– Povilai, autoklubas skaičiuoja jau septintąjį sezoną. Kaip vertinate šiuos metus?

– Taip, tikrai turime jau sukaupę nemažai patirties, nes autosporto varžybose dalyvaujame jau septynerius metus. Aišku, nuolat kai kurių dalykų mokomės, nes esame studentiška komanda, vieni baigia studijas ir palieka autoklubą, kiti prisijungia ir vėl turi praeiti visą mūsų mokyklą.

Tad vienareikšmiškai vertinti sezono negaliu. Visada stengiamės maksimaliai pasiekti užsibrėžtus tikslus, kartais tai pavyksta, o kartais ne. Šis sezonas mums šiek tiek sunkesnis, nors ir pradėjome ganėtinai ambicingai.

Organizatorių nuotr.

Sezono startas pavasarį buvo puikus. Nors ir neturėjome išskirtinai aiškių pilotų kaip kitais sezonais, tačiau automobilius mūsų inžinieriai paruošė puikiai. Padarėme visus namų darbus ir laukėme pirmų Žiedo čempionato varžybų Latvijoje. Išvažiavome optimistiškai nusiteikę, žinojome trasą, jokių netikėtumų nebuvo ir pasiektas rezultatas mus tenkino.

Visada stengiamės maksimaliai pasiekti užsibrėžtus tikslus, kartais tai pavyksta, o kartais ne.

Kas nustebino – dalyvių gausa. Praėjusiai metais „BMW CUP 325“ turėjome apie 30 automobilių, o šiemet jų prie starto linijos išsirikiavo virš 50-ies. Paaugo ne tik dalyvių kiekybė, bet ir kokybė.

– Kada pajutote, kad konkurencija sustiprėjo?

– Ypač stipriai tai pajutome Suomijoje, kur likome antro dešimtuko gale, nors esame įpratę būti TOP10. Tačiau šita tendencija matosi pažvelgus į visus etapus, nes TOP10-tukas nebėra taip lengvai pasiekiamas bet kuriame etape.

Visgi, Suomijoje turėjome daugiausia problemų. Mums buvo pirma tokia tolima išvyka ir ji tapo sudėtinga visais aspektais net ir kalbant apie logistiką, nes dalis komandos važiavo automobiliais ir kėlėsi keltais, kita dalis skrido. Reikėjo viską suderinti ir suplanuoti.

Taip pat turėjome didesnių tikslų trasoje, nei pavyko pasiekti. Galima sakyti patys save nustebinome su prastesniu pasirodymu nei tikėjomės.

Nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo, taip pat dar turėjome avariją, kur vienas iš mūsų automobilių apsivertė. Varžovai taip pat buvo labai stiprūs. Esame įpratę būti Top 10, o Suomijoje tai mums nepavyko.

Tad iššūkių ir sunkumų, kaip matote, buvo daug ir įvairių, tačiau susipažinome su trasa, matome savo klaidas ir kitą sykį tikimės pasirodyti jau daug solidžiau nei šiemet.

– Šiemet jau ketvirtą kartą dalyvavote 1006 kilometrų lenktynėse Palangoje. Kaip sekėsi?

– Taip, komanda šiose prestižinėse lenktynėse dalyvauja jau 4-us metus iš eilės. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, koncentravomės ties „BMW 325“ klase. Gaila, kad šiemet sumažėjo dalyvių skaičius: pernai jų buvo apie 40, o šiemet - 30. Gausiausiai dalyvių pritraukė „GT3“ ir „GTOPEN“ klasės, kur jau varžėsi prabangūs „Porsche“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ar „Lamborghini“ automobiliai.

Nors dalyvių ir mažiau, tačiau bendras sportinis lygis išaugęs. Tikriausiai konkurencija buvo didžiausia per visą mūsų dalyvavimo istoriją. Komandos turėjo konsultantus iš užsienio, kaip sakiau, daugiau buvo galingų ir brangių mašinų. Tai rodo, kad komandos turi didesnius biudžetas, daugiau investuoja ne tik į techniką, bet ir komandų pasiruošimą, strategiją ir kt.

Žvelgiant į mūsų komandos pasirodymą, tai esame tikrai juo patenkinti. Nors ir pralaimėjome savo tiesioginiams konkurentams, tačiau pasirodėme tikrai gerai. Klasėje varžėmės kaip lygūs su lygiais, kol nepatyrėme avarijos ir turėjome sustoti remonto darbams. Nors mūsų inžinierių komanda ir buvo paruošta bei dirbo fantastiškai – per minimalų laiką sutvarkė priekinę pakabos dalį, bet tai mums vis tiek kainavo šešis ratus, kuriais ir pralaimėjome.

Tačiau bendroje įskaitoje likome 22 vietoje, iš viso dalyvavo 31 komanda. Lenktynėse vis dar dalyvaujame su pačia lėčiausia technika, todėl, manau, kad tai tikrai geras pasirodymas.

Reikia atsižvelgti į tai, kad komandoje buvo ir du nauji pilotai, kurie pasirodė taip pat puikiai.

– Viena iš piločių buvo mergina. Tai ne toks dažnas reiškinys autosporte.

– Išties nėra dažnas. Bet mūsų komandos narė Emilija Ulvydaitė laužo visus stereotipus. Šiemet dar tik mokyklą baigusi sportininkė parodė, kad važiuoja greičiau nei dauguma vyrukų, priima drąsius ir greitus sprendimus. Džiaugiamės, kad ji prisijungė ne tik prie KTK „Racing Division“ komandos, bet ir papildė Kauno technikos kolegijos ruošiamų inžinierių gretas.

Norime, kad ji taptų pavyzdžiu, kad merginos autosporte gali varžytis kaip lygios su kitais ir čia laukiami yra visi, kurie tiesiog turi aistrą technikai.

Organizatorių nuotr.

– Kokie komandos artimiausi planai ir tikslai?

