Numatė ir išimčių

Šiemet vasarį Europos Parlamentas (EP) balsavo už susitarimą, kad 2035 m. ES visi nauji lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės neišmestų anglies dioksido.

Buvo nustatyti tarpiniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams – 55 proc., o furgonams – 50 proc. mažesnė tarša, palyginti su 2021 m.

Be to, buvo numatyta, kad nedaug transporto priemonių (nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. naujų automobilių arba nuo 1 tūkst. iki 22 tūkst. naujų furgonų) per kalendorinius metus pagaminančioms įmonėms iki 2035 m. pabaigos bus taikoma išimtis. Užregistruojantiems mažiau nei 1 tūkst. naujų transporto priemonių per metus išimtis bus taikoma ir toliau.

Pagal dabartinę visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) skatinimo sistemą gamintojams, parduodantiems daugiau transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, kaip antai elektromobiliai ir didelio efektyvumo laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės, taikomi mažesni išmetamųjų teršalų tikslai.

Oponentai susivienijo

Tačiau ES sprendimo kritikai tvirtino: priemonės – per drastiškos, nes alternatyva – elektromobiliai – daugumai gyventojų kol kas tiesiog neįperkami.

Priemonės – per drastiškos, nes alternatyva – elektromobiliai – daugumai gyventojų kol kas tiesiog neįperkami.

 

Oponentų gretose buvo ne vien Vokietija, bet ir Italija, Čekija, Lenkija, Portugalija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija.

Kontrargumentų pakete, be kita ko, buvo pasiūlymų iki 2035 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekį sumažinti tik 90 proc., o 100 proc. sumažinimą atidėti iki 2040 m. Lengvųjų komercinių transporto priemonių atveju siūlyta iki 2035 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 80 proc., o iki 2040 m. – 100 proc.

Italija įspėjo Europos Komisiją (EK), kad pritars sprendimui tik tuo atveju, jeigu bus padaryta išimtis automobiliams, galintiems naudoti biodegalus.

Vokietija reikalavo taikyti išimtį automobiliams, varomiems elektrodegalais, argumentuodama, kad tokie degalai gali būti gaminami naudojant atsinaujinančiąją energiją ir iš oro sugaunant anglies dioksidą, todėl jie neskleidžia į atmosferą daugiau klimato kaitą sukeliančių teršalų.

Užtikriname Europos galimybes, išsaugodami klimato kaitai neutralų ir įperkamą judumą.

 

Bus naujas reglamentas

Diskusijas ir derybas galiausiai vainikavo kompromisinis susitarimas, o tai patvirtino EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojas Fransas Timmermansas ir Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas.

„Užtikriname Europos galimybes, išsaugodami klimato kaitai neutralų ir įperkamą judumą, – teigė V. Wissingas. – Susitarėme dėl procedūrinių veiksmų ir kad nustatytas konkretus tvarkaraštis bus privalomas laikytis. Norime, kad procesas būtų baigtas iki 2024 m. rudens.“

F. Timmermansas taip pat nurodė, kad EK stengsis kuo greičiau parengti reglamentą dėl automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekio standartų.

Prie iniciatyvos prisijungė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, Žaliosios politikos institutas, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, Lietuvos biodujų asociacija, Biodegalų asociacija, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija.  Iš viso atvirą laišką pasirašė 22 organizacijos iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.

„NORAD deklaruoja, jog organizacijos tikslas – skatinti iniciatyvas, nukreiptas prieš klimato kaitos įtakos mažinimą. Visgi, esame susirūpinę, kad Norvegijos mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma agentūra NORAD remia T&E – organizaciją, kuri prisideda prie ES klimato kaitos politikai ir energetinei nepriklausomybei svarbių atsinaujinančių energijos išteklių, tarp jų – biodegalų ir biomasės – diskreditavimo“, – rašoma asociacijų pasirašytame pranešime.

