Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šis turas skirtas stiprinti Lietuvos – jūrinės valstybės įvaizdį ir suteikti daugiau žinių įvairioms grupėms apie jūrą. Iki vasaros pabaigos muziejaus paroda ir renginiai aplankys Uteną, Biržus, Rokiškį ir Kėdainius.

Jau gegužės 10 d. jūrinė muziejaus komanda pasieks Uteną. 15 val. Utenos kraštotyros muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Kristina Skiotytė-Radienė ir Edukacinių  veiklų koordinatorė Inga Kurtkutė ves seminarą Utenos regiono švietimo bendruomenei, kuriame pristatys inovatyvius įtraukties metodus, populiariausius edukacinius užsiėmimus, jūrinės temos panaudojimą įvairių dalykų pamokose. 

Bendravimą su uteniškiais muziejaus istorikai – dr. Edvinas Ubis ir Daumantas Kiulkys – pratęs diskusijoje. Istorikų pokalbis apims kelių šimtų metų jūrines temas. Bus pristatytos virtualios parodos, skirtos lietuvių emigracijos, Lietuvos tarpukario laivyno ir povandeninio paveldo temoms. Jos padės atskleisti, kaip ir Aukštaitija yra susijusi su laivybos istorija ir kodėl jūra, nors ir nepastebima, yra dažnos Lietuvos šeimos istorijos dalis. 

16 val. Utenos kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Baltijos gelmių istorijos“, sukurta remiant Lietuvos kultūros tarybai. Joje – unikalūs eksponatai iš jūros dugno. 

Parodos kuratorius, muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis sako, kad nuskendusius laivus bus galima pamatyti ne tik nuotraukose. 

„Lankytojai pamatys jų modelius, pagamintus 3D spausdinimo technika iš organinių medžiagų, pabrėžiant tvaraus vartojimo svarbą, – pasakojo istorikas. – Tai – ne naujų, o nuskendusių laivų modeliai, parodantys, kaip laivai atrodo dabar jūros dugne, kaip juos suniokojo sprogimai, laikas, vandens ir gamtos poveikis.“ 

Unikaliausias parodos eksponatas – narų iš Baltijos dugno iškeltas ir laiko beveik nepaliestas laivo „Elbing IX“ varpas. Krovininis laivas „Elbing IX“ nuskendo Pirmojo pasaulinio karo metu – 1914 m. lapkričio 17-osios naktį jis buvo pasiųstas gelbėti skęstančio didžiausio Vokietijos karo laivo „Friedrich Carl“. Ryte „Elbing IX“ pasiekė Memelio krantus ir užplaukęs ant minos nuskendo.

Paroda akcentuos ir ekologines problemas. Nes „Baltic Sea Heritage Rescue Group“ grupė, su kuria muziejus bendradarbiavo, rengdamas šią parodą, renka ir šalina ant nuskendusių laivų esančius žvejybinius tinklus, kuriuose kasdien žūsta jūrų gyvūnai.

Lietuvos jūrų muziejaus turą Utenoje vainikuos 17 val. Kultūros centro salėje teatralizuotas edukacinis koncertas „Su jūra mes didesni“, sukurtas pasitelkiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalus ir kitus gerai žinomus klaipėdiečius menininkus. 

Koncerto režisierė Rūta Bunikytė sako, kad jo metu pajusime ir pamatysime labai skirtingą žmogaus, gyvenančio prie jūros tipą. 

„Mūsų herojus – ir be galo lyriškas, besižavintis jūros stichijos jėga bei grožiu, ir – drąsus, sumanus, racionalus, didvyriškas, kuriam jūra – tai galimybė praplėsti savo valstybės ribas jūros keliais. Koncerto metu istorinės asmenybės, kūrusios tarpukario Lietuvos jūrinį laivyną, bus pristatytos kaip modernios Lietuvos – jūrinės valstybės kūrėjai.“ 

Koncerte pamatysime ir išgirsime ryškiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjus: solistus Tadą Jaką, Vilių Trakį, Juditą Butkytę, aktorius Edvardą Brazį ir Gytį Šimelionį. Renginio vaizdo grafiką kūrė dailininkė Vesta Obolevičiūtė, muzikinį takelį parengė Kristijonas Lučinskas.

Reguliarus reisas Anykščiai – Rubikiai – Anykščiai nuo šeštadienio iki spalio mėnesio pabaigos kursuos kiekvieną savaitgalį. Iš Anykščių geležinkelio stoties traukinukas pajudės 11 val. ryto.

