Štai vien lėtine venų varikoze serga apie 50 proc. žmonių populiacijos – tai viena dažniausiai pasitaikančių kraujagyslių ligų. Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgai pastebi, kad Šiauliuose ir visame regione sergančių periferine arterijų liga – gausu, o daugeliui šių pacientų liga apleista ir stipriai pažengusi. Tad kokie simptomai turėtų paskatinti mus suklusti ir neatidėliojant pasirūpinti kraujagyslių sveikata? Apie kraujagyslių ligas, šiuolaikines inovatyvias jų gydymo galimybes – pokalbis su kraujagyslių chirurgu Tomu Ptašinsku.

Dažniausiai pasitaikančios kraujagyslių ligos

Dažniausiai pasitaikanti kraujagyslių liga – paviršinių venų varikozė. Jos atsiradimo priežasties galime ieškoti evoliucijos istorijoje. „Apie venų varikozę galima pradėti kalbėti nuo evoliucijos pradžios, kai žmogus atsistojo ant kojų ir organizmo venose ilgainiui susiformavo vožtuvų sistema. Dėl šių vožtuvų, nepaisant Žemės gravitacijos jėgos, veninis kraujas teka į viršų – link širdies. Venų varikozė atsiranda dėl šių vožtuvų nepakankamumo“, – pasakoja medikas ir priduria, kad sirgimą šia liga dažnu atveju gali lemti genetinis ryšys – liga yra paveldima. Taip pat klaidingai manoma, kad venų varikozė būdinga tik moterims, kurios susiduria su estetine ligos problematika. Anot mediko, taip manyti klaidinga – liga išsivysto nepriklausomai nuo lyties, amžiaus faktorių.

Kita kraujagyslių chirurgo įvardyta kraujagyslių patologija – periferinė arterijų liga. Šiaulių miesto ir regiono pacientus konsultuojantis kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas pastebi, kad čia šia liga serga daug žmonių ir dažnu atveju liga stipriai pažengusi. „Sunerimti derėtų pasireiškus protarpiniam šlubumui, kai kyla šlaunies ar blauzdos skausmas paėjus ir pranyksta pastovėjus kurį laiką, taip pat pajutus naktinius kojų skausmus. Pastebėjote negyjančią žaizdą, pamėlusį ar pajuodusį pirštą, pėdos sritį? Būtina pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu! Noriu pabrėžti, kad labai svarbu laiku pastebėti ligą, ją sekti, gydyti ir koreguoti visus faktorius užkertančius kelią ligos progresavimui bei atsiradimui“, – savimi rūpintis skatina specialistas.

Pastebėjote negyjančią žaizdą, pamėlusį ar pajuodusį pirštą, pėdos sritį? Būtina pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu!

Galima ir ūmios arterijų trombozės liga, kuriai būtinas skubus gydymas. Priešingu atveju gresia galūnės netekimas ar net mirtis. Pasak T. Ptašinsko, arterijų aneurizmos – rečiau pasitaikanti lėtinė liga, kai arterija išsiplečia daugiau kaip 50 proc. nei įprastas jos skersmuo. Taip kyla rizika arterijai savaime plyšti, gali pasireikšti spaudimo reiškiniai į gretimus organus ar audinius.

Kraujagyslių ligų gydymui – auksinis gydymo standartas

Kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas sako, kad kraujagyslių ligų klausimas sudėtingas, nes neretai susijęs su žmogaus genetika. Todėl kol kas gydymui skiriami chirurginiai būdai, kurie vis modernėja. 

