Kamelija Juškaitė aštuonerius metus gyvena Anglijoje. Į lietuvišką projektą šešiolikmetė atėjo dėl teisėjų, o ypač – Justės Arlauskaitės-Jazzu. Panašu, kad mergina pasiekė savo tikslą ir jai pavyko įtikinti ne tik Jazzu, bet ir kitus teisėjus – ji sulaukė keturių „taip“.

„Tiek daug spalvų per kelias minutes. Esi talentinga“, – sakė Jazzu.

Marijampolietė Aira Labanauskaitė šiuo metu gyvena Vilniuje. Mergina neslėpė norinti pasirodyti kaip įmanoma geriau, vis dėlto teisėjams Airos pasirodymą teko nutraukti. Anot scenos profesionalų, buvo gana nuobodu. Į kitą etapą Aira nepateko.

Išskirtinio vardo savininkė Elvija Zvicevičiūtė pasakojo galinti susilieti su bet kokia daina. Scenoje atlikusi Adele kūrinį, moksleivė pateko į kitą etapą.

„Šiame „X faktoriuje“ esi atgaiva“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

Keturiolikmetei Ivetai Buzaitytei dainavimas suteikia gerų emocijų ir džiaugsmo. Deja, alytiškė nepateko į kitą etapą.

„Dar šiek tiek anksti. Reikia paaugti ir ateiti dar kartą“, – sakė S. Prūsaitis.

Grupė „Laimingu būti lengva“ scenoje pasirodė su kaukėmis. Muzikantai tikino, kad neša pozityvą, o didžiausias jų tikslas – sukurti gerą nuotaiką. Grupės nariai nusiimtų kaukes tik laimėję projektą. Nors Jazzu jų pasirodymas gąsdino, grupė pateko į kitą etapą!

Ukrainietė Jelizaveta Skub per metus laiko išmoko lietuvių kalbą. Gydytoją į Lietuvą atviliojo meilė. „Beveik visos natos buvo pro šalį“, – sakė Jazzu, tačiau kiti teisėjai ją palaikė – Jelizaveta pateko į kitą etapą.

Milda Noskovaitė į projektą grįžo trečią kartą. Mergina labai norėjo praeiti atrankų etapą ir tą padaryti galiausiai pavyko. „Viskas labai tvarkingai, tiksliai ir gražiai“, – sakė S. Urbonavičius-Samas.

Laidos kūrėjų nuotr.

Restorano vadovė Silvija Jankūnaitė jau žino, kas yra perdegimas. Prieš metus mergina nusipirko aparatūrą ir ėmė dainuoti. Deja, į kitą etapą patekti jai nepavyko, o Jazzu ją sukritikavo dėl neskoningos dainos pasirinkimo.

Titas Bakanauskas norėjo dainuoti visą gyvenimą. Po kojos traumos, jis ėmė kurti repo tekstus, nes repas – vienintelė muzika, kurios klauso Titas. Teisėjai pasigedo patirties ir tikino, kad dar reikia praktikuotis. Titas į kitą etapą nepateko.

Vel Stacy gimė Amerikoje, o dabar gyvena Paryžiuje, kur siekia atlikėjo karjeros. Dalyvis yra geras praėjusių metų „X faktoriaus“ nugalėtojo Antoine Wend bičiulis. Būtent jis ir paskatino draugą sudalyvauti lietuviškame „X faktoriuje“.

„Esi tikras, didelis artistas. Padarei muzikinį spektaklį. Tuo, kas čia buvo, esu sužavėtas“, – teigė S. Urbonavičius-Samas. Vel Stacy pateko į kitą etapą.

Vytautė Gaižauskaitė grįžo į „X faktorių“. Mergina teigė nenorinti dainuoti kaimynams, jos tikslas – būti išgirstai daugiau žmonių. „Pamačiau žmogų, kuris yra subrendęs scenai. Viskas gražiai suskambėjo“, – sakė S. Urbonavičius-Samas. Vytautė pateko į kitą etapą.

Vesta Ranonytė studijavo muziką Londone, tačiau supratusi, kad didmiestis – ne jai, galiausiai grįžo į gimtinę. Nors iš teisėjų ir išgirdo priekaištų, Vesta pateko į kitą etapą. Mergina išgirdo tris „taip“.