XIX-XX amžių sandūroje nutiestas siaurasis geležinkelis kartu su stotimis ir kelių statiniais yra istorijos ir kultūros paveldo objektas.

1996 metais kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą.

Seimas 2023 m. paskelbė Aukštaitijos ir Dzūkijos metais. Etnografiniai regionai – tai visos Lietuvos veidas. Pažinti savo šalį, suprasti jos papročius ir kultūrą, išties labai svarbu. Tokio tikslo vedini KRSVB Raudondvario, Kulautuvos, Batniavos ir Vilkijos filialai sukūrė projektą, kuriuo siekė supažindinti bibliotekos lankytojus su Aukštaitijos ir Dzūkijos krašto tradicijomis, kultūra ir tautiniu kostiumu. Kiekvienas filialas individualiai paruošė parodą ir vedė edukacija.

Projekto metu atsiskleidė ir nuoširdi kolegių J. Bačėnienės, D. Mejarienės, G. Vaitaitytės ir Ž. Žukauskienės bendrystė, nes suvienijus jėgas daug lengviau pasiekti puikių rezultatų. Kiekvieno filialo darbuotojos su didžiuliu entuziazmu leidosi į šį turiningą ir svarbų projektą. Nuoširdus bendradarbiavimas ir leido užtikrinti visavertę, tikslią ir kokybišką žinių sklaidą.

Kad projektas būtų dar įdomesnis ir įneštų šiek tiek intrigos, buvo surengtas konkursas, kuris skatino skaitytojus aplankyti visas keturias filialų parodas ir įsiamžinti tautinių kostiumų fone. „Sulaukėme gausaus dalyvių skaičiaus, o nugalėtojomis tapo Sigutė Kačenauskienė ir jos dukra Melita. Joms įteiktas inovatyvus ir informatyvus stalo žaidimas visai šeimai „Būkime keliautojais ir atradėjais“, kurį žaidžiant galima sužinoti daug įdomių faktų apie Kauno rajoną ir čia esančius lankytinus objektus“, – sakė KRSVB direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė.

Nutarimo projektas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos žemės vardo paminėjimo Lietuvos su Livonijos ordinu sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje.

Jame nurodoma, kad iš šio regiono yra kilęs pirmasis Lietuvos valdovas Mindaugas, o Aukštaitija kaip Lietuvos karaliaus žemė minima aprašant dar 1294 metų įvykius Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“.

Taip pat pažymima, kad Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, jo raida tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu.

„Žodžiai „Aukštaičių žemė“ net kelis šimtmečius buvo vartojami kaip Lietuvos sinonimas“, – teigiama iniciatoriai.

Siūlymą registravo Seimo nariai Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Valdemaras Valkiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Liudas Jonaitis.

„Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kurio raida tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu, žodžiai „Aukštaičių žemė“ net kelis šimtmečius buvo vartojami kaip Lietuvos sinonimas“, – sakoma nutarimo projekte, kurį įregistravo Seimo nariai Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Valdemaras Valkiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Liudas Jonaitis.

Nutarimo projekte akcentuojama, kad Aukštaitija išsiskiria didžiule etnokultūrine įvairove ir unikaliomis per amžius išsaugotomis vertybėmis, tarp kurių ypač pažymėtinos lietuvių polifoninės dainos – sutartinės, įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Projekte primenama, kad iš šio regiono yra kilęs pirmasis suvienytos Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas ir tai, kad Aukštaitija, kaip Lietuvos karaliaus žemė, minima aprašant dar 1294 metų įvykius Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“.

2023 metais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos žemės vardo pagarsinimo Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos su Livonijos ordinu sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje.

Projekto autoriai siūlo Vyriausybei iki 2022 m. gruodžio 1 d. parengti Aukštaitijos metų minėjimo programą ir ją patvirtinti, o 2023 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

FNTT neatskleidžia bendrovių pavadinimų, tačiau pranešime nurodo, jog tai „itin stambi pervežimais ir krovinių gabenimu užsiimanti bendrovė bei tiems patiems savininkams priklausanti dukterinė įmonė, irgi veikianti logistikos srityje“.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įtaria, kad abi įmonės per kiek mažiau nei dvejus metus galėjo neapskaityti kelių šimtų tūkstančių eurų pajamų. Manoma, kad pinigai galėjo būti naudojami įmonės veikloje, neįtraukus jų į įmonių buhalterinę apskaitą ir vengus mokėti mokesčius valstybei.

