Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuomet liepos 22 d. apie 22.55 val. Kaune, Varnių g., automobilių plovyklos teritorijoje, du vyrai naudojo fizinę jėgą prieš kitą vyrą.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vyrus, galinčius turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šiuos vyrus, žinančius jų buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašoma kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 700 606 64 arba 112, arba el. paštu laima.petraskiene@policija.lt.

Už šią nusikalstamą veiką gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Netrukus – permainos

Buvęs naktinis klubas greitai pasikeis iš esmės. Jame planuojama įrengti maisto prekių parduotuvę, o dalį patalpų išnuomoti kitomis prekėmis prekiaujantiesiems.

Važiuodami į šio centro aikštelę, vairuotojai turės būti atidūs, nes gatvės posūkyje jų gali laukti netikėtumai.

Priešingoje gatvės pusėje žaliuojančiame plote planuojama įrengti automobilių plovyklą. Šio žemės sklypo savininkas Artūras Mickus atviravo, kad būta planų čia statyti devynių aukštų administracinį pastatą. Bet kol kas to atsisakyta, sprendimą lėmė ne vienas veiksnys.

Planas dėl administracinio pastato statybos laikinai atidėtas. Kad sklypas nebūtų tuščias, jame ketinama įrengti savitarnos automobilių plovyklą.

Įvažą į ją verslininkas planuoja iš Švyturio gatvės pusės, kuri šioje vietoje labiau primena kaimo kelią, mat gatvė vis dar yra neasfaltuota.

Nerimas: būsimos plovyklos vietoje su A.Mickumi susitikę bendruomenės nariai turėjo daug klausimų. (Asociacijos „Vitės bendruomenė“ nuotr.)

Vyriausioji miesto architektė Mantė Černiutė-Amšiejienė patvirtino, kad Klaipėdos savivaldybėje tartasi įrengti Švyturio gatvės ruožą iki Gulbių gatvės 1-ojo namo.

„Sklypas yra ant kampo – prie būsimos sankryžos, ten labai sudėtinga įvažiuoti. Vystytojas yra įpareigotas suprojektuoti ir nutiesti nemažą gabalą Švyturio gatvės. Panašiu metu J.Janonio gatvės gale turi atsirasti du objektai – prekybos centras ir plovykla. Diskutavome, kaip suderinti vystytojo, miesto, uosto įmonės ir gyventojų interesus“, – apie pasitarimą pasakojo valdininkė.

A.Mickus sakė sklypo detaliuoju planu pasirūpinęs dar 2008 m. 2012-aisiais miesto architektai suformavo Gulbių gatvę, o kartu ir įvažą į jo sklypą. O gerokai vėliau naujas vyriausiasis architektas pamatė, kad įregistruota įvaža į sklypą kitoje jo pusėje.

Imsis gatvės projektavimo

„Panašu, Švyturio gatvės niekam nereikia – nei miestui, nei uostui, tik man vienam. Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Savivaldybių infrastruktūros įstatymas, visi suprantame, kad gatvę tvarkyti yra miesto prievolė. Kadangi man į sklypą patekti kažkaip reikia, o laukti, kol kažkas išsimiegos, nėra racijos, keliu klausimą, ką galiu padaryti aš ir ką – miestas, nes šioje vietoje jau bus mokamas parkavimas. Bandėme apibrėžti, kiek ir kokių darbų už sklypo ribos turėčiau prisiimti“, – pasitarimo esmę paaiškino verslininkas.

Sutarta, kad A.Mickus ruožą patekti į savo sklypą įrengs savo lėšomis. Įvaža turėtų sutapti su J.Janonio ir Naujosios Uosto gatvės kampu.

Vėliau teks projektuoti visą Švyturio gatvę, kad ji taptų normalia arterija su šviesoforu reguliuojama sankryža.

Panašu, kad Švyturio gatvė vis dar yra labai jautrus miestui klausimas. Lyg ir atsisakoma sujungti ją su šiaurine išvaža iš miesto. Kita vertus, su minėta gatve besiribojanti įmonė ketina savo vartus perkelti toliau nuo gyvenamųjų namų.

A.Mickus tikisi, kad miestas griežtai pareikalaus uosto įmonių sunkiasvorius sunkvežimius laikyti savo teritorijoje, kad jie nebekimštų J.Janonio ir Naujosios Uosto gatvių.

Įvažą į plovyklą jis planuoja iš Švyturio gatvės, palei uosto tvorą.

