Norėjo net referendumo

Tvarka, kuri riboja atsiskaitymus grynaisiais, įvesta nuo 2022 m. lapkričio.

Nuo tada grynaisiais pinigais galima atsiskaityti neviršijant 5 tūkst. eurų sumos.

Tokie apribojimai buvo sukėlę aistrų bangą tarp lietuvių, nors buvo aiškinama, kad atsiskaitymai grynaisiais yra viena sąlygų šešėlinei ekonomikai egzistuoti.

Mėginta net organizuoti referendumą, kad ribojimai būtų atšaukti.

Vyriausioji rinkimų komisija buvo gavusi piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymą organizuoti referendumą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų panaikinimo.

Iniciatoriams buvo atsakyta, kad, pagal Konstituciją, referendumu spręstini ne visi, o tik svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai.

Yra ir išimčių

Tačiau aiškėja, kad itin dideli grynųjų pinigų srautai toliau cirkuliuoja automobilių perpardavimo versle.

Yra tik kelios išimtys, kai vis dėlto leidžiami sandoriai grynaisiais. Tai lemia tam tikros sąlygos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, kad sandoriai, kurie viršija 5 tūkst. eurų ribą, negali būti skaidomi ir privalo būti atlikti tik negrynaisiais pinigais.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas paaiškino, kad sandoriai, viršijantys 5 tūkst. eurų, yra dažniausiai iš anksto numatomi.

„Tokie sandoriai įprastai planuojami ir nevykdomi spontaniškai“, – akcentavo A. Morkūnas.

Todėl leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais tokiais atvejais, kai sutrikęs pirkėjo ar mokėtojo mokėjimo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje.

Gali būti įvykę autentifikavimo priemonių (pvz., Smart-ID, mobiliojo parašo) sutrikimai, sutrikęs ar netikėtai nutrūkęs interneto, taip pat ir mobilusis ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas.

„Taip pat gali būti taikoma išimtis, kai kuri nors iš sandorio šalių neturi banko sąskaitos. Tokiu atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis, tai yra priimantis, asmuo per 10 dienų VMI nustatyta tvarka turi pranešti apie mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis“, – tvarką paaiškino A. Morkūnas.

Milijonai: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas A. Morkūnas patvirtino, kad nuo 2022-ųjų lapkričio bendra grynaisiais užfiksuotų sandorių vertė – apie 261,4 mln. eurų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sumokėjo 261,4 mln. eurų

VMI duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iš viso pateikta beveik 12,7 tūkst. pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai suma buvo didesnė nei 5 tūkst. eurų.

Bendra jais užfiksuotų sandorių vertė – apie 261,4 mln. eurų.

Informaciją pateikė apie 14,5 tūkst. pirkėjų, kurių didžiąją dalį sudaro užsienio piliečiai.

Tarp tokių sandorių, kurie fiksuoti VMI, grynaisiais atsiskaitinėjo apie 91 proc. užsieniečių.

„Pažymėtina, kad apie 96 proc. visų pranešimuose nurodytų sandorių buvo susiję su transporto priemonių pardavimais“, – akcentavo A. Morkūnas.

VMI duomenimis, nekilnojamojo turto grynaisiais nepulta pirkti.

Apie nekilnojamojo turto (ir kitų daiktų) sandorius iš viso gauti 28 pranešimai.

„Tokių sandorių vertė – 248 tūkst. eurų. Informaciją VMI teikė apie 10 užsienio piliečių, tačiau tarp jų nėra Rusijos Federacijos piliečių“, – patikino A. Morkūnas.

VMI priminė, kad nuolat analizuoja pranešimus apie planuojamus sandorius grynaisiais.

„Aiškinamasi, kokios nurodomos tokio atsiskaitymo priežastys, kodėl pagal pirkimo–pardavimo sandorį buvo būtina atsiskaityti grynaisiais pinigais nedelsiant, vertinamas sumų pagrįstumas, ar nurodyta kaina atitinka realią. Prireikus analizuojami grynuosius pinigus priėmę ir mokėję asmenys bei kita“, – pabrėžė A. Morkūnas.

Nustačius galimus neatitikimus ar kilus papildomų klausimų tiek analizuojant pranešimus, tiek vertinant mokesčių mokėtojų sandorius pagal VMI turimus ir iš trečiųjų šalių gautus duomenis, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų.

Atjungė nuo SWIFT

Europos Sąjunga yra įvedusi draudimą penkiems Baltarusijos bankams naudotis SWIFT sistema.

Šis draudimas užkerta kelią dešimčiai Rusijos ir keturiems Baltarusijos bankams atlikti ar gauti tarptautinius mokėjimus naudojantis SWIFT.

Nutraukti sandoriai ir su Baltarusijos centriniu banku.

SWIFT yra pranešimų mainų sistema, kuri gerokai palengvina keitimąsi informacija tarp bankų ir kitų finansų įstaigų.

Dėl to šie bankai negali gauti užsienio valiutos, kadangi pervedimas užsienio valiuta tarp dviejų bankų paprastai yra tvarkomas kaip pervedimas į užsienį dalyvaujant užsienio bankui tarpininkui.