Muzika Ievą Mykolaitytę lydi visą gyvenimą. Ilgą laiką nedainavusi, moteris nusprendė sugrįžti į sceną. Vis dėlto teisėjai pastebėjo, kad merginai pritrūko profesionalumo – į kitą etapą Ieva nepateko.

Anglijoje gyvenanti Vaida Narkevičiūtė dešimtmetį dainavo kartu su populiariais atlikėjais Irena Starošaite ir Žilvinu Žvaguliu. Po 10 metų pertraukos dalyvė grįžo į didžiąją sceną ir jai čia puikiai pasisekė – keturi tvirti „taip“.

Paskutinis scenoje dainavo gatvės muzikantas Dovydas Misiūnas-Dovi. Charizmatiško dalyvio pasirodymas nepaliko abejingų. Teisėjai vadino jį superherojumi ir apipylė komplimentais. „Esi toks, kokių mums visą laiką reikia. Tu žaidi su scena, gitara ir publika. Labai lengva ir gera į tave žiūrėti. Toli eisi“, – dalyvį gyrė teisėjai, ir netrukus ištarė jam keturis tvirtus „taip“.

„X faktorius“ – sekmadieniais, 19.30 val. per TV3.

A grupėje žais Serbijos, Slovakijos, Belgijos ir Latvijos krepšininkai, B – Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos ir Turkijos, C – Kroatijos, Švedijos, Suomijos ir Slovėnijos, D – Izraelio, Estijos, Vokietijos ir Lenkijos, E – Prancūzijos, Portugalijos, Vengrijos ir Juodkalnijos, G – Sakartvelo, Islandijos, Ispanijos ir Ukrainos, H – Rusijos, Nyderlandų, Šiaurės Makedonijos ir Italijos.

Varžybos numatytos šiemet lapkritį, taip pat 2022-ųjų vasarį ir kovą, birželį ir liepą, rugpjūtį ir lapkritį bei 2023 m. vasarį.

2023 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionatas turėtų vykti Indonezijoje, Japonijoje ir Filipinuose.

Europos žemynui pasaulio čempionate skirta 12 vietų. Po pirmo atrankos varžybų etapo (sužaidus po šešerias rungtynes) iš kovos dėl kelialapių pasitrauks tik aštuonios ekipos – užėmusios grupėse ketvirtas vietas. Vėliau likusios 24 rinktinės bus suskirstytos į keturias grupes po šešis (rezultatai iš pirmo etapo liks įskaitoje), o į finalo turnyrą pateks po tris stipriausias komandas iš kiekvienos grupės.

2023 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionatas turėtų vykti rugpjūčio 25–rugsėjo 10 d. Indonezijoje, Japonijoje ir Filipinuose.

2019-aisiais Kinijoje mūsiškiai užėmė devintą vietą. Dainiaus Adomaičio treniruojami Lietuvos krepšininkai H grupėje 101:47 nugalėjo Senegalo atstovus, 92:69 – kanadiečius ir 82:87 pralaimėjo australams, vėliau L grupėje 75:78 nusileido prancūzams, 74:55 įveikė Dominikos Respublikos ekipą ir nepateko į ketvirtfinalį.

Čekai, būsimi mūsiškių varžovai, tąkart ketvirtfinalyje 70:82 pralaimėjo australams, vėliau 94:84 įveikė lenkus, 81:90 pripažino serbų pranašumą ir užėmė šeštą vietą.

„Valstybė privalo būti profesionalia ir atsakinga įmonių savininkė bei užtikrinti aukščiausią valdysenos standartą. Svarbu, kad nuo šiol bus vykdomos ne tik valdybų nepriklausomų narių atrankos, bet ir į valdybas skiriamų valstybės tarnautojų ar kitų asmenų atrankos. Jiems bus taikomi iš esmės vienodi bendrieji ir specialieji reikalavimai, kaip ir valdybų nepriklausomiems nariams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kartu šios nuostatos atliepia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų bei Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas. Kitas svarbus žingsnis – atsisakoma teisės į valdybas skirti laikinuosius valdybos narius, t. y. kol bus išrinkti nuolatiniai valdybų nepriklausomi nariai laikinai juos pakeičiant valstybės tarnautojais. Tokių nuostatų atsisakymas tik dar labiau stiprins valdybų depolitizavimą.