Asociacijos pabrėžia, kad T&E veikla labiausiai naudinga iškastinio kuro pramonei, nesuinteresuotai ES šalyse vykstančiu sparčiu dekarbonizacijos procesu ir ambicingais ES Žaliojo kurso tikslais – iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu.

Laišką pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad NORAD yra vienas iš pagrindinių T&E finansuotojų. Viešai pateikiamais T&E duomenimis, NORAD yra numačiusi 2021–2025 metų laikotarpiu kasmet skirti 9 mln. Norvegijos kronų (apie 820 tūkst. eurų) sumą T&E veiklai finansuoti.

„T&E ir jos remiamos organizacijos kitose ES šalyse dažnai skleidžia neigiamą informaciją apie biodegalus, ignoruojant autoritetingų insitucijų ir mokslininkų informaciją apie biodegalų teikiamus pranašumus. Nerimą kelia tai, kad T&E agresyviai propaguoja elektrinį transportą, kaip vienintelę alternatyvą iškastiniam kurui transporto sektoriuje ir ragina jau dabar atsisakyti kitų atsinaujinančių degalų. Būtina įvertinti tai, kad šiuo metu rinkoje dominuoja vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, tad biodegalų atsisakymas tik padidintų iškastinio kuro naudojimą“, – pabrėžiama asociacijų laiške.

Anot asociacijų, vienas paskutinių pavyzdžių – įvykiai Latvijoje, kurioje dėl nevyriausybinių organizacijų spaudimo pernai buvo sustabdytas biodegalų įmaišymas į naftos degalus, tad naftos dalis transporto sektoriuje tik išaugo.

„Taip pat esame susirūpinę, jog dalis aplinkosauginių NVO pasisako ir dėl pirminės miško medienos nepripažinimo atsinaujinančios energetikos ištekliumi, t.y. biokuru, ir taip remiamas iškastinio kuro naudojimą šilumos ūkyje. Šiai pozicijai aktyviai pritariančios nevyriausybinės organizacijos siekia biokuro eliminavimo iš atsinaujinančių energijos išteklių sąrašo nuo 2030 metų. Tokiu būdu biomasė būtų prilyginta iškastinio kuro deginimui ir iš esmės sužlugdytų biomasės sektorių, kuris daugelyje Šiaurės ir Rytų Europos šalių yra svarbus šilumos energijos tiekėjas“, – rašoma atvirame laiške.

Anot asociacijų, Šiaurės šalyse šalių biomasė šildymo sektoriuje sėkmingai pakeitė taršius iškastinio kuro šaltinius – gamtines dujas, akmens anglį ar mazutą. Todėl NVO pozicija biokuro atžvilgiu rodo trumparegišką požiūrį į biomasės panaudojimą, netiesiogiai remiant iškastinio kuro pramonės interesus.

„Svarbu pabrėžti, kad šilumos ūkyje nėra galimybių biomasės pakeisti elektra generuojamais šilumos siurbliais – vienintelė alternatyva yra tik gamtinės dujos. Tokia pati situacija ir su biodegalais – neverta tikėtis, kad vidutinės trukmės perspektyvoje biodegalus pakeis elektromobiliai. Priešingai – sumažinus biodegalų vartojimą reikšmingai išaugtų naftos degalų dalis transporte“, – pastebima verslo asociacijų kreipimesi.

Teigiama, kad šis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.

Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu. Parkas bus statomas už pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje.

Antrasis jūros vėjo parkas padidins vietinę elektros gamybą iki pusės Lietuvai reikalingo kiekio. Elektros perdavimo tinklai yra rezervuoti dviejų jūrinio vėjo elektrinių statybai iki 1,4 GW galios.

Gautas vystymo mokestis, kurį sumokėtų jūrinio vėjo parko vystytojai, leistų kompensuoti valstybės patirtas papildomas išlaidas skolinantis gyventojų kompensacijoms už elektros energiją. 

Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius. 

2022 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad Lietuva vis dar pasigamina mažiau nei 40 proc. elektros energijos.  