Kaip aiškina ekspertai, techniniu požiūriu bankai galėtų vykdyti tarptautinius sandorius nesinaudodami SWIFT, tačiau tai brangu, sudėtinga ir tam reikia finansų įstaigų tarpusavio pasitikėjimo.

Tai sugrąžina mokėjimus į tuos laikus, kai kiekvienas sandoris būdavo patvirtinamas telefonu ir faksu.

Iš kur gauna eurų?

Skelbta, kad tokios sankcijos turėtų daryti neigiamų padarinių Rusijos ir Baltarusijos ekonomikai, tačiau automobilių pirkėjų verslas, labai panašu, ir toliau klesti.

Skelbta, kad yra apriboti finansiniai srautai iš Baltarusijos ir net įvestas draudimas tiekti eurų banknotus Baltarusijai.

Tokie draudimai įsigaliojo 2022 m. kovą. Tačiau kyla klausimas: jei Baltarusijai draudžiama tiekti eurus, kokiais keliais šios šalies gyventojai įgyja įspūdingus kiekius valiutos?

Pažymėtina, kad apie 96 proc. visų pranešimuose nurodytų sandorių buvo susiję su transporto priemonių pardavimais.

Įvedant sankcijas ES akcentavo, kad dėl SWIFT atjungimo bus gerokai apriboti finansiniai srautai iš Baltarusijos į ES.

Vienas mūsų šalyje veikiančių bankų yra pabrėžęs, kad dėl paskelbtų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai buvo sustiprinta mokėjimų, susijusių su šiomis šalimis, stebėsena. Dėl šių ribojimų mokėjimų vykdymas gali užtrukti iki 10 darbo dienų.

Bankas skelbė, kad naujiems klientams, kurie su banku pradėjo bendradarbiauti po sankcijų paskelbimo, mokėjimų į ar iš Rusijos, Baltarusijos nevykdys, tačiau „senus“ klientus aptarnaus ir toliau.

Kitas Lietuvoje veikiantis bankas svetainėje pranešė, kad nuo sankcijų Rusijos ir Baltarusijos bankams įvedimo mokėjimų pavedimai iš / į nurodytus Rusijos ir Baltarusijos bankus nebus įmanomi dėl draudimo keistis finansinių mokėjimų duomenimis.

Išimtys – ir latviams

Aiškėja, kad 2022–2023 m. VMI gautuose pranešimuose dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais virš 5 tūkst. eurų, kai buvo parduota transporto priemonė, iš viso buvo nurodyti 13 283 mokėtojai, kurie yra užsienio piliečiai.

Pirmoje vietoje pagal sandorių skaičių – Baltarusijos piliečiai.

9 873 baltarusiai sėkmingai mašinas Lietuvoje pirko už grynuosius.

Antroje vietoje – 1 189 ukrainiečiai, kurie taip pat pirko automobilių, mokėdami grynaisiais.

Ir 563 latviai atliko sandorius grynaisiais.

Už mašiną – rekordinė suma

„Regitros“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patikino, kad 2022 m. registruoti 11 548 automobilių pradavimo sandoriai, kai įgijėjo šalis buvo Baltarusija.

Pernai tokių sandorių užfiksuota tris kartus daugiau – per 31 tūkst. Maždaug tiek automobilių buvo parduota baltarusiams.

Įspūdingiausia grynaisiais pinigais mokėta suma, kuri buvo užfiksuota VMI, iš tiesų pribloškia.

„Iš 2022–2023 m. VMI gautų pranešimų dėl mokėtojų, užsienio piliečių, atsiskaitymo grynaisiais pinigais transporto priemonių pardavimo sandoriuose didžiausia nurodyta suma siekia 200 tūkst. eurų, mokėtojas – Baltarusijos pilietis“, – patikslino Klaipėdos AVMI atstovė spaudai Laima Domarkienė.

Sandoris VMI užfiksuotas tik dėl grynųjų pinigų procedūros, tad tiksliai nėra aišku, ar tiek pinigų sumokėta už vieną automobilį, ar už kelias mašinas.

Vežk kiek nori kur nori

Kyla klausimas, kaip baltarusiai nevaržomai į Lietuvą atsivežė pustrečio šimto milijonų eurų kupiūromis.

Aiškėja, kad muitininkai klausimų dėl to neturi – grynuosius iš sankcionuotos šalies gali vežti bet kas ir neribotais kiekiais.

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė paaiškino, kad muitinei pavesta kontroliuoti grynųjų pinigų gabenimą per sieną.

„Taip yra visoje Europos Sąjungoje. Jei pilietis gabena 10 tūkst. eurų arba didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią kita valiuta, juos privalu deklaruoti muitinei, t. y. pateikti Grynųjų pinigų deklaraciją, o su ja – ir kopijas dokumentų, įrodančių jų kilmę“, – aiškino H. Rukšėnienė.

Šalies viduje, jei pilietį sustabdo Muitinės mobilioji grupė ir pilietis turi 10 tūkst. eurų ar šią sumą atitinkančios kitos valiutos, tas pilietis taip pat turi užpildyti pareigūno pateiktą Grynųjų pinigų deklaraciją.