– Ruošiamės likusiems Žiedo etapams. Jau dabar matome, kad aukšto sportinio rezultato pasiekti nepavyks, tad orientuojamės į patirties ir žinių sėmimąsi – pradedant inžinieriais ir baigiant pilotais. Kaip minėjau, labai daug ko išmokstame ekstremaliose situacijose, kaip Suomijoje ar Palangoje, kai reikia dirbti neįprastose sąlygose, prie didelių karščių, užkaitusių stabdžių sistemų ir pan. Tada būna geriausia mokykla mūsų inžinieriams.

Taip pat ieškosime atsakymo, kodėl šiemet nesurandame savo greičio, ar problemos slypi technikoje, ar kiti ją tiek ištobulino ir į ją investavo, kad tiesiog nepavejame. O gal kažkur suklydome, kažko nepadarėme.

Tikrai galiu pagirti konkurentus. Labai jaučiame jų didelius žingsnius į priekį. Tačiau tikrai nesiruošiame pasiduoti ir stengsimės tobulinti tiek automobilius, tiek ir savo vairavimo techniką, komandinį susidirbimą ir kitus aspektus, kurių visuma nulemia pergales trasoje.

Dominykas drauge su šturmanu Renatu Vaitkevičium šįkart lenktynių tempą kontroliavo nuo pat energetikų sostinės gatvėse surengto prologo, kuriame laimėjo Elektrėnų mero taurę, iki paskutinio lenktynių greičio ruožo. Sulaukęs išskirtinio Fortūnos dosnumo (naktiniame greičio ruože jie vieninteliai turėjo galimybę važiuoti gero matomumo sąlygomis – visi vėliau startavę varžovai jau skendo tirštame dulkių debesyje) šis ekipažas jau po antrojo klasikinio greičio ruožo prieš artimiausius persekiotojus buvo susikrovęs daugiau nei 40 sekundžių persvarą. Tokie skaičiai tarpinėje rezultatų lentelėje reiškė gerokai mažesnę įtampą ir galimybę mėgautis raliu niekuo nerizikuojant. Taip pat ir tai, kad iš esmės kova vyksta dėl antros vietos.

Čia intrigos buvo gerokai daugiau. „Škoda Fabia R5“ prisijaukinęs  Giedrius Notkus su Dalium Strižanu susirėmė su pirmą kartą tokio lygio automobilį pilotuojančiu Justo Tamašausko – Dovydo Ketvirčio duetu tikrą trilerį: Giedrius laimėjo 4 greičio ruožus, 3 kartus buvo antras ir 2 kartus trečias, o Justas –  5 kartus antras ir 3 kartus trečias. Prieš du paskutiniuosius greičio ruožus juos skyrė viso labo 0,10 sekundės. Visgi finišo tiesiojoje G. Notkus buvo šiek tiek aštresnis ir iškovojo antrąją vietą.

Dėl itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – starto naktiniame dulkių debesyje iškart po D. Butvilo – iš kovos dėl vietos ant podiumo pasitraukė Vladas Jurkevičius su Aisvydu Paliukėnu. Antrajame GR lyderiui atitrūkus daugiau nei pusantros minutės, Vladas prisipažino susidūręs su ryškiu motyvacijos deficitu.

„Rikiuotės priekyje tikrai visi labai greiti vyrai,  todėl kai net trečioji vieta pabėgusi daugiau nei 40 sekundžių, labai aiškiai suvoki, kad kažką pasivyti įmanoma nebent varžovų technikos gedimo ar labai grubios klaidos atveju. Todėl nusiteikėme tiesiog smagiam pasivažinėjimui, vengiant nereikalingos rizikos“, – atviravo V. Jurkevičius.

Tiesa, toks racionalumas nesutrukdė Vladui laimėti dviejų greičio ruožų.

„Mitsubishi EVO“ svorio kategorijoje šįkart geriausią tempą demonstravo Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku, finišą pasiekę penkti. Nedaug nuo jų atsiliko Mariaus Vėgėlės ir Prano Švedo duetas: daug statęs ant kortos naktiniame greičio ruože, tačiau iš visų „UPS momentų“ išnešęs sveiką kailį.

Tarp viena ašimi varomų automobilių greičiausiais šįkart buvo Rokas Steponavičius ir Karolis Gedgaudas, važiavę „BMW E46 M3“.

Dėl įvairių gedimų ir avarijų lenktynių finišo nepasiekė 11 iš 86 startavusių ekipažų.

Parinko įdomius ruožus

„Tiesą sakant besikartojančių atkarpų išvengti neįmanoma, tačiau tai tikrai nėra problema. WRC (Pasaulio ralio čempionate) kai kuriuose etapuose 80 proc. greičio ruožų būna visiškai identiški dešimtmečiais ir to niekas nelaiko problema. Svarbu, kad kelių konfigūracija, grunto ypatumai, regiono reljefas leistų sudėlioti tokias užduotis ralio dalyviams, kurios pergalės siekiančius priverstų juos išsitraukti visus kozirius. Elektrėnų bei Trakų kraštas šia prasme labai dėkingas, nes netgi tame pat greičio ruože parinkus priešingą įprastai judėjimo kryptį, jo įveikimo laikas skiriasi drastiškai“, – pastebi vienas „Rally Elektrėnai by aromáma“ architektų R. Čapkauskas.

Jo teigimu, šiais metais pavyko iš puikiai ralio fanams žinomų kelio atkarpų sujungti tokius greičio ruožus, kuriems netiks nei viena keleto pastarųjų metų stenograma, o lenktynininkų karjerą neseniai pradėję ekipažai apskritai viską matys pirmą kartą.

Dar viena „Rally Elektrėnai by aromáma“ sportinės programos korekcija – sąlyginai ilgi greičio ruožai, viršijantys 10, 12 ar net 15 kilometrų. Tik du besikartojantys – GR 4/6 (4,5 km) ir GR 8/10 (6,7 km) – skirti apšilimui šeštadienio rytą ir kiek atsipūtimui lenktynių pusiaukelėje įmanoma pranerti vienu įkvėpimu. Tuo tarpu ilgieji GR neabejotinai pareikalaus gerokai daugiau ištvermės, geresnės dėmesio koncentracijos ir bus mažiau atlaidūs pilotų klaidoms. Tarkim, jei čia pernelyg rizikuodamas čia prakirsi padangą ir tai ignoruodamas bandysi pasiekti už kokių 6 ar 8 kilometrų esantį finišą, visas viltis apie podiumą neišvengiamai teks palaidoti. Labiau patyrę ekipažai čia turi tam tikrą pranašumą vien todėl, kad pradėjus reikštis nuovargiui jiems nekyla abejonių, ar tiksliai viską susirašė stenogramoje?

