Buvęs Panevėžio teisėjas Arnoldas Šukaitis pagrįstai buvo išteisintas dėl piktnaudžiavimo, kurstymo piktnaudžiauti ir kurstymo iššvaistyti turtą, antradienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismas atmetė Generalinės prokuratūros skundą, esą ankstesni teismai neišsamiai išnagrinėjo įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į iš kitų institucijų gautą informaciją.
„Teisėjas turėjo aiškintis ir Seime, ir Teisėjų garbės teisme, ir Apeliacinio teismo pirmininkui. Esą teismas informaciją iš ten turėjo vertinti kaip įrodymus. Teisėjų kolegija (Aukščiausiojo Teismo - BNS) ten nieko nerado - nėra jokių nuorodų į nusikalstamą veiką, nesupratome, ką ten teismai turėjo ištirti“, - sakė nutartį paskelbęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas.
Jis pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai atliko itin kruopščią ir išsamią bylos įrodymų analizę. Byloje nėra duomenų, kad teisėjas su bankroto administratoriumi Algimantu Kleiva būtų susijęs tarnybiniais ryšiais ar kad A.Kleiva būtų suinteresuotas sprendimu.
„Nieko nėra byloje visiškai apie teisėjo piktnaudžiavimą“, - konstatavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
„Esą A.Šukaitis kurstė A.Kleivą iš administruojamų įmonių lėšų pirkti - nėra įrodymų, kas tas A.Kleivai rūpėtų. Abiejų instancijų teismų išvada, kad kaltinimas pagrįstas samprotavimais ir prielaidomis, yra visiškai pagrįstas“, - sakė teisėjas O.Fedosiukas.
Generalinė prokuratūra siekė, kad buvęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas A.Šukaitis būtų pripažintas kaltu. Prokuratūra manė, kad eksteisėjui turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, A.Šukaitis taip pat turėtų sumokėti įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą,
A.Šukaitį pernai vasarį išteisino Šiaulių apygardos teismas, motyvuodamas, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių. Šis teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje nėra užfiksuota, jog teisėjas žinojo ar galėjo žinoti, kad padangos automobiliui, kuriuo jis vyko į medžioklę, pirktos iš bankrutuojančių įmonių lėšų.
Tuo metu prokuratūra manė, kad išteisinamasis nuosprendis A.Šukaičiui turi būti panaikintas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai.
Kaltinamajame akte rašyta, kad buvęs teisėjas su buvusiu Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju Rimantu Savicku 2008 metų spalio-gruodžio mėnesiais piktnaudžiaudamas teisėjo tarnyba, sukurstė bankroto administratorių A.Kleivą iššvaistyti svetimą bankrutuojančių įmonių turtą bei neatlygintinai iš jo priėmė 890 litų (257 eurų) vertės padangas.
Ikiteisminis tyrimas dėl minėto atvejo pradėtas 2009 metais, tačiau tuomet Seimas nesutiko panaikinti teisėjo A.Šukaičio teisinio imuniteto.
Galimybė buvusį teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsirado, kai šis neteko teisėjo imuniteto. Dėl teisėjo vardo pažeminimo prezidentės dekretu A.Šukaitis iš teisėjo pareigų atleistas 2011 metų spalį. Sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio teisėjo galbūt padarytų nusikalstamų veikų priėmė Generalinė prokuratūra.
Buvusį A.Šukaičio kolegą Panevėžio apygardos teisėją R.Savicką Kauno apygardos ir Apeliaciniai teismai yra pripažinę kaltu.
Pernai spalį Apeliacinis teismas patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro prašymus pripažinti R.Savicką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba A.Kleivą paskiriant bendrovės „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi civilinėje byloje. Teismo manymu, buvęs teisėjas piktnaudžiavimo tarnyba ir sukurstant gydytoją, kad dukrai Justei Savickaitei būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
R.Savickas taip pat pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukurstant A.Kleivą panaudoti jam suteiktus bankroto administratoriaus įgaliojimus ne pagal paskirtį. Be to, R.Savicko veiksmai perkvalifikuoti kaip kyšio paėmimas už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
„Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad R.Savickas paskyrė A.Kleivą „Nevėžio vingio“ turto administratoriumi ne dėl jo kompetencijos, o dėl juos siejusių draugiškų santykių, t. y. protegavo A.Kleivą civilinėje byloje. Be to, R.Savickas turėjo susiformavusią neigiamą nuomonę apie bendrovę „Bankrotera“, siekusią tapti turto administratoriumi, bei kryptingai siekė, kad būtent A.Kleiva būtų paskirtas „Nevėžio vingio“ turto administratoriumi“, - pernai paskelbė Apeliacinis teismas.
Teisėjų kolegija pritarė prokurorui, kad teisėjo procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjamose bylose draugų ar pažįstamų naudai, suprantant, kad iš to jie turės materialinės naudos ir to siekiant, nėra suderinamas su teisėjo tarnybos interesais ir neturi nieko bendra su teisingumo vykdymu.
Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R.Savickas priėmė iš A.Kleivos 2 tūkst. litų (579 eurų) kaip kyšį. A.Kleiva baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad jis perdavė 2 tūkst. litų R.Savickui šio tarnybiniame kabinete iš dėkingumo už jo paskyrimą bendrovės „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi.
A.Kleivos, davusio R.Savickui kyšį už šio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, taip pat buvo perkvalifikuoti, bet bausmė jam liko tokia pati – vyras turės sumokėti 11,7 tūkst. litų (3,3 tūkst. eurų) baudą. A.Kleiva, kaip ir anksčiau nurodyta, trejus metus negalės dirbti bankroto administratoriumi.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R.Savickas, priimdamas A.Kleivos žmonai I. Kleivienei palankų sprendimą civilinėje byloje (t. y. priimdamas atgaline data nutartį, kuria I.Kleivienės administruojama įmonė „Rastuva“ pripažinta bankrutavusia), piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino R.Savicką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukurstant A.Kleivą panaudoti jam suteiktus bankroto administratoriaus įgaliojimus ne pagal paskirtį, t. y. nupirkti medžiotojų būrelio, kuriam priklausė R.Savickas, automobiliui padangas už jo administruojamų bankrutuojančių įmonių pinigines lėšas. Už tai R.Savickas kitose nagrinėtose civilinėse bylose priėmė A.Kleivai palankius sprendimus paskirdamas jį bankrutuojančių įmonių bankroto administratoriumi.