„Jokių mokesčių už grynųjų gabenimą muitinei mokėti nereikia. Taip pat informuojame, kad nėra jokių apribojimų įvežamų grynųjų pinigų kiekiui – juos tiesiog reikia deklaruoti ir pateikti jų kilmę įrodančių dokumentų kopijas“, – aiškino Muitinės departamento atstovė.

Transporto skelbimų portalo autoplius.lt komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas BNS sakė, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, jos pirkėjai pirmiausiai dingo, o vėliau jie vėl pradėjo rodyti susidomėjimą.

„Pačioje karo pradžioje buvo stagnacija iš Ukrainos rinkos, bet vėliau buvo suaktyvėjimas, didelę paklausą turėjo padidinto pravažumo automobiliai ir šiaip matėme, kad lankytojų iš šios šalies mūsų portale daugėjo“, – sakė G. Dauparas.

Baltijos realizacijos centro (BRC) pardavimų vadovas Zbignevas Podskorbis sako, kad automobilių pardavimai į Ukrainą pradėjo aktyvėti jau balandį, o gegužės mėnesį itin išaugo.

„Pernai balandį-gegužę eksportui į Ukrainą parduodavome vidutiniškai apie 8 automobilius per mėnesį, o šiemet šie skaičiai padidėjo 5 kartus – gegužę parduota 40 automobilių. Be to, užtenka nueiti į „Regitrą“ ir tampa aišku, kokie ten pirkėjų srautai iš Ukrainos“, – BNS sakė jis.

Pasak Z. Podskrubio, pirkėjai skuba, nes Ukrainoje ketinama naikinti balandžio 5-ąją įvestą muitų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą gyventojų importuojamiems automobiliams, pagal ją mokestis netaikomas.

„Mes bendraujame su pirkėjais, o iš ukrainiečių teko girdėti, kad jie kalba apie mokesčių lengvatos naikinimą“, – sakė Z. Podskorbis.

Dažnai jie tiesiog pasižiūri į kainą ir perka, net ir tokius automobilius, kurių mūsų tautiečiai jau nebeperka.

Jo teigimu, didžioji dalis automobilius Lietuvoje perkančių ukrainiečių juos renkasi pagal vienintelį kriterijų – kainą.

„Dažnai jie tiesiog pasižiūri į kainą ir perka, net ir tokius automobilius, kurių mūsų tautiečiai jau nebeperka. Retai juos domina automobilio naudojimo istorija ir techninė būklė“, – BRC pranešime teigė Z. Podskorbis.

Anot jo, tarp ukrainiečių populiariausi yra keturių varomų ratų visureigiai su rėmine važiuokle, pikapai, kurių kainos siekia 3-15 tūkst. eurų, taip pat paklausūs pigesni automobiliai, kainuojantys iki 4 tūkst. eurų. Dėl to, pasak Z. Podskorbio, tokių automobilių kainos Lietuvoje šiek tiek pakilo.

Tikimasi, kad būtent Lietuvoje ukrainiečiai sau dairysis automobilių ir karui pasibaigus.

„Labiausiai tikėtina, kad aktyvumas padidės karui pasibaigus, nes daug automobilių Ukrainoje neliko, žmonės pradės jų ieškoti savo naudojimui“, – BNS sakė G. Dauparas.

Šiemet sausį-balandį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 43,4 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 0,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, remdamasi „Regitros“ duomenimis, skelbia „AutoTyrimai“. Vidutinis jų amžius siekė 11,5 metų.

1993 metais gimęs nukentėjusysis pranešė, kad Gedimino gatvėje, automobilių turguje, jis dviems vyrams pardavė automobilius  „Audi Q7“ ir „VW Toureg“.

Norėdamas įnešti turimus pinigus į bankomatą Visagine, pastebėjo, kad pinigai padirbti.

Per 2009-uosius, lėčiausius metus pagal pardavimą Lietuvos automobilių rinkoje, maždaug kas vienuoliktas šalies gyventojas įsigijo po automobilį, o pernai transporto priemonę pakeitė maždaug kas šeštas lietuvis.

Per 2018 m. Lietuvoje įvyko net 461,2 tūkst. automobilių sandorių. Anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio, statistika liudija apie puikius metus naujų transporto priemonių pardavėjams. Pernai buvo parduota net 36 tūkst. naujų automobilių – beveik ketvirtadaliu daugiau naujų nei per 2017-uosius. Tokios prekybos augimo tendencijos tęsiasi jau ne pirmus metus. Nors ir rudenį įsigaliojusi naujų automobilių taršos emisijų nustatymo metodika WLTP šiek tiek pristabdė kai kurių prekybininkų dinamiką, galima drąsiai teigti, kad 2018-ieji yra kol kas patys sėkmingiausi metai naujų automobilių atstovams", – tvirtina M.Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad, neskaitant reeksporto, praėjusiais metais patys populiariausi Lietuvoje buvo "Toyota" markės modeliai – jų šalyje per metus parduota beveik 4,9 tūkst. vnt. Antroje vietoje tvirtai laikėsi "Volkswagen" modeliai, kurių 2018 m. parduota apie 4,1 tūkst. vnt.

