Po 22 metų darbo savivaldybėje, A.Daujotienė šių metų birželio pabaigoje išleista į pensiją. Pastaraisiais metais A.Daujotienė dirbo Socialinių reikalų departamento direktore.

Visus jos darbus, kol atsiras naujas departamento vadovas, perėmė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius.

Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė patvirtino, kad į šias pareigas konkursas kol kas neskelbiamas. Kiek laiko departamentas gali būti be vadovo, teisės aktai esą nereglamentuoja.

Dar ilgiau nei Socialinių reikalų departamentas nuolatinio vadovo neturi savivaldybės Kultūros skyrius.

Buvęs jo vedėjas ir Neringos tarybos narys Narūnas Lendraitis kovo pabaigoje vienbalsiai išrinktas Neringos mero pavaduotoju.

Politikas pakeitė iš pareigų atsistatydinusį vicemerą Dovydą Mikelį.

N.Lendraitis yra neringiškis ir prieš tai Neringos savivaldybėje kaip kultūros ir švietimo administratorius dirbo 15 metų. Šią darbo sritį jis kuruoja ir dabar tapęs vicemeru. N.Lendraitis naujas pareigas pradėjo eiti nuo balandžio 27 d.

Tad jau lygiai keturis mėnesius Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius neturi nuolatinio vadovo.

Kol kas skyriui laikinai vadovauja Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, jai atostogaujant, iki rugsėjo 12 d., šias pareigas perėmė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Skiotytė-Radienė.

Pradžioje kalbėta, kad į šį postą specialisto bus ieškoma regione ar kitose Lietuvos savivaldybėse. Jis užimtų Kultūros skyriaus vedėjo vietą keitimo būdu.

Tinkamos kandidatūros ieškota ir Valstybės tarnybos rezerve, tačiau nesėkmingai.

Todėl yra paskelbtas konkursas, kuriame dalyvauja jau trys pretendentai, tačiau jų gali būti ir daugiau, dokumentai priimami iki rugpjūčio 29 d.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dėkojo A. Daujotienei už tarnystę, kruopštų ir atsakingą darbą, įteikė gėlių.

„Tikiuosi, nors čia nebedirbsite, išliksite aktyvi visuomenės narė“, – tvirtino meras.

A. Daujotienė atviravo, kad nelengvas tas paskutinis žodis: „Nenoriu sakyti – atsisveikinu. Per 22 metus sukaupiau daug geros ir gražios patirties. Gaila, kad ją panaudosiu tik namie“.

A. Daujotienė po dvi kadencijas ėjo miesto mero pavaduotojos ir mero patarėjos pareigas, keturias dirbo miesto taryboje, aštuonerius metus vadovavo savivaldybės Socialinių reikalų departamentui.

Tačiau A. Daujotienė neatmetė galimybės ateityje dalyvauti politikoje.

„Nežinau, kaip čia bus. Kai manęs klausia, ką aš dabar veiksiu, atsakau – noriu labiau mylėti save. Įvertinu, kad išeinu į tas ilgas atostogas sąmoninga, sveika. Vaikai, anūkai, žinoma. Gal ir vyrui daugiau dėmesio senatvėje reikia skirti. Manau, kad jūsų man trūks, bent mintyse. Linkiu visiems sėkmės savo darbuose. Prisiminkite, kad nė vienas nėra amžinas šioje vietoje“, – kalbėjo direktorė.

Tarybos narių A. Daujotienė prašė nesakyti, kad darbai daromi ar nedaromi, nes rinkiminiai metai.

„Tai žeidžia tiek savivaldybės administracijos darbuotojus, tiek gyventojus. Mes dirbame nesvarbu, ar rinkiminiai metai, ar ne. Būkite laimingi“, – linkėjo vadovė.

A. Daujotienė neslėpė, kad sunku sulaikyti ašaras: „Stengiuosi laikytis tvirtai“.

Šiandien jos paskutinė darbo diena. Kol kas A. Daujotienės pareigas perims Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius.

Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė dar negalėjo pasakyti, ar bus skelbiamas konkursas Socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigoms užimti.

„Kol kas pavaduos O. Mariničius. Dar neturiu informacijos, kaip bus elgiamasi toliau, ar bus skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti“, – komentavo vedėja.

Prieš pradedant svarstyti miesto tarybos posėdžio darbotvarkę, V. Grubliauskas informavo, kad miesto taryboje įregistruota nauja frakcija.

Į pastarąją susivienijo jokiai partijai nepriklausantys tarybos nariai Aldona Staponkienė, Artūras Razbadauskas ir socialdemokratė Lilija Petraitienė. Frakcija priklausys valdančiajai daugumai.

„Tampa gera tradicija, kad prieš tarybos posėdį vis paskelbiama apie naują frakciją“, – tvirtino miesto meras.

Atsakymas nenudžiugino

Nuo šių metų sausio šalies vaikams yra skiriama išmoka, pakeitusi pajamų mokesčio lengvatą, kuri per mėnesį vaikus auginantiems dirbantiems tėvams leido už vieną vaiką susigrąžinti iki 30 eurų.

