Už tokias Energetikos įstatymo pataisas pirmadienį balsavo 98 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių.

Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas yra sakęs, kad energetikos sektoriuje yra 1,5–2 tūkst. darbuotojų, kurie neatitinka bendrų kvalifikacijos reikalavimų. Vien bendrovėje „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tokių yra apie 120. 

ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas tuomet pabrėžė, kad rasti pamainą tokiam dideliam skaičiui žmonių yra sunku.

2018 metų birželį Seimas numatė aukštesnius išsilavinimo reikalavimus energetikos objektus, įrenginius įrengiantiems ir eksploatuojantiems inžinerinių kategorijų darbuotojams. Jiems buvo numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis įgyti kvalifikaciją – jis baigiasi šių metų pabaigoje.

Migracijos departamentas skelbia, kad tik apie 3 proc. – 6,2 tūkst. – užsieniečių Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbą.

„Tai reiškia, kad mūsų mokestinė sistema yra visiškai nepalanki aukštą pridėtinę vertę kuriantiems žmonėms“, – antradienį LRT radijui sakė R. Šimašius.

Jo teigimu, dėl tos pačios priežasties Lietuvos piliečiai išvyksta dirbti į užsienį: „Ir, tiesą sakant, turime bėdą didesnę: mūsų, Lietuvos piliečiai kai pradeda uždirbti labai daug, tai prasideda „Sodros“ lubos ir visi kiti dalykai ir jie pradeda išvažiuoti į kitas šalis (...) tam, kad galėtų mokėti mažiau mokesčių“.

R. Šimašius taip pat teigė, kad daug žemos kvalifikacijos užsieniečių į Lietuvą atvyksta, nes vietos gyventojai nenori dirbti mažai apmokamų darbų.

„Mes, kaip visuomenė, tampame turtingesni, o tai reiškia, kad vis mažiau mūsų piliečių nori dirbti mažai apmokamus darbus – o juos kažkas turi dirbti, kviečiami dirbti atvykėliai“, – kalbėjo R. Šimašius.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, iš jų daugiau nei 145 tūkst. yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, per 16 tūkst. – Rusijos, po maždaug 4,1 tūkst. Kirgizijos bei Uzbekistano piliečių.

Beveik pusė visų Lietuvoje esančių užsieniečių atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra  tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės sektorių darbuotojai.

SAM skelbia viešą atranką ir iki lapkričio 10-osios kviečia aukštą kvalifikaciją ir didelę profesinę patirtį turinčius specialistus teikti savo kandidatūras į rezervą.

Iš šio rezervo žmonės, pavyzdžiui, būtų skiriami teismui priėmus sprendimą ministerijai pavaldžios įstaigos vadovą nušalinti nuo užimamų pareigų. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą tokiais atvejais įstaigos vadovu turi būti skiriamas žmogus iš šalies, o ne iš tos institucijos, kurioje dirbo nušalintas vadovas, pažymi ministerija.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjos korupcijos prevencijos klausimais Nendrės Černiauskienės teigimu, susiklostė ilgalaikė neigiama tendencija, kad įstaigos vadovui pareiškus įtarimus ir jį nušalinus, paralyžuojama įstaigų veikla.

„Tokią situaciją turime Šiaulių ligoninės vadovo Petro Simonavičiaus atveju. Prokuratūra jau ne kartą yra pratęsusi nušalinimą. Šioje ligoninėje direktoriaus pareigas laikinai eina tai vienas, tai kitas SAM paskirtas asmuo. Žinoma, tai leidžia užtikrinti normalią įstaigos veiklą, atitinkančią pacientų poreikius, tačiau stabdo būtinus administracinius savarankiškus sprendimus. Laikini vadovai pareigas atlieka gerai, tačiau neišvengiamai susiduria su pernelyg didelėmis darbų apkrovomis, kas nėra teisinga“, – sako N. Černiauskienė.

