Avarija įvyko trečiadienį, apie 14.56 val., Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Vilkų kaime, kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė.

Pasak policijos, krovininio automobilio MAN 34 metų vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Toyota“. Jo vairuotojas tuo metu stabdė.

„Toyota“ nuo smūgio nuvažiavo į pakelės griovį.

Dėl patirtų sužalojimų „Toyota“ 61 metų vairuotojas gydomas ligoninėje.

Neblaivus (2,39 prom.) 50-metis vyras, vairuodamas automobilį „Opel Insignia“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Peugeot 307“, kurį vairavo blaivus dvidešimtmetis vaikinas.

Kartu su „Peugeot“ vairuotoju važiavo ir 48 metų moteris, kuri apžiūrai pristatyta į gydymo įstaigą.

Nuo smūgio automobilis „Peugeot 307“ atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, kurį vairavo blaivi 27-erių moteris. Kartu su ja važiavo 26-erių vyras ir mažametis vaikas, kuris apžiūrai pristatytas į gydymo įstaigą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nukentėjo devyniolika vairuotojų, septyniolika pėsčiųjų, dešimt keleivių, penki dviratininkai, du elektrinių paspirtukų vairuotojai. Tarp nukentėjusiųjų – aštuoni nepilnamečiai.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko, pirminiais duomenimis, keturi eismo įvykiai, sužeisti keturi žmonės.

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko septyniais įvykiais daugiau, sužeista žmonių dvejais daugiau, žuvo tiek pat (du).

Eismo įvykiai, kuriuose žuvo žmonės: kovo 25 d. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties Sietyno gatvės pėsčiųjų tiltu, automobilis „BMW X5 xDrive30d" atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir kelio valymo darbus vykdžiusį krovininį automobilį „Renault", vairuojamą 40 metų vyro, ir dar kliudė automobilį „Volvo XC60", vairuojamą 49 metų moters. Šis automobilis atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Įvykio vietoje mirė automobilio BMW vairuotojas.

Kovo 27 d. Skuodo rajone, Mosėdyje, namo kieme, 48 metų vyras važiuodamas ratiniu traktoriumi „MTZ Belarus-50", prie kurio buvo prikabintas krautuvas su metaliniu kaušu, prispaudė prie ūkinio pastato sienos ir mirtinai sužalojo 23 metų vaikiną.

Iš viso per savaitę Eismo įvykių informacinėje sistemoje įregistruoti 379 eismo įvykiai, dėl neblaivių vairuotojų kaltės – aštuoni proc. visų įvykių. Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – 81 atvejis.

Šiais metais, iki kovo 31 d. įskaitytinai, eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 22 žmonės, dešimt mažiau nei 2021-aisiais per tą patį laikotarpį.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dauguma eismo nelaimių nutiko miestų gatvėse: Vilniuje – dvi, Klaipėdoje, Panevėžyje, Utenoje.

Per parą iš viso užregistruoti 53 eismo įvykiai. Neblaivūs vairuotojai kalti dėl trijų eismo įvykių: Kaune, Palangoje, Telšių rajone.

Tryliką kartų transporto priemonės susidūrė su į kelią išbėgusiais laukiniais gyvūnais.

Kitos dienos rytą stirniną merginos rado vis dar gulintį toje pat vietoje, atnešė jam vandens ir dar kartą kreipėsi pagalbos. Galiausiai atvyko aplinkosaugininkai ir gyvūną išsivežė. Deja, bevežant gyvūnas nugaišo.

„Nežinau, atsakyti tiksliai negaliu. Aš manau, kad tiesiog galbūt žmonės pasimetė, galbūt nežinojo, kur kreiptis, kam skambinti. Noriu akcentuoti, kad labai lengvas ir visiems žinomas numeris 112 yra bendras pagalbos centras, jis renkamas ne tik tais atvejais, kai žmogui blogai su sveikata arba gaisro pavojus, ar reikia policijos pagalbos, bet taip pat į šitą bendrąjį pagalbos centrą yra sujungta mūsų institucija, ir esant aplinkosauginiams reikalams visada reikia skambinti numeriu 112, tuomet operatorius duoda nurodymą ir nukreipia mūsų pareigūnus į įvykių vietą“, – situaciją komentavo Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Tamašauskis.

