Sako, jau beldėmės – niekas neatidaro. Na, negali taip būti. Tačiau, sako, yra. Sako, galėtų padėti pareigūnas Aitis bet, sako, pas jį tiek bylų, kad nors prasmek. Pareigūnas Evičius prakaituoja narpliodamas nacionalinės svarbos reikalą. Pareigūnas Auskas grumiasi su darbo krūva ir tik svajoja, kaip ją sumažinti. Na, o pareigūnė Evičiūtė, tarp mūsų kalbant, labai jau apsnūdusi… Ir dar atlyginimai tokie. Motyvacija – minusinė. O jus, ponuli, apie apgavikus kalbate. Pats kaltas – nereikėjo ant sukčiaus kabliuko užkibti. Kitą kartą būsite protingesnis.

Tačiau ne visi užkibę nuleidžia rankas – beldžiasi į redakciją. Tada paaiškėja dėmesio vertų aplinkybių. Kaip, antai, tokia: sukčius vieną po kito identiškais būdais per kelis metus yra įklampinęs kone pusšimtį žmonių, bet pareigūnai atsisako jo atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Atsisakymo priežastis suformuluota kone krikščioniška dvasia: žmogus žadėtų prekių neatveža ir už jas avansu duotų pinigų negrąžina ne todėl, kad planavo juos pasisavinti, bet dėl kitos priežasties – nemoka tvarkyti buhalterijos, be to, apgailestauja ir nesislapsto. Žodžiu, piktų kėslų neturintis našlaitis, kurio niekas neišmokė elgtis su pinigais.

Nereikia būti šamanu, kad atspėtum, jog „našlaitis“ ir toliau naudosis jam parankiu buhalterijos neišmanymu, ieškodamas galinčių užkibti ant kabliuko.

 

Nereikia būti šamanu, kad atspėtum, jog „našlaitis“ ir toliau naudosis jam parankiu buhalterijos neišmanymu, ieškodamas galinčių užkibti ant kabliuko. Minėtu atveju būtent taip ir atsitiko. Pabrėšime, su panašiais atvejais redakcija susidūrė ne vieną ir ne du kartus.

Todėl drastiškai atrodo priešingos istorijos, kai ant asmens, kurio galimos kaltės įrodymai menki ir abejotini, nukreipiama STT „divizija“, taškomos lėšos, o rezultatas – nulis. Taip atsitiko, Š. Narbuto byloje, kurią išsamiai aprašė „Kauno diena“. Ir iš kur tas pareigūnų svirduliavimas: nuo visiško neveiklumo iki neurotiško uolumo?

Dragūnų kvartale į naujos statybos namus ne taip paprasta patekti, laiptinės yra rakinamos. Todėl prie buto durų išvydę nepažįstamą moterį, gyventojai sukluso – kodėl ponia lanko kiekvieną laiptinę?

Viena namo gyventoja atvykėlei davė maisto produktų.

Tačiau ponia toliau klebeno durų rankenas.

„Pas mus irgi buvo. Rankeną gal 10 minučių klibino“, – pasakojo kita klaipėdietė.

Šio kvartalo seniūnaitis Aurimas Mockus pabrėžė, kad skaitmenizacijos laikais dauguma paramos ieško kitais būdais.

„Jei yra taip blogai, kad reikia kitų žmonių paramos, rašyk feisbuke, nupasakok istoriją, paprašyk, ko konkrečiai tau reikėtų. Tikrai atsiras daugybė, kurie padės. Tačiau toks vaikščiojimas po butus, natūralu, kad kelia klausimų“, – kalbėjo seniūnaitis.

A. Mockus patikino, kad pastaruoju metu po Dragūnų kvartalo daugiabučius vaikščiojo tik parašus už politines partijas rinkę piliečiai.

„Bet rinkimai kada jau baigėsi. Niekas šiaip sau durų neklebena dešimt minučių. Labai panašu į lengvų aukų paiešką. Gal kažkas laiptinėje kokį nors vertingą daiktą paliko. O gal kokia senutė ką tik pensiją gavo. Paskui nutinka tokios istorijos, kai iš namų visos pensininkų santaupos dingsta. Esą į butą kažkas patikrinti skaitiklių atėjo ar pranešė, kad pensiją ne tokiais pinigais išmokėjo“, – garsiai svarstė A. Mockus.

