą įvykdyto išpuolio motyvas – antisemitizmas.

Policija pranešė, kad 21.35 val. vietos (22.35 val. Lietuvos) laiku gavo pranešimą apie kelių žmonių ginčą. Pirminiais duomenimis, kaltininkas užpuolė 50 metų vyrą ir sunkiai jį sužalojo peiliu.

Pareigūnai nusikaltėlį apibūdino kaip 15-metį Šveicarijos pilietį ir pranešė, kad jį sulaikė įvykio vietoje.

Vėliau policija išplatino antrą pareiškimą, kuriame teigė, kad atsargumo sumetimais sustiprino saugumą prie tam tikrų su žydais susijusių vietų. Jie teigė, kad šį sprendimą priėmė pasitarę su žydų grupėmis.

Išpuolis peiliu Ciuriche mane sukrėtė.

Šveicarijos žydų bendruomenių organizacija pareiškė esanti labai sukrėsta, kad bendruomenės narys tapo tokio išpuolio auka.

„Fiziniai išpuoliai prieš žydų tautybės žmones Šveicarijoje yra labai reti, – sakoma pranešime. – Pastaruosius du dešimtmečius žydų bendruomenei sekėsi išvengti tokių gyvybei pavojingų išpuolių. Tačiau nuo spalio 7 dienos tokių fizinių išpuolių gerokai padaugėjo.“

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, kai spalio 7-ąją islamistų kovotojai įsiveržė į Izraelį ir brutaliai nužudė 1,2 tūkst. žmonių, o dar apie 250 paėmė įkaitais, visoje Europoje padaugėjo antisemitinių veiksmų. Izraelio vyriausybei pradėjus atsakomąjį susidorojimą su palestiniečių kovotojais, Gazos Ruože nužudytų žmonių skaičius viršijo 30 tūkst. žymą.

Prancūzijoje penktadienio vakarą buvo užpultas iš vienos Paryžiaus sinagogos išeinantis žydišką jarmulką –  tradicinę žydų vyrų kepurėlę – dėvintis vyras, pranešė policija.

Apie tai pranešta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai milijardierius sukėlė audrą, nes savo socialiniame tinkle „X“ pritarė vienai prieš žydus nukreiptai sąmokslo teorijai.

Pasak Europos žydų asociacijos (EŽA), E. Muskas per privatų vizitą buvusioje mirties stovykloje padėjo vainiką ir dalyvavo atminimo ceremonijoje. Jį lydėjo EŽA pirmininkas rabinas Menachemas Margolinas.

E. Muskas ir JAV dešiniųjų pažiūrų politikos komentatorius Benas Shapiro vėliau turėtų kalbėti EŽA rengiamoje konferencijoje.

Lapkričio mėnesį E. Muskas atsiprašė, kai komentaru „tikra tiesa“ sureagavo į platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtą įrašą, kuris buvo sukritikuotas kaip atkartojantis sąmokslo teoriją. Tai paskatino reklamuotojus stabdyti reklamavimą šiame socialiniame tinkle. Technologijų magnatas taip pat susilaukė kaltinimų, kurie susiję su neapykantos kalbos plitimu tinkle „X“.

EŽA nurodė, kad Krokuvoje bus surengtas aukšto rango politinių veikėjų iš įvairių Europos šalių ir E. Musko susitikimas, skirtas „aptarti ir rasti sprendimus“ klausimams, susijusiems su „Europą veikiančiu smarkiu antisemitizmo augimu“. „Ši nerimą kelianti tendencija“ intensyvėja nuo tada, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir „Hamas“, pažymėjo EŽA.

Šis simpoziumas rengiamas likus kelioms dienoms iki 79-ųjų Aušvico išlaisvinimo metinių, kurios bus minimos sausio 27-ąją – ši data yra tapusi Holokausto atminimo diena.

Šioje stovykloje, kurią okupuotoje Lenkijoje 1940-1945 m. pastatė nacistinė Vokietija, mirė 1 mln. Europos žydų.