Nepilnametį sūnų turinti klaipėdietė vasario pradžioje elektroniniu būdu užpildžiusi paraišką vaiko pinigams gauti, praėjus daugiau nei mėnesiui, nesulaukė jokių žinių ir neišvydo jokių žadėtų pinigų savo sąskaitoje.

Moteris parašė elektroninį laišką Socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS) administratoriui.

Ir gavo standartinį atsakymą.

"Jūsų prašymas yra nukreiptas į savivaldybę pagal jūsų deklaruotą gyvenamąją vietą. Kiek mums yra žinoma, dėl didelio pateiktų prašymų skaičiaus savivaldybės nespėja laiku priimti pateiktų prašymų", – nieko konkretaus nepaaiškino SPIS atstovas.

Laiške dar patikslinta, kad būsena "Apdorojamas" reiškia, jog asmens prašymas savivaldybėje dar nepatikrintas.

O jeigu pildant prašymą interesantas nurodė el. pašto adresą ir pažymėjo, kad pranešimus siųsti el. paštu, pasikeitus būsenai į "Priimta" arba "Atmesta", jam bus pranešta apie priimtą sprendimą.

"Dėl detalesnės informacijos apie elektroninių prašymų priėmimo terminus ir išmokėjimą reikėtų kreiptis į savivaldybės pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Socialinių išmokų skyrių", – pabrėžta laiške, iš kurio paaiškėjo, jog nepaisant užpildytų elektroninių paraiškų vis tiek reikės kreiptis į valdininkus.

Malonė priklauso ne visiems?

Pasirodo, ne visiems pareiškėjams priklauso vaiko pinigai, nepaisant, kad jie augina nepilnamečius vaikus.

Dalis prašymų po išnagrinėjimo jau yra atmesta.

Pasitaiko, kad pareiškėjas kreipiasi ne į tą savivaldybę, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pasitaiko, kad pateikia ne visus reikiamus duomenis apie visus turimus vaikus.

Esą pateikdami atsakymą, savivaldybės darbuotojai nurodo, kodėl prašymas atmestas.

"Mums reikia patikrinti, ar vienas tėvų nedirba užsienyje. Gali būti, kad tokią vaiko išmoką tėvas gauna kitoje šalyje. Tokiu atveju per ES šalis vaiko pinigai nedubliuojami ir pas mus pareiškėjas jų gauti neturi teisės. Tada tenka susirašinėti su kolegomis iš užsienio valstybių, tikslinti informaciją. Ne visi pareiškėjai ir pasako, kad gauna išmoką svetur", – tikino Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.

Tragedijos nemato

Statistikos departamento duomenimis, uostamiestyje yra 29 tūkst. vaikų.

Nuo metų pradžios Klaipėdos savivaldybė gavo per 10 tūkst. vien elektroninių prašymų skirti vaiko pinigus, dar keli tūkstančiai pateikti asmeniškai.

Šias išmokas artimiausiu metu turėtų gauti ar jau gavo vos daugiau nei 5 tūkst. klaipėdiečių (tai yra 63 proc. pareiškėjų, pateikusių prašymus sausio mėnesį).

Kitiems jų teks palaukti, nes valdininkai nespėja apdoroti visų gautų prašymų.

Klaipėdos savivaldybėje prašymus dėl vaiko pinigų apdoroja beveik 40 darbuotojų, kurios tai daro atlikusios tiesioginius savo darbus.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovė Audra Daujotienė tikino, jog sausį prašymus pateikę tėvai išmokas turėtų gauti iki kovo pabaigos.

Čia nėra tokios tragedijos, nes žmonės gi tuos pinigus atgaus.

"Čia nėra tokios tragedijos, nes žmonės gi tuos pinigus atgaus. Mes čia nekalti, elektroninė sistema kurį laiką neveikė. Mūsų darbuotojai tik sausio pabaigoje pradėjo dirbti su tais vaiko pinigais, todėl viskas ir vėlavo", – dėstė A.Daujotienė.

Valdininkų jėgos senka

Socialinių išmokų poskyrio vedėja G.Vilimaitienė, paklausta, kada likusiems pareiškėjams bus pradėti mokėti vaiko pinigai, neslėpė, kad darbuotojai yra perkrauti darbu ir jų jėgos senka.

"Kai žmonės dirba savaitgaliais ir lieka tik viena poilsio diena, jie pervargsta. Manau, per kovą sausio mėnesio prašymus sutvarkysime. Kas dieną mes dar gauname per 100 naujų prašymų dėl vaiko pinigų. Ir čia nėra taip, kad atsidarei elektroninį prašymą, paspaudei mygtuką ir sutvarkei. Informaciją reikia išanalizuoti", – paaiškino G.Vilimaitienė.

Esą, jei nebūtų galimybės teikti elektroninių prašymų, savivaldybes būtų ištikusi "tarnybinė krizė".

Anot G.Vilimaitienės, elektroninis prašymų teikimo būdas – labai geras dalykas.

"Neįsivaizduoju, kaip mums būtų reikėję dirbti, mes dar nebūtume visų prašymų net užregistravę į sistemą. Tada būtų reikėję dar daugiau žmogiškųjų resursų. Reorganizavome savo darbą ir dabar yra 3–4 darbuotojai, kurie dirba tik su vaiko pinigų prašymais. Paskaičiavau, kad vienas toks darbuotojas sutvarko apie 40 prašymų per dieną", – teigė G.Vilimaitienė.