Anot vieno gyventojo, neprašytų svečių elgesys labai gali būti panašus į apgaulės mėgėjus.

„Kiek teko su tokiais susidurti, tai – skameriai (sukčius, apgavikas, angl. scamer – A. A.)“, – tikino gyventojas.

„Skameriai tai yra čyteriai (sukčius, apgavikas, ang. cheater – A. A.). Tik pirmieji veikia daugiau suplanuotai. Čyteriais jaunimas vadina tokius, kurie mulkina ieškodami lengvatikių. Nesuprantama, kodėl žmogus po butus vaikšto kaip į darbą. Būdų gauti paramą yra visokių. Ir nebūtina net vaikščioti. Teisėsauga turėtų pasidomėti“, – sakė seniūnaitis.

67 metų moteris pareigūnams pranešė, kad balandžio 28 ir balandžio 30 dienomis į nurodytą pardavėjo sąskaitą už norimas įsigyti septynias kuro briketų paletes pervedė 770 eurų. Tačiau pirkinio ji negavo.

Ketvirtadienį, nuo 16.10 val. iki 20 val., Vilniuje, nepažįstami asmenys, prisistatę policijos darbuotojais, iš 59 metų moters apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės ir asmens duomenis bei iš jos banko sąskaitos pasisavino per 8 tūkst. eurų.

Policija dėl šių sukčiavimų pradėjo ikiteisminius tyrimus.

Vienas tokių scenarijų – aferistas apsimeta LRK darbuotoju, pasisako esąs kovotojas už Ukrainą ir jam reikalinga tam tikra pinigų suma specialiam pirkiniui.

Gavęs pinigus žada juos grąžinti per specialius Raudonojo Kryžiaus kurjerius, taip pat tikina, kad už jam teikiamą pagalbą siuntėjui padovanos pinigų.

Raudonojo Kryžiaus atstovai priminė, kad jų darbuotojai niekada asmeniškai neprašo pervesti pinigų ir už tai nesiūlo finansinio atlygio. Taip pat neegzistuoja jokie jų siunčiami kurjeriai, pristatantys pinigus.

Antrasis scenarijus – už LRK vardo besislepiantys apgavikai prašo į jų nurodytą sąskaitą pervesti pinigus už siuntinį, kuris siunčiamas iš Raudonojo Kryžiaus.

Primenama, kad ši organizacija nesiunčia siuntų, už kurias reikėtų susimokėti.

Trečiasis aferistų būdas išvilioti pinigus – taip pat apsimetinėjimas LRK darbuotoju, prašant pervesti pinigus, kurie neva bus skirti kovojant už Ukrainą, pagalbai ukrainiečiams.

Organizacija ne tik nesiunčia finansinės paramos Ukrainai, bet ir nerašo laiškų, prašydami pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.

Paskutinis išaiškintas būdas – kai sukčiai atsiunčia elektroninį laišką, kuriame dėkoja už neva paramą LRK ir prašo banko kortelės duomenų, kad galėtų patikrinti, ar parama pasiekė numatytą sąskaitą.

„Raudonasis Kryžius jokiais atvejais neprašo atskleisti banko kortelės duomenų. Tai tik keletas pavyzdžių, tačiau aferistai dažnai būna labai kūrybingi. Jeigu abejojate Raudonojo Kryžiaus vardu siunčiama informacija, visada prieš pervesdami pinigus ar atskleisdami jautrią informaciją verčiau praneškite mums, pasiteiraukite, ar informacija yra tikra“, – skelbė Raudonasis Kryžius.

Nesąžiningų yra visur

Pasak įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjo, kadangi užsienyje įstatymai griežtesni, nesąžiningi pardavėjai Vakaruose nerizikuoja dėl galimybės užsidirbti porą tūkstančių eurų. Jie orientuojasi į brangesnius automobilius, iš kurių gali uždirbti galbūt net keliasdešimt tūkstančių.

