Vytautas Dumbliauskas ne tik žinomas politologas, bet ir rūpestingas senelis. Su mažaisiais tenka laiką praleisti ne tik žaidimų aikštelėje arba skaityti knygas, bet kartais mažuosius tenka slaugyti užklupus ligoms.

„Darželyje, ypač iki ketverių metų, labai dažnas ligų periodas. Teko praleisti ne vieną savaitę, kad pabūčiau ir tėvai galėtų dirbti. Močiučių ir senelių tokia dalia. Manau, beveik absoliuti dauguma džiaugiasi tokia dalia“, – mintimis dalijosi V.Dumbliauskas.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja nauja tvarka – seneliai, kurie prižiūrės vaikus, taip pat galės gauti ligos išmoką.

„Jeigu mokyklose arba švietimo įstaigose yra paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Už sveikus vaikučius, kurie prižiūrimi namuose, per infekcijų plitimą ribojantį režimą bus mokama išmoka“, – su nauja tvarka supažindino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.

Išmoka būtų mokama, jei į įstaigą įsisuktų gripas ar COVID-19. Gripų sezonas jau prasideda.

„Serga, ypač rudenį būna banga ir paskui pavasarį. Vieni išeina, kiti ateina. Pradinukai serga. Mokykla yra vieta, kur daug susitelkę vaikų, vyksta judėjimas, virusų apsikeitimas“, – sakė Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokytoja Asta Lendzbergienė.

Mokytoja parke su šeštokų grupe tyrinėjo Vilnių. Pedagogė ir mama, pati užaugino tris vaikus, prisimena, kai reikėjo persiplėšti ligoms užklupus.

Seneliai turi būti dirbantys ir turėti reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, kad gautų išmoką.

„Teko patirti visko. Teko ieškoti senelių pagalbos, auklyčių“, – dalijosi mokytoja.

Dabar nauja tvarka dėl išmokų seneliams galios ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ar karantino.

„Sergančiam vaikui prižiūrėti tokia galimybė yra ir dabar. Jei vaikas serga, yra diagnozė, yra nedarbingumas, juo gali pasinaudoti ir senelis. Tačiau iki šiol nebuvo galimybės prižiūrėti neserganti vaiką, jei ugdymo įstaiga yra uždaryta. Nuo lapkričio 1 d. tokia galimybė atsirado“, – sakė „Sodros“ atstovė“ Malgožata Kozič.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kalbinti tėvai sakė, kad toks sprendimas – žymus palengvinimas. Prižiūrint mažuosius neretai seneliai būna tie, kurie gelbėja pirmiausia.

„Seneliai turi būti dirbantys ir turėti reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, kad gautų išmoką“, – akcentavo V.Kalinauskas.

Kalbinta Irena sakė, kad vaikai užauginti ir anūkai jau turi vaikų. Mažuosius net ir sveikus prižiūrėti vyresniajai kartai – iššūkis: „Tikrai labai sunkus darbas. Kadangi slegia atsakomybė. O jeigu kas atsitiks, paskui man širdį akmuo spaus.“

„Sodra“ apskaičiavo, kad kasmet ligos išmokoms sumokamos milijoninės sumos.

„Už 2021 m. iš viso ligos išmokoms buvo skirta 400 mln. eurų. Ligos išmokoms dėl slaugos tenka 28 mln. eurų. Šiais metais per pirmuosius aštuonis metų mėnesius iš viso ligos išmokoms skirta 295 mln. eurų ir ligos išmokoms dėl slaugos – šiek tiek daugiau nei pernai – 29 mln. eurų“, – skaičiais pasidalijo M.Kozič.

Po karalienės Elžbietos II mirties princo Harry vaikai, karaliaus Charleso III anūkai, automatiškai tapo princu ir princese, rašo express.co.uk.

Archie ir Lilibet taip pat turėtų būti pradėti vadinti Karališkosiomis Didenybėmis. 