Vidinėje Lietuvos automobilių rinkoje įvyko beveik 265 tūkst. šalyje jau registruotų naudotų transporto priemonių sandorių – beveik 1 proc. daugiau nei 2017 m. M.Buzelis akcentuoja, kad šalies vairuotojai didelį dėmesį skiria iš užsienio įvežtiems naudotiems automobiliams – būtent importo rinkoje fiksuojami svarbūs pokyčiai.

"Fiksavome, kad per 2018 m. į Lietuvą nuolatinei registracijai buvo įvežta dvigubai daugiau naudotų automobilių nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus. Tokių sandorių skaičius per metus paaugo dešimtadaliu ir pasiekė 160,4 tūkst. vnt. Įdomiausia tai, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį stipriai pagausėjo 1–5 metų amžiaus grupės įvežtų automobilių srautas", – teigia automobilių rinkos ekspertas.

Naujesnių automobilių registracijų pagausėjimas paveikė vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Ji 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė net 4,2 tūkst. eurų, arba 15 proc. daugiau nei tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu. Prieš daugiau nei metus šis rodiklis siekė 3,7 tūkst. eurų.

Tačiau šalyje vis tiek dominuoja prekyba senesniais – 11–15 metų amžiaus grupės automobiliais (net 46 proc. importuotų automobilių rinkos), o beveik trys iš keturių tokio tipo sandorių sudaro dyzeliniai modeliai. 2019-ieji, Autoplius.lt komunikacijos vadovo vertinimu, gali išsiskirti didesniais pokyčiais. Tikėtina, kad dėl artėjančių Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų gali įvykti permainų Vyriausybėje. M.Buzelis tvirtina, kad nauja Vyriausybė gali pakoreguoti prioritetus šalies susisiekimo bei transporto sektoriuose ir prie automobilių taršos apmokestinimo klausimų gali būti sugrįžta ne tik kalbomis, bet ir realiais darbais.

Daugiau iš užsienio

Kukliausiai, anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio, daugėjo vidinėje Lietuvos rinkoje užregistruotų sandorių skaičius. Per 2018-ųjų antrąjį ketvirtį buvo parduota 69,1 tūkst. naudotų, jau šalyje registruotų lengvųjų automobilių. Lyginant su 2017-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, šie metai buvo dosnesni vos 0,8 proc. Automobilių rinkos ekspertas pastebi, kad labai stipriai šoktelėjo iš užsienio nuolatinei registracijai įvežtų transporto priemonių skaičius.

"Praeitų metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą buvo įvežta 39,1 tūkst. naudotų automobilių. Tačiau per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vairuotojai iš užsienio valstybių įsigijo net 44,5 tūkst. naudotų automobilių. Tokio tipo sandorių 13,7 proc. augimas mažina atskirtį tarp importuotų ir vidaus rinkoje parduotų modelių registracijų. Galima daryti prielaidą, kad pirkėjai yra išrankūs. Jie turi didelius reikalavimus naudotam automobiliui ir Lietuvoje paprasčiausiai neranda to, kas pateisintų jų poreikius", – tvirtina M.Buzelis.

Autoplius.lt komunikacijos vadovas įvardija ir kitas suaktyvėjusio importo priežastis. Nuolatinei registracijai įvežamų automobilių augimas gali būti užfiksuotas ir dėl vis dažnesnio spekuliavimo taršos mokesčiu.

"Kol kas anksti kalbėti apie tai, kaip dėl taršos mokesčio įvedimo galėtų pasikeisti automobilių pirkimo įpročiai. Neaišku, kokio dydžio būtų mokestis ir kaip jis priklausytų nuo automobilio taršos emisijų. Gali būti, kad dalis vairuotojų siekia anksčiau įsigyti transporto priemonę, kuri galimai bus apmokestinta ateityje", – komentuoja ekspertas.

Kol kas anksti kalbėti apie tai, kaip dėl taršos mokesčio įvedimo galėtų pasikeisti automobilių pirkimo įpročiai.

Reeksporto grimasos

Iš JAV importuojamų automobilių antplūdžio dėl galbūt padidėsiančių muito mokesčių tikėtis, anot M.Buzelio, galima, tačiau šis reiškinys didelės įtakos bendrai statistikai neturės. Iš už Atlanto vandenyno atkeliaujantys automobiliai sudaro vos 4 proc. importuojamų transporto priemonių rinkos, todėl galimas suaktyvėjimas neišpūs didelio burbulo.

Vidutinė naudoto automobilio kaina nuo metų pradžios nesikeitė ir siekė 3 600 eurų, tačiau, lyginant su praeitų metų antruoju ketvirčiu, šių metų balandžio–birželio mėnesiais vairuotojai įsigijo 9 proc., arba 300 eurų, brangesnius automobilius. Vis dėlto ryškiausia praėjusio ketvirčio gairė Lietuvos automobilių rinkoje buvo lyg ant mielių augantis naujų transporto priemonių pardavimas. M.Buzelis pastebi, kad jie per metus paaugo beveik trečdaliu – net 30,2 proc. Per tris mėnesius šalyje buvo užregistruota daugiau nei 10,6 tūkst. visiškai naujų lengvųjų automobilių.