Kauniečiams sekasi geriau

Vis dėlto Kauno savivaldybėje prašymų yra pateikta dvigubai daugiau nei Klaipėdoje (25,6 tūkst.), o išnagrinėta jų jau per 19 tūkst., t. y. daugiau nei 70 proc.

Be to, darbuotojų, nagrinėjančių šiuos prašymus, yra beveik tiek pat, kiek Klaipėdoje.

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai irgi dirba viršvalandžius, taip pat ir savaitgaliais, kad "visas procesas vyktų kuo sklandžiau ir operatyviau".

Specialistai per dieną apdoroja maždaug 350 išmokų vaikams prašymų.

Anot Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Anos Sudžiuvienės, kiekvienas darbuotojas per dieną išnagrinėja vidutiniškai po 25 prašymus.

"20 žmonių priima popierinius prašymus seniūnijose, o skyriuje dirba 18 valstybės karjeros tarnautojų kartu su manimi, tik vienas jų dirba su šalpos išmokomis, tad jis prie vaiko pinigų prašymų neprisideda. Priėmėme tokį iššūkį, kiekvienas skyriaus darbuotojas be savo tiesioginių darbų dar turi sutvarkyti mažiausiai 25 prašymus per dieną, nesvarbu, kokiu laiku. Šiandien jau bus pervesti pinigai tiems, kurie prašymus dėl vaiko pinigų pateikė sausio 31 dieną", – teigė A.Sudžiuvienė.

Anot vedėjos, žmonės dirba geranoriškumo principu, juolab kad už visas tas valandas bus apmokėta, yra motyvacija stengtis.

Administravimui – solidi suma

Pagal Darbo kodeksą viršvalandžiai apmokami pusantro karto daugiau nei įprasta darbo valanda, o dirbant savaitgalį – apmokėjimas du kartus didesnis.

Už vaiko pinigų administravimą bus apmokėta iš valstybės biudžeto lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius patikslino, kad vien vaiko pinigų administravimui bus skirta 4,5 mln. eurų (iš jų – 3,8 mln. eurų naujai paskirtų išmokų administravimui).

Numatoma, kad išmoką vaikui šiemet papildomai gaus 400 tūkst. vaikų (iš viso 530,8 tūkst. vaikų), tam 2018 m. biudžete papildomai numatyta skirti 195 mln. eurų (iš viso išmokai mokėti ir administruoti numatyta 231,6 mln. eurų).

Projektas – "su kvapu"

2016 m. tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei viešojo pirkimo laimėtojo bendrovės NEVDA buvo pasirašyta Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) priežiūros, administravimo, konsultavimo ir vystymo paslaugų sutartis.

Sutarties kaina su PVM dvejų metų laikotarpiui yra 1,03 mln. eurų (SPIS priežiūra, palaikymas ir konsultavimas – 854 tūkst. eurų, SPIS vystymas – 180 tūkst. eurų, iš kurių 3,5 tūkst. eurų buvo skirta išmokos vaikui prašymo pateikimo funkcionalumo tobulinimui).

Konsultacijas, susijusias su sistemos funkcionalumu, NEVDA teikia visų 60 savivaldybių socialinės paramos specialistams. Taip pat konsultuojami ir gyventojai, kuriems kyla klausimų dėl visų (šiuo metu 26) prašymų formų pildymo internetu.

Su SPIS kasdien dirba daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Per metus sugeneruojama apie 1,2 mln. dokumentų, centrinėje duomenų bazėje yra užregistruota daugiau nei 3 mln. asmenų.

Viešųjų pirkimų duomenys atskleidžia, kad SPIS projektui ir sistemai įvairiais užsakymais nuo 2009-ųjų jau išleista 7,22 mln. eurų.

Portalo "15min" duomenimis, daugiau nei pusė šių pinigų – 4,5 mln. eurų atiteko bendrovei NEVDA. Su šia bendrove dėl SPIS sistemos iš viso buvo pasirašytos 6 sutartys.

Įmonę NEVDA įkūrė (dabar, anot Registrų centro, yra vienintelis jos akcininkas) Virgilijus Stonkus kartu su buvusiu "Sodros" direktoriumi Daliumi Preveliu, kuris dėl paaiškėjusių neskaidrių IT pirkimų vėliau iš šių pareigų pasitraukė.

Jaučiasi nustumti į užribį

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai pirmadienį svarstė kraujuojantį atlyginimų klausimą.

Po ilgos diskusijos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro profsąjungos "Solidarumas" pirmininkė ir socialinė darbuotoja Roma Martinkevičienė garsiai išrėžė, kad dabartinė situacija yra nenormali.

"Mūsų darbas yra be galo sunkus ir įtemptas, kiekvieną mielą dieną susiduriame su iššūkiais. Nežinau, kokie yra Klaipėdos savivaldybės prioritetai, jei žmogus – socialinis darbuotojas yra užribyje. Matyt, formuojama tokia politika, kad tik ubagas ubagą gali suprasti. Uždirbti 450 eurų į rankas turint išsilavinimą, aukščiausią kvalifikaciją ir ilgametį darbo stažą – labai neteisinga. Tai žemina ir yra žiauru", – teigė 27-erius metus socialine darbuotoja dirbanti Roma.