Vienas iš dabartinės Vyriausybės prioritetų yra valstybės valdomų įmonių pertvarka: optimizuotas jų portfelis, suformuoti profesionalūs valdymo ir priežiūros organai.

Nors pastaraisiais metais valstybės valdomų įmonių valdysena gerėja, tačiau pagrindiniai iššūkiai šiame sektoriuje ir toliau išlieka – tai efektyvumo ir skaidrumo didinimas, apčiuopiama grąža valstybei, skaidrios valdybų atrankos bei ambicingi veiklos tikslai. Taip pat numatoma peržiūrėti ir valdybų narių atlygio sistemą, siekiant didinti, kad į valstybės valdomų įmonių valdymą įsitrauktų kuo daugiau valdysenos profesionalų.

Šiuo metu liko du įstaigų vadovų konkursai, kurie vyksta pagal iki šių metų galiojusią tvarką. Juos numatoma baigti iki balandžio 1 dienos, ketvirtadienį pranešė departamentas.

Pagal naująją – centralizuotą – valstybės tarnautojų atrankos sistemą atskiras išankstinis bendrųjų gebėjimų patikrinimas nebus atliekamas. Bendrieji gebėjimai ir kompetencijos tikrinami vertinimo atrankos komisijoje metu.

Taip pat pasikeitė pretendentų į vadovaujamas pareigas atranka. Vietoje vadovavimo gebėjimų patikrinimo taikomas pretendentų į įstaigų vadovų pareigas kompleksinis vertinimas.

Šio vertinimo tikslas – įvertinti pretendentų į įstaigos vadovo pareigas bendrąsias, vadybines ir lyderystės kompetencijas ir jų raišką. Vertinimą atlieka Valstybės tarnybos departamento ekspertai.

Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką įgyvendina Valstybės tarnybos departamentas. Jis nuo šiol organizuoja visus Lietuvos karjeros valstybės tarnautojų konkursus ir pakaitinių tarnautojų atrankas.

Teisės aktų projektuose numatyta, kad centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdys Valstybės tarnybos departamentas.

Viena iš ypač svarbių naujuoju Valstybės tarnybos įstatymu įtvirtinamų naujovių - visų valstybės tarnautojų atranką centralizuotai atliks Valstybės tarnybos departamentas. Atrankos komisijos bus sudarytos iš departamento ir įstaigų, kurios ieškos tarnautojų, atstovų.

Dauguma konkursų vyks Valstybės tarnybos departamente. Taip pat teisės aktuose sudaryta galimybė dalį konkursų vykdyti nuotoliniu būdu.

Centralizavus valstybės tarnautojų atranką siekiama ją padaryti dar skaidresnę, objektyvesnę, efektyvesnę, užtikrinti didesnį visuomenės pasitikėjimą ja.

Konkursai į valstybės tarnybą ir toliau bus skelbiami valstybės tarnybos portale, dokumentai į juos bus teikiami per atrankos į valstybės tarnybą modulio savitarnos posistemę.

Pretendentams svarbu žinoti tai, kad numatyta atsisakyti šiuo metu vykdomo bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų patikrinimo - jis bus integruotas į konkurso eigą. Taigi, į konkursą reikės atvykti tik vieną kartą.

Iki šių metų gruodžio 31 d. paskelbti konkursai vyks pagal senąją tvarką - Valstybės tarnybos departamentas tikrins bendruosius ir vadovavimo gebėjimus, o įstaigos organizuos antrąjį konkurso etapą - pokalbį žodžiu. Taigi, bendrųjų gebėjimų testas ir vadovavimo gebėjimų patikrinimas aktualus tik tiems pretendentams, kurie ketina dalyvauti šiais metais paskelbtuose konkursuose.

Už atitinkamas Darbo kodekso pataisas balsavo 39 parlamentarai, vienas buvo prieš,  susilaikė 51 Seimo narys.

Projektui nepritarė daugiausia valdantieji – Socialdemokratų darbo bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai.

Prezidentė siūlė į Darbo kodeksą įrašyti nuostatą, kad į kai kurias įstaigas priimant darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, būtų privalu rengti atrankas.