Pasirūpins kaimynais?

„Dabar sprendžiu ne savo problemas, miestas tikrai naudosis ta gatve. Todėl, imdamasis suprojektuoti šią gatvę, padarysiu Klaipėdai dovaną. Taip, kaip yra dabar, netenkina nieko. Noriu, kad čia pagaliau ateitų XXI a. Tikiuosi, kad, miesto padedami ir uostui neoponuojant, įrengsime naują gatvę. Esu dėkingas administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui, kuris suprato problemos esmę, kad situaciją reikia padėti spręsti“, – kalbėjo A.Mickus.

Jis tvirtino, kad su arčiausiai jo sklypo gyvenančiais žmonėmis konflikto nėra.

Būsimos plovyklos savininkas tikino kalbėsiąs su gyventojais, numatysiąs visas priemones, leisiančias pagerinti jų gyvenimo kokybę. Kaip vieną jų A.Mickus minėjo ketinantis statyti triukšmą mažinančią sienelę.

Trečiadienį verslininkas savo sklype susitiko su asociacijos „Vitės bendruomenė“ pirmininku Tomu Meškiniu ir kitais kvartalo žmonėmis.

A.Mickus rodė planus, pasakojo apie būsimus darbus ir žadėjo netrukus pristatyti projekto vizualizaciją.

Bendrovė taip sieks užtikrinti, kad uosto birių krovinių teritorijoje ir iš jos į Klaipėdos gatves išvažiuotų tik švarios transporto priemonės.

Automobilių plovykla, į kurią planuojama investuoti apie 300 tūkst. eurų, bus pirmoji tokia specializuota plovykla tarp Klaipėdos uosto krovos kompanijų. Aplinkai draugiškoje uždaro tipo plovykloje bus įrengti sauso ir šlapio valymo įrenginiai, kuriuose panaudotas vanduo bus saugiai grąžinamas į miesto nuotekų tinklus.

„KLASCO teritorijoje dirbančiai technikai prižiūrėti skirtą plovyklą nusprendėme pastatyti remdamiesi gerąja kitų Vakarų Europos uostų praktika. Juose tokios plovyklos, dėl kurių uosto teritorijoje ir iš jos išvyksta švarios transporto priemonės, yra įprastos. Šią patirtį pritaikėme ir Lietuvoje“, – teigė KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

KLASCO nuotr.

Šiuo metu projektas yra derinimo su valstybinėmis institucijomis stadijoje. Planuojama, kad plovykla KLASCO terminale bus atidaryta šių metų spalio mėnesį.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, automobilių plovykla prisidės prie kitų KLASCO diegiamų aplinkosauginių priemonių, numatytų ilgalaikiame plane.

Pastaraisiais metais į aplinkosaugos priemones ir krovą spartinančią techniką bendrovė jau investavo daugiau kaip milijoną eurų ir toliau tęs investicijas į įvairias organizacines bei technines priemones.

Informacija apie įvykį gauta rugsėjo 22 d. 09.48 val. 

Pranešta, kad Vilniuje, Dunojaus gatvėje, į automobilių plovyklos pastatą atsitrenkė ir jį apgadino korvininis automobilis.

Vairuotojas transporto priemone pasišalino iš įvykio vietos.

19 val. 45 min. į Plieno gatvėje esančią savitarnos plovyklą įsuko du automobiliai.

Neaišku, kuris iš automobilių vairuotojų buvo pirmesnis, tačiau vienas iš vyrų nutarė paauklėti, jo manymu, prieš jį užlindusį konkurentą. Vyrai susibarė, o vėliau vienas jų smogė kitam kumščiu į veidą.

Nukentėjęs vairuotojas parašė pareiškimą policijai.

"Čekio nedavė"

Apsilankymą pas garažuose įsikūrusius švaros meistrus vyras atsimins dar ilgai.

Klaipėdietis vairuoja "Citroen Grand C4 Picasso" markės automobilį.

Tik ką įsigytą ir, kaip pats sakė, ankstesnių šeimininkų prastai prižiūrėtą automobilį A.G. (visas vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) paliko cheminiam salono valymui Švyturio gatvėje, šalia Klaipėdos centrinio stadiono.

Apie plovyklą sužinojo ir kontaktus žmogus rado internete.

Praėjusį šeštadienį joje darbavosi du jauni maždaug 18–20 metų vaikinai.

Apie atliktą darbą klientui buvo pranešta telefonu kitos dienos vakarą.