„Kita vertus labai svarbu ir tai, kad kiekvienas naujas GR startas yra neišvengiamas stresas, todėl kuo dažniau tenka skaičiuoti starto laikrodžio rodomas sekundes, tuo trumpiau ekipažas važiuoja savo įprastu ritmu. T. y. ilgesni greičio ruožai šiek tiek tiksliau atskleidžia realų sportininkų meistriškumą“, – samprotauja R. Čapkauskas.

Be to, visą lenktynių distanciją padalijus į sąlyginai dideles atkarpas, šiek tiek paprasčiau organizuoti teisėjų darbą, mažiau gaišaties montuojant laiko matavimo įrangą, o svarbiausia – galima optimizuoti „tuščių“ kilometrų kiekį, kai reikia pervažiuoti iš vieno GR į kitą.

„Rally Elektrėnai by aromáma“ bendras greičio ruožų ilgis 105 kilometrai.

Rekomendacijas žiūrovams parengė „Rally Freaks“ komanda. Jas galite rasti: https://www.youtube.com/watch?v=Jwtv5FuqSig

Ieško techninių sprendimų

Bene kiekvieną kartą prieš garsiausias lenktynės Lietuvoje – „Palangos ralį“ – viešoje erdvėje užverda debatai, kokių naujų punktų „BoP“ (Balance of Performance) taisyklėse atsiras siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti atskirtį tarp tai pačiai kategorijai priskirtų, bet sunkiai palyginamų automobilių? T. y. kokie minimalaus svorio, degalų bako talpos apribojimus bus numatyti ar kokias nors technines charakteristikas teks pakeisti, kad nugalėtų geriausi pilotai, o ne galingiausių arklių kaimenė. „Rally Elektrėnai by aromáma“ organizatoriai atskleidžia, kaip šie galvosūkiai sprendžiami klasikinio ralio pasaulyje.

Priminsime, kad būtent pernai Elektrėnuose kilo debatų audra po netikėto Vaidoto Žalos sprendimo modifikuoti „Škoda Fabia R5“ ir iš LARČ 2 grupės, peršokti į LARČ 1 „Proto LT“. Sumontavus 2 mm didesnį restriktorių (į variklio turbiną patenkantį oro srautą reguliuojantį ribotuvą) jo automobilio galia ūgtelėjo maždaug 10 proc., o drauge ir pranašumas prieš pagrindinius varžovus, siekiančius čempiono titulo AWD klasėje.

Nors toks triukas buvo visiškai legalus, ralio meistrų gildiją V. Žalos strateginiai žaidimai akivaizdžiai nuvylė: FIA būtent tam ir kuria konkrečias technikos klases, suteikiančias progą sportininkams lenktyniautų kuo panašesniais automobiliais. Vaidoto atveju variklio galios didinimas atrodė kaip džentelmeniškos kovos vengimas.

Patikrinimas - griežtas

„Reakcija į šiuos pokyčius buvo gana negatyvi ir galbūt todėl šiais metais niekas nieko panašaus nedaro“, – pastebi treneris Jonas Dereškevičius.

Pasakodamas, kaip prieš lenktynes tikrinama, ar visi koviniai automobiliai iš tiesų atitinka tam tikrus techninius reikalavimus, automobilių sporto guru patikino, kad šį uždavinį iš esmės išsprendė plombų naudojimas.

„Nuodugniai patikrinti automobilį be abejonės užtrunka tikrai ilgai. Be to, tam reikia ir nemažai specialios įrangos. Todėl svarbiausių agregatų plombavimas leidžia ralio techninės komisijos darbą gerokai supaprastinti: nuodugniai tikrinami tik tas lenktynininkų inventorius, kurio plombos pažeistos, arba gavus oficialų prašymą išsklaidyti abejones dėl kokio ekipažo greičio. Tačiau tokių atvejų nėra daug – drauge su reikalavimu ardyti įtartiną automobilį pareiškėjas turi palikti tam tikrą pinginį užstatą, kuris grąžinamas tik tuo atveju, jei iš tiesų aptinkama neleistinų patobulinimų“, – teigia J. Dereškevičius.

Riboja taisyklės

LASF Ralio komiteto pirmininkas Darius Šileikis savo ruožtu pastebi, teoriškai ir šiais metais egzistuoja galimybė migruoti tarp skirtingų čempionato įskaitų, tačiau yra tai turi savo kainą.

„Dėl kokių nors priežasčių nusprendęs pereiti į kitą LARČ įskaitą sportininkas negali drauge persinešti sukauptų taškų. Tarkim pirmąją sezono pusę Martynas Samsonas važiavo LARČ 1 įskaitoje ir čia sukaupė 70 taškų, garantuojančių čempiono titulą, bet likusiose lenktynėse jis iš N5 klasės automobilio persėda į BMW. T. y. pereina į LARČ 6, tačiau ten viskas prasideda nuo nulio“, – pastebi D. Šileikis.

Kalbėdamas apie ralio pasaulyje tradiciškai taikomas „BoP“ taisykles, pašnekovas atkreipė dėmesį į padangas. Kadangi varžantis minkšto grunto keliuose sukibimas yra vienas svarbiausių dalykų, jau keletą metų tiek pačius mažiausius, tiek pačius didžiausius biudžetus turintys ekipažai privalo naudoti to paties gamintojo, tokio pat dydžio, tokio pat gumos mišinio ir tokį patį skaičių „Pirelli“ padangų.

