Orams šylant, vis dažniau automobilių plovyklose pasitaiko vairuotojų, kurie ne tik plauna automobilių kėbulus, bet ir variklius.

Tai dažniausiai daro mašinų perpardavinėtojai.

Pasak Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Laimos Grižaitės, variklių plovimas teršia aplinką, nes nuo variklio nuplaunamos medžiagos – kenksmingos.

„Jeigu variklių ar detalių plovimui naudojamas ne vanduo ar paviršiaus aktyvios medžiagos, bet kitos medžiagos – tirpikliai ar tirpiklių turintys preparatai, plovimo metu susidarantys skysčiai negali patekti į nuotekų tinklus ir turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos“, – pasakojo L. Grižaitė.

Ketinant plauti automobilio variklį, privaloma kreiptis į specializuotas plovyklas.

Įprastų plovyklų gamybinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti apvalyti tirpikliuose esančių cheminių medžiagų, todėl tokie skysčiai be valymo patenka į gamtinę aplinką. Kad to išvengtume, varikliai turi būti plaunami specialiai pritaikytose vietose.

„Ketinant plauti automobilio variklį, privaloma kreiptis į specializuotas plovyklas. Patalpose privalo būti įrengta ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, kuri negali būti sujungta su jokiais nuotekų tinklais. Įprastai tokios paslaugos savitarnos plovyklose nėra suteikiamos“, – sakė skyriaus vedėja.

Pastebėjus, kad žmogus plauna automobilio variklį savitarnos plovykloje, pirmiausia reikėtų kreiptis į plovyklos operatorių, kuris turėtų sustabdyti plovyklos veiklą ir apie įvykį informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.

Už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis numatyta administracinė atsakomybė ir užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų, pakartotinai padarius nusižengimą, bauda išaugs nuo 550 iki 1,2 tūkst. eurų.

Pagal tarybai teikiamą sprendimą, plovyklos galėtų būti projektuojamos ne arčiau kaip 50 metrų atstumu iki mokyklų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvenamųjų namų.

Iniciatyvos riboti plovyklų statybą, pasak savivaldybės, imamasi dėl kylančio gyventojų pasipiktinimo.

„Kauno miesto savivaldybė gauna gyventojų protestus ir skundus dėl planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamos taršos ir sukeliamo triukšmo“, – rašo sprendimo rengėjai.

Šiuo metu sanitarinė zona plovykloms nėra nustatoma. Siūlomas atstumas yra toks pats, koks šiuo metu galioja mieste statomoms degalinėms.

Šiam siūlymui dar turi pritarti savivaldybės taryba, ji į posėdį rinksis ateinančią savaitę.

Pokyčiai neišvengiami

Verslininkai guodžiasi dėl didelės mokesčių naštos, tačiau Kauną įvardija kaip palankų vystyti verslą miestą. Aišku, sėkmė priklauso nuo pasirenkamos srities, vietos, įdirbio, pradinės idėjos.

Niekas nestovi vietoje: žmonių norai, poreikiai, galimybės, pagaliau gyventojų skaičius gali keistis itin drastiškai. Į tai išgyventi norintis verslas privalo reaguoti. Ne tik reaguoti, bet ir nuspėti ateitį.

Kaune, kaip ir visoje šalyje, daugiausia yra smulkiojo ir vidutinio verslo objektų. "Kauno diena" pasiteiravo, kokiomis nuotaikos gyvena ne tik patyrę, bet ir pradedantieji verslininkai. Koks verslas, jų manymu, šiuo metu paklausus, o kurioje srityje didžiulė paklausa dar tik laukia.

Sėkmė ir tarp daugiabučių

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, ilgametis buvęs asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius pabrėžė, kad verslas verslui nelygus. Apibendrinti to, kaip apskritai sekasi verslui Kaune, nepavyktų niekam, tačiau būtų galima išskirti kelias tendencijas.