„Nesąžiningų automobilių pardavėjų ir apgavikų yra visur – tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Švedijoje. Žinoma, situacija Vakarų Europos šalyse skiriasi, nes ten galioja griežti įstatymai už automobilio ridos klastojimą ir nuslėptus defektus“, – sakė L. Boguševičius.

9 proc. Lietuvos keliais važinėjančių automobilių anksčiau yra buvę daugiau ar mažiau apgadinti.

Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „CarVertical“ atliktas rinkos skaidrumo tyrimas atskleidė, kad net 59 proc. Lietuvos keliais važinėjančių automobilių anksčiau yra buvę daugiau ar mažiau apgadinti, o 18,1 proc. turi suklastotą ridą. Turint omenyje, kad trys ketvirčiai naudotų automobilių į Lietuvą atkeliauja iš užsienio, galima tik spėti, kiek daužtų ir vėliau suremontuotų transporto priemonių įvežama į šalį.

Nuslepia trūkumus

Pasak L. Boguševičiaus, įmonė dažnai gauna užklausų surasti ir parvaryti į Lietuvą konkretų gamintojo modelį. Didžiausiu galvos skausmu tampa užduotis surasti gerai išlaikytą automobilį už adekvačią kainą.

Žinodami, kad aklai pasitikėti pardavėjais negalima, ieškodami tinkamo varianto, įmonės „Deals on Wheels“ specialistai pirmiausia patikrina automobilio istoriją. Taip išvengiama rizikos nusipirkti smarkiai apgadintą transporto priemonę, kurios suklastota rida ar kuri turi kitų defektų.

„Su trūkumus nutylinčiais pardavėjais susiduriame kiekvieną dieną  – jie yra iš pačių įvairiausių šalių. Kai kasdien patikrini daugybę automobilių, kitaip ir būti negali“, – pasakojo specialistas.

Įmonės „Regitra“ duomenimis, per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių į Lietuvą importuotas 117,131 tūkst. automobilis. Pagrindinės šalys, iš kurių atvežama naudotų transporto priemonių, kasmet išlieka tos pačios: Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir JAV. Tačiau vienas kitas automobilis įvežamas ir iš tokių egzotiškų šalių kaip Meksika ar Čilė.

Apgadinimai – ne nuosprendis

Anot L. Boguševičiaus, automobilio apgadinimai ne visada reiškia, kad jo įsigyti neverta. Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai.

Draudimo bendrovės už aukštos klasės automobilio bamperio pakeitimą gali priskaičiuoti ir 10 tūkst. eurų, tačiau dažnai tai ne trūkumas, dėl kurio reikėtų vengti įsigyti tokią transporto priemonę.

„Visada pateikiame visą įmanomą informaciją apie automobilį, o tada jie patys nusprendžia, ar jiems tinka, ar ne. Būna atvejų, kad klientui daužtas modelis tinka, tačiau jis tiesiog nori žinoti, kas jam nutiko. Jei netinka, surandame kitą“, – prekybos niuansais dalijosi L. Boguševičius.

Pasak pašnekovo, Lietuvos naudotų automobilių prekeiviai per daugybę metų padarė nemažai, kad pirkėjai jais nepasitikėtų, tačiau sąžiningai parduoti automobilį yra lengviau. Kai automobilis importuojamas iš užsienio, nuslėpti jo trūkumus daug paprasčiau, todėl visada verta patikrinti jo istoriją ir taip išvengti galimos pardavėjų apgaulės.

Antradienį ryte 85 metų senolė savo rūbų spintos stalčiuje neberado santaupų. Atidžiai apžiūrėjusi vietą, kur paprastai laikydavo grynuosius, ji suprato, kad 1 910 eurų ten nebėra.

Apie tai ji suskubo informuoti policiją.

Klausinėjama apie pinigų dingimo aplinkybes, Naujakiemio gatvėje gyvenanti senjorė prisiminė, kad išvakarėse, pirmadienį, į jos namus atėjo nepažįstama moteris ir prisistatė esanti socialinė darbuotoja.

Kadangi pensininkė anksčiau yra turėjusi reikalų su socialiniais darbuotojais, nesibaimindama įsileido į butą nepažįstamąją.