„Dabar kodeksas numato, kad viešojo sektoriaus institucijose gali būti organizuojami konkursai priimant darbuotojus į darbą pagal darbo sutartis. Prezidentė siūlo, kad tam tikrai daliai įstaigų galimybė būtų pakeista į būtinybę“, – pristatydamas projektą aiškino valstybės vadovės patarėjas Mindaugas Lingė.

Siūlyta, kad viešos atrankos turėtų būti rengiamos priimant vadovus ir specialistus į valstybės ir savivaldybių įstaigas, vykdančias viešojo administravimo funkcijas, į valstybės ir savivaldybių įmones bei į valstybės ir savivaldybių valdomas įmones.

Pagal projektą, pareigybių, į kurias privalu būtų rengti atrankas, sąrašą turėjo tvirtinti darbdavys.

Anot M. Lingės, šis siūlymas būtų užtikrinęs, kad darbuotojų paieška būtų vykdoma viešai ir pagal aiškius kriterijus.

„Šiandien kaip diena ir naktis skiriasi priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas bei į panašias funkcijas vykdančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas. Vienu atveju vykdomi griežtai reglamentuoti konkursai, kitu atveju neretu atveju lemia pažintys, partiškumas, giminystė“, – pataisas argumentavo prezidentės patarėjas.

Anot jo, „Lietuvos geležinkeliuose“ apie 40 proc. darbuotojų buvo susiję giminystės ryšiais, kelių įmonėse – 17 proc. Registrų centre – apie 15 proc. darbuotojų. M. Lingė teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra nustačiusi, jog beveik 18 proc. savivaldybių administracijų darbuotojų siejami santuokos ar giminystės ryšiais, tiek pat – partiškumo.

Per projekto pristatymą valdančiųjų atstovai jokių abejonių dėl jo neišsakė, tačiau balsuodami susilaikė.

Po balsavimo konservatorius Jurgis Razma pareiškė, kad tai valdančiųjų kerštas prezidentei už jos kritiką žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui ir atmestą kandidatą į teisingumo ministrus.

„Po šio balsavimo Prezidentūros atstovams, matyt, reikėtų patarti kol kas jokių, kad ir pačių geriausių projektų, neteikti. Matyt, po prezidentės sprendimo dėl kai kurių ministrų valdantieji negali peržengti per savo emocijas ir primityviai kerštauja, nors prieš projektą pabalsuodami. Labai apgailėtinas faktas, kurio, man atrodo, Seime nebūdavo“, – sakė J. Razma.

Deja, scenos senbuviams konkursas jau baigtas – į kitą etapą nepateko Alanas, Mia, grupė „Queens of roses“ ir Valerija Iljinaitė.

LRT.lt primena, kad į pusfinalį anksčiau pateko Aistė Pilvelytė, Sasha Song, Greta Zazza ir Ieva Zasimauskaitė.

Komisijoje šeštadienio vakarą – režisierė Dalia Ibelhauptaitė, operos solistė Nomeda Kazlaus, muzikologas Darius Užkuraitis ir muzikos apžvalgininkas, LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys.

„Per daug atsipūtęs“

Pirmasis scenoje – Alanatas Chošnau ir su italų kompozitoriumi parašyta daina „7days“. D. Užkuraičio manymu, daininkas turi gera popkūrinį, tačiau nepaklūsta visoms popmuzikos taisyklėms. „Tas popieriukas, į kurį įsukta daina, nėra toks, koks turi būti“, – pastebėjo muzikologas ir siūlė pridėti šokėjų ar bent choreografijos pačiam daininkui.

Tačiau pats atlikėjas į šią pastabą turėjo atsakymą. „Noriu, kad žmonės pajaustų dainą ir ja įtikėtų. Jei kalbame apie finalą, jau dabar dirbu ties tuo ir ruošiu labai stiprų pasirodymą“, – kalbėjo Alanas. Vis dėlto, D. Užkuraičio įsitikinimu, visko nerodydamas iš karto dainininkas rizikuoja ir gali pavėluoti.