„Ne tik dėl tvarumo priežasčių, bet ir dėl smarkiai brangstančių energetinių išteklių žmonės vis geriau supranta aplinką tausojančio ir energetiškai efektyvaus būsto naudą. Tai ne tik mažesnės išlaidos šildymui, bet ir geresnė gyvenimo kokybė bei padidėjusi nekilnojamojo turto vertė“, – sako SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras.

Tęsiantis Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, Europos ir Lietuvos elektros ir gamtinių dujų rinkoje toliau tvyro didelė įtampa. Ateities sandoriai dėl didmeninių elektros ir gamtinių dujų kainų kol kas neteikia optimizmo vartotojams. Jau žinomos ir būsimos antro pusmečio kuro kainos šildymui. Pavyzdžiui, vartotojams, naudojantiems gamtines dujas šildymui, gamtinių dujų kintamoji dalis 2022 metų antrą pusmetį bus 88 proc. didesnė negu prieš metus, elektros kaina, įvertinus valstybės subsidiją ir atsižvelgus į pasirinktą planą, vartotojams bus iki 60 proc. didesnė negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

„Akivaizdu, kad, esant tokiems energetinio kuro kainų šuoliams bei norint sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, gyventojai skuba ieškoti efektyvių energijos sprendimų“, – teigia M. Kieras.

SEB tyrimas rodo, kad atnaujinti šildymo sistemą artimiausiu metu galvoja 22 proc. gyventojų, 20 proc. svarsto pradėti naudoti atsinaujinančią energiją, 19 proc. žada keisti buitinę techniką ir pasirinkti aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasės prietaisus, 2 proc. planuoja investuoti į kitus energijos taupymo sprendimus. Jokių investicijų į būsto energinio efektyvumo gerinimą neplanuoja 38 proc. gyventojų.

SEB bankas gyventojams šį pavasarį pradėjo teikti vartojimo paskolas palankesnėmis sąlygomis saulės elektrinėms ar nutolusios saulės elektrinės daliai įsigyti. Tokios vartojimo paskolos sudaro 7 proc. visų teikiamų vartojimo paskolų. Vidutiniškai gyventojai, kad galėtų naudotis elektra iš saulės, skolinasi 7,4 tūkst. eurų.

Dabar Lietuvoje yra apie 20 tūkst. saulės elektrinių – apie 15 tūkst. ant namų stogų ir apie 5 tūkst. nutolusių saulės elektrinių.

„Skaičiuojama, kad įsirengus saulės elektrinę, metų išlaidas už elektros energiją galima sumažinti iki 80 proc., tad dabartinėmis elektros kainomis investicija į saulės elektrinę gyventojams gali atsipirkti greičiau negu per šešerius metus“, – teigia SEB banko atstovas.

SEB bankas nuo šiol gyventojams palankesnėmis sąlygomis siūlo vartojimo paskolas, kurių palūkanos yra nuo 4,9 proc. ne tik saulės elektrinėms, bet ir namų energiniam efektyvumui gerinti. Privatūs klientai be užstato ir pradinės įmokos gali gauti iki 40 tūkst. eurų finansavimą iki septynerių metų.

SEB banko vartojimo paskolą namų energinio efektyvumo gerinimui galima gauti saulės elektrinei ar nutolusios saulės elektrinės daliai, šilumos siurbliui „oras-vanduo“ ir geoterminio šildymo sistemai.

Jei gyventojai planuoja įsigyti kitą energinį efektyvumą gerinantį pirkinį ar įsidiegti sprendimą, gali rinktis vartojimo paskolą aplinkai draugiškiems pirkiniams, kurios palūkanų norma yra nuo 7,9 procento.

SEB banko iniciatyva Lietuvos gyventojų požiūrio į būsto tvarumą ir energinį efektyvumą tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Atliekant tyrimą šių metų kovą buvo apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.

Finansų ministerijos teigimu, tokiu būdu bus mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bei finansinė našta dėl išaugusių energijos kainų.