Ji taip pat skaičiavo, kad Klaipėdoje socialinio darbuotojo padėjėjos, turinčios 23-ejų metų darbo stažą, atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 399 eurai.

"Aš neatsimenu, kada socialiniams darbuotojams savivaldybė yra kėlusi atlyginimus", – stebėjosi R.Martinkevičienė.

Vilioja Gargždai

Esą su tokia alga, pakilus maisto produktų ir paslaugų kainoms, vienai moteriai neįmanoma išgyventi.

"Vienišos moterys jau nebedirba Klaipėdos įstaigose, jos išvažiavo į Gargždus, nes ten gauna 150 eurų didesnį atlygį nei čia. Jau nekalbu apie Vilnių, kur neatskaičius mokesčių socialiniai darbuotojai uždirba 909 eurus, o šiemet jiems dar 50 proc. didinamos algos. Todėl tikrai nesustosime ir eisime iki galo, nes ir mes norime garbingų atlyginimų", – apmaudavo R.Martinkevičienė.

Esą ateityje mieste ne tik neliks gerų socialinių darbuotojų, bet iš viso nebus kam dirbti.

"Turime reaguoti į tai ir brautis alkūnėmis į priekį", – palaikė Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys Saulius Liekis.

Šiemet Klaipėdos biudžetinių įstaigų, tarp jų – ir socialinių darbuotojų motyvacijai didinti ketinama skirti 2,3 mln. eurų.

Mat, pasikeitus šalies teisės aktams, pareiginę biudžetinių įstaigų darbuotojų algą dabar sudaro pastovioji ir kintamoji dalys, taip pat priemokos ir premijos. Dėl motyvacinės sistemos diegimo Klaipėdos biudžetinėms įstaigoms šiemet numatoma skirti 7-iais procentais didesnį darbo užmokesčio fondą.

Didės 32 proc.?

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vaida Žvikienė atkreipė dėmesį, kad uostamiesčio socialinių darbuotojų atlyginimai turi būti orūs, o tam 7 proc. premijoms neužtenka.

"7 proc. darbo užmokesčių augimas labai gerai, bet turi būti aiškiai nustatyta ir kita, bazinė dalis. Pastaroji irgi turi būti ori. Negali viskas būti paremta darbuotojų motyvacija ir priklausyti nuo įstaigos vadovų", – kalbėjo V.Žvikienė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė teigė, kad socialinių įstaigų darbuotojų atlyginimus planuojama didinti iš nepanaudotų Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšų piniginei socialinei paramai. Esą sutaupytų pinigų – apie pusantro milijono eurų – pakaktų.

"2012 m. mes paskaičiavome, kiek preliminariai Klaipėdos savivaldybei reikėtų pinigų kompensacijoms ir pašalpoms mokėti. Pastaraisiais metais žiemos šiltesnės ir žmonių darbo užmokesčiai didesni, o mūsų gaunamos lėšos nesikeitė. Kasmet į savivaldybės biudžetą ateina 7,5 mln. eurų. Pernai panaudojome apie 2 mln. eurų, o likę pinigai atiteko kitiems poreikiams – jie grįžo į bendrą katilą", – aiškino A.Daujotienė.

"Jeigu socialinėms įstaigoms pakeltume atlyginimo koeficientą iki vidutinio, kuris yra 6,8, darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai apie 300 eurų, tai yra apie 32 proc.", – pridūrė direktorė.

Kai kurių komiteto narių manymu, negalima vienų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus padidinti 30 proc., o kitus palikti su minimumu. Esą žmonėms psichologiškai bus baisu tai išgirsti.

"Kai kultūrai padvigubinome finansavimą, baisu niekam nebuvo", – tarstelėjo S.Liekis.

Prieš kurį laiką nuspręsta, kad nauji uostamiesčio senelių namai atsiras Melnragėje, Vaivos g. 23, kur ilgus metus buvo vykdoma socialinė veikla.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė džiaugėsi, kad miesto politikai nusprendė būtent šioje vietoje leisti įkurdinti senelių namus.

„Puiku, kad atsirado tokia gera erdvė seneliams. Džiugu, kad tokios vietos parenkamos ne vien tik vaikams ir darbingo amžiaus žmonėms, bet ir asmenims, kurie to nusipelnė“, – dėstė departamento direktorė.

Šiuo metu žengiami nauji žingsniai, kad planai būtų įgyvendinti.

A.Daujotienė teigė, jog šiuo metu jau yra prasidėjusios senelių namų projektavimo darbų konkurso procedūros. Netrukus konkurso dalyviai komisijai turės pristatyti savo siūlymus.

Konkurse panoro dalyvauti ir savo pasiūlymus, pasak pašnekovės, pateikė keletas potencialių projektuotojų.

Įkuriant naujus senelių namus, numatoma statinio, esančio minėtu adresu, rekonstrukcija.

„Galbūt projektas bus įgyvendinamas dviem etapais, nes suplanuoti du dideli korpusai, kad būtų 80 vietų. Tikėtina, ne iš karto taip bus, nes neturėsime tiek lėšų“, – aiškino departamento direktorė.