D. Ibelhauptaitė dainą „7 days“ tikino girdėjusi pirmą kartą. „Man pasirodė, kad esate per daug atsipūtęs, nesklinda jokia energija, kuri mane norėtų uždegti ir įtikinti. Sutinku su Dariumi, kad jums reikalingi įdomesni judesiai ar choreografija“, – kalbėjo režisierė. Visgi, kritikos žėre ne visi. „Kaip muzikantė noriu pasakyti, kad tai – labai vežanti daina, pradžia efektringa, turite labai įsimintiną dainą“, – žavėjosi N Kazlaus.

R. Zilnys pasidžiaugė, kad nei vienas iš komisijos narių nepastebėjo, kad vokalistas stipriai sloguoja. Jo teigimu, pliusas ir tas, kad konkurso finalas vyks Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. „Tai gali būti jūsų koziris, nes žinote, ką reiškia dainuoti arenoje“, – pastebėjo muzikos apžvalgininkas. – Jūsų vietoje galvočiau jau sekančiame etape šaudyti iš visų patrankų ir rodyčiau viską, ką galiu.“ 

Tai pirmas pasirodymas, dėl kurio neturiu abejonių – jis turi būti finale.

Vokalinis pranašumas

Vykti į Kijevą su savo kūrybos daina „Feel Myself Free“ nori Gabrielius Vagelis. „Dainuojate žymiai lygiau ir efektingiau, tačiau jūs greičiausiai sergate, tad jums  – dar didesnė pagarba, kad tokiame stovyje galite išdainuoti. Jūsų improvizacija rodo vokalinį profesionalumą“, – pastebėjo N. Kazlaus. Operos solistė komplimentų negailėjo ir paties atlikėjo parašytai dainai.

Prie pagyrų prisidėjo ir D. Ibelhauptaitė: „Man labai patinka Jūsų unikalus balso skambesys, jis toks ypatingas, netradicininis. Man patinka jūsų subtilus dainavimo stilius, sukauptas, neiššauktas, jūs jaučiate, ką dainuojate, siužetą.“ Režisierė rekomendavo daugiau padirbėti su rankų mostais bei gestais, nes dainininkas, jos manymu, jomis per daug iliustruoja. „Ši daina ir man patinka. Ji priverčia įsiklausyti ir jokių fokusų jai nereikia“, – vertino D. Užkuraitis,

Anksčiau kritikos kūriniui turėjęs R. Zilnys, šį kartą dalinosi kitokiais pastebėjimais: „Esu tas skeptikas, kuris visada kabinėjasi prie šios dainos, tačiau jūs pakeitėte aranžuotę, tai  – labai į naudą. Nesakau, kad tai yra tobulas variantas, tačiau daug geriau. Šiuo pasirodymu gražinote mano tikėjimą šia daina, labai džiaugiuosi, kad dar ieškote galimybių tą dainą tobulinti.“

„Esate „neužmušamos“

Merginų grupė „Queens of roses“ atrankoje dalyvauja su daina „Catch a fish“. „Esate „neužmušamos“. Įsivaizduoju, kad net jei būsite paskutinėje lentelės vietoje, pereisite į kitą etapą. Kiekvienas jūsų pasirodymas vis labiau „trenktas“. Jūs tikrai turite humoro jausmą, man patinka“, – kalbėjo R. ZIlnys. Jis priminė, kad Italija į konkursą šiemet siunčia žmogų, kuris šoka su gorila, ir pokštavo, kad lietuviai galėtų išsiųsti žmogų su žuvies galva.

Su komisijos kolega nesutiko D. Ibelhauptaitė. „Man ši daina nepasirodė kažkokia ypatinga, neįspūdingi pasirodė ir jūsų balsai. Atrodė, kad muzika turėjo daug didesnį draivą nei jūsų balsai, esate jaunos, gražios, sexy merginos, galėjote su tuo draivu padaryti geriau“, – įsitikinusi režisierė.

D. Užkuraitis pastebėjo, kad žiūrovų ir komisijos nuomonės praėjusį šeštadienį dėl šios grupės gerokai išsiskyrė. „Komisija greičiausiai netiki jūsų daina, ne jumis“, – komentavo muzikologas.