„Siūloma per ateinančius metus, kad pagal faktinį poreikį būtų skirta iš infliacijos sušvelninimo paketo, kuriame buvo numatyta parama verslui 120 mln. eurų, skirti 90 mln. Aplinkos ministerijos priemonėms, kurios susijusios su įmonių naudojamos energetikos konversija pereinant prie atsinaujinančių energetikos šaltinių“, – posėdyje trečiadienį sakė ministrė Gintarė Skaistė.

„Skiriama ir tokioms priemonėms, kaip šilumos siurbliai, biokuro katilai, saulės kolektoriai, taip pat modernizuoti pramonės įmonių centralizuotai šilumos tiekimui naudojamas sistemas, kad jos būtų efektyvesnės“, – pridūrė ji.

Kitąmet tam ketinama skirti 30 mln. eurų, o 2024 metais – dar 55 mln. eurų.

„Per kelerius metus tai turėtų prisidėti prie to, kad tiek energijos sunaudojimas verslo įmonėse, tiek ir pačių energijos šaltinių pasirinkimas pasikeistų ir turėtume mažesnę priklausomybę nuo išorės veiksnių. Karas Ukrainoje tikrai daro poveikį energetikos kainoms ir ilgalaikėms jų prognozėms. Tikėtina, kad energijos kainos išliks aukštos dar ilgą laiką, todėl įmonių sprendimai, kurie prisidėtų prie mažesnio energetikos panaudojimo ir tvaresnių energijos šaltinių, jie būtų ilgalaikiai ir tvarūs“, – sakė G. Skaistė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad didžiausia galima parama yra iki 25 mln. eurų, įmonės turi atitikti tam tikras sąlygas, arba naudoti labai daug energijos išteklių, kad galėtų pretenduoti į maksimalias sumas, finansavimo intensyvumas svyruoja nuo 30 iki 80 procentų.

Paraiškos bus teikiamos nuo liepos 27 dienos iki rugsėjo pabaigos.

Likusius 30 mln. eurų iš bendro 120 mln. eurų paketo planuojama skirti kitoms priemonėms. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė sakė, kad lėšos galėtų būti skirtos investicijoms į pramonės skaitmenizavimą ir žiedinių skaitmeninių technologijų diegimą.

„Priemonė paruošta, suderinta su Konkurencijos taryba ir teisininkais, jeigu jai būtų pritarta, galėtume dar šiais metais papildyti ja šitą priemonių paketą“, – posėdyje sakė ji.

Visgi dėl likusių lėšų paskirstymo bus apsispręsta vėliau.

Rengėjų teigimu, Europoje vykstant karui, perėjimas prie žaliosios ekonomikos yra neatidėliotinas, tačiau norint sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetikos svarbūs ir struktūriniai pokyčiai bei naujos technologijos.

Konferencijoje bus kalbama apie tvarius finansavimo poreikius, atsižvelgiant į ES energetinę autonomiją ir geopolitinius konfliktus, taip pat žaliųjų finansų ateitį Europoje ir pasaulyje.

Europos ir Baltijos šalių finansų institucijų atstovai pasidalins įžvalgoms apie esamą situaciją ir iššūkius, bankų ir Lietuvos banko vadovai aptars, kokie svarbiausi pokyčiai vyksta skolinimo srityje ir ką turėtų žinoti klientai.

Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė, likusią dalį – privatus verslas.

Konferencijoje dalyvaus Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis, Europos investicijų banko prezidentas Werneris Hoyeris (Verneris Hojeris), Tarptautinio valiutos fondo Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Mahmoodas Pradhanas (Mahmudas Pradhanas), Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kitų institucijų vadovai, ekspertai.

Savo ruožtu verslo atstovas tikina, kad žemės kur statyti tokias elektrines Lietuvoje yra ir siūlomiems pokyčiams ūkininkai priešinasi, nes nenori mokėti didesnės nuomos už dirbamą žemę.