„Po karalienės mirties princo Harry vaikai Archie ir Lilibet automatiškai tapo valdovo anūkais, Karališkosiomis Didenybėmis, princu ir princese. Tačiau šie atnaujinimai nebuvo atlikti oficialiai, karališkoje internetinėje svetainėje jie vis dar minimi kaip ponas ir panelė Mountbatten-Windsor“, – aiškino „Sunday Times“ redaktorė Nikka.

Tačiau svetainėje ir socialiniuose tinkluose atnaujinti naujieji Williamo ir Kate, Velso princo ir princesės, titulai.

Kai Harry su Meghan buvo Jungtinėje Karalystėje, jis sakė: „Norėčiau, kad mano vaikai, sulaukę pilnametystės, galėtų nuspręsti dėl savo titulų. Tai ne mano sprendimas. Ir tą padaryti mes galime tik tuomet, jei išlaikysime titulus“.

Harry ir Meghan vaikų titulai oficialiai įsigalios tik po to, kai karalius išduos dokumentus ir viešai paskelbs apie savo sprendimą. Kol kas karalius tyli. Ir niekas nežino, kiek truks ši pauzė.

R. Chudjakovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad A. Pugačiovos 24 metų anūkas Denisas Baysarovas turi karinį išsilavinimą, todėl turi gauti šaukimą ir kariauti Ukrainoje. 

Toks pat likimas, anot R. Chudjakovo, laukia ir 31 metų Nikitos Presniakovo. Deputatas pažymėjo, kad net vaikinai iš „elitinių“ šeimų turi kariauti.

„Šaukimą turi gauti visi, kuriems taikoma dalinė mobilizacija. Be išimčių. Kas kariaus už kolaborantę vaizduojančios A. Pugačiovos anūkus? Vaikai iš „prastų“ šeimų? Deja!“ – rašė R. Chudjakovas.

Primename, kad pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis A. Pugačiova su vyru Maksimu Galkinu ir vaikais išvyko į Izraelį. Ten šou menininkas koncertavo labdaros koncertuose, skirtuose palaikyti Ukrainą.

Nors A. Pugačiova apie karą tyli, ji visokeriopai palaiko savo vyrą. Rusijos Federacijos teisingumo ministerijai M. Galkiną išvadinus „užsienio agentu“, A. Pugačiova paragino valdžią ir ją įrašyti ją į šias gretas.

Atskirai paskelbtuose pranešimuose princas Williamas apibūdino senelį kaip „ypatingą žmogų“, o princas Harry’is teigė, kad senelis buvo „tarnybos, garbės ir puikaus humoro žmogus“.

„Pasiilgsiu senelio, tačiau žinau, kad jis norėtų, jog mes tęstume darbą“, – teigė Williamas.

„Mano senelio gyvenimo šimtmetį apibrėžė tarnyba – jo šaliai ir Tautų Sandraugai, žmonai ir karalienei, ir mūsų šeimai“, – rašė princas Williamas.

Princas Harry’is, pagerbdamas senelį, savo ruožtu rašė: „Jis buvo visiškai savimi, tikrai aštraus proto ir dėl savo žavesio galėjo išlaikyti bet kurio kambario dėmesį, ir taip pat dėlto, kad niekada nežinojai, ką jis gali pasakyti toliau.“

Harry’io teigimu, jo senelis bus prisimenamas kaip tarnybai atsidavęs žmogus, princas ir hercogas, bet jo atmintyje jis išliks kaip barbekiu ir geraširdiškų pajuokavimų meistras.

Princas Philipas mirė praėjusį penktadienį Vindzoro pilyje, sulaukęs 99 metų amžiaus. Iškilmingos karališkos laidotuvės, kurias transliuos televizija, vyks Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje balandžio 17 d.