Taip pat įtariama, kad darbuotojams vietoje oficialaus darbo užmokesčio pinigai buvo mokami „vokeliuose“.

Pareigūnai bendrovėse ir su tyrimu susijusiose vietose atliko 17 kratų, kurių metu rasta beveik 13 tūkst. eurų grynųjų pinigų, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, užrašai, kompiuteriai, mobilieji telefonai.

Pasak FNTT, netikėto pareigūnų vizito sulaukę įmonės vadovai įkalčius bandė slėpti išmesdami juos į šiukšlių dėžę.

Šiuo metu įtarimai pareikšti keturiems vadovaujantiesiems asmenims. Dar penki asmenys apklausti kaip specialieji liudytojai. Laikinai apribotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, automobilius, kurių bendra vertė – virš 333 tūkst. eurų.

Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tęsiamas. Už mokesčių slėpimą griežčiausia gresianti bausmė siekia aštuonerius metus laisvės atėmimo, už apgaulingą apskaitos tvarkymą – ketverius.

„Kasmet pabrėžiame, kad „Press Rally“ yra nuo pat 1996-ųjų vienas ilgiausiai be pertraukų organizuojamų automobilių sporto renginių. Ir nors šie metai išskirtiniai visam pasauliui dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino, atšaukti ralio nė negalvojome, tik svarstėme, kaip jį organizuoti išlaikant tradicijas ir saugiai“, – pabrėžė Lietuvos žurnalistų autoklubo, organizuojančio ralį, prezidentas Valdas Valiukevičius.

Tai, kad „Press Rally“ yra itin laukiamas, liudija ir nuoširdi renginio partnerių bičiulystė. Arūnas Kiaušas, padangų gamybos ir saugumo inovacijų lyderio „Continental“ eksporto vadovas regionui, prisipažino, kad ilgai svarstyti, ar prisijungia prie šio renginio, nereikėjo.

„Press Rally“ yra vienas unikaliausių automobilių sporto renginių pasaulyje, tinkamai subalansuotas ir autosporto meistrams, ir mėgėjams, leidžiantis savo jėgas išbandyti net ir tiems, kurie turi tik paprastą kasdienį automobilį. Tad šiemet nekantriai laukėme žinių apie renginį ir be ilgų svarstymų tapome jo dalimi“, – kalbėjo jis.

Svarbiausia – saugumas

Kadangi Lietuvoje vis pratęsiamas karantinas, o konkrečios datos, kada jis baigsis, nėra, „Press Rally“ organizatoriai nusprendė užtikrinti kiek įmanoma didesnį visų jo dalyvių saugumą.

Pavyzdžiui, ralio bazėje, Alantos Technologijų ir verslo mokykloje, dalyvių lauks dezinfekavimo skystis rankoms, o trasų teisėjai bus apginkluoti apsauginėmis kaukėmis. Be to, nuspręsta, kad bus matuojama kiekvieno ralio dalyvių ekipažo nario temperatūra, o didžioji dalis ralio procedūrų, tokių kaip registracija, techninė administracija, bus vykdomos arba bekontakčiu būdu, arba išlaikant saugius atstumus tarp dalyvių.

„Dar nėra aišku, kokių taisyklių reikės laikytis birželio pabaigoje, kai ralis startuos, tačiau esame pasiruošę viskam. Pavyzdžiui, numatėme, kad ralio brifingas gali būti išklausytas naudojantis specialiomis programėlėmis dalyviams nė neišlipant iš automobilių, o jeigu reikės, netgi apdovanojimų diskoteką surengsime tokiu pat būdu“, – akcentavo V. Valiukevičius.

Tinkamas visiems

Kasmet dar „Žurnalistų raliu“ vadinamame renginyje prie starto linijos stoja itin skirtingi ekipažai, kuriems tenka varžytis dvejose įskaitose: sportinėje ir turistinėje. Sportinės įskaitos dalyviai rungiasi autodromuose, aikštelėse ir specialiose trasose, o turistinės įskaitos dalyviai keliauja po regioną ir atlieka galvą pasukti priverčiančias orientacines užduotis.