„Jei tokie ribojimai būtų įvesti, turėtume dar mažiau laisvos žemės, kur būtų galima plėtoti atsinaujinančią energetiką. Tai prisidėtų prie kitų ribojimų – draudimo statyti prie karinių radiolokatorių, aplinkosauginių ir kitų ribojimų“, – trečiadienį vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo viceministrė.

„Be to, man atrodo, kad labai svarbu įvardinti sau, jog yra konstitucinė teisė žemės savininkui pasirinkti, kokią veiklą jis nori vykdyti“, – teigė ji. Kartu D. Garbaliauskaitė pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atsiranda projektų, kai įvairi žemės ūkio veikla vykdoma, pavyzdžiui, greta saulės elektrinių parkų.

Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius kalbėjo, kad ateityje numatytai galiai įrengti reikia rasti apie 2 tūkst. hektarų žemės – maždaug 50 hektarų kiekvienoje savivaldybėje. Dėl to kilusias diskusijas jis vadina perdėtomis.

R. Sklepovičius aiškino, kad Lietuvoje iki šiol ant žemės ūkio paskirties sklypų nepastatyta jokia saulės elektrinė, jos buvo statomos tik ant pramoninės ir inžinerinės paskirties žemės, o iš viso įrengta 300 MW pajėgumų.

„Tai yra nykstamai mažas kiekis, bet debatų lygis, sukeltas dėl tos žemės ūkio paskirties, yra neadekvatus situacijai“, – forume teigė jis.

R. Sklepovičius teigė, kad pastaruoju metu nepagrįstai manoma, kad saulės ir vėjo elektrinėms statyti reikės daug dirbamos žemės plotų, todėl brangsta žemės nuoma. Tą esą ypač jaučia stambieji ūkininkai, užtarimo ieškantys Seime.

„Viskas vyksta dėl pinigų. Žemės ūkio lobistai neateina į Seimą, nes jiems rūpi energetinė nepriklausomybė“, – svarstė R. Sklepovičius.

Argumentuodamas, kad Lietuvoje problemos, jog plėtojant saulės ir vėjo elektrines jomis reikės apstatyti daug žemės ūkio paskirties žemių, nėra, jis pateikė Vokietijos pavyzdį, kuri iki 2035 m. užsibrėžusi visą reikiamą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.

„Vokietijoje pramonė keturis kartus intensyvesnė, teritorijų apgyvendinimas daug didesnis, kalnuotos vietovės, bet jie randa vietos, saulės, vėjo plėtrai. Lietuva, retai apgyvendinta, jos suvartojimas daug mažesnis, staiga neranda kur tų elektrinių statyti. Tai juokinga ir neadekvatu situacijai“, – aiškino R. Sklepovičius.

A. Ufarto / BNS nuotr.

Europos saulės gamintojų tarybos Politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog atsinaujinanti energetika turi būti plėtojama „be kompromisų“.

„Tam tikras interesas turėtų būti matomas iš visų visuomenės grupių“, – diskusijoje kalbėjo jis.

Ūkininkai džiaugėsi nedidelėmis žemės nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas.

Anot buvusio energetikos ministro, atsinaujinančios energetikos plėtrą kritikuojantys ūkininkai nėra patenkinti saulės parkų plėtotojų kuriama konkurencija, kuriai nesant jie turėjo „monopolį“.

„Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkai turėjo tam tikrą monopolį, džiaugėsi pakankamai nedidelėmis nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas“, – paaiškino Ž. Vaičiūnas.

„Čia ir kyla natūralus nepasitenkinimas“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę KRK pritarė siūlyti „nebloginti žemės savininkų padėties“ ir drausti statyti vėjo, saulės, taip pat biodujų, elektrines ant žemės ūkio paskirties žemės, kurios našumo rodiklis viršija 32 balus.

Kaip reaguodamas į tokį siūlymą savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, jei tam būtų pritarta, tokias elektrines būtų galima statyti tik Rytų ir Pietų  Lietuvoje, kurios kartu yra ir miškingiausi šalies regionai, taip pat mažoje dalyje Žemaitijos.