"Matyt, savaitgaliais savininkas jaunuoliams leidžia užsidirbti. Niekas jokių čekių man nedavė, sumokėjau 50 eurų ir išvažiavau. Dėl valymo priekaištų neturiu, vidų sutvarkė visai neblogai, kokybiškai. Bet šokas ištiko, kai bake neradau degalų", – stebėjosi pašnekovas.

Galėjo važiuoti tik 20 km

Panašu, kad valymo metu buvo išsiurbtas ne tik salonas, bet ir degalai.

Pasak A.G., jei prieš atiduodant mašiną ja buvo galima nuvažiuoti 300 km, tai po paros, atsiėmus transporto priemonę, šis skaičius susitraukė iki 20 km.

Kompiuterio rodmenys mane tiesiog pritrenkė.

"Kompiuterio rodmenys mane tiesiog pritrenkė. Atsimenu, kad palikau mašiną su 15–20 litrų  bake. O paskui, žiūriu, visiškas nulis – mirksėjo lemputė, rašė, kad nebėra degalų. Pamaniau, kad neužteks net grįžti namo. Kadangi neseniai nusipirkau tą automobilį, tai labai įdėmiai sekiau degalų sąnaudas", – įrodinėjo A.G.

Pavažiavus keletą metrų vyrui toptelėjo mintis išsiaiškinti situaciją iki galo.

Jis pasiteiravo jaunųjų meistrų, kur dingo degalai?

"Porą valandų šildėme, džiovinome saloną, todėl mašinos variklis buvo įjungtas", – priekaištus atrėmė jaunuoliai.

Atsakymas kliento neįtikino.

"Kiek laiko reikia džiovinti, kad 1,6 litro darbinio tūrio variklis "suvalgytų" tiek degalų? Turėtum dvi paras laikyti įjungtą. Absurdas. Dar labai įdomu, kodėl jie atjungė akumuliatorių? Galbūt tam, kad pradingtų kilometražo rodmenys ir nebesiorientuotum, kiek kilometrų nuvažiavai?" – darė išvadas nepatenkintas klientas.

Planavo kreiptis į policiją

Dėl nemalonaus incidento vyras jau svarsto kreiptis į policiją arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Juolab kad pasidalijus žinute interneto socialiniuose tinkluose atsiliepė ir daugiau žmonių, patekusių į panašią situaciją.

"Arba savininkas pats nežino, kas pas jį dirba, arba žiūri į tai pro pirštus", – svarstė A.G.

Vairuotojams, norintiems išvengti bet kokių nesusipratimų, klaipėdietis patarė prieš vežant mašiną į autoservisą ar plovyklą, pirmiausia nufotografuoti kompiuterio rodmenis, taip pat automobilio vidų ir išorę.

Taip bus išvengta bet kokių interpretacijų.

Skundą pavadino šmeižtu

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Laima Domarkienė patvirtino, kad minėtu adresu Švyturio gatvėje išties yra registruota individuali veikla.

Apie šioje vietoje teikiamas paslaugas skelbiamasi ir internete.

Žurnalistams susisiekus su nurodytu kontaktiniu numeriu plovyklos atstovas Pavel, taip ir nepasivarginęs normaliai prisistatyti, aiškino, kad niekas degalų iš automobilio nesiurbė.

Klientas esą tiesiog apsiriko.

"Matėme tą nesąmonę, bet aš nesuprantu, kodėl žmogus asmeniškai į mus nesikreipė?" – suabejojo pašnekovas.

Paklausus, ar cheminis valymas išties reikalauja net kelias valandas laikyti variklį įjungtą, specialistas patvirtino, kad taip ir yra.

"Kad prapūstų grindis. Šiaip visos plovyklos tai naudoja, jeigu nori pradžiovinti grindis. Patogu, greičiau išdžiūva. Bet klientas smarkiai perdėjo. Visiškas šmeižtas. Juolab kad labai senas automobilis, nežinau, ką kompiuteris ten galėjo parodyti", – kalbėjo plovyklos atstovas.

Galiausiai jis pasiūlė "neužsiiminėti nesąmonėmis" ir paskubėjo užbaigti pokalbį.

Patarė ieškoti teisybės

Uostamiestyje vienos automobilių plovimu užsiimančios bendrovės vadovo vertinimu, istorija išties skamba neskaniai.