Pastato projektas bus vertinamas ekonominio naudingumo ir funkcionalumo požiūriais.

Pašnekovės teigimu, išrinkus naujų senelių namų projektuotoją, techninis projektas turėtų būti parengtas iki kitų metų pavasario.

Statybos darbai, numatoma, vyks iki 2019-ųjų pabaigos arba 2020-ųjų pradžios.

Civilinio kodekso pataisos įsigaliojo nuo sausio 1-osios. Pagal jas iš šeimos paimti iki trejų metų amžiaus vaikai galės patekti, kai jiems būtina specializuota sveikatos priežiūra ir slauga. Įstaigoje jie galės būti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Pagal naująją tvarką iš šeimos paimtais iki trejų metų amžiaus vaikais laikinai turėtų rūpintis profesionalūs globėjai. Uostamiestyje šiuo metu yra ruošiami septyni tokie specialistai.

Jų atranką ir mokymus vykdo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.

Tačiau, anot Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės, įdarbinti profesionalių globėjų negalima, nes trūksta teisės aktų, kurie apibrėžtų šių specialistų socialines garantijas, darbo apmokėjimo ir darbo tvarką.

Penktadienį miesto valdžios atstovai svarstė, kas bus daroma, kol atsiras minėti teisės aktai.

A.Daujotienė atkreipė dėmesį, kad šiemet Klaipėdoje nepasitaikė atvejų, kad kūdikis ar vaikas būtų apgyvendintas globos institucijoje ir jam būtų reikalinga globa.

„Jei atsirastų toks kūdikėlis, jis laikinai būtų apgyvendintas pas globėjus. Esame sutarę su dviem, kad priimtų laikinai. Globos institucijoje mažyliai būtų apgyvendinti tik esant būtinybei. Iš viso Klaipėdoje yra daugiau nei 200 asmenų, kurie globoja vaikus“, – pasakojo direktorė.

Teigiama, Vaiko teisės apsaugos skyriui nusprendus paimti vaiką iš šeimos, pirmiausia ieško artimų giminaičių – senelių, tetų, dėdžių, suaugusių brolių ar seserų, kad šie jį globotų.

Tik pastariesiems neatsiradus, globėjų ieškoma tarp svetimų žmonių. Jeigu neatsiranda ir tokių, tada susitarus vaikai laikinai siunčiami į esančias globėjų šeimas. Klaipėdoje daugiau nei 200 asmenų globoja vaikus.

Klaipėdoje yra keturi vaikų globos namai. Juose auga 113 uostamiesčio gyventojų vaikų. Globos namuose „Rytas“ ir „Smiltelė“ – po 37, socialinių paslaugų centre „Danė“ – 18, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose – 21. Pastarojoje įstaigoje klaipėdiečiai sudaro tik 50 proc. visų globojamų vaikų. Didesnė dalis yra kitų rajonų gyventojai.

Planuojama, kad šiemet globos namuose esančių vaikų skaičius sumažės perpus.

„Kitos savivaldybės nebegalės vežti vaikų į mūsų kūdikių namus. Taip pat sumažinsime 50 proc. klaipėdiečių šioje įstaigoje“, – teigė A.Daujotienė.

Bando įveikti susiskaldymą

Melnragės bendruomenė buvo įkurta ir užregistruota prieš ketverius metus, tačiau aktyvios veiklos taip ir nevykdė. Dabar ši organizacija atgaivinta. Išrinktas naujas pirmininkas, valdyba.

„Prieš ketverius metus naujai atsikėlę žmonės nusprendė atlikti keletą biurokratinių veiksmų ir, matyt, manė, kad to užteks bendruomenei sukurti, tačiau nieko neįvyko. Dabar susibūrėme iš naujo“, – tvirtino Melnragės bendruomenės pirmininkas Ramūnas Kapušinskas.

Pasak vadovo, siekiama sukurti gyvą ir veikiančią bendruomenę.

„Norint tai padaryti, reikia įveikti žmonių susiskaldymą. Manome, kad susivienijus pavyks geriau spręsti problemas, su kuriomis susiduria bendruomenės gyventojai. Bandysime pritraukti lėšų iš ES fondų, skirtų bendruomenių įveiklinimui“, – pasakojo R.Kapušinskas.

Melnragės bendruomenės pirmininko pavaduotojas Vitalijus Čiapas neslėpė, kad organizacijos valdybos nariai dar bando priprasti vieni prie kitų.

„Susirinkome labai skirtingi žmonės. Norime, kad visi dirbtų, darytų, ką sugeba geriausiai. Vienas gali renginius organizuoti, kitas rengti projektus, trečias – pranašesnis kitoje srityje“, – vardijo pavaduotojas.

Kviečia į talką miškelyje

Neseniai atgaivinta bendruomenė nesėdi vietoje. Jau šeštadienį visi gyventojai kviečiami į talką „Gyvenkime švariai“. Jos metu bus tvarkomas miškelis prie prekybos centro.

Dalyviai laukiami 10 val. šalia Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro, esančio Melnragės centre. Prašoma atsinešti pirštinių ir šiukšlių maišų.