Seime šiuo metu svarstomas Energetikos ministerijos inicijuotas „Proveržio paketas“, kuriame numatytas tikslas iki 2030 m. iš atsinaujinančios energetikos bendrai generuoti 7 GW galios. Tai turėtų patenkinti 93 proc. viso Lietuvos energijos poreikio.

Viešai transliuojamoje diskusijoje „Energetinis saugumas ir Europos žaliasis susitarimas“ prezidentas dalyvavo kartu su Ispanijos premjeru Pedro Sančesu, Europos Komisijos viceprezidentu Fransu Timermansu, Švedijos „Vatenfall“ vadove Ana Borg ir Danijos „Novozymes“ vadove Ester Baiget.

„Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų ir naftos yra ir saugumo, ir moralės klausimas. Mes negalime finansuoti Rusijos karo nusikaltimų ar leisti jai kontroliuoti Europos per iškastinį kurą. Lietuva šią pamoką išmoko, dabar esame pasiruošę padėti kitoms Europos Sąjungos šalims ir ES partneriams, tokiems kaip Ukraina“, – pristatydamas Lietuvos patirtį atsisakant rusiškų dujų ir naftos sakė G. Nausėda.

Privalome atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos – tai naudinga verslui, žmonėms ir aplinkai.

Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė, kad energijos tiekėjų diversifikavimas ir naujų kelių dujoms bei naftai paieška yra tik dalinis Europos energetikos problemų sprendimas.

„Europa privalo dekarbonizuoti ekonomiką. Privalome atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos – tai naudinga verslui, žmonėms ir aplinkai“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas G. Nausėda pristatė Lietuvos planus iki 2030 metų septynis kartus padidinti atsinaujinančios elektros energijos gamybą, o iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe.

„Šiandien Lietuva importuoja 70 proc. elektros, tačiau vystydami vėjo ir saulės jėgaines iki šio dešimtmečio pabaigos tapsime save pilnai aprūpinančiu žaliosios energijos gamintoju“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentūros pranešime teigiama, kad Lietuvos valstybės vadovas pakvietė vėjo energetiką plėtojančias kompanijas investuoti į Lietuvos jūros šelfe planuojamus statyti du naujus vėjo elektrinių parkus.

64,3 proc. visos Lietuvos pagamintos elektros sugeneravo atsinaujinantys energijos šaltiniai.

„Palankus vėjas ir vandens lygis smarkiai padidino vėjo ir hidroelektrinių gamybą, o dėl sparčios plėtros saulės elektrinių generacija išaugo net 2,5 karto, palyginti su pirmaisiais 2021 metų mėnesiais“, – pranešime teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.

Jo teigimu, atsinaujinančių energijos išteklių gamyba pirmąjį ketvirtį išaugo 47,6 proc. iki 0,818 TWh. Tuo metu šiluminių elektrinių generacija sumažėjo 38,2 proc. iki 0,285 TWh.

„Tai didžiąja dalimi yra aukštų dujų kainų ir pabrangusių taršos leidimų pasekmė“, – sako D. Matelionis.

Vėjo elektrinės šiemet pagamino 54,4 proc. daugiau energijos, hidroelektrinės – 65,1 proc., o saulės elektrinės – beveik 2,5 karto daugiau.

Bendras elektros poreikis sausį–kovą siekė 3,639 TWh – 0,5 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje pagaminta elektra sudarė 35 proc. bendro poreikio (2 proc. daugiau), saulės ir vėjo energija  – 22,5 proc. (7,2 proc. daugiau).

Gyventojų suvartotas elektros energijos kiekis sumažėjo, tačiau reikšmingai išaugo paslaugų sektoriaus suvartojimas.

Tuo metu galutinis elektros suvartojimas šalyje siekė 3,087 TWh – 1,2 proc. daugiau.