"Norėtume pasidžiaugti, kad vis daugiau šalies vairuotojų sėda į naujesnes ir, svarbiausia, švaresnes transporto priemones bei ypač pasididžiuoti Lietuva kitų Baltijos šalių kontekste.  Privalome atkreipti dėmesį, kad antrąjį ketvirtį šalyje buvo parduota net 2,9 tūkst. naujų "Fiat" automobilių, o didžioji jų dalis Lietuvos gatvių taip ir nepamatys – jos jau buvo arba dar bus reeksportuojamos į kitas valstybes", – naujų transporto priemonių pardavimo statistiką apibendrina Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

Du lyderiai

Atmetus maždaug ketvirtadalį naujų automobilių rinkos (būtent tiek gali sudaryti antrojo ketvirčio reeksportas) Lietuvos naujų automobilių sandorių statistika praranda Baltijos šalių lyderės poziciją.

Tačiau automobilių rinkos ekspertas pastebi, kad prekybinės lenktynės tarp "Toyota" ir "Volkswagen" nepraranda įtampos net ir perkopus solidžią 1,3 parduotų modelių sumą. Būtent tiek naujų automobilių pardavė "Volkswagen" – 15,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o "Toyota" ne tik išlaikė persvarą su 1,4 tūkst. parduotų modelių, bet ir padidino atotrūkį nuo artimiausių varžovų. Šios markės modelių pardavimas per metus šoktelėjo daugiau nei ketvirtadaliu – 26,7 proc.

Automobilių rinkos ekspertas M.Buzelis tvirtina, kad stiprus pirmasis pusmetis jau dabar leidžia prognozuoti, kad 2018-ieji metai Lietuvos automobilių rinkai bus rekordiniai, o tikėtis kardinalių pokyčių naudotų automobilių prekyboje nėra praktiškai jokio pagrindo.

Kaip pranešė VSAT, ketvirtadienį tarnybos centrinėje įstaigoje Vilniuje „Toyota Land Cruiser“ visureigių įsigijimo sutartį pasirašė viešąjį pirkimo konkursą laimėjusios bendrovės „Mototoja“ vadovas ir VSAT atstovas.

Taip pat pasirašyta sutartis su „Sostena“ dėl mikroautobusų „Renault Trafic“.

Lėšos pasieniečių transportui skirtos pagal du ES projektus.

„Toyota Land Cruiser“ bus naudojami užtikrinant Lietuvos ir ES sienų apsaugą bei užkertant kelią nelegaliai migracijai bei kontrabandos gabenimui per valstybės sieną. Jie pasieniečiams turi būti pristatyti per šešis mėnesius.

Automobiliuose bus sumontuota daug papildomos įrangos: jie turės visų ratų pavarą (4x4), bus aprūpinti garsine balso stiprinimo ir įvairia kita įranga, turės švyturėlius, telemetrinius įrenginius, vaizdo registratorius ir atitiks patruliavimui pasienyje būtinus reikalavimus. Visureigių pirkimo vertė – 2,8 mln. eurų.

Mikroautobusus „Renault Trafic“ pasieniečiai perka toms pačioms reikmėms. Bendra šio pirkinio vertė – 846 tūkst. eurų.

Pagal sutartį „Renault Trafic“ pasieniečiams turi būti pristatyti per septynis mėnesius. Kaip ir visureigiai, jie bus aprūpinti garsine balso stiprinimo ir įvairia kita įranga, turės švyturėlius, telemetrinius įrenginius, vaizdo registratorius ir kt.

Vienas iš reikalavimų šių viešųjų pirkimų metu buvo tas, kad naujos transporto priemonės būtų tipinės VSAT tamsiai žalios spalvos. Kadangi nei minėtų visureigių, nei mikroautobusų gamintojai savo automobilių spalvų paletėje tokios neturi,  pasieniečiams bus pagamintos specialios tamsiai žalių 79-ių „Toyota Land Cruiser“ ir 37-ių „Renault Trafic“ laidos.

Pasak VSAT, pastarąjį kartą panašų kiekį visureigių tarnyba pirko daugiau kaip prieš dešimtmetį.

Beveik 160 tūkst. eurų vertės pirkime dalyvavo vienintelė įmonė „Martonas“ – VPT nurodo, kad PAGD, neskaidydamas pirkimų, sudarė palankias sąlygas stambiems tiekėjams.

„Perkančioji organizacija, nesuskaidžiusi pirkimo objekto į atskiras dalis, pažeidė įstatymo (...) įtvirtintą nediskriminavimo principą, nuostatą „Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją“, – teigia VPT.

Tarnyba pažymi, kad PAGD siekė įsigyti remonto paslaugas sunkiasvorėms transporto priemonėms, lengviesiems automobiliams ir priekaboms Vilniaus apskrityje, t.y. Šalčininkuose, Ukmergėje, Trakuose, Šivintose ir t.t., o pasiūlymą vienintelis pateikęs „Martonas“ nurodė tik servisus Vilniaus mieste. Anot VPT, jei pirkimas būtų išskaidytas, tai būtų leidę dalyvauti ir mažesniems tiekėjams, kadangi ypač lengvųjų automobilių remonto pasiūla yra didelė.