Praktiškai kiekvieną vakarą autostrada būna kruvina ir įvyksta smulkesni ar stambesni autoįvykiai su laukiniais gyvūnais.

„O dėl tos stirnos atvejo, tai gavome skambutį ir buvo sureaguota. Aišku, liūdnas atvejis, kai mieste išsigandęs žvėrelis papuolė po mašina. Liūdnai pasibaigusi istorija. Apgailestauju, kad vaikų akivaizdoje tas įvyko. Stirna buvo labai stipriai sužalota, mes ją vežėme į Maisto ir veterinarijos tarnybą veterinarijos gydytojams. Bet bevežant ji nusibaigė ir buvo utilizuota“, – sakė G. Tamašauskis.

Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas priminė, kad žmogus, partrenkęs bet kokį gyvūną „turėtų nepasišalinti iš įvykio vietos, pranešti bendruoju pagalbos telefonu, nurodyti tikslią vietovę, prisistatyti ir taip tinkamai užbaigti šitą nelaimingą atsitikimą. O ne neatsakingai paimti ir nuvažiuoti“.

„Raseinių rajonas yra labai miškingas kraštas, labai daug gyvena gyvūnų, vyksta migracija. O per visą Raseinių rajoną nuo Ariogalos iki Kryžkalnio driekiasi automagistralė, greičiai dideli, mašinų srautas didelis, o žvėreliai nesitiki: naktį, pavakariais migruoja. Ir praktiškai kiekvieną vakarą autostrada būna kruvina ir įvyksta smulkesni ar stambesni autoįvykiai su laukiniais gyvūnais. Aš pasigendu valdžios požiūrio. Autostrada turi būti atsakingai užtverta, saugant ir gyvąją gamtą, ir ypač mūsų valstybės piliečius, nes praktiškai kasmet įvyksta skaudžių autoįvykių, kurių metu sužalojami arba netgi žūsta žmonės, susidūrę su kažkokiu stambiu gyvūnu: briedžiu, elniu ar t. t.“, – kalbėjo G. Tamašauskis.

1. Įvykus autoavarijai, transporto priemonėse žmogų nuo smūgių saugo ir jų poveikį sumažina saugos diržai ir oro pagalvės, todėl gali būti sunkiau išsilaisvinti.

2. Jeigu neįmanoma atsegti saugos diržo, jį reikėtų nupjauti. Tam rekomenduojama turėti saugos diržų pjovimo įtaisą, tačiau galima pasinaudoti ir peiliu ar žirklėmis. Neturint šių priemonių, reikėtų ieškoti kitų daiktų ar stiklo šukių (šoniniai transporto priemonių stiklai dažniausiai būna grūdinti, todėl pjovimui netiks).

3. Kadangi po avarijos deformuojasi automobilio kėbulas, atidaryti duris ir išlipti gali būti sudėtinga. Tokiu atveju reikėtų evakuotis per langus ar stoglangį. Jeigu jie avarijos metu nesudužo, juos reikėtų išdaužti. Tam puikiai tinka langų daužtukas, kuris būna integruotas kartu su diržų pjovimo įtaisu. Jeigu jo neturite, naudokite automobilyje esančias priemones, pavyzdžiui, sėdynių galvos atramas.

4. Bandant išdaužti langą reikėtų užsimerkti ir pasukti galvą taip, kad stiklo šukės nepataikytų į akis. Išdaužti langą ranka ar koja gali nepavykti, tad, jeigu esate prispaustas, galima pamėginti pareguliuoti sėdynės padėtį taip, kad susikurtumėte sau daugiau erdvės.