„Aš buvau labai maištinga paauglė. Iš namų net esu pabėgusi, ko tik nebuvo. Todėl vieną dieną trenkiau durimis ir išėjau iš grupės. Sakiau: ne, man čia jau niekas neaiškins, ir tik aš čia viena viską žinau. Visa laimė, kad vėliau tos hormonų audros kažkur nusėdo. Nusipirkau puokštę gėlių ir grįžau pas vadovę Laimą Lapkauskaitę bei grupės merginas su prašymu, kad mane priimtų atgal“, – prisiminimais dalysis Irūna.

Nuo pat mažų dienų sesės buvo kartu, tačiau tuo metu tai neatrodė toks puikus dalykas. Ineta su Irūna pasidalijo istorija, kurią atsimena ne tik jos, bet ir visi jų klasiokai. „Miegojome vienoje lovoje, buvome klasiokės, koncertai kartu, užklasinė veikla kartu, viskas kartu! Žinoma, kad esame susipykusios, o vieną kartą devintoje klasėje per anglų kalbos pamoką padarėme visai klasei šou. Susipykome taip, kad ir suolus išstumdėme, ir apsispjaudėme, ir su mėlynėmis po akimis grįžome. Tačiau viskas baigėsi, kai mums suėjo gal septyniolika metų, kai subrendome ir supratome, kaip svarbu yra turėti seserį“, – viena per kitą šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Šeškinės 20“ kalbės Ineta su Irūna.

Seserys prisiminė ne tik paauglystę, bet ir pasidalijo asmeniškomis šių dienų istorijomis. Iškart po pirmųjų vakaro viešnių į laidą atvyko ir Inetos uošviai – Irena ir Žilvinas Žvaguliai. Abu dainininkai teigia, kad anūkai jiems yra tikras džiaugsmas bei atskleidė, kad anūkei Barborai leidžia labai daug. „Leidžiame viską. Ji gali daryti viską, tačiau proto ribose. Tik iš pradžių turi pranešti. Nes aš noriu į priekį žinoti, ką ji daužys. Tai mes apsitariam, ką galima labiau, ką mažiau gadinti“, – pasakos Ž. Žvagulis.

„Labai įdomu, kaip jus vadina anūkai?“ – teirausis laidos vedėjas Džiugas Siaurusaitis.

„Aš taip vadinau savo senelius iš tėvo pusės, nes senelis latvis buvo, todėl turbūt ir į mane taip pat kreipiasi – Opapa. Dabar taip linksmai vadina, negi vadins bočeliu ar senoliu“, – kalbės Žilvinas.

„Net neįsivaizduoju, kaip kitaip anūkai galėtų kreiptis į Žilviną. Štai jums ir jaunytės eliksyras“, – pokalbį užbaigs Irena.

Šį vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ vakaro svečiai pasidalys senomis, dar niekam negirdėtomis istorijomis bei papasakos apie savo sukurtus verslus ir kilusias idėjas juos įkurti. Sužinokite, kokių išskirtinių komplimentų Irena sulaukia iš Žilvino bei ar Irūnos vyras Rokas iš tikrųjų nėra pavydus žmogus ir jai leidžia viską.

Įstatymų grimasos

Išvykstantiesiems uždarbiauti ar net atostogauti į užsienį be vaikų – šaltas dušas.

Savo atžalas seneliams ar kitiems giminaičiams patikėję lietuviai jau dabar gali sulaukti rimtų nemalonumų.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, remiantis Civiliniu kodeksu, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos seneliams ar kitiems artimiesiems.

Tai reiškia, kad vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, kitaip tariant, tėvų nusišalinimas nuo vaiko priežiūros ir kitų pareigų, jau yra laikomas vaiko teisių pažeidimu.

"Atsižvelgiant į socialinėje erdvėje sklandančią informaciją apie vaiko laikinąją priežiūrą (kai vaikai paliekami senelių priežiūrai, o tėvai išvyksta į užsienį padirbėti), skubame pranešti, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia yra laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas atskirtas nuo tėvų įstatymų nustatyta tvarka", – teigiama pranešime.