Kotryna Juodzevičiūtė, pasirodydama su daina „Love Shadow“, vėl grįžo prie baltos aprangos. D. Užkuraitis džiaugėsi, kad tokios atlikėjos – šviesi pomuzikos ateitis. „Jau trečią kartą matau jus. Šis kartas man patiko labiausiai. Atrodėte pakankamai atsipalaidavusi, daina – specifinė“, – vertino muzikologas.

N. Kazlaus pritrūko atlikėjos vokalo stiprumo. „Man balsas pasirodė labai įdomus ir originaliai skambėjo, buvote organiška, puikiai judėjote, šou ir vaizdas buvo geras. Šiai dienai – geriausia, ką čia mačiau, ir balsas man jūsų labai patiko“, – gyrė D. Ibelhauptaitė.

Prisidėjo ir R. Zilnys: „Tai pirmas pasirodymas, dėl kurio neturiu abejonių – jis turi būti finale. Sveikinu grįžus prie baltos spalvos. Sudainavote gerai, jei galite dar geriau – dainuokite dar geriau. Kuo toliau, tuo labiau mėgstu šitą „kreivą“ dainą.“

„Minus šimtas balų“

Atlikėja Mia šį kartą ir vėl paklausė komisijos patarimų ir atsisakė ne tik šokėjų, bet ir aukštų laiptų. D. Užkuraičio teigimu, daina „Sacrifice“ yra gana standartinė, tačiau gražiai ir gerai sukurta. „Nebeturėčiau net ir ypatingų pasiūlymų, laiptų nėra ir ačiū dievui“, – juokėsi muzikologas.

Pirmą kartą pasirodymą matanti D. Ibelhauptaitė turėjo daugiau pastebėjimų. „Kai pamačiau sostą, dar Mios nebuvo jame, mano pirma mintis buvo: Jėzau, koks naftalinas ir kičas. Iš karto buvo minus šimtas balų. Po pasirodymo viskas prašviesėjo, išskyrus sostą. Jis jums visai nereikaligas. Esate talentingesnis ir gyvesnis žmogus be jo. Meskite jį lauk, išvežkite kam nors į sodą, tik nevilkite į sceną“, – prašė režisierė.

„Tai – viena geriausių dainų šioje „Eurovizijoje“. Tai daina, kurią mielai į savo repertuarą įtrauktų Roisin Murphy“, – po grupės „Fuser „Fusedmarc“ atlikto kūrinio „Rain Of Revolution“ kalbėjo R. Zilnys.

Jis pastebėjo, kad grupė sulaukia daugiau komisijos, nei žiūrovų palaikymo. „Manau, kad dalis žiūrovų vengia balsuoti, nes norėtų, kad dainuotumėte kiek paprasčiau. Nesunkiai įsivaizduoju šią dainą, skambančią „Eurovizijoje“ Kijeve“, – sakė jis.

Mes negalime būti kažkokie antikvariniai pensininkai, reikia džiaugtis, kad yra nauja karta, kad jie šiuolaikiški, seksualūs.

Pritrūko asmeninio tikrumo

Kūriniu susižavėjo ir D. Ibelhauptaitė. „Pagaliau buvo kažkas labai šiuolaikiško, man žiauriai patiko jūsų netradicinis požiūris, jūsų skambesys. Atrodė, kad atiduodate labai daug jėgos, aistros. Tai ta daina, kai būtų ne gėda, kad ji – nuo Lietuvos. Nebijokime balsuoti už žmones, kurie yra kitokie“, – ragino režisierė. 

Kitas pasirodymas nacionalinės atrankos scenoje – Valerija Iljinaitė ir jos kūrinys „You make me glow“. N. Kazlaus įsitikinimu, tai – vienareikšmiškai vienas geriausių balsų atrankoje. Tam pritarė ir D. Ibelhauptaitė. „Turite labai gerą, didelį balsą. Tokie balsai būna įspūdingi ir paperka žmones. Buvo judesiai, plastika, dramatinė kulminacija, tačiau man pasirodė, kad jūsų vidus – emociškai statiškas. Man pritrūko jūsų asmeninio tikrumo“, – komentavo ji.