5. Jeigu pavyko išlipti iš transporto priemonės, reikėtų pasirūpinti ir kitais nukentėjusiais asmenimis, ypač vaikais, tačiau būtina įvertinti jų sužalojimų pobūdį, kad savo veiksmais nepadarytumėte dar didesnės žalos jų gyvybei ar sveikatai. Jeigu nukentėjusieji yra be gyvybės ženklų, rekomenduojama iškelti juos iš automobilio ir pradėti jų gaivinimą.

„Kasmet po keletą kartų ugniagesiams tenka traukti ir į vandens telkinius įvažiavusius automobilius. Taip atsitikus reikėtų stengtis atsisegti saugos diržus, išsilaisvinti ir palikti transporto priemonę. Tačiau dėl slėgio skirtumo automobilio išorėje ir viduje gali būti sudėtinga atidaryti duris. Jei vanduo nepasiekė lango, galima jį išdaužti ir evakuotis per jį“, – pataria Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

„Automobiliui visiškai panirus į vandenį, jo salonas taip pat prisipildys vandens. Jam nugrimzdus, slėgis automobilio išorėje ir viduje pasidarys vienodas ir atsiras galimybė atidaryti duris ir evakuotis, tačiau šis procesas gali užtrukti ir sumažinti galimybes išsigelbėti. Jeigu taip atsitiktų, automobilio salono viršuje bus susidariusi oro kišenė, kurioje bus galima kvėpuoti, kol jus suras gelbėtojai“, – teigiama pranešime.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai 1427 kartus dirbo autoavarijų vietose, iš sudaužytų automobilių jie išlaisvino 139 žmones ir ištraukė 52 žuvusiųjų kūnus.

Susidūrusių automobilių vairuotojai dėl kaltės nesutaria, todėl nesutarimams išaiškinti teko į pagalbą kviestis policijos pareigūnus.

Kaip portalą klaipeda.diena.lt informavo pareigūnai, šiuo metu įvykio vietoje dirba ekipažas, kuris aiškinsis, dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis ir ar vairuotojai buvo blaivūs.

Pirminiais duomenimis sužeistų asmenų nėra.

13.24 val. Šilutės plento ir Smiltelės gatvės sankryžoje susidūrė sunkiasvoris vilkikas ir lengvasis automobilis.

Sunkvežimis važiavo Šilutės pl. link Rimkų. Tuo pat metu iš Smiltelės gatvės į sankryžą įvažiavo „Toyota“ markės automobilis. Didžiulė mašina rėžėsi į lengvąją, ją sumaitojo ir prispaudė viduje buvusią pagyvenusių sutuoktinių porą.

Greitosios medicinos pagalbos medikai į ligoninę išgabeno abu lengvąja mašina važiavusius žmones. Moteris buvo sužeista, vyras patyrė didelį stresą, todėl nuspręsta patikrinti ir jo sveikatos būklę.

Kelių policininkai dar aiškinasi, kaip įvyko eismo nelaimė.

Tačiau liudininkai avarijos vietoje tvirtino, kad vilkiko vairuotojas į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Nelaimė ant Mokyklos gatvės viaduko įvyko apie 13 val. Pirminiais duomenimis, automobilis „Opel“ važiavo nuo Priestočio gatvės Mokyklos, Tilžės ir Šilutės plento žiedinės sankryžos link.

Netikėtai transporto priemonę sumėtė, vairuotoja jos nesuvaldė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu pastarąja važiavo krovininis automobilis. Transporto priemonės susidūrė.

Avarijos metu stipriai buvo suniokoti abu automobiliai.

Suknežintoje mašinoje „Opel“ buvo prispausta vairuotoja. Moterį išvadavo ugniagesiai-gelbėtojai. Greitosios pagalbos automobiliu ji išvežta į ligoninę.

Krovininėje transporto priemonėje nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės. Važiavusieji šiuo automobiliu nenukentėjo.

Dėl avarijos ant Mokyklos gatvės viaduko mieste susidarė spūstys. Automobilių eilės nusidriekė Šilutės plente, Baltijos prospekte. Kamšatys susidarė ir Liepų gatvėje.