„Tarkim Žemaitijoje šiais metais triumfavo Tomas Kristenssonas. Nors jis taip pat savo „Hyundai i20 R5“ buvo apavęs „Pirelli“ padangomis, tačiau kitokio gumos mišinio ir dydžio. Technikos žinovų vertinimu, vien tai svečiui iš Švedijos leido kiekviename greičio ruože išlošti po keletą sekundžių. Taip elgtis buvo leidžiama su sąlyga, kad T. Kristenssonas nesivaržo Lietuvos čempionate“, – akcentuoja D. Šileikis.

Ateities sandoris

„Pasaulis keičiasi labai stipriai, taip pat ir Dakaro ralis. Ateina naujos technologijos, kelio knygos tapo elektroninėmis, tad mažiau reikalingos mapmanų (žemėlapių specialistų – red. past.) kompetencijos. Reikia keistis ir šturmanams, o jų poreikis – didžiulis. Sprendimą dėl Kuldaro pavadinčiau ateities sandoriu. Šiuo metu turime daug darbo, bet tikiu, kad tai atsipirks su kaupu“, – sakė B.Vanagas.

K.Sikkas į komandą atsineša bene didžiausią sukauptą patirtį WRC iš visų trijų Baltijos valstybių sportininkų. Dakaro ralis estui bus nauja disciplina, bet sprendimą paskatino ir dėsningumas: klasikinio ralio šturmanai vis dažniau renkasi bekelės maratonus.

WRC šturmanai sunkiausiame pasaulio ralyje – anokia naujiena. Klasikinį ralį į Dakarą jau yra išmainę Yazeedo Al-Rahji („Toyota“) šturmanas Michaelas Orras, taip pat Timo Gottschalkas, sėdintis šalia Jakubo Przygonskio.

2023 m. Dakaro ralyje pamatysime ir WRC čempioną prancūzą Julieną Ingrassia.

Ekipaže – su O.Tanaku

Bene du dešimtmečius WRC lenktynėse dalyvavęs K.Sikkas pasaulio ralio čempionate startavo daugiau nei 100 kartų, o 2012-ųjų sezoną kartu su planetos čempionu Ottu Tanaku lipo ant nugalėtojų pakylos Sardinijoje.

Jeigu bijočiau iššūkių, niekada nesužinočiau, ką buvo galima pasiekti.

„Atrodo, kad tai itin ilga kelionė automobilių sporto pasaulyje. Vis dėlto ji darnesibaigė ir gyvenimas yra paruošęs naujų iššūkių. Labai džiaugiuosi, kad toks lenktynininkas kaip B.Vanagas pasiūlė būti jo šturmanu“, – kalbėjo naujasis „Toyota Gazoo Racing Baltics“ komandos narys.

Estas tvirtino būsiąs tinkamai pasirengęs jo laukiantiems išbandymams.

„Visada galima išmokti kažką naujo. Jeigu bijočiau iššūkių – niekada nesužinočiau, ką buvo galima pasiekti. Manau, kad profesionalus šturmanas visada turi būti labai kantrus, greitas ir aštraus proto. Žinoma, visada prisitaikantis: kartais būti mechaniku, kartais – mama arba tėčiu...“ – rimtai ir juokais svarstė K.Sikkas.

Bendražygiai: šiemetinį vasaros sezoną K.Sikkas ir B.Vanagas skirs optimaliai suderinti bendrus ekipažo veiksmus / V. Pilkausko nuotr.

Lenktyniaus Italijoje

„Toyota Gazoo Racing Baltics“ varžybų sezoną pradės liepos 8–10 d. „Baja“ pasaulio taurės lenktynėmis Italijoje.

Tai nebus pirmas lietuvio ir esto startas kartu – pernai B.Vanagas su K.Sikku dalyvavo „Saaremma“ ralyje.

„Akylesni ralio žiūrovai galėjo pastebėti, kad 2021-ųjų rudenį su Kuldaru lenktyniavome Estijoje. Mane įtikino jo požiūris ir patirtis. Šis vasaros sezonas bus skirtas mūsų ekipažui dar labiau susiderinti“, – sakė B.Vanagas.

Dakaro ralis Saudo Arabijos smėlynuose startuos 2023-iųjų sausio 1-ąją, o šio bekelės maratono prologas bus surengtas šiemet gruodžio 31-ąją.

Entuziazmą keičia patirtis

KTK akademijos įkūrėjo ir "KTK Racing Division" komandos vadovo Povilo Bonkevičiaus teigimu, šis sezonas buvo orientuotas į kokybę ir dar daugiau žinių, kaip žengti pirmuosius žingsnius autosporte. "Pirmieji akademijos metai buvo nepaprastai įdomūs ir geri. Turėjome 100 dalyvių, iš kurių daugiau nei 70 proc. lankė visus užsiėmimus ir sėkmingai baigė akademiją. Patys degėme nauja idėja ir viską darėme su dideliu entuziazmu, daug eksperimentavome. Žinoma, nemažai mokėmės ir mes: pamatėme, ko reikia, kas ne taip domina jaunus žmones, kur jiems trūksta žinių. Atlikome ne vieną apklausą ir išgryninome programą. Visus šiuos pokyčius įgyvendinome šįmet", – pasakoja P.Bonkevičius.

Pirmas svarbus pasikeitimas – suformuotos mažesnės grupės. Praėjusiais metais buvo vienas didelis studentų srautas. Šįmet visi norintieji buvo suskirstyti į tris grupes po 20 žmonių. "Nors norinčių prisijungti buvo tikrai ne mažiau ir visas kursas užsipildė per 3–4 dienų, tačiau nusprendėme, kad renkamės kokybę, o ne kiekybę. Mažesnėse grupėse darbas tapo daug kokybiškesnis, diskusijos platesnėmis ir atviresnėmis. Dabar turime galimybę dar geriau pažinti mūsų studentus", – akcentuoja "KTK Racing Division" vadovas.

Patys degėme nauja idėja ir viską darėme su dideliu entuziazmu, daug eksperimentavome.

Atsako į klausimus

P.Bonkevičiaus tvirtinimu, akademiją lanko daugiausia moksleiviai, kurie domisi inžinerija ir autosportu, tačiau netrūksta ir studentų iš kitų kolegijų ar universitetų.