„Tai pirmas mūsų blynas. Bandysime valyti miškelį ir pagražinti savo gyvenamąją aplinką. Šioje teritorijoje tikrai yra ką veikti“, – patikino pavaduotojas.

Anot V.Čiapo, per laiką yra susikaupę daug gyventojus kamuojančių rūpesčių. Bendruomenė gyvenvietėje pasigenda vaistinės.

„Viena parduotuvėje dirbanti moteris tikino, kad kiekvieną dieną turi rinkinuką vaistų, nes vienam ar kitam gali pasidaryti bloga“, – pasakojo pavaduotojas.

V.Čiapas teigė, kad dėl vaistinės tariamasi su Melnragėje esančiu prekybos centru. Taip pat deramasi ir su bankais, kad atsirastų bent vienas bankomatas.

„Žinoma, ar bus vaistinė ir bankomatas, priklausys nuo to, kiek žmonių naudosis jų paslaugomis. Šiais klausimais kalbame ir su Girulių, Karklės bendruomenėmis“, – kalbėjo pavaduotojas.

Netenkina tako apšvietimas

Pasak V.Čiapo, Molo gatvės dalyje pasigendama ir šaligatvio. Bus bandoma kreiptis į savivaldybę, kad ši padėtų išspręsti problemą.

Taip pat šiame arterijos ruože reikėtų ir greičio slopinimo kalnelio.

„Kai kurie gyventojai tikrai per greitai važinėja automobiliais ir kelia pavojų pėstiesiems“, – teigė pavaduotojas.

V.Čiapas patikino, kad bendruomenė žada organizuoti ir renginius, kurių gyventojai yra pasiilgę. Jau parašyta paraiška paramai gauti. Pasigendama ir sporto bei vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų.

„Ieškosime rėmėjų, kurie galėtų finansuoti tokius darbus. Reikėtų ir apšvietimo pagrindiniam takui iki jūros. Dabar jis apšviestas iki kavinės. Toliau – tamsu. Prie jūros yra įrengti gražūs suoliukai. Manau, daug kas nueitų vakarais ir pasėdėtų, bet nejauku, kai tamsu“, – dėstė pašnekovas.

Komentaras

Audra Daujotienė

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė

Labai gerai, kad steigiasi naujos bendruomenės, didėja jų aktyvumas. Norėtųsi, kad jų būtų dar daugiau. Vietos bendruomenės tapo aktyvesnės, kai joms pradėta skirti lėšų įvairiems projektams įgyvendinti. Formavosi įgūdžiai, nes patirties buvo mažai. Paskui įstatymas pasikeitė. Lėšos pradėtos skirti ne vietos, o tik oficialiai užregistruotų bendruomenių projektams. Tada jas pradėta steigti aktyviau. Žmonės suprato, kad bendruomenės yra naudingos.

Uostamiesčio tarybos nariams buvo pristatyta, kam panaudojamos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms šildymui ir vandeniui skirtos, tačiau neišleistos lėšos. Džiaugiamasi, kad pinigai lieka socialinei sričiai. Jais siekiama pagerinti įvairių įstaigų ir jų klientų kasdienybę.

Pavyks sutaupyti

Ataskaita buvo pristatyta miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė pasakojo, kad šiemet socialinėms pašalpoms buvo skirta apie 3,7 mln., o kompensacijoms – apie 2,4 mln. eurų. Iš viso – maždaug 6,2 mln. eurų.

Per pusę metų buvo panaudota 2,2 mln. eurų. Pasak A.Daujotienės, sutaupyta beveik milijonas.

"Iki metų pabaigos iš viso sutaupysime maždaug 1,8 mln. eurų", – tvirtino direktorė.

Mažiau lėšų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išleidžiama, kai pastarųjų skirstymas buvo perduotas savivaldybei.

Nori sumažinti eiles

Iš sutaupytų pinigų 16,5 tūkst. eurų skirta Senjorų metų renginiams.

59 tūkst. atseikėta ne savivaldybių įsteigtų įstaigų, kurios teikia ilgalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims bei dienos socialinę globą neįgaliems asmenims, projektų, skirtų socialinių paslaugų infrastruktūros gerinimui, daliniam finansavimui.

Projektui "Kompleksinė pagalba Klaipėdos miesto socialinės grupės vaikams ir jaunimui", kurį įgyvendina Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras, skirta 11,5 tūkst. eurų.

Aplinkos pritaikymui neįgaliesiems – 35 tūkst. eurų. Už juos buvo suremontuoti 8 butai. Buvo nugriauti slenksčiai, atlikti kiti darbai, kad būtų patogu neįgaliesiems.

"Šiam tikslui lėšų gauname iš valstybės. Tačiau yra labai daug laukiančiųjų. Eilė labai didelė. Tad nusprendėme skirti tam pinigų. Norime jas bent kiek sumažinti", – komentavo vadovė.

Kitais metais butų pritaikymui neįgaliesiems ruošiamasi skirti dar didesnę sumą – 75,8 tūkst. eurų.

Žada statyti tvorą

Senyvo amžiaus asmenų dienos socialinės globos ir Suaugusių asmenų, turinčių psichinę negalią, dienos socialinės globos centrams skirta 13,6 tūkst. eurų.