Tarnyba išsakė priekaištų ir dėl nenurodytų maksimalių ar apytikslių įsigyjamų paslaugų kiekių, abejonių sukėlė ir „Martono“ pateikti įrodymai, jog įmonė atitinka keliamus reikalavimus, t.y. nurodyta beveik 64 tūkst. eurų sutartis, kuri dar nėra įvykdyta ir nėra aišku, ar už šią sumą darbai bus atlikti realiai. Taip pat, anot tarnybos, nepateikti įrodymai, jog įmonė turi 7,5 tonos keliamosios galios techninės pagalbos transporto priemonę, tinkamas automobilių remonto patalpas.

Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos laikinasis Parengties ir kontrolės skyriaus viršininkas Andžejus Romeiko BNS sakė, kad pirkimas jau nutrauktas ir procedūros bus skelbiamos iš naujo, atsižvelgiant į rekomendacijas, taip pat ir į esminį reikalavimą atskirti sunkiųjų ir lengvųjų automobilių remontą. Jis pabrėžia, kad dvi prieš tai sudarytos sutartys su „Martonu“ tarnybai nekliuvo, o nusiskundimų dėl teikiamų paslaugų ugniagesiai neturi, nors bendrovė automobilius aptarnauja tik Vilniaus mieste.

„Čia buvo trečias toks pirkimas per septynerius metus, kiek buvo pirkimų, pastabų iš Viešųjų pirkimų tarnybos neturėjome. Šiuo atveju turėjome keletą pastabų, į jas atsižvelgsime“, – sakė jis.

Anot jo, Vilniaus apskrities valdyba be naujų turi apie 40 automobilių, kurie yra 30-40 metų senumo, gaminti sovietmečiu, o europietiškus automobilius tvarkantys automobilių servisai pirkimuose nenori dalyvauti, be to, ne visi servisai turi sunkiąją techniką galinčius aptarnauti techninės pagalbos sunkvežimius.

Kaip BNS sakė generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas, oficialų atsakymą VPT tikimasi pateikti pirmadienį, tačiau preliminariai nuspręsta, jog bus įsigyjami ne tik didesnio pravažumo mikroautobusai, skirti reagavimui į įvykius, bet ir sulaikytųjų pervežimui, policijos ekspertų darbui skirti automobiliai.

„Mes tikrai neatsisakome, kad didžioji automobilių bus tie, ko mes norime reagavimui: keturiais varomais ratais ir automatine greičių dėže. Kadangi turime ne tik tokio profilio automobilių, mūsų funkcijos plačios - yra ir konvojavimas, ir ekspertai, kurie dirba, tikrai parkas mūsų labai senas tose srityse, tai tose srityse mes ir turime prioritetus. Sprendėme, kad prioritetai bus įgyvendinti antroje metų pusėje, bet šiandien kadangi taip užsispyrė Viešųjų pirkimų tarnyba, prioritetus perkėlėme į pirmąją metų pusę“, - BNS sakė R.Bobinas.

Anot jo, įvertinus specifikacijas, mikroautobusus galėtų siūlyti du, konvojavimui skirtus automobilius - 9 gamintojai, ekspertams - 6 gamintojai.

VPT rekomenduoja sąlygose nenurodyti pavarų dėžės tipo, taip leidžiant dalyvauti ir kitiems tiekėjams, o didesnį pravažumą įvertinti kitais kriterijais, nei keturi varomieji ratai: didesne prošvaisa (atstumu nuo ratų apačios iki automobilio dugno), sukimo tarp varančiųjų ratų paskirstymo funkcija ir kitais.

Šią savaitę dėl kilusio konflikto su policijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais susitiko Dalia Grybauskaitė, apie tai iš anksto nebuvo skelbta.

Šiuo metu policijos  automobilių parką sudaro apie 2000 transporto priemonių, nemaža dalis yra pasenusios, ketinama atsisakyti apie 30 proc. jų.

Artimiausiu metu žadama įsigyti ir kinologams, konvojavimui skirtų transporto priemonių, kurios neprivalės būti varomos keturiais ratais ar turėti automatinių pavarų.

Kaip nurodė VPT, konsultacijose praėjusią savaitę dalyvavo, taip pat raštu pasiūlymus siuntė dešimt automobilių gamintojų atstovų. Anot tarnybos, visi jie kėlė klausimą, ar policija, siekdama įsigyti didesnio pravažumo mikroautobusus su automatinėmis pavaromis, neturi galimybės skaidyti pirkimo į dalis atsižvelgiant, ar jie bus naudojami kaimiškose, ar miesto vietovėse.

„Viešųjų pirkimų tarnyba, išgirdusi verslo atstovų poziciją, rekomenduos Policijos departamentui koreguoti viešojo pirkimo techninę specifikaciją, dar kartą įsivertinti poreikį, užtikrinant konkurencingesnės konkurso aplinkos sukūrimą. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduos persvarstyti viešojo pirkimo koncepciją ir ekonominio naudingumo kriterijus, vertinant kuro bei eksploatacines automobilių naudojimo sąnaudas bei suteikiant papildomus balus pageidaujamiems parametrams: pavarų dėžes tipui bei automobilio pravažumą didinantiems sprendiniams“, – nurodo VPT.