"Tarp akademijos dalyvių turime ne tik moksleivių, kuriems tai yra tarsi pasibandymas prieš būsimas studijas, bet ir jau esamų studentų. Visus juos vienija bendras tikslas – autosportas. Pamatėme, kad žmonės nori koncentruotų žinių. Atsisakėme temų, kurios nėra tokios įdomios, kaip pavyzdžiui, teisėjavimo ypatumai ir t.t.

Mūsų akademijos studentus labiausiai domina techniniai automobilių paruošimo niuansai, komandinis darbas prieš varžybas, varžybų metu ar po jų. Žinoma, labai populiari tema yra autosporto rinkodara: kaip reikia sudominti rėmėjus, ką reikia žinoti, kaip pasiruošti, kokią informaciją rinkti ir kaip ją pateikti. Jauniems žmonėms tai yra visiškai nežinoma zona. Tiesą pasakius, daugelis, prieš pradedami kursus mūsų akademijoje, autosportą įsivaizduoja visiškai kitaip, ir tik būdami čia supranta, koks tai kompleksinis ir sudėtingas užsiėmimas, kuris nesibaigia tik vairavimu trasoje", – sako pašnekovas

Pasak P.Bonkevičiaus, vieni pasibando ir supranta, kad autosportas yra būtent tai, ko jie ieškojo. Kiti užsimano tapti mechanikais, tiksliau pamato, kas jų laukia būsimose studijose ir įstoja į Kauno technikos kolegiją. Tokių turime, bene, dešimt iš praėjusio kurso. Treti supranta, kad šis užsiėmimas yra ne toks, kaip jiems atrodo, ir pasuka kitu keliu.

Kviestiniai lektoriai

KTK akademijos kursą sudaro 12–15 užsiėmimų, tarp kurių nemažą dalį veda itin laukiami kviestiniai lektoriai – žinomi šalies sportininkai, inžinieriai ir kiti savo sričių profesionalai.

"Be praktinių dalykų, kaip sureguliuoti pakabą, nuimti ar uždėti raktą, jaunuoliai labiausiai laukia mūsų kviestinių lektorių. Tokiose paskaitose visos vietos visada būna 100 proc. užpildytos.

Šįmet mus aplankė Justas Simaška, kuris pristatė ralio subtilybes, Gediminas Ivanauskas pasakojo apie šonaslydį ir perteikė savo patirtį apie bendravimą su rėmėjais bei žiniasklaidos atstovais, o Julius Skirmantas, kuris yra žiedinių lenktynių atstovas ir Lietuvos čempionas, pristatė žiedo discipliną ir kaip reikia pasiruošti jai.

Žinių šiais laikais galima rasti visur, tačiau labiausiai vertinama yra asmeninė patirtis su visomis sėkmės istorijomis ir skaudžiomis patirtimis. Tai itin motyvuoja mūsų studentus.

Netrukus planuojame pristatyti ir ateinančių metų programą, kuri turėtų startuoti vasarį. Taip pat visų lauks ir naujiena – papildomas sportinio vairavimo praktikos kursas, kuriam yra ruošiami trys sportiniai BMW. Galiu pasakyti tik tie, kad tikrai bus įdomu", – apie būsimus planus prasitaria KTK akademijos įkūrėjas P.Bonkevičius.

Vienintelė žiedinių lenktynių trasa Lietuvoje „Nemuno žiedas“ oficialiai uždaro savo vasaros sezoną, kurį paminės uždarymo švente jau šį šeštadienį, spalio 17 d. Šventėje „Nemuno žiedas“ pasistengs atiduoti duoklę kiekvienos autosporto šakos mėgėjui ir žiūrovui. Šventėje bus galima pamatyti itin smarkiai populiarėjančią šoninio slydimo treniruotę „Putadienis“, trasa skriejantį „Lamborghini Gallardo“ superautomobilį, „Juta Racing“ komandą, ką tik grįžusią iš Didžiojoje Britanijoje vykusio „Porsche Carrera Cup“ čempionato, kuriame Ignas Gelžinis tapo ProAm1 klasės čempionu.

Drąsiausi šventės dalyviai galės sudalyvauti keturių valandų „Ring Attack“ mėgėjų treniruotėje ir  išbandyti lenktynių trasą. Tiesa, tam reikia turėti šalmą.

Žiūrovų, kurie prie vairo jaučiasi ne taip drąsiai, lauks ekstremalaus vairavimo instruktoriai su „SKIDCAR“ automobiliu. „SKIDCAR“ – tai specialiai paruoštas automobilis, kurio valdymas, nepriklausomai nuo oro sąlygų yra tikras iššūkis jį vairuojančiam. Išmokę suvaldyti šį automobilį įgysite pakankamai praktinių įgūdžių vairavimui bet kokiomis oro sąlygomis – esant šlapiai ar apledėjusiai kelio dangai, sniegui ar netgi plikam ledui.

Šiais metais automobilių ir motociklų sportas Lietuvoje tampa vis populiaresnis. Per šį sezoną trasoje įvyko per pusšimtį renginių, kurie sutraukė ne tik nemenką būrį dalyvių, bet ir žiūrovų.

Jau šį penktadienį, gegužės 29 dieną, nuo 16 valandos, pavojingiausioje „Nemuno žiedo“ lenktynių trasos dalyje vyks gerai autosporto mėgėjams žinomas „Putadienio“ renginys. Šoninio slydimo meistrai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, skries beveik 200 km/h greičiu ir, naudodami rankinį stabdį, slys nuo kalno garsiuoju „Ąžuolo“ posūkiu.

Šiuos nekasdieninius vaizdus galės pamatyti kiekvienas norintis. Kadangi „Putadienis“ vyks dieną prieš Lietuvos ir Latvijos šoninio slydimo čempionato varžybas, todėl tai bus savotiška treniruotė, kurioje dalyvaus patys geriausi abiejų šalių „drifto“ meistrai.

Kaip žinia, treniruočių metu lenktynininkai bando savo ir technikos galimybių ribas, todėl čia galima išvysti daugiau netikėtų momentų nei įprastinių lenktynių metu. Tai bus dar viena proga pajusti svylančių padangų kvapą ekstremalaus vairavimo mėgėjams. Tačiau šį kartą pavojinga trasa slysti bus leidžiami tik labiausiai patyrę.

