-
Princesės Catherine staigmena nustebinta britė: su vyru buvome priblokšti 3
Anot britų spaudos, viena britė, socialiniame tinkle „X“ prisistatanti Allexmarie vardu, gavo atvirutę nuo princesės. Dar sausį Allexmarie paštu išsiuntė šilčiausius linkėjimus Catherine ir linkėjo jai pasveikti po operacijos. Tada vėžio diagnozė dar nebuvo aiški.
Allexmarie – ne vienintelė britė, kuri gavo atsakymą iš karališkosios šeimos. Kensingtono rūmai atsakė daugumai, kurie siuntė atvirukus su linkėjimais princesei.
„Šiandien gavau nuostabų laišką, kurį saugosiu visą gyvenimą. Su vyru buvome priblokšti, kai pamatėme, kad voke – graži atvirutė. Siunčiame savo maldas ir gydančius žodžius Velso princesei“, – portalui „Mirror“ sakė sveikinimą gavusi britė.
Back in January when we were informed our beautiful Princess of Wales had undergone surgery I sent her a card with our (my family and I) sincerest best wishes for healing and of course an abundance of love.
— Allexmarie (@AllexmarieHoll1) April 6, 2024
Today I received this beautiful acknowledgement and I can honestly say… pic.twitter.com/iMX4WKTGySAtvirutėje karališkoji šeima lakoniškai dėkojo už šiltus žodžius ir linkėjimus.
„Dėkojame už šiltus linkėjimus jos didenybei Velso princesei. Labai vertiname tokį jūsų poelgį“, – buvo parašyta atviruke.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prieš kelias savaites apie vėžio diagnozę paskelbusi princesė Catherine šiuo metu leidžia laiką su vyru bei trimis poros vaikais. Moteriai taikomas prevencinis chemoterapijos gydymas.
-
100-osioms Vytauto Didžiojo karo muziejaus metinėms paminėti – ženklintas atvirukas 2
Atviruko tiražas – 1 300 vnt. Atviruką bus galima siųsti ir į užsienį. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, vasario 5 d, penktadienį.
Vytauto Didžiojo karo muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo istorija prasidėjo 1919 metais, kai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą pradėta kurti ir Lietuvos kariuomenė. Jos vadovybė tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune nusprendė įsteigti Karo muziejų. Eigoje darbai buvo pristabdyti, tačiau muziejaus kūrimą perimus generolui Vladui Nagevičiui, vos per keturias savaites sena, caro karių reikmėms naudota jojykla ir koplyčia buvo paversta Lietuvos kovų istoriją įamžinančia erdve. 1921 metais vasario 16 d. Karo muziejus buvo iškilmingai atidarytas.
Ženklintame atviruke įamžintas Karo muziejaus pastatas. Jo istorija ne ką mažiau įdomi nei muziejaus įkūrimo. Po kelerių metų nuo atidarymo, paaiškėjo, kad senosios patalpos yra labai prastos būklės, todėl geriausias sprendimas – statyti naują pastatą. 1936 m. oficialiai atidarytas naujasis muziejaus pastatas, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
Iki šių dienų šis muziejaus pastatas laikomas vienu vertingiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių. Išskirtinis ne tik pastatas, bet ir jo kiemelis, kuriame muziejaus įėjimą saugo iš Astravo dvaro atkeliavę liūtai. Jie, užsakius grafui Jonui Tiškevičiui, iš ketaus išlieti Sankt Peterburge XIX amžiaus viduryje. Pastačius naują Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą, grafo Tiškevičiaus sūnus Jonas Tiškevičius padovanojo liūtus muziejui.