Ir VPT, ir policijos vadovai pripažįsta, kad dabartinės sąlygos, ypač reikalavimai dėl automatinės greičių dėžės ir keturių varomųjų ratų, konkurse leidžia dalyvauti tik dviems automobilių modeliams – „Volkswagen Transporter“ bei „Mercedes Vito“. Tai, anot VPT, patvirtino ir konsultacijose dalyvavę gamintojai. VPT nuomone, „esant dabartinėms technologijoms ir gamintojų patirčiai“, policija galėtų ir kitomis priemonėmis užtikrinti deklaruojamą siekį – turėti didesnio pravažumo autobusiukus.

Anot VPT vadovės Dianos Vilytės, gamintojai nurodė, kad policijos poreikiai galėtų būti patenkinti įsigijant automobilius su didesne prošvaisa (atstumu nuo ratų apačios iki dugno), didesniais pakilimo-nusileidimo kampais, didesniu išilginio pravažumo kampu, modeliuose galėtų būti numatyta sukimo momento tarp varančių ratų paskirstymo funkcija, ratų praslydimo kontrolės sistema, „pažeminta“ pavara, jie galėtų turėti tinkamo aukščio, diametro ir protektoriaus rašto padangos.

Kitų šalių patirtis

D. Vilytė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus laukiama policijos atsakymo ir tuomet priimami sprendimai dėl konkurso. Policijos atstovai BNS žadėjo komentarą pateikti kiek vėliau, kai susipažins su VPT informacija.

Susitikimuose su VPT, Vidaus reikalų ministerijos ir policijos atstovais dalyvavo „Fiat“, „Nissan“, „Toyota“, „Renault“, „Citroen“, „Hyundai“ deleguoti asmenys, raštu pastabas pateikė „Ford“, „Opel“, taip pat „Mercedes Benz“ bei „Volkswagen“ atstovai.

Anot VPT, Policijos departamento pirkimo techninėje specifikacijoje parengti pernelyg detalūs, pertekliniai reikalavimai – tikslūs išmatavimai, stiklų tamsinimo spalva, leistina bendra masė, pavarų skaičius, ratų bazė, kritikuojama, kad į kriterijus neįtrauktos automobilių eksploatacinės išlaidos – kuro sąnaudos, techninis aptarnavimas.

Policijos vadovai atmeta VPT priekaištus sakydami, kad konkurso sąlygas mažiausiai metus kruopščiai rengę departamento atstovai vadovavosi Suomijos, Estijos patirtimi. Policijos reikalavimus pagrįstais vadina ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Ministras BNS pirmadienį sakė suprantantis ir policijos norą įsigyti geriausias priemones, ir VPT priekaištus, todėl žada siekti, kad būtų patenkintos abi pusės. Vis dėlto jis neatmetė, kad kai kurie tarnybos reikalavimai gali būti neįtraukti į sąlygas.

„Mes sutarėme, kad pareigūnai peržiūrės dar kai kuriuos kriterijus, supaprastins savo reikalavimus, kad galbūt galėtų daugiau dalyvauti tiekėjų, ir teiks vėl naują paraišką. Bet mano asmeninis begalinis noras yra surasti taikų sprendimą, kad tikrai palaimintų tą pirkimą ir VPT, ir policijos sistema būtų patenkinta įsigijusi geriausias transporto priemones“, – BNS sakė E. Misiūnas.

Anot jo, reikia įvertinti gamintojų išsakytus argumentus, bet jis abejojo, ar siūlomos alternatyvos gali atitikti policijos anksčiau keltas sąlygas.

„Aišku, uždėkime grandines, nuimkime ir uždėkime „krosines“ padangas, tada tikrai galbūt uždėkime spyruokles, gumas sukelkime – paruošti automobilį privažiavus prie tokio kelio gal dar valandą reikia, po to išvažiuojant vėl viską nuimti. Gal viskas ir įmanoma, bet ar tai racionalu, protinga ir tikrai efektyvu, manau, įvertins patys pareigūnai“, – nurodė ministras.

VPT vertinimu, policijos pirkinys – 120–150 automobilių – galėtų kainuoti iki 4 mln. eurų. Policijos departamentas sako, kad kaina gali smarkiai svyruoti ir priklausys nuo įsigyjamų modelių ir kiekių.

Policija atmeta VPT pastabas

Policija atmeta Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas dėl automobilių pirkimo konkurso sąlygų ir sako nekeisianti esminių reikalavimų, kad automobiliai turėtų keturis varomuosius ratus ir būtų su automatine pavarų dėže.

„Viešųjų pirkimų tarnybos išplatintos pastabos, kad policija pirktų vienus automobilius kaimo vietovėms – kitus – miestui, yra niekinės, nes sunkiai pravažiuojamų vietų yra tiek miesto, tiek kaimo keliuose. Be to, labai dažnai net mieste patruliuojantiems pareigūnams tenka vykti ir į iškvietimus užmiestyje, rajonuose ar vienkiemiuose“, - teigiama Policijos departamento pranešime.

Konsultacijose dalyvavęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas pabrėžia, kad policija pati nusistato savo poreikius ir reikalavimus pirkiniams.