Danės centrui, esančiam Kretingos gatvėje, ketinama atseikėti 32 tūkst. eurų. Ten bus remontuojamas privažiavimas. Neįgaliųjų centrui "Klaipėdos lakštutė" bus skirta 8,6 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus bus rengiamas rūsio remonto projektas. Dabar rūsys nuolat užpilamas. Dėl to pradėjo pelyti sienos pirmame aukšte.

Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrui bus skirta lėšų naujų patalpų remonto projektui. Prie neįgaliųjų centro "Klaipėdos lakštutė" filialo žadama statyti tvorą. Tame pačiame pastate yra įsikūrusi ir "Medeinės" mokykla. Nuspręsta, kad šias įstaigas reikia atskirti. Tam bus skirta 17,3 tūkst. eurų.

Licėjaus mokiniai ir toliau garsina uostamiestį mokslo pasiekimais. Šiemet gimnazija pagal mokinių laimėjimus nacionalinėse bei respublikinėse olimpiadose bei aštuntokų standartizuotų testų rezultatus vienintelė iš uostamiesčio mokyklų pateko į šalies geriausiųjų  trejetuką.

Skelbia aukštas pozicijas

Žurnalo "Reitingai" pristatytame Lietuvos geriausių mokyklų sąraše Klaipėdos licėjus tapo antras pagal mokinių laimėjimus įvairių mokslo sričių nacionalinėse bei trečias pagal laimėjimus tarptautinėse olimpiadose.

Taip pat nacionaliniu lygiu itin aukšti ir aštuntų klasių mokinių pasiekimai. Pagal praėjusių mokslo metų aštuntokų matematikos, istorijos, lietuvių kalbos skaitymo bei rašymo standartizuotų testų rezultatus uostamiesčio licėjus užima antrą vietą šalyje.

Mokyklos direktorė doc. dr. Regina Kontautienė teigė: "Mokykloje dirba vaikus mylintys, kūrybingi, savo darbą puikiai išmanantys pedagogai. Licėjuje taikoma autorinė mokymo sistema sudaro galimybes aukščiausių asmeninių mokslo rezultatų siekti kiekvienam čia besimokančiam – ir tiems, kurie geba daugiau nei reglamentuoja mokymo programa, ir tiems, kurie patiria mokymosi sunkumų. Darbas pagal mokinių pasiekimus suformuotose mobiliose grupėse, pagilintos įvairių mokomųjų dalykų programos, konsultacijos po pamokų padeda pasiekti aukščiausių mokslo rezultatų".

Licėjaus mokiniai džiaugiasi, kad čia dirbantys mokytojai negaili savo laiko ir stengiasi padaryti viską, kad net ir sunkiausi mokslo dalykai atrodytų patrauklūs ir jiems suprantami. Mokinių nuomone, ypač gerai, kad tiek ruošiantis olimpiadoms, tiek brandos egzaminams, nereikalinga korepetitorių pagalba.

"Mokausi čia jau trylika metų, todėl jaučiuosi savas. Ši mokykla turi ypatingą, jaukumo suteikiantį dalyką – ji yra maža. Mokinių skaičius klasėse nedidelis, todėl mokytojas žino kiekvieno mūsų poreikius. Pavyzdžiui, man reikėjo patobulinti skyrybos įgūdžius, todėl lietuvių kalbos mokytoja skyrė papildomų individualių konsultacijų, kurių metu dirbome dviese. Tik labai svarbu suprasti pačiam, kad rezultatas priklauso nuo tavęs", – dalijosi mintimis Klaipėdos licėjaus prezidentas ir mokinių savivaldos vadovas Dominykas Kerpė.

Jam pritarė ir aukštų įvertinimų chemijos srityje pasiekęs abiturientas Adomas Danilevičius: "Mokytojai čia – vieni geriausių, visuomet noriai padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Mokiniai čia motyvuoti, nebijo tiksliųjų mokslų, padeda ir palaiko vienas kitą, kiek galėdami".

Pagerbti mokslo lyderiai

Praėjusią savaitę licėjaus mokslo, meno ir sporto lyderiai bei jų pedagogai buvo pagerbti mokyklos Mėlynojo kilimo šventėje. Tai licėjaus kasmetis,  tradiciniu tapęs visai mokyklos bendruomenei svarbus renginys.

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje buvo apdovanoti 109 moksleiviai, pasiekę gerų rezultatų įvairiose mokslo srityse – matematikos, gamtos, socialinių, humanitarinių mokslų bei meno ir sporto. Tarp jų – ne tik miesto, respublikos, bet ir tarptautinių olimpiadų prizinių vietų laimėtojai.

Tarp mokinių šiemet ryškiausi – chemijos olimpiadų prizininkų laimėjimai. Respublikinėje chemijos olimpiadoje licėjaus mokiniai pelnė net 9 prizines vietas.

49-ojoje tarptautinėje Mendelejevo chemijos olimpiadoje laimėti sidabro ir bronzos medaliai, 23-iojoje Baltijos chemijos olimpiadoje laimėtos 1, 2 ir 4 vietos. Daugiausia laimėjimų pelnė dvyliktokai Dovydas Drakšas, Adomas Danilevičius, Gediminas Usevičius, vienuoliktokai Nikita Pajanok, Jonas Viršilas.