Pridedama, kad pas senelius viešintis vaikas lieka be atstovo pagal įstatymą: seneliai neturi teisės vesti anūko į gydymo įstaigą, priimti sprendimų dėl jo tolesnio gydymo, gauti informacijos apie vaiką iš gydymo, ugdymo įstaigų arba į jas priregistruoti.

Kaip bananų valstybėje

Skandalą sukėlusio turinio žinutę socialiniame tinkle "Facebook" išplatinę vaiko teisių gynėjai sulaukė negailestingos kritikos.

"Man šokas", – nuostabos neslėpė trijų vaikų tėvas, visuomenininkas klaipėdietis Aurimas Mockus.

Esą tokiais įstatymais sukuriamas precedentas atimti vaiką iš tėvų ar pakenkti šeimai.

"Įsivaizduokite, vasarą uždarbiauti į užsienį išvykstantys tėvai palieka vaikus pas senelius kaime, o asociali kaimynė iš pavydo, pati negalėdama susilaukti vaikų, ima ir paskundžia. Taigi, vaiko teisių tarnyba turi pagrindą atimti vaiką ir sugriauti šeimą. Sveiku protu nesuvokiama. Paaiškėjo, kad vis dar bananų valstybėje gyvename. Savo absurdiškais įstatymais turbūt jau lenkiame ir Mauritaniją", – pyko A.Mockus.

Įsivaizduokite, vasarą uždarbiauti į užsienį išvykstantys tėvai palieka vaikus pas senelius kaime, o asociali kaimynė iš pavydo, pati negalėdama susilaukti vaikų, ima ir paskundžia.

Jo manymu, tokią tvarką būtina koreguoti nedelsiant.

"Žmonės, nesugebantys pragyventi Lietuvoje, išvažiuoja dirbti į užsienį, kad jų vaikas būtų aprūpintas materialiai ir turėtų ateitį, kad šeima galėtų įsigyti būstą. Jaunoms Lietuvos šeimoms čia neįmanoma išsiversti, uždirbant minimalų atlyginimą. Nėra tokios teisinės sąvokos kaip "ilgesnis laikas". Tai gali būti ir penkios minutės, ir kelios dienos. Kai kurie žmonės iš tikrųjų bijo vežtis vaikus į Norvegiją. Geriau palieka su mylimais seneliais, kurie rūpinasi anūkais. Tai dabar dar bijosime palikti pas senelius. Nenormalu", – piktinosi vyras.

Šiuo klausimu griežtai pasisakė ir kiti tėvai.

"Nereikia perlenkti lazdos ir senelių, kurie yra šeimos nariai, atriboti nuo šeimos dėl popierėlio. Man labai įdomu, ar nė vienas vaiko teisų tarnybos darbuotojas neturi vaikų? Nė vieno darbuotojo vaikas nėra buvęs be popierėlio paliktas mylimai močiutei ar seneliui? Nustokite žlugdyti šeimos vertybes! Atrodo, kad tarnyba nebeturi daugiau ką veikti", – širdo viena moteris.

"Absurdas visiškas. O kaip traktuojama galimybė seneliams slaugyti anūkus, jei jie teisiškai jų net į gydymo įstaigą negali nuvesti?" – požiūrį išsakė kita internautė.

Negali išvykti iš Lietuvos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė ramino, esą tokia tvarka – jokia naujovė, ji galioja daugiau nei dešimtmetį ir tikrai nereiškia, kad atostogos pas senelius – vaiko teisių pažeidimas, jei tik tėvai nėra išvykę į užsienį.

Vis dėlto ji pripažino, kad "ilgesnio laiko" sąvokos teisės aktai neapibrėžia.

Kai trūksta tikslumo, interpretuoti galima įvairiai.