„Prosemitiška“

M. Margolinas buvo pakvietęs E. Muską apsilankyti Aušvice per gyvą diskusiją, kuri rugsėjį buvo surengta tinkle „X“. Jis sakė, kad tai būtų „labai stiprus“ signalas, kuris prisidėtų prie „informuotumo apie Holokaustą ir pastangų kovoti su antisemitizmu“.

Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo.

Tada E. Muskas sutiko, kad tai galėtų būti „naudinga“ ir būtų „pavyzdys kitiems“.

Diskusijos metu E. Muskas apibūdino save kaip „siekiantį tapti žydu“ ir nurodė, kad lankė hebrajų ikimokyklinio ugdymo įstaigą. „Absurdiška būti kažkuo kaltinamam, kai visi įrodymai nukreipia priešinga kryptimi ir mano viso gyvenimo istorija iš tiesų yra prosemitiška“, – pridūrė jis.

E. Muskas yra pagrasinęs pateikti ieškinį prieš žydų teisių gynimo grupę „Anti-Defamation League“ dėl jos teiginių, kad po to, kai verslininkas įsigijo „X“, šioje socialinių tinklų platformoje padaugėjo problematiškos ir rasistinės retorikos.

„X Corp“ šiuo metu taip pat bylinėjasi su ne pelno siekiančia organizacija „Media Matters“, kuri esą atbaidė reklamuotojus, nes vaizdavo socialinį tinklą kaip kupiną antisemitiško turinio.

„Kvailiausias įrašas“

Įraše, kuriam lapkričio mėnesį pritarė E. Muskas, sakoma, kad žydų bendruomenės neva pasisako už „dialektinę neapykantą baltiesiems“.

Po E. Musko pritarimo tinklą „X“ paliko daugybė didžiųjų reklamuotojų, o Baltieji rūmai apkaltino verslininką „bjauriu antisemitizmo propagavimu“.

Socialinių tinklų titanas vėliau atsiprašė už „tiesiogine to žodžio prasme blogiausią ir kvailiausią įrašą“, kurį jis kada nors yra paskelbęs. E. Muskas tikino, kad įrašas buvo neteisingai suprastas, o jis vėliau bandė patikslinti savo komentarą kituose įrašuose.

Po incidento „SpaceX“ įkūrėjas apsilankė Izraelyje, tačiau pažymėjo, kad ši kelionė buvo suplanuota iš anksto ir nebuvo „atsiprašymo gastrolės“.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pasakė technologijų magnatui, kad kovoje su antisemitizmu jam tenka „svarbus vaidmuo“. „Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo“, – nurodė I. Herzogas.

Stanfordo dėstytojas, savo studentams iš Izraelio surengiantis viešą patyčių performansą. Džihado mirtininkus šlovinantys, sunaikinti Izraelio valstybę kviečiantys plakatai G. Washingtono universitete. „Cooper Union“ koledžo bibliotekoje nuo įtūžusių bendramokslių pasislėpę žydų jaunuoliai. Per pastaruosius du mėnesius Vakarų aukštosiose mokyklose, nuo kurių įvaizdžio ir istorijos žodžiai „elitinė“ ir „prestižinė“ iki šiol buvo neatsiejami, garsiai skamba pareiškimai, kokiuos galėjome įsivaizduoti nebent galvodami apie „Hamas“ vadeivas rengiančias mokyklas. Po pirmųjų antisemitinių ekscesų kone automatiškai vyko sveiko proto atsakas – mecenatai sustabdė finansavimą, potencialūs darbdaviai pranešė nenorintys savo kompanijose matyti atviro antisemitizmo skleidėjų. Karščiausioms galvoms tai negalėjo netapti blaivinančia šalto dušo porcija. Tačiau pasaulėžiūra, suformuota ant konkrečią tautą niekinančio karkaso, nustelbianti supratimą apie civilizuotą tautų sambūvį pasaulyje, – ne jaunatviškas hipių maištas ar paišdykavimas su „žolės“ suktine, iš kurio gal dar ir gali išaugti. Visokie stanfordai – ne pameistrystės kursai Dievo pamirštame garažėlyje. Visi šie genocido šūkius rėkiantys, plakatus su įkaitų portretais plėšantys jaunuoliai rengiasi karjerai elitinėse verslo ir politikos institucijose. Dešimtmetis, ir jie atsidurs globalius sprendimus priimančiose Amerikos ar Europos institucijose, strateguos milijardinius verslus. Ar tokio elito valdomame pasaulyje bus saugu ne tik judėjams, bet ir tiems, kas ir norėdamas savyje nerastų žydiško kraujo? Pvz., mažutėms šalims prie Baltijos jūros, kurių teise į savo žemę ir istoriją periodiškai taip pat vis suabejoja greta įsikūręs monstras?