"Sudeginti tiek degalų – visiškas absurdas. Paprastai akumuliatorius atjungiamas, tarkime, nutikus eismo įvykiui, kai teka degalai. Tam, kad nebūtų netyčinės kibirkšties, dėl nuotėkių. Bet kalbant apie cheminį automobilio valymą – vargiai. Nebent meistrai plovė variklį", – komentavo vadovas.

"Tokie dalykai neturėtų būtų toleruojami. Patarčiau ieškoti teisybės", – pridūrė jis.

Anot kito automobilių švaros centro atstovės, prieš atjungiant akumuliatorių, klientai visuomet yra įspėjami.

Kartais to prireikia, kad mašinos akumuliatorius ilgo valymo metu neišsikrautų. Tačiau tai tikrai nėra būtina.

Degalai žmonėms tikrai nedingsta valant automobilį.

Specialistė taip pat nesuprato, kam švarinant vidų prireikė įjungti variklį.

"Degalai žmonėms tikrai nedingsta valant automobilį", – patikino pašnekovė.

VVTAT skundą nagrinėtų

Klaipėdietis A.G. sakė pasimokęs, kad pigiau – ne visada yra geriau.

Didesniuose švaros centruose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o susimokėjusiems klientams išduodamas kasos kvitas, todėl ir būti apgautam tikimybė – mažesnė.

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės Natalijos Jarmulkovič, klaipėdiečio skundą gavusi tarnyba jį nagrinėtų.

"Už teikiamą paslaugą atsako paslaugos teikėjas. Ir jeigu paslaugos teikimo metu vartotojas patiria žalą ar nuostolį, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta", – teigė pašnekovė.

Tiesa, patirtą nuostolį dar tektų įrodinėti.

N.Jarmulkovič žodžiais, vartotojų skundai dėl automobilių plovyklų ir švaros centrų tarnyboje nėra dažni.

"Kartą plovykloje dėl didelio srovės slėgio "pakilo" automobilio dažai. Pavienių skundų pasitaiko", – teigė pašnekovė.

Atvejis, kad dingtų degalai, ko gero – beprecedentis.

Įsiūtis – dėl apgadintų mašinų

Nesusipratimai plovyklose kartais net baigiasi muštynėmis.

Prieš keletą metų Šilutės plente įsikūrusioje automobilių plovykloje kilo tikros grumtynės.

Mat automobilį nusiplovęs klientas neteko kantrybės, kai išvydo, jog čia buvo apgadinta jo transporto priemonė.

Klientas mėgino aiškintis situaciją su įstaigos darbuotoju. Vyrai netrukus apsižodžiavo.

Aistroms įkaitus, paslauga nepatenkintas klientas smogė 24 metų plovyklos darbuotojui.

Nukentėjęs darbuotojas kreipėsi į medikus.

Po jų apžiūros paaiškėjo, kad klaipėdietis patyrė rimtą traumą – plyšo ausies būgnelis.

Nemalonaus konflikto esmę teko narplioti policijos pareigūnams.

Klaipėdoje tai toli gražu ne vienintelis atvejis, kai klientas įsiaudrino dėl plovykloje apibraižyto automobilio.

Tokias paslaugas teikiančios bendrovės dažniausiai konfliktines situacijas mėgina spręsti taikiai.

Dėl to kai kuriose plovyklose teikiamos paslaugos yra apdraustos – pakanka parašyti klientui pretenziją dėl sugadinto kėbulo ar įbrėžtos automobilio detalės, ir draudikai atlygina patirtus nuostolius.

Per minutę – beveik keturi automobiliai

„Švaros broliai“ Lietuvoje užima tvirtą automobilių švaros rinkos lyderio poziciją. Šiuo metu jau veikia šešios bendrovės tunelinės plovyklos – keturios Vilniuje ir dvi Kaune, į jas investuota daugiau nei 15 mln. eurų.

„Tęsiame intensyvią bendrovės plėtrą – pradėjus veikti plovyklai Klaipėdoje, mūsų veiklos geografija apims tris didžiausius Lietuvos miestus. Tikime, kad atitiksime klaipėdiečių lūkesčius ir toliau kursime vertę formuodami švaros kultūrą, įgyvendinsime tolimesnius planus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – renginio metu sakė Evaldas Kinderis, „Švaros brolių“ generalinis direktorius.