"Jeigu tėvai neišvyksta iš Lietuvos, gali drąsiai palikti savo vaikus atostogų pas senelius. Įstatymai nenumato konkrečių terminų, tačiau atostogos juk nesitęsia metų metus. Svarbiausia, kad, esant reikalui ar atsitikus nelaimei, tėvai nedelsdami galėtų pasirūpinti savo atžalomis," – patikslino G.Bliutaitė.

Tėvai turi kreiptis raštu

Pasak tarnybos, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, kuriam laikotarpiui ir kokiu tikslu vaikas yra paliekamas, ar tai yra trumpas atostogų laikotarpis, ar vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, ar vaiko tėvai jo buvimo pas senelius laikotarpiu teikia vaikui išlaikymą, bendrauja su vaiku telefonu ar kitomis priemonėmis.

Pažymima, jog, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, yra reaguojama į visus galimus vaiko teisių pažeidimus, todėl gavę pranešimą, vaiko teisių apsaugos specialistai privalo į jį reaguoti, susisiekti su vaiko tėvais ir atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.

Jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami ne ilgesniam kaip 18 mėnesių terminui ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų jie turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

G.Bliutaitės žodžiais, uostamiestyje dėl laikinosios globos dažnai kreipiasi jūrininkai, kurie, prieš išplaukdami į jūrą, susitvarko minėtus dokumentus.

Jeigu nebūtų atliktas toks formalumas, seneliai negalėtų vesti anūko į mokyklą, gauti informacijos iš mokytojų apie jo pasiekimus ar užregistruoti pas gydytoją.

Laikinosios globos tėvų prašymu įforminimas yra tėvų teisė ir tai reikalinga įgyvendinti tik tais atvejais, kai norima gauti tas paslaugas, kurioms reikia tėvų sutikimo – medicinos įstaigose (jei asmuo nenurodytas, kaip galintis gauti medicininius duomenis), keičiant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kt.

Jei buvimo pas senelius metu kitoms įstaigoms nereikalingas tėvų raštiškas patvirtinimas, dokumentų forminimas nėra būtinas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patikina, kad vaiko palikimas seneliams atostogų metu ar išvykus nėra ir negali būti priežastimi nustatyti grėsmę vaiko saugumui.

Seniau mintis apie tapimą močiute Ingai kėlė šiokį tokį nerimą: „Įsivaizdavau, kad tai bus kažkoks baisus etapas, kai pasijausiu baisiai sena. Nė velnio aš nesijaučiu sena“, – dabar džiugiai kalba atlikėja.

Inga pasakoja, kad kartas nuo karto pusiau juokais pusiau rimtai vis paklausdavo vaikų, ar jie dar nelaukia šeimos pagausėjimo. Po vieno tokio klausimo sūnus jai pasakė “Baik tu, mama, ne“, o po pusės minutės padavė ultragarso nuotraukytę.

„Iš pradžių nesupratau, kas ten pavaizduota. Vienaip vartau, kitaip. Ir taip žiūriu ir kitaip“, – smagiais prisiminimais dalinasi Inga.

Aš manau, kad esu gera anyta.

Iki šiol vyriausias Valinskų sūnus Arūnas, neseniai susilaukęs dukrytės, gyveno tėvų namuose, tačiau netrukus su savo šeima ruošiasi išsikraustyti į atskirą butą. Laidos vedėjai juokavo, kad Inga išvaro vaikus iš namų.

„Ne, aš visai nevarau. Netgi siūliau gyventi kartu. Bet noro didelio, bent jau mano marti, kažkaip nepareiškė“, – juokavo I. Valinskienė.

Laidos vedėjai toliau provokavo Ingą – klausė ar ji yra gera anyta.

„Aš manau, kad esu gera anyta. Bet kadangi visi esame linkę apie save gerai galvoti, tai gal ir aš galėčiau susilaukti kažkokių priekaištų, bet kol kas jie man nebuvo garsiai išsakyti. Bet aš labai stengiuosi būti gera anyta, stengiuosi, nesikišti, nepamokslauti, nemokyti“, – kalbėjo I. Valinskienė.