Taip pat įvertinti buvo ir mokinius ruošę pedagogai. Kadangi daugiausia laimėjimų mokykla turi matematikos ir gamtos mokslų srityje, pirmieji mėlynu kilimu į sceną žengė daugiausia laimėjimų su savo mokiniais pelnę mokytojai – chemijos mokytoja ekspertė Rima Grabauskienė, fizikos mokytojas metodininkas Marius Žadvydas, matematikos mokytojos ekspertės Rasa Karapetjan ir Elena Burbienė, biologijos mokytoja ekspertė Ingrida Rimkienė. Socialinių ir humanitarinių mokslų srityse daugiausia prizininkų yra paruošę mokytojai metodininkai Vaidas Pamparas, Loreta Elertienė, Danguolė Benetienė, Laima Vinčienė, Auksė Norkienė, Inga Kačinskaitė, Lina Lorenso Ruiz, Lijana Šmaižienė, Jurgita Gumuliauskienė ir kt.

Išrinko metų geriausius

Taip pat Mėlynojo kilimo šventės metu tradiciškai skelbiamos mokyklos metų nominacijos. Paaiškėjo 12 nugalėtojų. Juos slaptu balsavimu rinko mokiniai bei mokyklos pedagogai.

Pagerbti mokslo, sporto, meno lyderiai bei pilietiškai aktyvūs moksleiviai.

Nugalėtojams šventės metu buvo įteikti specialiai tai progai sukurti autoriniai dailininkų Juozo Vosyliaus ir Edvardo Malinausko darbai. Juos sveikino ir apdovanojimus teikė garbūs miesto žmonės – Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentui atstovaujanti vyr. specialistė Birutė Banevičienė, KU profesorius Vitalijus Denisovas, menininkai Valentinas Masalskis, Inga Jankauskaitė, J.Vosylius, E.Malinauskas, vienuolis brolis Benediktas, Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė, miesto verslo atstovai.

Mokslo lyderiais išrinkti abiturientai G.Usevičius ir A.Danilevičius, o lietuvių kalbos mokytoja metodininkė L.Vinčienė tapo Metų mokytoja.

2015- ieji Klaipėdos mieste paskelbti Senjorų metais, todėl šiemet uostamiesčio senjorai sulaukia ypatingo dėmesio. Viena iš Savivaldybės dovanų pagyvenusiems žmonėms – Auksinių vestuvių šventė. Tikimasi, kad pirmą kartą ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje organizuojamas renginys, sulauks ilgamečių porų susidomėjimo bei dar labiau sustiprins jų vienybę ir suteiks galimybę pabūti kartu su kitomis ilgus metus kartu nugyvenusiomis šeimomis.

Į Auksinių vestuvių šventę kviečiamos visos senjorų poros, kurios 2015 metais  švenčia savo Auksines vestuves, ar kurios prieš 2-3 metus  jas jau atšventė bei kurioms iki bendro gyvenimo 50-mečio likę vos keleri metai. Poros, būtent šiais metais keliantys Auksines vestuves, galės sudalyvauti ypatingoje ceremonijoje.

Planuojama, kad Auksinių vestuvių šventė vyks Klaipėdos miesto Santuokų rūmuose spalio pirmąjį šeštadienį (spalio 3 d.). Pasak socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės, tradiciškai lietuviai būtent rudenį švęsdavo vestuves: „Rudenį, pasibaigus darbymečiui, lietuviai kelia vestuves, todėl šiai šventei parinkome būtent tokią datą. Manome, kad žmonės santuokoje praleidę 50 metų verti išskirtinės pagarbos, todėl norime padovanoti jiems ypatingą dovaną ir taip padėkoti už šeimos, kaip vertybės puoselėjimą.“

Kadangi Auksinių vestuvių šventė Klaipėdoje organizuojama pirmą kartą, jos sėkmė didele dalimi priklausys ir nuo jubiliatų aktyvumo bei noro pabūti kartu. Šventės scenarijus kol kas nėra išgrynintas, jį lems tai, kiek porų norės joje sudalyvauti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipiasi ir į pačius jubiliatus, ir į jų vaikus bei anūkus, kad jie paskatintų ir pakviestų savo tėvus ir senelius dalyvauti jiems skirtoje šventėje, nes neretai senjorai Sidabrinių, Auksinių ar Deimantinių  vestuvių ceremonijai ryžtasi būtent paskatinti artimųjų.

Senjorai, norintys dalyvauti Auksinių vestuvių šventėje kviečiami iki birželio 1 d.  registruotis – atvykti į Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių, S. Šimkaus g. 11, Klaipėda, 7 kabinetą arba paskambinti tel. nr.: (8 46) 41 05 34,  (8 46) 41 05 36, (8 46) 41 23 97. Renginys ir jo metu vyksiančios Auksinių vestuvių ceremonijos – nemokamos.

Jei Auksinių vestuvių šventė sulauktų uostamiesčio senjorų susidomėjimo, mąstoma, kad ji galėtų tapti tradicine miesto senjorams skirta švente.