"Mažėja smulkiųjų verslininkų entuziazmas aptarnavimo ir prekybos srityse. Nerealiai gausiai pristatyta prekybos centrų. Su jais labai sunku konkuruoti – jie perka prekes ešelonais, tad ir pirkėjui gali pasiūlyti mažas kainas", – sakė A.Mackevičius.

Jis piktinosi, kad prekybos centrai dygsta vos ne bažnyčių ar mokyklų kiemuose. Pateikė Raudondvario pavyzdį. Čia iš karto užsidarė kelios parduotuvės, kepyklėlė.

A.Mackevičiaus nuomone, geriausiai laikosi tos kavinės, restoranai, kurie yra įsikūrę Senamiestyje. Čia jie laikosi iš milžiniško srauto lietuvaičių ir užsieniečių. Čia suteka ir lankytojų srautas, anksčiau gausiai tekėjęs per Laisvės alėją.

Tiesa, kai kurios ir Senamiesčio kavinės stovi pustuštės. Asociacijos atstovas įsitikinęs, kad meškos paslaugą Senamiesčio verslininkams padarė brangiai apmokestintas automobilių stovėjimas. Tai, anot jo, ne tik ne verslo, bet ir ne vartotojo naudai.

"Miegamuosiuose rajonuose klesti tik tokios kavinės, kurios turi labai išskirtinį stilių, produktų", – kalbėjo pašnekovas.

Garažiukų reikėjo ir reikės

A.Mackevičius neabejoja – daugiausia optimizmo yra kuriant pradedantįjį verslą. "Tam reikia geros idėjos, sugalvoti paslaugą, teikiamą internetu, sukurti interneto puslapį. Pranašumas yra mažos verslo išlaikymo išlaidos. Nebūtinas didžiulis biuras, transporto priemonė ar net kelios, šaldymo įranga, seifai ir t.t.", – lygino žinovas.

Vertinama, kad taip pat gerai laikosi verslas, susijęs su automobilių remontu, kitomis būtinomis paslaugomis automobilių savininkams.

"Šiais laikais šeima turi po du automobilius. Automobiliai Lietuvoje naudojami gana senoki. Tokius reikia daug remontuoti. Tad garažiukų ir meistriukų reikėjo ir reikės", – tvirtino A.Mackevičius.

Jis pastebėjo, kad vis labiau populiarėja ir savitarnos plovyklos.

Sunku gauti paskolas

Greta mažėjančio gyventojų skaičiaus kaip dar vieną neigiamą tendenciją, sunkinančią smulkiųjų verslininkų dalią, A.Mackevičius įvardijo didelius vargus norint gauti paskolą.

Smulkiojo verslo idėjos kredito įstaigoms, anot pašnekovo, atrodo per mažai patikimos, investicijos – ne taip greitai atsiperkančios. Tad belieka užstatyti savo ar mamos butą, automobilį.

Tiesa, verslą šiais laikais lengvina tai, kad yra įvairių verslo tarptautinių finansavimo platformų, atkreipė dėmesį pašnekovas, pavyzdžiui, kai startinį kapitalą įneša idėja patikėję visai nepažįstami žmonės.

Prireiks ritualinių paslaugų

Kalbėdamas apie besiplečiančias verslo sritis A.Mackevičius patarė atsiversti ir paanalizuoti gyventojų statistiką. "Gyventojų mažėja, visuomenė sensta – daugėja vyresnių žmonių. Suaugę vaikai ir anūkai emigravę, nebus kam prižiūrėti senų tėvų", – kalbėjo asociacijos atstovas.

Tad vis plačiau atsiverianti verslo niša – senelių priežiūra namuose, pagalba apskalbti, apipirkti, slauga namuose ir slaugos namuose.

"Padvigubės ir liūdniausių paslaugų – ritualinių poreikis", – prognozuoja A.Mackevičius.