Pasak jos, labai gera tradicija yra susitikti su vaikais ir anūkais sekmadieniais. „Net gi pietus padaryčiau visiems. Jei koncerto neturėčiau“, – šmaikštavo atlikėja.

Laidos metu jaunai močiutei teko išbandymas – turėjo pademonstruoti, kaip sugebėtų vienu metu ir kūdikį prižiūrėti, ir košę jam išvirti.

Kantri muzikos karaliaus karjera trunka jau beveik penkis dešimtmečius, tačiau dainininkas prisipažįsta niekada nepasidavęs pramogų pasaulio taisyklėms: „ant populiarumo aukuro asmeninio gyvenimo nedėjau“.

Jo galvą visą laiką dengia skrybėlė – neatsiejama įvaizdžio dalis. Nors šiaulietis dainininkas niekada per daug netroško dėmesio, o kalbėti apie asmeninius dalykus ilgą laiką jam buvo tabu, V. Stakėną Lietuvoje žino ir didelis, ir mažas. Kur kas mažiau girdėtos širdį virpinančios jo istorijos apie artimą draugystę su Vytautu Kernagiu ir išgyventus nerimo mėnesius, kai į gyvenimą bandė tvertis pasaulį gerokai per anksti išvydę anūkai. Nedaugžodžiavo iki šiol dainininkas nei apie dukros sprendimą laimę kurti už Atlanto, nei apie tai, ką ilgus metus siekia įrodyti savo tėvui. Tačiau jau šį vakarą penktąjį sezoną LRT TELEVIZIJOS eteryje pradedančiai laidai „Gyvenimas“ V. Stakėnas padarė išimtį – tyliai minėdamas 65-ąjį jubiliejų, atvėrė namų duris ir leidosi į gyvenimo išpažintį.

Dabar kur kas didesnė vertybė – tiesiog ramiai pabūti su man svarbiais žmonėmis, su tais, kuriems tu kažką reiški ir kurie tau reiškia labai daug.

„Buvo laikai, kai norėjosi būti matomam, nuvažiavus į Palangą būtinai praeiti Basanavičiaus gatve. Dabar viskas priešingai – nuo lietuviškojo Las Vegaso bulvaro norisi kuo toliau. Galbūt ateina laikas, kai nebesinori visiems sakyti, koks esi geras ir visaip apie save priminti. Dabar kur kas didesnė vertybė – tiesiog ramiai pabūti su man svarbiais žmonėmis, su tais, kuriems tu kažką reiški ir kurie tau reiškia labai daug“, – 19.30 val. LRT TELEVIZIJOS laidoje atviraus V. Stakėnas. Dainininkas neslėps šiandien turįs tik kelis artimus draugus, o tikrą draugystę pradėjęs vertinti tada, kai jį supę gyvenimo pakeleiviai pradėjo iškeliauti Anapilin.

„Turiu penkis žmones, kurie visada paskambindavo per gimtadienį, jei kuris nors nepaskambina, iškart kyla klausimas: kodėl? Ir štai prieš kelerius metus man paskambino tik keturi draugai, o po kurio laiko suskambo telefonas ir kitame laido gale pasigirdo penktojo sūnaus balsas. Jo tėtis, mano draugas, jau buvo išėjęs pas Dievulį. Sako: dėde, turėjau paskambinti ir pasveikinti, nes tėtis to būtų norėjęs“, – pasakos dainininkas. Dar labiau jis dabar vertina laiką su artimaisiais, nes už Atlanto gyvenančios dukros Agnės šeima – reti svečiai Stakėnų namuose Šiaulių rajone.

Vienturtės atžalos sprendimas laimę kurti emigracijoje niekada nedžiugino kantri muzikos karaliaus, bet su tuo jam teko susitaikyti. Gyvenimo trapumą V. Stakėnas pajuto gimus anūkams. Pasaulį dvyniai išvydo Amerikoje ir už galimybę gyventi kovojo ne vieną mėnesį, ši kova dainininko šeimai kainavo šimtus tūkstančių dolerių, bemieges naktis ir širdį draskančio nerimo kupinus mėnesius.