„Nemuno žiedas“, prieš metus pradėjęs „Putadienio“ renginio iniciatyvą norėjo ekstremalaus vairavimo mėgėjus iš Kauno gatvių pakviesti į mažiau pavojingą aplinką. Ši iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo ir pasisekimo. Greitu laiku prie mėgėjų prisijungė ir savo srities profesionalai. Antrajame sezone „Putadienis“ tapo smagaus automanų susirinkimo sinonimu, kuriame galima pamatyti ekstremalių triukų, dėl kurių gatvėje kiltų pavojus aplinkiniams. Tuo tarpu „Nemuno žiedo“ trasa yra specialiai tam pritaikyta.

„Reikia labai daug darbo, atsidavimo, gerų draugų ir svarbiausia – norėti“, - taip kalba vos šešiolikos sulaukęs šonaslydžio fanatas Džiugas Matusevičius. Jau trečią savaitę be pertraukos prie savo sportinio automobilio plušiančiam moksleiviui išaušo lemtinga valanda: „Liqui Moly – NP Team“ pilotas startuos savo pirmose varžybose šiemet.

Nors tai nėra kauniečio debiutas, tačiau šie metai jam ypatingi – iš žiūrovo ir komandos mechaniko, jaunuolis pagaliau taps pilnaverčiu komandos pilotu ir visą šį sezoną atstovaus „Liqui Moly – NP Team“ ekipą „Semi – Pro“ lygos varžybose. Kelias į šį debiutą nebuvo lengvas ir dar toli gražu nesibaigė: iki starto likus mažiau nei 24 valandoms, komanda vis dar pluša prie paskutinių Džiugo kabrioleto niuansų.

„Sakantiems, jog Lietuvoje neįmanoma susirasti rėmėjų ar be tėvelių pinigų nieko nesigaus, galime parodyti Džiugą. Jo aistra ir besąlyginis noras važiuoti užkrėtė ne tik mus, bet ir „Liqui Moly“ kolektyvą, kuris sutiko šiemet padėti Džiugui pasiekti lenktynių trasas ir taip prisijungti prie „Liqui Moly“ lenktynių šeimos“, - pasakoja vienas komandos senbuvių Linas Ramoška. „Mūsų galva pesimistiškos nuomonės apie debiutus sporte susidaro iš žmonių, kurie to net nebando arba pabandę ir pirmą kartą nusivylę, nuleidžia rankas. Iki Džiugas galės debiutuoti trasoje mes jau išgirdome dešimtis „ne“, susidūrėme su visa šūsnimi problemų, tačiau tikėjimas jo gebėjimais ir nekvescionuojamas ėjimas į priekį lėmė, jog vos tik mūsų draugai „Speed-Styling“ baigs dirbti ties automobilio dizainu, jis bus pakrautas ant tralo ir iškeliaus į Klaipėdą savo pirmąjai kovai.

Tuo tarpu jaunuolis gaus progą tinkamai išsimiegoti ir jau šeštadienio rytą stoti prie varžybų starto linijos. Dalyvių sąraše skaičiuojant stiprius oponentus, komandos techninis vadovas ir „PRO“ lygos pilotas Povilas Lencevičius išlieka ramus – „Turime penkmečio patirtį ir vairuotoją, kuris daro tai, kas jam yra pasakoma, kuris supranta, ko pageidauja teisėjai ir svarbiausia – nebijo savo priekiniu buferiu pasibelsti į oponento dureles. Jeigu išvengsime techninių problemų ir būsime sutikti objektyviai, turime šansų svajones paversti realybe“.

Nors šešiolikmečio tėvai ir nesidžiaugia, jog Džiugo mintys kol kas neišlipa toliau jo bolido ribų, tačiau labai skūstis taip pat negali – rezultatai mokykloje vis dar tenkina jų viltis, o matyti savo gyvenimo tikslą ir kelią radusį sūnų taip pat smagu – „Norite, kad vaikai nesišlaistytų gatvėmis ar atsitrauktų nuo kompiuterio – padėkite rasti jiems savo aistrą ir netrukdykite į ją pasinerti“, - tokius patarimus drąsiai dalina Džiugo tėvai. „Galbūt jis netaps matematikos profesoriumi, tačiau jau dabar yra laimingas dėl to, ką daro, o tai ir yra svarbiausia“.

Komandai atliekant baigiamuosius darbus ir kraunantis daiktus į vizitui į pajūrį visi tikisi, jog itin aukštus tikslus sau keliantis Džiugas sugebės susitvarkyti su varžybų jauduliu ir pademonstruos ne tik savo gerus rezultatus, bet ir sulauks fanų palaikymo.

Ketvirtadienį Palangos Vytauto gatvė vėl alsavo didžiausiam šalies kurortui tik kartą metuose būdingu ritmu, kai čia iškilmingai skelbiama tradicinių 1000 km. lenktynių pradžia. O šiemet jos neeilinės - jubiliejinės, 15-osios nuo pat 2000-ųjų nenutrūkstančioje jų istorijoje. Tad ir dėmesys didžiausioms ne tik Baltijos šalyse automobilių žiedinėms lenktynėms - išskirtinis.

"Nekyla minčių traukti prie jūros, kol čia tiek emocijų, nematytų, didžiule galia alsuojančių automobilių ir kovos ryžtu degančių sportininkų veidų", - gėrėdamasis margaspalviu dalyvių paradu pasakojo Jūris Dambis, atvykęs iš Latvijos Kraslavos miestelio.

"Ne pirmą kartą čia stebiu šiuos lenktynininkų paradus ir ne pirmą kartą gėrėdamasis galingais bolidais bandau įspėti maratoninių lenktynių nugalėtoją, tačiau to padaryti dar nė karto nepavyko. Gal bent šįsyk tapsiu savotišku orakulu", - vylėsi Juozas Šidiškis iš Šiaulių rajono.