SAM skelbia besitikinti sulaukti „profesionalių, patyrusių, ambicingų, veržlių, novatoriškų ir pažangiai mąstančių specialistų, kurie, susiklosčius minėtoms situacijoms, galėtų pretenduoti laikinai eiti SAM pavaldžių įstaigų vadovų pareigas“.

VRM pateiktomis pataisomis, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, nustatytos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes.

„Perkelti dirbti aukštos kvalifikacijos užsieniečius bus paprasčiau“, – aiškina VRM.

Kaip sakė vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, pakeitimai daromi dėl Europos Sąjungos direktyvos, ją perkelti Lietuva jau vėluoja.

„Siūlomi įstatymo pakeitimai liberalizuotų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje galimybes, būtent nustatytų sąlygas, kuriomis įmonės galėtų perkelti į savo Lietuvos atstovybes, filialus ar padalinius darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tokiems vadovams ir specialistams būtų išduotas leidimas gyventi iki trejų metų Lietuvoje, o darbuotojams – iki vienų metų. Taip pat būtų apibrėžti tokių perkeliamų asmenų kvalifikacijos ir patirties reikalavimai“, – aiškino viceministras.

Kaip nurodo VRM, įstatyme siūloma įtvirtinti naują pagrindą išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje.

Į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvoje, užsienietis iš trečiosios šalies galės būti perkeltas kaip vadovas, specialistas ar darbuotojas – stažuotojas, jeigu atitiks reikalavimus dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties, darbuotojo – stažuotojo atveju bus reikalavimai dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo ir stažuotės programos, toks asmuo turės būti tam tikrą laikotarpį išdirbęs siunčiančioje užsienio valstybėje įsteigtoje įmonėje.

Perkeliami darbuotojai į Lietuvą galėtų atvykti su šeimomis. Nebūtų nustatomas reikalavimas jiems mokėti didesnį nei vidutinis atlyginimą – toks reikalavimas taikomas norint Lietuvos įmonėse įdarbinti specialistus iš užsienio.

Siunčianti įmonė, be kita ko, turėtų įsipareigoti, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje įsteigtą įmonę.

Kaip pažymi VRM, Valstybės saugumo departamento duomenimis, praktikoje daugėja užsienio įmonių filialų, steigiamų neketinant vykdyti jokios veiklos, o tik siekiant užsieniečiui gauti leidimą gyventi, todėl siūloma nustatyti tam tikrus saugiklius. Pavyzdžiui, jei darbuotojus priimanti įmonė nepraneštų įgaliotoms institucijoms apie sąlygų, kurios taikomos užsieniečio perkėlimui, pasikeitimą ar perkeliamo užsieniečio darbo įmonėje pradžią, tai jai užtrauktų nuo 140 iki 600 eurų baudą.

Taip pat Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad prieglobsčio prašytojai galėtų būti apgyvendinami ne tik centre Pabradėje.

„Šis nutarimas padėtų mums pasirengti situacijoms, kai prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje viršija valstybės galimybes juos apgyvendinti tam skirtame Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Mūsų skaičiavimais, tokių žmonių galėtų būti apie 70 per metus. Pagal nutarimą, prieglobsčio prašytojai prireikus galėtų būti apgyvendinami kitose apgyvendinimo patalpose, tai yra butuose, namuose ar kitame būste arba laikiname būste“, – per posėdį sakė G.Surplys.

„Noriu paminėti, kad tai nėra susiję su pabėgėlių perkėlimu, tai klausimas, susijęs su asmenimis, kurie patenka į Lietuvą ir tampa prieglobsčio prašytojais. Skaičiai yra prognozuotini ir gali būti taip, kad jų bus daugiau negu gali priimti esama infrastruktūra, dėl to atsiranda alternatyvos apgyventi žmones, kurie laukia sprendimo ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui, kitose vietose“, – savo ruožtu pabrėžė premjeras Saulius Skvernelis.