Smaugia biurokratija

Kitas asociacijos valdybos narys, patyręs verslininkas Algirdas Poška neabejoja, kad Kaunas palankus miestas vystyti verslą, teikiantį paslaugas. "Siaurose srityse trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, žema teikiamų paslaugų kokybė", – motyvavo A.Poška.

Jo nuomone, jaunimas turi daug entuziazmo kurti verslą, tačiau ryžtą mažina dideli mokesčiai, kuriais apkraunama jau nuo pirmosios įmonės įregistravimo dienos.

"Anglų kalbą mokančiam jaunimui verslą lengviau pradėti Jungtinėje Karalystėje nei Lietuvoje. Pirmus metus jie ten atleidžiami nuo mokesčių, antrais metais moka iš dalies. Lietuvoje mokesčius reikia mokėti vos įregistravus įmonę", – palygino verslininkas.

Jis stebisi, kodėl nesupaprastinta mažojo verslo buhalterinė apskaita. "Netgi įkūrus mažąją bendriją, buhalterinė apskaita tokia pati kaip uždarosios akcinės bendrovės. Su kiekvienu pusmečiu "Sodrai" ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikia pateikti daug įvairių ataskaitų, pvz., nuo lapkričio mėnesio VMI reikės pateikti duomenis apie visas išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras. Tikrinančių organizacijų reikalavimai tokie dideli, o juos administruojantys valdininkai priekabūs, kad vykdant visus jų reikalavimus nelieka laiko pačiam verslui", – konstatavo pašnekovas.

Jam pritarė ir dar viena asociacijos valdybos narė Rita Mikšienė. "Man atrodo, kad kauniečių entuziazmas yra jų verslo varomoji jėga. Ir laimei ar nelaimei, dar atsiranda žmonių, kurie nori kurti verslą, tik, deja, ne visi yra stiprūs atsilaikyti prieš valdžios sukurtas pinkles. Mano aplinkoje yra verslininkų, kurie patikėjo mažosios bendrijos pranašumais ir labai turėjo nusivilti. Nepakeliama našta. Gerai, kad yra daug darbščių lietuvių, jie keičia verslo statusą ir bando dirbti toliau", – pastebėjo R.Mikšienė.

Darbas vietoje svajojimo

A.Poška pradedantiesiems verslininkams pataria pirmiausia išanalizuoti esamą rinką: tiek pasiūlą, tiek paklausą. "Rasti verslo kryptį, kažkuo novatorišką, ir išsiskirti rinkoje. Apie sritį, kurią pasirinkote, reikėtų profesionaliai žinoti. Prieš pradedant verslą, labai svarbu raštu pasirašyti detalųjį verslo planą, su kuriuo galėtum pasikonsultuoti pas patyrusius verslininkus. Dažniausia daroma klaida – apie verslo pradžią daug kalbama, svajojama, bet neaktyviai daromi žingsniai", – įvardijo verslininkas.

Kaip didelę klaidą jis išskyrė ne iki galo išsiaiškintą kainų politiką. "Pavyzdžiui, norint dirbti su partneriais reikia įvertinti jų interesus, kurių uždarbis dažnai būna didesnis negu tavo", – patarė A.Poška.

Anot jo, pasiteisina ta rizika, kai pagal pesimistinį verslo planą įmonė gali susimokėti mokesčius, atlyginimus ir gauti minimalų pelną.

R.Mikšienė patarė kaip reikiant įsigilinti į įstatymus ir jų pataisas, susirasti gerų konsultantų, savo darbą išmanantį buhalterį. "Svarbu iš karto nesitikėti didelio pelno, turėti kantrybės ir neišsigąsti pirmų sunkumų", – kalbėjo verslininkė.

Vertins po metų dvejų

"Laiko sugaišti tiek pat, kaip ir automatinėje plovykloje, bet pats automobilį nusiplauni kruopščiau, pigiau ir dar pasportuoji", – savitarnos plovyklos pranašumus vardijo tokios plovyklos, esančios Tunelio gatvėje, kasininkė Asta Žiedelienė.