Dar gerokai iki maratoninių lenktynių uvertiūros, kuria pagrįstai laikomos pirmąja grafa į plačią didžiųjų lenktynių programą įrašytos pačios trumpiausios, tačiau azartiškos "Blue Sheep Super Sprint" lenktynės, poilsiautojai apgulė Palangos centro prieigas. Mat šiomis gatvėmis nusidriekė margaspalvis visų 43 komandų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Ispanijos, Baltarusijos ir Rusijos, paradas. Šių komandų sudėtyse nugalėtojų titulo sieks 145 sportininkai.

Tačiau ne vien sportininkų gausa nulemia būsimų varžybų sėkmę. Daugelio nuomone šiemet vyks itin įdomi ir nenuspėjama kova, nes daugelio komandų jėgos - apylygės.

"Jei anksčiau dėl renginio laimėtojų laurų realiai varžydavosi dvi-trys komandos, tai šiemet tokių pretendentų matau nemažiau dešimties, - sakė lenktynes nuo pat pradžių rengiančios "Promo events" bendrovės vadovas Darius Jonušis. - Ir tai didžiausia lenktynių vertybė, nes atvykę į Palangą žiūrovai sportinės kovos ir azarto stoka trasoje tikrai negalės skųstis".

Nors D. Jonušis nepanoro įvardyti pagrindinių pretendentų, tačiau juos prognozuoti nesunku. Tai ir praėjusių metų 1000 km lenktynių laimėtoja "General Financing - STIHL by Pitlane" komanda, kurios lenktynininkai broliai Nemunas ir Nerijus Dagiliai, olandas Sebastiaanas Bleekemolenas ir Benediktas Vanagas pilotuos vieną iš dviejų trasoje pasirodysiančių "Porsche" automobilių. Būtent šie automobiliai ne kartą demonstravo savo patikimumą bei tinkamumą specifinei Palangos trasai.

Sklaidant 1000 km lenktynių istorijos puslapius nesunku pastebėti, jog net aštuonis kartus per 14 jau įvykusių lenktynių čia triumfavo komandos, kurių sportininkai vairavo "Porsche". Todėl ir pernykščiai laimėtojai liko ištikimi papildomai modifikuotam 2012 m. "Porsche 911 GT3 Cup" modeliui.

Žvelgiant į spalvingą paradą Vytauto gatvėje ne vieno žvilgsnis nukrypo į dar vieną itin grėsmingai atrodantį monstrą - vieną greičiausių bei galingiausių maratoninių lenktynių automobilių - "Aquila CR1", kurį šiemet vairuos pajėgiausių šalies ralio meistrų, šios trasos rekordininko Ramūno Čapkausko, Deivido Jociaus ir Vytauto Švedo, trijulė.

Iš visų trijų komandos narių būtent Ramūnas Čapkauskas geriausiai pažįsta šį automobilį, su kuriuo dvejus metus paeiliui skynėsi Palangoje kelią finišo link. Nors jis pasiekė trasos greičio rekordą, tačiau dėl automobilio patikimumo teko "sudėti ginklus".

Rengiantis šių metų startui įmontuotas naujas BMW variklis, kuris specialiai ilgų nuotolių lenktynėms paruoštas garsioje Olandijos KMS firmoje. "Aquila CR1" sveria 1100 kilogramų, išvysto 480 AG pajėgumą ir apie 450 Nm sukimo momentą. Sumontuota sekvencinė elektronikos kontroliuojama pavarų dėžė, neleidžianti perjungti žemesnės pavaros, jei automobilis važiuoja per greitai.

"Regis, padarėme viską, kad automobilis būtų ne tik greitas ir galingas, bet ir patikimas", - sakė "Barbara-Bauer by Algirdai" komandos lenktynininkas R. Čapkauskas, vildamasis, jog trečias bandymas tikrai nemeluos.

Belgijos "Mojo Lounge Racing by JR Motorsport" komanda šiemet lenktynėse startuos net dviem automobiliais. Per 40 žmonių iš Belgijos ir Olandijos jau atvyko į Palangą vedini vieno tikslo - "Mojo Lounge" klubui šiose prestižinėse lenktynėse iškovoti pirmąją vietą.

Automobiliu "BMW M4 Silhouette" važiuoja patyrę lenktynininkai iš Belgijos Stevas Vanbellingenas, Wardas Sluys bei pirmą kartą lenktynėse Lietuvoje dalyvausiantis Danielis Colembie, kuris į Palangą atvyko turėdamas JAV sportininko licenciją. Todėl Danielį galima laikyti pirmuoju JAV atstovu, radusiu kelią į Lietuvą, į Palangoje rengiamas 1000 km lenktynes.

Antrąjį ekipažą sudaro greičiausi jaunieji Lietuvos pilotai - Europos kartingo čempionato lyderis Simas Juodviršis, Kazimieras Vasiliauskas bei olandas Michaelis Verhagenas. Jie pilotuos "BMW M3 GTR" automobilį.

Varžovai pataria atkreipti dėmesį ir į jungtinės Belgijos ir Lietuvos "Brum Brum Vitamins by JR Motorsport" lenktynininkų Benoit'o Dupont'o, Dainiaus Matijošaičio ir Andriaus Jasionausko trio, kuris tramdys "BMW M3 Silhoutte" ir kuris anaiptol nelinkęs tenkintis ne favoritų vaidmeniu.

"1000 km lenktynėse startuosiu jau septintą kartą paeiliui, - sakė D. Matijošaitis. - Nors kiekvienose varžybose, kuriose dalyvauju, keliu vienintelį tikslą - finišuoti, tačiau šįsyk tikiuosi daugiau. Dabar labiausia maga išbandyti naują, gerokai pasikeitusią lenktynių trasą, kurioje netrukus pradėsime pirmąsias treniruotes, o tada galima bus ir tikslus sukonkretinti".

Didžiųjų lenktynių pradžioje pagarbos ir įvertinimo susilaukė ne tik būsimi jubiliejinių, 15-ųjų lenktynių favoritai, bet ir įrašę ne vieną įsimenantį puslapį į šių lenktynių istoriją.