Koks gydymas bus pritaikytas pacientui, sprendžiama individualiai – atsižvelgiant į jo kraujagyslių pakitimus. „Atvira chirurginė arterijų rekonstrukcinė operacija atliekama, kai arterijų pažeidimai yra jau dideli ir endovaskulinis gydymas negalimas, nes tai sudėtinga techniškai ir galime negauti norimo rezultato. Jei arterijų pažaida maža įprastai visada atliekamas endovaskulinis gydymas. Pasitaiko atvejų, kai operacinis gydymas pacientui negalimas dėl sunkios jo būklės esant daugybei gretutinių ligų. Tokiu atveju paskutinė viltis – endovaskulinis gydymas. Taigi pasitvirtina mintis, kad kiekvienas atvejis unikalus ir konkrečiam žmogui parenkame būtent jam tinkamą gydymą. Paviršinių varikozinių venų gydymui pradinėse ligos stadijose beveik visada galima pritaikyti minimaliai invazyvų gydymo metodą – endoveninę abliaciją. Išskyrus atvejus, kai venos labai vingiuotos, itin arti odos paviršiaus ar jau anksčiau operuotos ir atsinaujinusios. Endoveninė lazerinė abliacija – paviršinių venų varikozių gydymui – visame pasaulyje auksiniu standartu laikomas gydymo metodas“, – kraujagyslių gydymo specifiką aptaria kraujagyslių chirurgas. 

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad endovaskulinis gydymas galimas tiek arterijoms, tiek venoms. Arterijoms bei giliosioms venoms atliekami plėtimai specialiais plėtiminiais balionėliais ar stentavimas, o paviršinėms venoms – endoveninė abliacija lazerio pagalba, radijo bangomis ar medikamentų pagalba.

Kas dažniausiai serga kraujagyslių ligomis?

Reikšmingu faktoriumi sirgti kraujagyslių ligomis gali tapti žmogaus amžius, gyvenimo būdas, gretutinės ligos. „Kaip ir minėjau, dauguma šių ligų turi genetinį ryšį. Žinoma, galima įžvelgti ir kitus priežastinius aspektus. Pavyzdžiui, periferinė arterijų liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, įprastai nuo 65 metų. Šalia to, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, išemine širdies liga, dislipidemija, depresija. Taip pat didesnę riziką susirgti periferine arterijų liga turi persirgę miokardo infarktu, patyrę galvos smegenų insultą, rūkantys, patiriantys pastovią stresinę įtampą, turintys mažą fizinį aktyvumą, nutukę asmenys“, – mintimis dalijasi kraujagyslių chirurgas.

Gydytojas T. Ptašinskas atkreipia dėmesį, kad venų varikozė dažnai pasireiškia jaunystėje ir su amžiumi tik progresuoja. Faktoriai, skatinantys atsirasti venų varikozei vyresniame amžiuje yra nėštumas, nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas, gyvenimo būdas, veikla, susijusi su ilgu stovėjimu ar sėdėjimu, rūkymas.

Didesnę riziką susirgti periferine arterijų liga turi persirgę miokardo infarktu, patyrę galvos smegenų insultą, rūkantys, patiriantys pastovią stresinę įtampą, turintys mažą fizinį aktyvumą, nutukę asmenys.

„Arterijų trombozės pasireiškia sergantiems širdies ritmo sutrikimu, širdies vožtuvų ligomis, širdies reumatinėmis ligomis, ypač kai nevartojami kraują skystinantys vaistai, periferine arterijų liga, kraujo ligomis, onkologinėmis ligomis. Arterijų aneurizmos būdingos vyresniems nei 75 metų žmonėms, sergantiems hiperhomocisteinemija, hipercholesterolemija, simptomine periferine arterijų liga, cukriniu diabetu, genetinėmis ligomis, rūkantiems, turintiems išvaržų, žemą vitamino B6 lygį“, – rizikos veiksnius aptaria T. Ptašinskas.

Apskritai, į specialistus kreiptis reikėtų pasireiškus šiems simptomams: kylant skausmui kojose ramybės būsenoje, pajutus pulsuojantį darinį pilve ar kojoje, pastebėjus išryškėjusias ar išsiplėtusias paviršines venas kojose, atsiradus kojų tinimui, šalimui ar aptirpimui, pasireiškus odos spalvos pigmentiniams pakitimams. Sudėtingais ir apleistais kraujagyslių ligų atvejais, blauzdose ar pėdose atsiveria sunkiai gydomos trofinės opos, atsiranda pirštų ar pėdos gangrena, kuri nesunkiai gali komplikuotis galūnės infekcija.