Tradiciškai „Press ralyje“ startuoja gausybė ne tik visos Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių žiniasklaidos atstovų komandų. V. Valiukevičius džiaugėsi, kad šios tradicijos nereikės keisti ir šiemet, mat sienos su Latvija ir Estija jau atidarytos, tad ir šių šalių žurnalistai galės prisijungti prie kolegų Lietuvoje – užteks pateikti galiojantį žurnalisto pažymėjimą.

Žurnalistai iššūkių nesibaimina, todėl kasmet į ralį kviečiasi ir aukščiausio lygio autosporto meistrus. „Press Rally“, pabrėžė V. Valiukevičius, savo jėgas jau išbandė visas Lietuvos ralio elitas: Vaidotas Žala, Vytautas Švedas, Ramūnas Čapkauskas, Benediktas Vanagas, Deividas Jocius ir kiti. Drauge su žurnalistais startuojantys ralio svečiai dėl rezultatų rungiasi „Sport“ klasės įskaitoje, kurioje laukiami visi automobilių sporto entuziastai.

Kasmet startuoja ir tradicinis Istorinių automobilių ralis. Čia laukiamas būrys išskirtinės technikos puoselėtojų, kurių automobiliai traukia smalsuolių akį ir žada daugybę gerų istorijų. Senesnės nei 30 metų amžiaus specifinius originalumo reikalavimus atitinkančios technikos puoselėtojai šiemet Aukštaitijos apylinkėse keliaus turistinės įskaitos grupės maršrutais.

Iš viso „Press Rally“ laukiama apie 40 sportinių automobilių ir apie 30 istorinių bei turizmo įskaitos ekipažų. Pateikti registraciją į ralį galima čia: https://bit.ly/PressRally2020

„Finansinė padėtis sudėtinga, „siaurukas“ turi daug skolų ir verčiasi pakankamai sudėtingai, šiai dienai net sudėtinga išmokėti atlyginimus žmonėms. Kokių nors kitų investicijų net neplanuojame, atliekame tik būtiniausius remontus ir būtiniausias investicijas“, – BNS pasakojo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Mindaugas Jucevičius.

Anot jo, kol kas neaišku, kaip įstaiga išsivers iki metų galo, nežinia, kaip reikės išmokėti atlyginimus darbuotojams.

„Kad įstaiga gyvuotų, vien atlyginimams reikia 260 tūkst., gal net 300 tūkst. eurų. Tai mes turime užsidirbti tuos pinigus“, – sakė jis.

Dirbdamas pilnu pajėgumu, „siaurukas“ galėtų generuoti 150 tūkst. eurų pajamų ir, pasak M. Jucevičiaus, to užtektų tik minimaliai išlaikyti visą infrastruktūrą, bet nepakaktų tolesnėms investicijoms.

Siaurasis geležinkelis šiemet mini veiklos 120-ąsias metines. Pasak M. Jucevičiaus, organizuojami ir reguliarūs, ir užsakomieji jo reisai.

Gimtadienio proga šią vasarą vyko įvairios šventės ir renginiai, liepos 20 dieną lankytojus kvietė į iškylą prie Raguvėlės vandens telkinio. Taip pat „siauruko“ teritorijoje vyksta spektakliai.

Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį siauruoju geležinkeliu galima nuvykti nuo Anykščių iki Rubikių. Pasak M. Jucevičiaus, šią vasarą šie reisai sulaukė didelio turistų susidomėjimo, kartais važiuoja net šešių vagonų ilgio traukinys.

„Siauruką“ aplanko ir turistai iš kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Estijos. Kai kurie jų siauruoju geležinkeliu nevažiuoja, bet domisi kitomis siūlomomis paslaugomis: pasivažinėjimu elektrine drezina (atviru vagonėliu) ar ekspozicijos apžiūrėjimu.

Tačiau, pasak M. Jucevičiaus, yra ir tokių užsienio turistų, kurie kiekvienais metais važiuoja pasivažinėti siauruoju geležinkeliu, yra tikri geležinkelio mylėtojai.

„Iš užsienio yra „siauruko“ gerbėjų – tokių siaurojo geležinkelio fanų ir mylėtojų, kurie kiekvienais metais važiuoja ir važiuoja traukiniu“, – sakė M. Jucevičius.

Turistus į „siauruką“ pritraukia reklama socialiniuose tinkluose, leidiniuose, švieslentėse. Taip jie pritraukiami į įstaigos organizuojamas šventes ir renginius.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.

Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra beveik 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.