„Todėl geriausiai žinome, kokių automobilių mums reikia. Praėjusią savaitę vykusiose konsultacijose jautėmės kaip automobilių parodoje, kur turėjome progos išklausyti, kokius automobilius galėtų įsigyti policija“- sako R.Bobinas.

Generalinis komisaras Linas Pernavas sako ginsiantis policijos teisę įsigyti automobilius, kurie galėtų užtikrinti tinkamą reagavimą.

„Šių automobilių reikia ne man, šių automobilių reikia Lietuvos žmonėms. Negalime teisintis, kad nespėjome atvykti, nes mūsų automobiliai tam nepritaikyti. Todėl ir toliau ginsiu policijos poziciją ir sieksiu, kad policininkai turėtų tokius automobilius, kuriais galėtumėme užtikrinti tinkamą reagavimą į žmonių pagalbos šauksmą“ - sako L.Pernavas.

Jis neabejoja, kad dviejų gamintojų konkurencija leistų gauti tokį automobilį už žemesnę nei rinkos kainą.

Radviliškio savivaldybės administracijos vadovė aiškina, jog pirkimo techninę specifikaciją rengė savivaldybės vairuotojai.

VPT teigia, kad savivaldybės paskelbto konkurso techninė pirkimo specifikacija buvo skirta specialiai brangiausiems komplektacijos modeliams „Passat“ ir „Multivan“ ir jų kaina yra maždaug 1,5 karto didesnė nei baziniai modeliai. Tarnyba rekomendavo savivaldybei nutraukti sutartį su tiekėju.

VPT pažymi, kad savivaldybė tarp reikalavimų automobiliams buvo nurodžiusi LED priekinius žibintus, elektra valdomas mikroautobuso šonines duris bei bagažinės dangtį, argumentuodama saugumu. Tarnybos teigimu, pirkimas vykdytas neskaidriai, savivaldybė dirbtinai ribojo konkurenciją, o lėšas naudojo neracionaliai.

„Schema – tipinė, pažeidimai – chrestomatiniai. Savivaldybės administracija pirmiausiai išsirenka automobilių modelius su pageidaujama komplektacija, pagal tai parašo pirkimo techninę specifikaciją ir nusiperka automobilius iš vieno tiekėjo, – pranešime cituojama VPT direktorė Diana Vilytė.

VPT išvadoje nurodoma, jog techninė pirkimo specifikacija buvo skirta „Volkswagen“ modeliams „Passat“ ir „Multivan“. Siūlomas lengvasis automobilis turėjo atitikti 56 privalomus reikalavimus, keleivinis – 50. Pavyzdžiui, be minėtų LED žibintų ar elektra valdomų durų, savivaldybė mikroautobuse pageidavo „tamsios spalvos iš „Alcantara“ sėdynių apmušalų“.

Kaip pažymi VPT, šiuos reikalavimus atitinka tik brangiausia ir gausiausiai sukomplektuota „Multivan“ versija – „Highline“, ir taip savivaldybė automatiškai užprogramavo brangiausios automobilio versijos įsigijimą. Lengvojo automobilio savivaldybė pageidavo su šviesios odos sėdynių apmušalais, parkavimo sistema su galinio vaizdo kamera, navigacijos sistema bei kita papildoma komforto ir saugumo įranga.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vadovė Jolanta Margaitienė BNS tvirtino, kad techninės specifikacijos nebuvo taikomos konkretiems automobiliams, o reikalavimai surašyti atsižvelgiant į tai, kad mikroautobusas bus skirtas ilgoms kelionėms į užsienį. Pasak jos, savivaldybė situacijos dėl pirkimo dar nesiaiškino, nes VPT raštas ką tik gautas.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vadovė sako, kad specifikacijas rengė savivaldybės vairuotojai, o apie reikalavimus dėl apmušalų spalvos ji pirmą kartą girdinti.

„Apie apmušalus aš iš viso pirmą kartą girdžiu, bet gal jie ir buvo, specifikaciją rengė mūsų vairuotojai. Šitas autobusėlis naudojamas tolimiems reisams, jis mūsų vienas vienintelis, mes su juo važiuojame į Prancūziją, Latviją, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją, vienas vienintelis autobusas ir jis neskirtas miestams, todėl mes norėjome autobusėlio, kuris būtų pajėgus ilgus metus vežti administracijos darbuotojus ir užtikrinti bendradarbiavimo sutartis su užsieniečiais, kurias esame pasirašę, ir jis (konkursas) tikrai niekam (specialiai) nebuvo pritaikytas“, – sakė J.Margaitienė.

VPT pažymi, kad pageidautos komplektacijos automobiliai yra maždaug 1,5 karto brangesni nei baziniai modeliai. Vienintelis pirkimo dalyvis – bendrovė „Transalda“ – pateikė 83 tūkst. 90 eurų vertės pasiūlymą, kuriame lengvasis automobilis „VW Passat“ kainuoja 29 tūkst. 325 eurų, o mikroautobusas „VW Multivan“– 53 tūkst. 765 eurų. Tos pačios bendrovės tinklapyje nurodoma, jog paprasčiausios komplektacijos naujas „Passat“ modelis kainuoja nuo 20 tūkst. 799 eurų, „Multivan“ – nuo 35 tūkst. 244 eurų.