Kaip galime išvengti kraujagyslių ligų?

Nuo ligų apsaugoti nesame, tačiau jų išvengti ar joms atsiradus – jų eigą kontroliuoti galime savimi rūpindamiesi kasdieną: subalansuotai maitindamiesi, aktyviai leisdami laisvalaikį, kokybiškai ilsėdamiesi. Kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas sako, kad visų pirma derėtų koreguoti rizikos veiksnius atsisakant žalingų įpročių – rūkymo. „Šalia to labai svarbu dėmesys savo mitybai. Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį. Rekomenduočiau Viduržemio jūros regiono dietą. Svarbu vengti pastovaus streso. Taip pat proporcingai didinkite fizinį aktyvumą, susiformuokite reguliarias mankštas. Itin svarbi gretutinių ligų kontrolė, ypač cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, inkstų bei širdies ligų“, – patarimais dalijasi kraujagyslių chirurgas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į ankstyvąją diagnostiką, ligos savalaikį sekimą ir gydymą. Taip pat nepamirškite apie nemokamas širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas kartą per vienerius metus vyrams nuo 40–55 metų ir moterims nuo 50–65 metų imtinai, kuriems nustatomas cukrinis diabetas ar metabolinis sindromas. Norintys dalyvauti prevencinėse programose turi kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Svarbu suprasti, kad šiuo atveju tik „žinojimas“ be „darymo“ niekada savaime neatneša sveikatos.

Per tyrimą nustatyta, kad tie vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie atsisakydavo pusryčių arba apsiribodavo vien kava ar sultimis, susidūrė su dvigubai didesniu pavojumi susirgti ateroskleroze negu tie, kurie pusryčiavo. Aterosklerozė – susirgimas, kai sukietėja ir susiaurėja arterijos, todėl išauga pavojus susirgti kitomis širdies ligomis.

Pusryčių atsisakymas yra tiesiogiai susijęs su kitais nesveikais mitybos ir gyvensenos įpročiais, tokiais kaip rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, dėl kurių taip pat gali išaugti pavojus susirgti ateroskleroze, teigė vienas iš tyrimo autorių Jose Penalvo.

Tyrimo išvados nepakito ir po to, kai mokslininkai atsižvelgė į visos tyrimo dalyvių mitybos kokybę, taip pat į kitus riziką susirgti širdies ligomis didinančius veiksnius, tokius kaip rūkymas, didelis cholesterolio kiekis ir nejudrumas.

Be to, kaloringesni pusryčiai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat sumažinti alkį ir reguliuoti apetitą, o tai gali padėti išvengti persivalgymo.

Tai ne pirmas tyrimas, kuriame daroma prielaida, kad egzistuoja ryšys tarp pusryčių atsisakymo ir didesnės širdies ligų rizikos. Naujajame tyrime mokslininkai tyrė trijų skirtingų kategorijų žmones: tuos, kas nevalgo pusryčių, tuos, kas per pusryčius valgo nedaug, ir tuos, kas valgo sočius pusryčius. Be to, mokslininkai įvertino dalyvių arterijų susiaurėjimo lygį, taip pat kaupė informaciją apie jų gyvenimo būdą ir širdies ligų rizikos veiksnius.

Per tyrimą mokslininkai surinko duomenis apie maždaug 4 tūkstančius 40–54 metų amžiaus ispanų, kurie anksčiau nesirgo širdies ligomis.

Tyrimo dalyviai mokslininkams pateikė informaciją apie savo valgymo įpročius, įskaitant apytikslį per dieną suvartojamų kalorijų kiekį. Pasinaudodami turima informacija mokslininkai nustatė tris su pusryčių valgymu susijusius modelius.