Nukentėjusioji pasakojo bendravusi su atėjūne virtuvėje. Moteris vis klausinėjo, kokia senolės sveikata, ar reikia kokios nors pagalbos. Kalba vis sukosi apie tą patį, bet nieko konkretaus. Po kiek laiko neprašyta viešnia išėjo.

Tą patį vakarą pensininkė neapžiūrėjo vietos, kur laikė pinigus. Vagystę ji pastebėjo tik kitą dieną. Senolė apibūdino pas ją besilankiusią moterį, minėjo, kad lietuviškai ji kalbėjo su slavišku akcentu.

Vasarą Klaipėdoje panašiu būdu buvo apvogtas visas būrys pagyvenusių klaipėdiečių.

Kaip vėliau paaiškėjo, į senolių butus ateidavo ne viena, o dvi vagilės. Viena jų paprastai apsimesdavo socialine darbuotoja ir stengdavosi kaip įmanoma ilgiau kalbinti buto šeimininkę, kita tuo metu paslapčia įsmukdavo į butą pro neužrakintas duris ir pasistengdavo nepastebėta patekti į miegamąjį.

Daugelis žmonių santaupas laiko tose pačiose vietose – spintų lentynose po rūbais ar stalčiuose. Todėl rasti grynuosius vagilėms nebūdavo sudėtinga. Dingdavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Vasarą įtariamosios buvo sučiuptos. Ikiteisminiai tyrimai vis dar vyksta. Ar pirmadienį Naujakiemio gatvės gyventoją apvogė tos pačios nusikaltėlės, dar aiškinamasi.

„Abejonės, kad pinigai dingo, nėra. Pareigūnai dirba. Tikimės, kad nusikaltimą greitai išaiškinsime. Norėtume dar kartą paraginti žmones neįsileisti į namus nepažįstamų asmenų, o dar geriau – nelaikyti namie grynųjų“, – kalbėjo Klaipėdos miesto policijos komisariatui vadovaujantis Albinas Misevičius.

Pirmadienį į uostamiesčio policiją kreipėsi trys apgauti žmonės. Vienas jų, 42 metų vyras, pasigedo savo banko sąskaitoje 1,1 tūkst. eurų.

Pasirodo, praėjusios savaitės ketvirtadienį jam paskambino rusiškai kalbanti moteris ir prisistatė banko darbuotoja. Vyras patikėjo, kad tai tiesa, ir išklojo slaptus savo banko sąskaitos duomenis, nė neįtardamas, kad bendrauja su apgavike.

Neseniai 50-metė sulaukė panašaus skambučio ir suprato, kad jai skambina sukčiai. Moteris tyčia kalbėjo lietuviškai ir reikalavo, kad su ja būtų bendraujama valstybine kalba. Buvo akivaizdu, kad skambinusioji nesuprato, kas jai sakoma, galiausiai apgavikė neteko kantrybės ir, bjauriausiais žodžiais iškoneveikusi pašnekovę, numetė ragelį.

Visų bankų darbuotojai jau daug kartų įspėjo klientus, kad patys neskambina ir jokių duomenų pranešti neprašo. Jiems to nė nereikia, nes tuos duomenis turi.

Dar vienas pirmadienį policijos pagalbos paprašęs žmogus gavo telekomunikacijų bendrovės laišką, iš kurio sužinojo, kad jo vardu praėjusių metų pabaigoje kažkas sudarė sutartį interneto paslaugoms teikti.

Per pusmetį paslaugų kaina išaugo iki pusantro tūkstančio eurų, bet apmokėta nebuvo. Todėl bendrovė ėmėsi ieškoti skolininko, kuris tikino nieko apie tokią sutartį nežinantis. Vyras teigė ne tik nesudaręs tokios sutarties, bet ir nebuvo praradęs dokumentų.

Kas ir kaip pasinaudojo nukentėjusiojo dokumentais, aiškinasi ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ar tokio dokumento panaudojimo atliekantys pareigūnai.