„Žaviuosi šešiolikmetės drąsa“

R. Zilnys pagyrė, kad jauniausia atrankos dalyvė Paula žino, kaip elgtis scenoje ir su kameromis, tačiau šis tas jį suneramino. „Paula gerai juda, bet jei mano dukra būdama šešiolikos darytų tokius judesius kaip jūs, nesu davatka, bet turėčiau rimtą pokalbį su ją“, – įvertino muzikos apžvalgininkas.

Jo manymu, likusių stiprių atrankos dainų fone kūrinys „Never let you go“ jau nublanksta: „Dabar ši daina, mano akimis, jau nebe tokia pritraukianti dėmesį. Jei ji žengs į kitą etapą, reikėtų kažkokių priemonių, kad būtų daugiau efekto.“

N. Kazlaus patiko kūrinys, tačiau ji turėjo pastabų atlikėjos vokalui. „Žaviuosi šešiolikmetės drąsa. Sutiksiu su Ramūnu, kad ne visada jauku žiūrėti, kai žinai, kiek metų, tačiau viskas skoninga ir tinka kūriniui. Manau, kad šita mergina turi šviesią ateitį, ji gerai jaučiasi scenoje, jaučia čia malonumą, popatlikėjui tai labai svarbu“, – pastebėjo D. Užkuraitis.

Prieštarauti komisijos vyrams suskubo D. Ibelhauptaitė: „Mes negalime būti kažkokie antikvariniai pensininkai, reikia džiaugtis, kad yra nauja karta, kad jie šiuolaikiški, seksualūs. Aš esu už, darykite viską laisvai.“

Komisijos balai:

G. Vagelis – 12

„Fusedmarc“ – 10

K. Juodzevičiūtė – 8

Paula – 8

Mia – 7

V. Iljinaitė – 6

Alanas – 5

„Queens of roses“ – 5

Žiūrovų balsai:

„Fusermarc“ – 1777

Paula – 1365

G. Vagelis – 1082

K. Juodzevičiūtė – 1072

„Queens of roses“ – 1009

Alanas – 850

Mia – 502

V. Iljinaitė – 477

Galingiausiais balsais pasaulį žavintis, daugiau nei 50 šalių rengiamas televizinis formatas „The Voice of…“, Lietuvoje pradeda jau trečiąjį sezoną. Įsibėgėjančios atrankos žada – tai bus emocionaliausias reginys televizijų rudens tinkleliuose. Šiuo metu vyksta svarbus šio projekto etapas – dalyvių atranka. Anketų skaičius jau pranoko pirmuosius dvejus projekto metus kartu sudėjus, o po „Eurovizijos“ konkurso plūstelėjo antroji anketų banga.

„Šiomis dienomis itin padaugėjo anketų su perdainuota „Eurovizijos“ nugalėtojos Conchitos Wurst daina „Rise Like a Phoenix“. Akivaizdu, Lietuva pastebėjo ne tik Conchitos barzdą, bet ir puikią dainą, – sako „Lietuvos balso“ prodiuseris Gediminas Jaunius. – Dar vienas šio sezono išskirtinumas – duetai. Džiaugiamės šiemet jų sulaukdami ypač daug. Matyt praėjusiais metais Valdo ir Vainoros Lackų šeiminis duetas užvedė mūsų tautiečius ant kelio. Ir tai labai sveikintina! Į atrankas registruojasi įvairiausi duetai – nuo Žilvino Žvagulio ir Irenos Starošaitės iki Ievos Narkutės ir Manto Jankavičiaus stiliaus. Atranka šiemet – labai spalvinga!”

„Rengdami trečiąjį sezoną jaučiamės kur kas labiau užtikrinti ir savimi, ir savo idėjomis, galime drąsiau improvizuoti formato rėmuose, tad ir atranka šiemet kur kas kūrybiškesnė – muzikuojančiam, dainuojančiam žmogui dar nėra taip stipriai atsivėrę vartai į šlovę, kaip šie, – sako G. Jaunius. – Ieškome talentingų, drąsių žmonių, kurie dega noru būti scenoje. Iki atrankos pabaigos liko vos kelios savaitės – nepražiopsokite savo šanso!“

Susitikti su projekto rengėjais, dalyviais bus galima jau šį šeštadienį, gegužės 17 dieną, Odminių skverelyje šalia „La Cave“ – čia vyks išskirtinis „Lietuvos balso“ pasirodymas.