Pirmajai grupei buvo priskirti žmonės, kurie visiškai nevalgė pusryčių arba per pusryčius gaudavo mažiau nei 5 procentus dienos kalorijų. Tyrimo duomenimis, paprastai per pusryčius jie nieko nevalgydavo arba išgerdavo kavos ar sulčių. Į šią kategoriją pateko trys procentai dalyvių.

Antrąją grupę, į kurią pateko apie 70 procentų tyrimo dalyvių, mokslininkai pavadino „mažai kaloringų pusryčių grupe“. Jai priklausantys žmonės per pusryčius gaudavo nuo 5 iki 20 procentų dienos kalorijų. Paprastai jie dieną pradėdavo nuo kavos, sulčių, vaisių, skrebučio ar bandelės.

Trečiojo pusryčių modelio grupės asmenys per pusryčius gaudavo daugiau kaip 20 procentų dienos kalorijų. Šiai kategorijai priskirti 27 procentai tyrimo dalyvių, kurių pusryčius paprastai sudarydavo skrebutis, šviežias vaisius, kumpis, sausi pusryčiai, pomidoras ar bandelė, taip pat kava ir sultys.

Per tyrimą nustatyta, kad vidutinio amžiaus žmonių, kurie nevalgė pusryčių arba valgė labai mažai, arterijos buvo pusantro karto siauresnės, palyginti su sočius pusryčius valgiusiais asmenimis. Be to, pirmiesiems labiau grėsė antsvoris ar nutukimas. Ir apskritai jų dieta buvo prastesnė nei tų, kas per pusryčius valgė daugiau.

Nekaloringų pusryčių grupės žmonėms taip pat grėsė didesnis aterosklerozės pavojus, tačiau jiems tas pavojus buvo daug mažesnis nei pusryčių nevalgiusiems asmenims. Tyrimo duomenimis, nekaloringų pusryčių grupei priskirtų tyrimo dalyvių, kurie iš ryto išgerdavo kavos, suvalgydavo skrebutį ar bandelę (o ne tie tos pačios grupės asmenys, kurie per pusryčius valgydavo kiek daugiau), arterijos buvo labiau susiaurėjusios nei tų, kas valgė kaloringus pusryčius.

Sausio mėnesį paskelbtoje Amerikos širdies asociacijos ataskaitoje teigiama, kad per pusryčius suvartoti didesnę dienos kalorijų dalį yra naudinga širdžiai. Naujasis tyrimas suteikia daugiau duomenų, patvirtinančių tokią rekomendaciją; tačiau, pasak tyrimo organizatorių, svarbu tiek pusryčių, tie kitų dienos valgių maistinė kokybė.

J. Penalvo teigimu, kaloringus pusryčius galėtų sudaryti daržovių omletas ir visagrūdės duonos skrebutis arba viso grūdo dribsniai su šviežiu vaisiumi ar riešutais, taip pat kava ir sultys.

Tačiau tyrimas turi keletą trūkumų. Pavyzdžiui, į pusryčių nevalgiusių asmenų grupę pateko vos keli procentai dalyvių. Be to, daugelis tų, kas atsisakydavo pusryčių, turėjo antsvorio arba buvo nutukę, taip pat dažniau nurodydavo besilaikantys dienos, todėl gali būti, kad jie atsisakydavo pusryčių tam, kad numestų svorio.

Jis štai toks: nulupti 3 citrinas, nuvalyti 15 skiltelių česnako, visa tai susmulkinti ir sumalti mėsmale arba plaktuvu. Tuomet gautą masę supilti į puodą, pakaitinti iki užvirs ir padėti į šaldytuvą, kad atvėstų.

Užterštos arterijos gali sukelti dažną galvos skausmą, padidėjusį kraujospūdį, širdies priepuolį ir insultą, o būtent česnakas teigiamai veikia širdies kraujagyslių veiklą, mažina cholesterolio kiekį.

Citrina taip pat turi daug naudingų medžiagų: vitamino C, kalio, magnio. Į gėrimą galima įdėti ir ženšenio.