Šiltai pagerbtas Vytautas Venskūnas, laimėjęs daugiausia - ketverias 1000 km lenktynes 2000, 2001, 2003 ir 2004 metais. Šį sportininką galima laikyti nekarūnuotu šių lenktynių karaliumi.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas nuoširdžiai pasveikino tituluočiausią 1000 km lenktynių dalyvį ir apdovanojo jį įspūdinga taure. Linkėdamas, kad Vytautas nepamirštų kelio ir į Lietuvos trasas, S. Skrinskas įteikė jam enciklopedinį leidinį "Gražiausi Europos keliai", kuriame savo puslapį rado ir Palangoje rengiamos 1000 km lenktynės.

Trejas maratonines lenktynes laimėjo vienas jauniausių šalies automobilių sporto meistrų Jonas Gelžinis, po dvi pergales Palangoje iškovojo Eugenijus Tumalevičius, Alfredas Kudla, Vladas Laurinavičius, Aleksejus Vasiljevas ir broliai Nemunas bei Nerijus Dagiliai.

Po vieną pergalę 1000 km lenktynėse yra laimėję 25 sportininkai

Beje, visi jie savo pergales iškovojo "ilgojoje" trasoje, kai vieno rato ilgis buvo 2994 metrai.

Pradedant 15-osiomis 1000 km lenktynėmis, "Kauno tiltų" bendrovės darbuotojams baigus Palangos aplinkkelyje esančio Vydmantų transporto mazgo, kuris rekonstruotas į dobilo lapo formos skirtingų lygių sankryžą, pertvarkos darbus, pasikeitė ir trasos vieno rato ilgis, kuris dabar sutrumpėjo iki 2682 m. Tad jubiliejinių, 15-ųjų lenktynių dalyviams iki finišo teks įveikti jau 373 ratus, kurie sudaro tą pačią 1000 km distanciją, o ne 334, kaip buvo iki šiol.

Tačiau tas jų laukia šeštadienį, o ketvirtadienį vykusios savotiškos prologo - "Blue Sheep Super Sprint" - lenktynės buvo nepalyginamai trumpesnės, tačiau kovingos ir azartiškos.

Jas laimėjo "Sparti reklama Racing Team" komanda. Pirmąją aukštumą šiai ekipai padovanojo Rimas Cesiulis, su "BMW 120D" sprinto distanciją įveikęs per 5,62 sek.

Antras finišo liniją kirto "Autoverslas Racing Team" ekipos sportininkas Andrejus Teras, su "Audi A4" toje pačioje distancijoje sugaišęs 6,03 sek., o trečiąją vietą su "Radical SR8" užėmė su Ispanijos vėliava lenktyniaujančios Daliaus Steponavičiaus "Speed Factory Racing" komandos lenktynininkas Konstantins Calko, antrajam prizininkui pralaimėjęs vos tris dešimtąsias sekundės.

Nors už lango žiemos dar nėra, tačiau praėjusį sekmadienį autosporto entuziastai gausiai rinkosi į pirmąjį sprinto ir slalomo čempionato „Nemuno žiedo žiema“ etapą. Prie lenktynių trasų starto stojo 130 dalyvių. Ir šis etapas dalyvių skaičiumi pranoksta visus kitus praeitais metais vykusius etapus.

Nors oro sąlygos nebuvo sudėtingos, tačiau taip pasakyti negalima apie trasas. Ne visiems dalyviams jos buvo lengvai įveikiamos. Todėl lenktynių įkarštyje būta nemažai incidentų. Tačiau visi baigėsi nedideliais „pasivažinėjimais už trasos ribų“. Niekas iš dalyvių nenukentėjo.

Azarto trasoje tikrai netrūko. Skirtingose klasėse varžėsi tiek čempionato naujokai, tiek praeitų metų nugalėtojai. Pastarieji žino, kad norint laimėti visą čempionatą nebūtina jo pradžioje iš automobilio ir savęs spausti viską kas įmanoma. Viena klaida ir viso etapo rezultatai gali rezultatai gali nueiti „šuniui ant uodegos“. O paskui vytis konkurentus būna labai sunku.

Todėl pirmo „Nemuno žiedo žiemos“ etapo rezultatai galbūt ir neatspindi realaus dalyvių pajėgumo, tačiau nugalėtojams yra gera pradžia einant link čempionato nugalėtojo titulo. Ir tuos žingsnius sprinto rungtyje galiniais varomais ratais automobilių klasėje žengė Vytautas Venclovas, trasą įveikęs per  3 minutes ir 23 sekundes. Greičiausias visais keturiais varomais ratais automobilių klasėje buvo Algirdas Gelžinis. Jis parodė geriausią viso etapo trasos įveikimo laiką - 3 minutės ir 5 sekundės. Vidas Valuckas buvo greičiausias priekiniais ratais varomų automobilių klasėje.

Šiais metais organizatoriai nusprendė sukurti net dvi sportinių automobilių klases. Tai automobiliai, kurie specialiai ruošti autosportui. Jie skirstomi į automobilius varomus viena ašimi, arba priekine arba galine, ir automobilius varomus abiem ašimis, arba visais keturiais ratais. Pastarojoje nepavejamas sprinto rungtyje buvo Remigijus Orvydas. O automobilių varomų viena ašimi klasėje nugalėtoju tapo Edvinas Sabalys.

Šį kartą slalomo trasa buvo ne ką lengvesnė.Lenktynių pradžioje saugumo sumetimais teko keisti jos konfigūraciją. Automobilių, varomų priekiniais ratais, įskaitoje greičiausias buvo Justinas Akelis. Galiniais ratais varomų automobilių įskaitoje nugalėjo Marius Survilas. O štai visais keturiais ratais varomų automobilių nugalėtojas Tadas Petronis parodė ir geriausią trasos įveikimo laiką. Jis slalomo trasą apsuko vos per 1 minutę ir 7 sekundes.

Kitas „Nemuno žiedo žiemos“ etapas vyks gruodžio 1 dieną, sekmadienį. Organizatoriai kviečia tiek dalyvius, tiek žiūrovus, į vienintelę Lietuvoje lenktynių trasą „Nemuno žiedas“ ir tikisi, kad šis etapas bus labiau žiemiškas ir slidesnis.