D. Matelionis pastebi, kad šiemet mažėjo gyventojų elektros suvartojimas, tačiau jis augo paslaugų sektoriuje.

„Gyventojų ir verslo vartojimo tendencijos išsiskyrė: į biurus grįžus darbuotojams ir bendrai padidėjus visuomenės mobilumui, gyventojų suvartotas elektros energijos kiekis sumažėjo, tačiau reikšmingai išaugo paslaugų sektoriaus suvartojimas“, – sako D. Matelionis.

Gyventojų elektros suvartojimas šiemet sumažėjo 4,5 proc. iki 0,872 TWh, pramonės – 0,6 proc. iki 1,115 TWh, tuo metu paslaugų sektoriaus ir kitų vartotojų – išaugo 9 proc. iki 0,996 TWh, transporto bendrovių – 0,2 proc. iki 0,033 TWh, žemės ūkio – 4 proc. iki 0,071 TWh.

Į Lietuvą importuota 3,233 TWh elektros energijos – 2,4 proc. daugiau nei pernai, o daugiausia – iš Latvijos ir Švedijos.

Pirmojo ketvirčio eksporto rodiklis augo 18,5 proc. iki 0,866 TWh. Didžiausias eksporto augimas buvo į Estiją (48,5 proc.) ir Lenkiją (38,8 proc.), labiausiai sumažėjo eksportas į Švediją (53,3 proc.).

„Nuosekliai mažiname poveikį aplinkai. Skatiname pirkėjų sąmoningumą mažinant plastiko taršą ir maisto švaistymą. Diegiame technologines naujoves, LED apšvietimą ir kitus sprendimus, kurie padeda tvariau naudoti energijos išteklius, todėl saulės elektrinės įkūrimas ant vienos iš parduotuvių stogo – dar vienas žingsnis didesnio tvarumo link“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Dovilė Černiauskienė, „Iki“ energetikos projektų vadovė, sako, kad įrengtos elektrinės galia siekia 30 kW.

Ant parduotuvės stogo įrengus saulės elektrinę planuojama sutaupyti apie 30 000 kW energijos per metus.

„Pagaminama energija bus naudojama visoms parduotuvės reikmėms: apšvietimui, šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemoms ir kitiems procesams užtikrinti. Ant parduotuvės stogo įrengus saulės elektrinę planuojama sutaupyti apie 30 000 kW energijos per metus“, – sako D. Černiauskienė.

Pasak jos, elektrinė ant „Iki“ parduotuvės stogo įrengta per vos kelis mėnesius. Kadangi ši elektrinė – nedidelė, jos įrengimas papildomų iššūkių neiškėlė. Kaip teigia D. Černiauskienė, ant stogo montuojama saulės elektrinė prideda nemažai papildomo svorio, todėl svarbiausia buvo užtikrinti stogą laikančių konstrukcijų stiprumą.

„Iki“ nuotr.

„Iki“ energetikos projektų vadovė sako, kad ši saulės elektrinė – pirmoji, bet tikrai nepaskutinė. Netrukus planuojama įrengti ganėtinai didesnę elektrinę Panevėžio logistikos centre. Kitais metais „Iki“ planuoja pastatyti iki 2 MW saulės jėgainių.

Šiuo metu žalioji elektros energija sudaro net 92 proc. „Iki“ tinkle visos sunaudojamos energijos. Išsikeltą tikslą iki 2022 metų savo veikloje sumažinti elektros vartojimą 9,3 proc. „Iki“ pasiekė jau 2019 metais, o 2021 metų pabaigoje elektros energijos sutaupymas siekė 21 proc. „Iki“ taip pat nuosekliai diegia technologines naujoves, LED apšvietimą ir kitus sprendimus, kurie padeda tvariau naudoti energijos išteklius.

Prekybos tinklą „Iki“ iš viso šiuo metu sudaro 231 „Iki“ parduotuvė, du logistikos centrai, kulinarijos gamybos centras bei trys regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas Vilniuje atidarė ir pirmąją autonominę parduotuvę, paženklintą „Iki“ prekės ženklu. Ji pirmoji tokia Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“.