22 metų mergina tapo paprastesnės nusikaltėlių schemos auka. Ji norėjo už 700 eurų parduoti savo telefoną "IPhone Pro Max". Pirkėjas su ja bendravo internetu ir net atsiuntė banko pavedimo kopiją.

Manydama, kad sandoris vyksta sklandžiai, mergina atidavė telefoną jo paimti atvykusiam nepažįstamam vyrui. Tik vėliau ji suprato, kad pinigai jos sąskaitos nepasiekė, susisiekti su telefono pirkėju nebepavyksta, o tai reiškia, kad mergina buvo apgauta.

Pareigūnai pradėjo ir šios apgavystės tyrimą.

Nemažas būrys klaipėdiečių yra tapę telefoninių sukčių aukomis. Dalis pagyvenusių gyventojų dar ir šiandien patiki, kai nepažįstami žmonės telefonu jiems aiškina, kad jų suaugę vaikai ar anūkai tapo eismo įvykio kaltininkais. Schema sena, bet vis dar veikia.

Keista ir sunkiai suprantama, kad itin garbaus amžiaus žmonės, būdami atsargūs ir nepatiklūs, įsileidžia į savo namus nepažįstamuosius. Galbūt jų budrumą užliūliuoja tai, kad į namus prašosi vyresnės moterys.

Taip pirmadienį nutiko Rumpiškės gatvėje gyvenančiai 85-erių moteriai.

Sunkiai vaikštanti senjorė tos dienos ryte žvalgėsi į lauką ir pamatė nepažįstamą moterį. Pokalbis užsimezgė dar pro langą.

Nepažįstamoji po kelių frazių pasisiūlė pensininkei padaryti masažą. Taip ji įsiprašė į pagyvenusios moters namus.

Sunkiai vaikštanti buto šeimininkė pakvietė viešnią į kambarį.

Kol moterys kalbėjosi, koridoriuje pasigirdo kažkoks triukšmas, šeimininkė pakilo ir nuklibinkščiavo pažiūrėti. Pasirodo, į butą tuo metu įėjo dar viena moteris, kaip įtariama, masažą padaryti pasisiūliusios bendrininkė.

Galiausiai, kai bute nebeliko nė vienos atėjūnės, šeimininkė miegamajame pasigedo 50 eurų. Taip tapo aišku, ko abi nepažįstamosios siekė. Senolė liko be pinigų ir žadėto masažo.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai aiškinasi, ar ne tų pačių vagilių darbas yra vagystės iš 85-erių metų vyro namų I.Simonaitytės gatvėje.

Pas jį panašiai apibūdinama moteris atėjo penktadienį apie 15 val. Senoliui ji aiškino esanti socialinė darbuotoja. Po ilgoko pokalbio nepažįstamoji išėjo, o pensininkas pasigedo auksinių papuošalų: auskarų ir žiedo. Prarastus daiktus jis įvertino 480 eurų.

Nerimsta ir telefoniniai sukčiai. Kyla pagrįstas įtarimas, kad jie skambina iš anksto apsirūpinę aukos asmens duomenimis. Taip verčia manyti pirmadienį įvykdytas nusikaltimas prieš 33 m. Plungėje gyvenantį rusakalbį vyrą.

Tądien jam paskambinęs sukčius iškart pradėjo kalbėti rusiškai, prisistatė banko darbuotoju ir įtikino nukentėjusįjį, kad jo banko sąskaitoje vyksta nešvarūs dalykai, galbūt sukčiaujama.

Netrukus plungiškiui paskambino moteris ir paprašė prisijungimo kodų.

Vyras patikėjo melu ir išdavė slaptus duomenis, tą pačią dieną nusikaltėliai iš jo banko sąskaitos iššlavė 950 eurų.

Prašė suvesti kortelės duomenis

„Būkite dėmesingi!!! Parduodama naudotas sofas internetu gavau žinute į „Viber“ programėlę. Žmogus prisistatė Alina iš Kauno. Rašė rusų kalba, bet iš lietuviško numerio +37064828221. Susitarėme dėl kainos“, – pasakojo viena susidūrusiųjų su sukčiais pardavėjų.