Ši plovykla, greta esanti dujų kolonėlė bei užkandžių, gėrimų ir automobilių prekių parduotuvėlė atsidarė prieš dvejus metus, tačiau savininkas nusprendė visą šį turtą išnuomoti.

"Prekybos dujomis verslas turi miglotas perspektyvas. Tačiau į savitarnos plovyklas dedu didelių vilčių. Tai vis labiau populiarėja", – sakė naujasis nuomininkas.

Jis pasakojo nesiekiantis sparčiai pralobti, investuojantis į ateitį, todėl, nepaisant populiarumo, klientams taiko dideles nuolaidas. "Vasarą mieste sumažėja žmonių, norime pritraukti ir naujų klientų. Be to, atvažiavę automobilius nusiplauti vairuotojai užsuka ir į parduotuvę. Jau pastebėjome, kad turime ir nuolatinių klientų, matyt, jiems esame patogioje vietoje", – aiškino verslininkas.

Jis kalbėjo, kad verslo pradžiai nereikėjo didelių investicijų būtent dėl galimybės nuomotis. "Tai labai gera galimybė pasibandyti verslą, pajusti, kaip jis juda", – kalbėjo vyras.

Kol kas jis nesiėmė vertinti, kaip jam sekasi. Verdiktą sakė priimsiąs po metų dvejų.

Komentaras

Antanas Aleksonis

Verslininkas, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys

Jeigu galėčiau, savo verslą uždaryčiau. Bet uždaryti verslą taip pat sunku. Pradėti yra lengviau – tai reikėtų įvertinti pradedant verslą. Smulkiajam verslui Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, sudėtinga.

Internete skaitau, kad atsižvelgiant į smulkiojo verslo interesus, keičiasi monetų keitimo į banknotus tvarka (Lietuvos valstybiniame banke). Anksčiau bankas keitė be apribojimų. Dabar per dieną keičia 1 l monetų (20 ct monetų į vieną litrą telpa 600 vnt. – 120 eurų). Vienai dienai tokios sumos gal ir pakanka, tačiau jeigu kiekvieną dieną vaikščiosi į banką, kada dirbti? Beje, kiti miestai (išskyrus Kauną ir Vilnių) ir tokios galimybės neturi. Komerciniai bankai ima 4 proc. mokestį.

Vyriausybės nutarimas draudžia eksploatuoti žaidimo automatus, jeigu jie neturi paso ir nepaženklinti. Tačiau institucijos, kuri tai galėtų atlikti, nėra jau dveji metai. Dveji metai, kai negalima ne tik plėtra, bet ir pasenusios įrangos atnaujinimas. Ar gali egzistuoti verslas negalėdamas investuoti?

Vis dėlto tai tik mano patirtis. Gal kitiems sekasi geriau?

Viena didžiausių patalpų valymo paslaugų teikėjų bendrovė "Ainava" kitais metais Vilniuje planuoja atidaryti modernų automobilių švaros centrą su galinga tekstilinę tuneline automobilių plovykla, kurios pajėgumas sieks iki 200 automobilių per valandą, o iš viso per penkerius metus į naujas plovyklas šalies didmiesčiuose numatoma investuoti iki 20 mln. eurų, penktadienį informuoja "Verslo žinios".

"Iš viso didžiuosiuose miestuose per 5 metus ketiname atidaryti 5 plovyklas. Investicijos į jas, įskaitant Vilniaus plovyklą, gali sudaryti 15-20 mln. eurų. Investuojama bus iš savų lėšų bei paskolų", - dienraščiui sakė "Ainavos" vadovas Arūnas Jaseliūnas.