Antradienį Seime kalbėdama Vilniaus getui skirtoje tarptautinėje konferencijoje parlamento vadovė pažymėjo, kad „palengva atsiduriame antieuropietiškos, vakarietiškos civilizacijos vertybes niekinančios agresijos zonoje“.

„Aš turiu tvirtos vilties, kad Lietuva įveikė savo skaudžią praeitį ir yra drąsiai pasirinkusi vakarietiškų vertybių ateitį. Tvirtai tikiu, kad visada būsime pusėje tų, kurie kuria ir stato, o ne žudo ir griauna. Tikiu, kad mūsų parlamente neliks vietos neapykantos kalbai, antisemitizmui ir ksenofobijai“, – sakė parlamento vadovė.

Savo kalbą pradėjusi užuojauta nukentėjusiems nuo „Hamas“ atakos prieš Izraelį, ji priminė prieš savaitę Prancūzijoje įvykdytą vandalizmo aktą, kai nedideliame Bretanės miestelyje Lesnevene buvo sudaužyta Holokaustą išgyvenusiai Prancūzijos politikei Simone Veil (Simonai Veil) skirta paminklinė stela.

Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes.

„S. Veil neabejotinai yra tarp tų moralinių autoritetų, simbolizuojančių naująją, pokarinę Europą, įsisąmoninusią skaudžias savo praeities klaidas ir pasiryžusią tvirtai įsipareigoti ateičiai. Brutalus jos atminimo išniekinimas yra ne tik vulgaraus antisemitizmo aktas. Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Seimas praėjusią savaitę nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Konferencijoje kalbėjęs YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas) teigė, jog praėjusio mažiaus mitas, kad žydai yra bolševikai, vis dar gyvas ir sukelia antisemitinius išpuolius pasaulyje.

„Idėjos turi padarinius. Ir viena iš esminių šios konferencijos idėjų yra tai, jog taip vadinamojo žydų bolševizmo mitas aptemdė žydų santykius su daugeliu tautų nuo 20 amžiaus pradžios. Ir jis vis dar labai gyvas šiandieniniame pasaulyje“, – kalbėjo J. Brentas.

Pasak YIVO direktoriaus, šis mitas tapo mirtinu elementu vokiečių, ukrainiečių, lenkų, lietuvių ir kitose tautose per Holokaustą, paskatinęs dalyvauti žydų žudynėse, tikintis, kad taip išgelbės savo tautas.

„Deja, žydų sunaikinimas neatnešė išganymo ar atpirkimo, jis atnešė destrukciją ir žmonių kančias, suskaldydamas žmogiškąjį pasaulį“, – sakė J. Brentas.

Jis pažymėjo, jog „šmeižtas, kad žydai vis dar gali būti bolševikai, išlieka ir toliau sukelia antisemitinius išpuolius visame pasaulyje“.

Seimo rūmuose antradienį surengta tarptautinė konferencija „Neapykantos ir vilties ideologijos šiuolaikinėje žydų istorijoje“ – tai paskutinysis Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-mečio minėjimo renginys.

Jis apibendrins kelis mėnesius vykusių pagarbos ir atminties dešimtims tūkstančių geto aukų renginių ciklą, pranešė organizatoriai.

Specialiai į šią konferenciją skaityti pranešimų atvyks rašytojas ir leidėjas, YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas), Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius, rabinas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), Lenkijos istorijos instituto vadovė, advokatė Monika Krawczyk (Monika Kravčik), kiti svečiai.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją. 

Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti per 900 lietuvių.