Po to sekė žinutė, kad prekės atvažiuos pasiimti DPD kurjeris bei atsiuntė nuorodą, kurią atsidarius ir suvedus duomenis už prekę sutarti pinigai įkris į sąskaitą.

Nuoroda nukreipė į netikrą DPD puslapį, kur reikėjo pasirinkti „GAUTI LĖŠŲ“, suvesti korteles duomenis, vardą bei pavardę. Tačiau tokiu būdu pinigai ne jums atkeliautų, o iš jūsų sąskaitos visus pinigus galėtų siurbti sukčiai, perspėjo moteris.

Į redakciją kreipęsis Anatolijus pasakojo sukčių žinutės sulaukęs taip pat per vaiberį.

„Įdėjau skelbimą į skelbiu.lt, kad parduodu šildytuvą ir gaunu į „Viber“ programėlę žinutę, kad kažkokia Sandra norėtų ji nusipirkti. Visą mūsų susirašinėjimą prisegu. Akivaizdu, kad aferistai. Beje, jau antrą kartą tas pats, tik iš skirtingų žmonių. Praeitą kartą irgi buvo moteris, tik atseit iš Baltarusijos, rašė rusų kalba, neva norėjo šildytuvą nupirkt ir nusiųsti giminaitei, kuri gyvena Vilniuje. Gal aktualu, kad žmonės neužkibtų“, – rašė Anatolijus, kuriam sukčiai taip pat siuntė netikras nuorodas, suokė apie atsiskaitymą per DPD sistemą, ir prašė parduodamą daiktą perduoti kurjeriams.

Skaitytojo susirašinėjimas su įtariamais sukčiais/Asmeninio arch. nuotr.

Nuoroda jau užblokuota

Anot „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovo Baltijos šalyse Gabrieliaus Bilevičiaus, nors nuorodos adrese buvo minimas įmonės pavadinimas, „DPD Lietuva“ su šia nuoroda niekaip susijusi nebuvo, o įtartina nuoroda, pranešus apie tai atsakingoms institucijoms ir nustačius, kad yra kenkėjiška, buvo užblokuota.

G. Bilevičiaus teigimu, oficialios „DPD Lietuva“ siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt, o įmonė nei viename iš šių puslapių nerenka mokėjimų už žmonių  parduodamas prekes.

Skaitytojų nuotr.

Pareigūnai: neskubėkite

Kauno pareigūnai taip pat ragina būti atidesniems ir bando paaiškinti, kuo vadovaujasi sukčiai.

„Kauno apskrities policijos kriminalistams tokios sukčiavimo schemos yra žinomos. Nors patys kriminalistai lig šiol ikiteisminių tyrimų dėl būtent tokio sukčiavimo modelio neturėjo (dėl vieno panašaus pobūdžio pranešimo vyksta aplinkybių patikslinimas), tačiau nuolat domisi kolegų užsienyje praktika, kurie su tokiais atvejais jau susiduria“, – portalui kaunodiena.lt teigė Kauno policijos atstovai.

Anot jų, sukčiai savo schemai specialiai pasirenka žinomų portalų, žinomų siuntų ar kitokių kompanijų pavadinimus. „Visa tai tam, kad gyventojai būtų suklaidinti. Pastarieji, pamatę nuorodą su pažįstamu pavadinimu, dažnai intuityviai pasitikėdami žinomu vardu nieko neįtaria, iki galo neįsitikina patikimumu ir atlieka nurodytus veiksmus“, – komentavo pareigūnai.

Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad sukčiaujantys asmenys dažniausiai tai daro raštu, naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, prašo suvesti kortelės duomenis.

Susidūrusius su tokia schema pareigūnai ragina neatlikti minėtų veiksmų, atidžiai įsigilinti į siunčiamas nuorodas (ypač, ar jos lietuviškos) bei, žinoma, informuoti pareigūnus apie galimą sukčiavimo atvejį.

Penktadienį į Utenos apskrities policijos pareigūnus kreipęsis vyras nurodė, kad pirmadienį norėdamas pirkti automobilį „Audi Q7“ Vokietijoje esančiai įmonei pervedė 39 tūkst. 300 eurų, tačiau automobilio negavo.