Didžiausias automobilių savitarnos - 15 plovyklų tinklas Lietuvoje "Plaunu pats" irgi planuoja plėtrą - ketina statyti dvi naujas plovyklas Klaipėdoje ir Kaune, į kurias investuos po 200 tūkst. eurų, o kitų metų pavasarį Vilniuje planuoja statyti tekstilinę tunelinę plovyklą. Į naujas automobilių plovyklas investuoja ir įmonės "Vilokta" bei "Elca Holding".

Kaune plinta nauja mada – po daugiabučių langais dygsta automobilių plovyklos. Miestiečiai piktinasi ir skundžiasi, tačiau atrodo, kad jų šauksmas dingsta tyruose – verslininkai viską esą daro teisėtai, o plovyklų tik daugės.

Tokios kaimynystės nesitikėjo

"Atrodė neįtikima, kad tokioje pievelėje šalia daugiabučio namo galima ką nors pastatyti, bet pasirodo, kad jeigu tik moki suktis, viskas įmanoma – čia iškils automobilių plovykla. Statyba prasidėjo pernai rudenį", – pasakojo į redakciją paskambinęs Partizanų g. 194 namo gyventojas Jonas Biržiška.

Jis ir dar dviejų daugiabučių gyventojai pro langus matys automobilių plovyklą, girdės jos skleidžiamą triukšmą. Pasak J.Biržiškos, pirmo ir antro aukšto gyventojams naujasis statinys greičiausiai užstos ir saulę, tačiau kol kas žmonės jaučiasi bejėgiai.

"Su mūsų ir gretimų namų pirmininkais ar gyventojais niekas nekalbėjo, nieko nederino ir sutikimo neprašė. Plovyklos kaimynystėje tikrai nenorime, todėl surinkome gyventojų parašus ir kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos", – sakė J.Biržiška.

Žmonės prašė paaiškinti, ar jiems po langais prasidėję darbai vyksta legaliai, ar yra išduoti reikalingi leidimai.

"Mus turėjo informuoti per 30 dienų, tačiau tik lygiai po 30 dienų gavome atsakymą, kad jie užregistravo mūsų skundą ir įsipareigojo per 20 dienų atsiųsti atsakymą. Prašymas užregistruotas sausio 20 d. Gretimų namų pirmininkai į statybos inspekciją kreipėsi mėnesiu anksčiau, tačiau iki šiol niekas jokių atsakymų taip ir negavo", – konstatavo J.Biržiška. Dabar – pats statybos darbų įkarštis.

Leidimai išduoti

Į analogišką situaciją pateko ir Sukilėlių pr. 88 ir 92 namų gyventojai – po jų langais iškirtus medžius, saugojusius nuo prospekto triukšmo, taip pat pradėta statyti automobilių plovykla.

Kaip pasakojo šių namų gyventojai, sklypai šioje teritorijoje buvo suformuoti dar 1998-aisiais, tai turėjo būti gyvenamosios paskirties teritorijos, bet paaiškėjo, kad paskirtis bus pakeista ir čia iškils automobilių plovykla.

Gyventojai kreipėsi į savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kitas institucijas, tačiau pasijuto it musę kandę: viskas vyksta pagal įstatymus, net jeigu greta gyvenantiems žmonėms gyvenimo sąlygos žymiai pablogės.

"Taip arti daugiabučio langų plovyklos dar niekur nebuvau mačiusi", – stebėjosi priešingoje gatvės pusėje gyvenanti kaunietė.

Savivaldybės specialistai patvirtino, kad už 26 iškirstus medžius verslininkai savivaldybei sumokėjo daugiau kaip 7,7 tūkst. eurų, reikalingi leidimai išduoti ir statyba vyksta toliau. Gyventojai buvo paaiškinta, kad užkirsti kelią tokiai statybai nepavyks, o Kaune jų netgi daugės.

Žmonės sunerimo

Ko tikėtis M.Riomerio g. 27 namo gyventojams, dar nėra visai aišku, tačiau aptverta ir statyboms rengiama teritorija po langais žmones taip pat privertė sunerimti.