Pasak parlamentaro, tokia pataisa leistų šiek tiek sumažinti nedarbą.

„Ieškant jaunimui darbo, ypač jaunas mamas darbdavys galbūt ir norėtų priimti, bet dėl vaikų sergamumo ir kas galėtų prižiūrėti tuo metu jaunąją atžalą, jos kartais neranda darbo. Manau, būtų viena tokia paskata, kad seneliai ligos atvejų galėtų prižiūrėti vaiką ir gauti išmoką“, - pristatydamas pataisą teigė V.Bukauskas.  

Jeigu Seimas pataisą priimtų, slaugant susirgusį vaiką iki 14 metų, 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpa būtų pradedama mokama ne ilgiau kaip 14 dienų. Seneliai taip pat galėtų slaugyti anūkus iki 7 metų stacionare ar sanatorijoje, o iki 18 metų, jeigu jie serga sunkiomis ligomis.

„Sodros“ išmoka tokiais atvejais būtų mokama visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per metus.

Dainininkas, romų ansamblio „Sare roma“ lyderis Ištvanas Kvik saugo skaudžią savo šeimos paslaptį. Prieš kelerius metus savo dukrą Jelizavetą už vyro išleidęs ir seneliu tapęs, būdamas vos 33-jų, Ištvanas šįvakar atskleis, kad jo žmona negalėjo pastoti net 18 metų. Neseniai gimusi dukra – tikras stebuklas šeimai. Apie tai dainininkas pasakos 20.00 val. TV3 laidoje „Svogūnų Lietuva“.

Tėvu tapęs dainininkas tikins, kad vaikai ir vaikaičiai yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Pagaliau dukrelės sulaukęs vyras prisimins, kaip buvo sunku, kai su jiedu žmona negalėjo susilaukti atžalos.

„Labai slėpiau tą dalyką. Ir aš buvau sveikas, ir žmona, bet negalėjome turėti daugiau vaikų dėl kažkokių priežasčių. Aštuoniolika metų mes laukėme vaiko. Gal Dievas buvo supykęs ant manęs, nežinau, bet po to jis padovanojo man vaiką“, – su šypsena pasakos Ištvanas.

Ilgai lauktą dukrą šeima pavadino hebrajišku vardu Sara. Laidoje viešėjęs vyras atskleis, kad lietuviškai šis vardas reiškia „Princesė“. Romų ansamblio „Sare roma“ lyderis I. Kvik, sulaukęs 36 metų, yra ne tik dviejų vaikų tėvas, bet ir dviejų anūkų senelis.

Dainininkas pasakos, kaip jo žmona ir vyresnioji dukra laukėsi tuo pačiu metu: „Čia buvo tikrai labai didelė laimė. Mano anūkui Džastinui dabar yra beveik trys metai, bet aš turiu ir dar vieną anūką. Jam jau aštuoni mėnesiai.“

Auksiniu svogūnu „Jauniausias Lietuvos senelis“ apdovanotas Ištvanas laidoje „Svogūnų Lietuva“ prabils ir apie romų padėtį visuomenėje. „Lietuvoje yra stereotipai, apie kuriuos aš nenoriu kalbėti, nes man skaudu. Nuomonė apie mus Lietuvoje yra prasta, bet mano užduotis – pakeisti visuomenę ir parodyti, kad mes esame geri žmonės“, – sakys vyras.

Laidos vedėjui Arūnui Valinskui paklausus, ar Ištvano nežeidžia tai, kad jis vadinamas čigonu, vyras atsakys, kad tokio žodžio neturėtų būti apskritai. „Mes vienas kitą vadiname romais, tai kodėl mane kažkas turėtų vadinti čigonu?“ – šįvakar laidoje klaus dainininkas.