Atviruką žyminčiame pašto ženkle matomas 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų, lėmusių tolimesnį Lietuvos likimą, simbolis – minosvaidis „Ehrhardt“. Remiantis Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija, būtent šiuos ginklus ką tik suformuotos Lietuvos kariuomenės kariai atėmė iš bermontininkų. Muziejuje saugomi 6 šių minosvaidžių vienetai. Vienas iš jų 170 mm kalibro 1914 m. modelio minosvaidis. Prie šio pabūklo pritvirtinta metalinė plokštelė, joje įspaustas įrašas nurodo, kad pabūklas pagamintas Vokietijoje 1916 m. Lietuvos kariuomenės ginkluotėje šis minosvaidis išliko iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio, o 1936 m. jis buvo perduotas muziejui.
Daugiau informacijos apie Vytauto Didžiojo karo muziejų galima rasti muziejaus tinklalapyje.
-
R. Valeikio kurtos atvirutės skatins saugiai rinkti taupiąsias lemputes
Šią žiemą teisingai atsikratyti perdegusiomis taupiosiomis lemputėmis kvies žinomo menininko Rimo Valeikio kurtos kalėdinės atvirutės. Lankomiausias sostinės vietas jau pasiekė 15 tūkst. nemokamai dalinamų menininko darbų. Šiomis atvirutėmis energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuojanti „Ekošviesa“ siekia priminti, kad perdegusias tokias lemputes reikia atiduoti perdirbti.
„Stengiuosi būti draugiškas aplinkai, namuose naudoju tik taupiąsias lemputes, tačiau iki šios akcijos nežinojau, kad jas reikia perdirbti. Panaudotas lemputes tiesiog kaupiau namuose, na, o dabar, tikrai nunešiu jas į surinkimo punktą, – sako R. Valeikis. – Labai džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis, kurios skatina rūpintis gamta. Pats stengiuosi kuo mažiau vartoti ir palikti šiukšlių. Nemanau, kad nustekenus Žemę bus labai paprasta persikraustyti gyventi į Marsą, ko aš ir visai nenoriu.“
Kalėdinėse „Ekošviesos“ atvirutėse vaizduojamas ant banginio plaukiantis pingvinas, besistengiantis pristatyti nebeveikiančią taupiąją lemputę ten, kur jai ir vieta – į surinkimo punktą. Ir visai nesvarbu, kad Kalėdos. Rimo Valeikio teigimu, atvirutėje vaizduojamas pingvinas turėtų paskatinti žmones veikti, įrodyti, jog net ir būdamas nedidele visuomenės dalimi, gali nuveikti reikšmingų darbų planetos labui.
Socialinei akcijai skirtas Rimo Valeikio atvirutes galima rasti lankomiausiose Vilniaus vietose: UAB „Amber food“ priklausančiuose restoranuose („Charlie pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“), kavinėse „Coffee inn“, Vilniaus centre bei Ukmergės g. esančiuose greito maisto restoranuose „Mc Donald‘s“, kino teatre „Pasaka“, daugelyje kitų Vilniaus centre ir Senamiestyje įsikūrusių barų bei kavinių.
„Tikimės, jog žaismingos ir spalvotos atvirutės atkreips visuomenės dėmesį ir informuos, kad taupiąsias lemputes perdirbti yra būtina, – teigia VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Šiose lemputėse esantis, nors ir minimalus, gyvsidabrio kiekis yra pavojingas aplinkai: teršia vandenį, žemę bei augmeniją. Dėl šios priežasties perdegusios taupiosios lemputės negali būti išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis, bet turi būti atnešamos perdirbti.“ T. Ruželė primena, jog panaudotas taupiąsias lemputes reikėtų atnešti į specialius surinkimo punktus, esančius visoje šalyje.
Jau kelerius metus 46-iuose šalies miestuose veikia daugiau nei 150 tokių punktų, kuriuose priimamos energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių energiją taupančioms lemputėms rinkti yra prekybos tinklo „Senukai" parduotuvėse (40 dėžučių), buities technikos tinklo „Topo centras“ parduotuvėse (21 dėžutė), Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose (40 dėžučių).
„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Elektrą taupančių lempučių surinkimo punktų adresai skelbiami interneto svetainėje www.ekosviesa.lt