"Praėjusią savaitę teritoriją aptvėrė, žemes išstumdė ir kol kas viskas sustojo. Net neįsivaizduoju, ką čia galima pastatyti, bet kad ir kas iškiltų, būtų visai ne į temą", – nerimu pasidalijo laišką redakcijai parašęs M.Riomerio g. 24 namo gyventojas Vitalijus.

Anot jo, nuo tada, kai 7-ajame dešimtmetyje buvo pastatyti M.Riomerio gatvės gyvenamieji namai, aplink buvo žalios erdvės, dabar ir medžiai jaus spėjo užaugti, tad statybininkų bruzdesio ir naujos kaimynystės gyventojai visai nelaukia ir ja nesidžiaugia.

"Kas ir ką statys, neaišku, nes nėra jokių ženklų, jokių iškabų. Tarp žmonių sklido kalbos apie tai, kad čia gali atsirasti sublokuoti gyvenamieji namai. Ir jie sudarkytų čia jau susiformavusį vaizdą. Negi Kaunas nebenori žalumos?" – retoriškai klausė Vitalijus.

Plovyklų tik daugės

"Dabar Kaune – tikras automobilių plovyklų bumas, kaip kažkada buvo kilęs degalinių vajus", – pastebėjo savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, paklaustas apie plovyklas, dygstančias daugiabučių namų pašonėje.

N.Valatkevičiaus nuomone, kiekvienas miesto rajonas turi turėti degalinę, batų taisyklą, vaikų darželį. Ne išimtis – ir automobilių plovykla. "Mieste gyvename, ir kuo daugiau infrastruktūros, tuo žmonėms patogiau. Juk patys gyventojai ir plaus automobilius. Nežinau, kuo blogiau automobilių plovykla už parduotuvę ar batų taisyklą", – svarstė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.

Pasak N.Valatkevičiaus, tokie statiniai šalia daugiabučių ima kilti ten, kur buvo grąžintos nuosavybės teisės į turėtą žemę. Sukilėlių prospekte savitarnos automobilių plovykla statoma būtent tokiame sklype. Partizanų gatvėje suprojektuotas paslaugų pastatas su automobilių plovykla – taip pat grąžintoje žemėje. M.Riomerio gatvės gyventojai, atrodo, turės naujų kaimynų – kažkada savininkams grąžintuose sklypuose turėtų iškilti vienbučiai arba sublokuoti gyvenamieji namai.

"Automobilių plovyklai ten nepatogi vieta. Tų sklypų nuosavybės teisių aš neatkūrinėjau. Jau yra kaip yra, ir tokie yra nuosavybės teisių grąžinimo privalumai ir trūkumai", – pastebėjo N.Valatkevičius.

Bando raminti

Jo manymu, žmonėms nereikėtų labai baidytis automobilių plovyklų kaimynystės. "Visame pasaulyje populiarios savitarnos plovyklos, kai gali pats nusiplauti automobilį. Ateina ta praktika ir pas mus. Negi daugiabučio kieme gramdysi atėjęs su kibiru? O ką blogo tos plovyklos daro? Palaiko švarą mieste", – įsitikinęs N.Valatkevičius.

Anot jo, artimiausiu metu mieste gali iškilti dar 10–20 naujų plovyklų, ypač tankiausiai apgyvendintose miesto vietose – Šilainiuose prie gaisrinės, netoli Kauno klinikinės ligoninės, Pramonės ir Šiaurės prospektuose ir kitose vietose.

Užsiminus, kad žmonėms nerimą kelia ne tik kylančios plovyklos bet ir pastaruoju metu mieste sparčiai mažėjantys žalieji plotai, N.Valatkevičius pripažino pastebintis tokią tendenciją. "Taip yra ten, kur atkurtos nuosavybės teisės. Bet gal jau geriau toks statinys kaip plovykla, negu koks nors griozdiškas namas. O jas statyti leidžia visos galiojančios normos ir taisyklės", – konstatavo savivaldybės atstovas.