Naujoji tunelinė plovykla Klaipėdoje išsiskirs našumu – joje veiks 41 metrų konvejeris. Juo judėdami vienas po kito automobiliai bus plaunami aukšto slėgio srove, specialiais šampūnais, itin minkštomis šluostėmis, o po to išdžiovinami. Vieno apsilankymo tunelinėje plovykloje kaina siekia nuo 3,95 iki 11,50 eurų. Esant dideliam srautui, per valandą iš plovyklos galės išvažiuoti daugiau nei 200 švarių automobilių – tai beveik 4 automobiliai per 1 minutę.

Bus galima įsigyti abonementą

Kaip ir kitose, taip ir Klaipėdos Minijos g. 90 tunelinėje plovykloje bus galima įsigyti abonementą ir naudotis tunelinių plovyklų paslaugomis nors ir kasdien be papildomų mokesčių. Tokią paslaugą, kuri pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo JAV, Lietuvoje pirmieji pristatė „Švaros broliai“.

Abonementą bus galima užsisakyti internetu savitarnoje pateikus el. pašto adresą, automobilio valstybinį numerį, mokėjimo kortelės duomenis. Vieno automobilio švara mėnesiui kainuos nuo 14,92 euro iki 25,96 euro, priklausomai nuo pasirinktos plovimo programos.

Ambicingas augimas

Šiemet pirmą kartą veiklos istorijoje „Švaros broliai“ paskelbė per metus Lietuvoje pasiekę milijono nuplautų automobilių ribą. 2015 m. nuplauta 150 tūkst., 2016 m. – per 300 tūkst., 2017 m. – daugiau nei 650 tūkst., o šių metų planuose – nuplauti 1,2 milijono automobilių.

„Greitas, kokybiškas, patogus ir už prieinamą kainą plovimas yra būtent tai, ko reikia vis labiau savo automobilių švara besirūpinantiems vairuotojams. Tai pasiūlę pirmieji užsitikrinome pozicijas rinkoje, per metus mūsų nuplautų automobilių gatvėse padaugėjo net du kartus“, – sakė E. Kinderis, „Švaros brolių“ generalinis direktorius.

Didėjo ir „Švaros brolių“ veiklos pajamos, jos per 2018 m. tris ketvirčius siekė 7,54 mln. eurų – 45 proc. daugiau nei per atitinkamą laikotarpį 2017 m. Už automobilių plovimą per tris šių metų ketvirčius bendrovė gavo 5,13 mln. eurų pajamų, už patalpų valymą – 2,41 mln. eurų.

„Keliame sau pačius aukščiausius reikalavimus, nuolatos tobulėjame kurdami ir įgyvendindami inovacijas, ugdome ir skatiname lyderystę. Mūsų augimo sėkmę lemia tai, kad suteikiame greitą, kokybišką, patogų ir už prieinamą kainą plovimą“, – sakė E. Kinderis.

Kaip pasakoja E. Kinderis, „Švaros broliai“ ateityje turi dar ambicingesnių planų – per artimiausius trejus metus tunelinių plovyklų skaičius turėtų išaugti tris kartus. 2019 m. bus investuojami 5 mln. eurų – be plovyklos Klaipėdoje, turėtų pradėti veikti ir dar viena nauja plovykla Vilniuje.

2020–2021 m. „Švaros broliai“ numato plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje – Baltijos šalyse į 10 naujų tunelinių plovyklų planuojama investuoti apie 25 mln. eurų, o apyvartą padidinti iki 20 mln. eurų.

Sekmadienį bendrovės atstovai Klaipėdos miesto policijos komisariatui  parašė pareiškimą. Jie pranešė, kad rugsėjo 4 dieną iš inkasuojančios įmonės gavo informacijos.

Pranešta, kad perskaičiavus inkasuotus pinigus automobilių savitarnos plovykloje, esančioje Šiaurės prospekte, Klaipėdoje, nustatytas 2421 euro trūkumas.

Nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 2 dienos plovykloje dirbo vienas įmonės darbuotojas, jis atliko inkasaciją.

Pradėtas ikiteisminis dėl galimo turto pasisavinimo.

"H2auto" specialistai papasakos viską apie plovimo gudrybes, greitį, vidaus valymo aksesuarus.

Kada? Penktadienį nuo 12 iki 15 val.

Kur? "H2auto" savitarnos plovykla įsikūrusi Šiaurės pr. 18, Klaipėdoje.

Laimingųjų valandų metu plovyklos atstovai dalins "H2auto" korteles, su kuriomis plovyklos klientai išbandę paslaugą gaus net 20 proc. premiją.