Plačiau komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

– Tokių pastatų labai mažai, tai kraštutiniai atvejai. Pavyzdžiui, jei sprogo butas, atvejai, kuriuos turėjome Panevėžyje, Viršuliškėse, Šakiuose, jie galėtų būti traktuojami kaip avariniai. Daugiau turime avarinės būklės medinės statybos namų, Šnipiškėse, Žaliakalnyje ar esantys aplink traukinių stotis. Realiai matome, kad jie savo amžių yra atgyvenę.

– Kaip veiktų toks mechanizmas, jeigu būtų nuspręsta, kad vis dėlto kažkurį daugiabutį reikia griauti? Kas būtų su gyventojais? Ar jie turėtų galimybių priešintis?

– Visų pirma, reikia suprasti, kad daugiabutis yra bendra nuosavybė. Jeigu gyvenate privačiame name, jūs ir atsakingas už jo priežiūrą, bet kai esi daugiabučio bendrasavininkas, neturi būti kaltas, kad tavo kaimynas nenori rūpintis. Tai inžinerinis statinys, reikia prižiūrėti ir šildymą, elektros instaliaciją, nes gali kilti gaisras. Turi būti iš apačios standarto kilimas, kad jūs, kaip pavyzdingas savininkas, nebūtumėte įkalintas emigravusių, turtu nesirūpinančių savininkų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visų pirma, savivaldybės turi kelti standartą dėl gaisrinės saugos, kad gaisriniai išėjimai būtų atviri, elektros instaliacija būtų gera, negrėstų pavojus gyvybei. Po to savivaldybėms reikės kelti standartą, nes šildymo sistema bloga, nes savininkai turi būti suinteresuoti, kad vienas kampas būtų ne per šaltas, o kitas ne per karštas.

Norime suteikti savivaldybėms įrankių, kad keltų avarinės būklės standartą, kad pavyzdingi savininkai nebūtų įkalinti daugiabučiuose. Jie iš desperacijos išsikrausto, o daugiabutis toliau griūna. Peržiūrime, kas yra avarinės būklės standartai, kad apsaugotume žmonių gyvybes, jų saugumą, turtą. Antra vertus, kad žmogus jaustųsi, jog įsikrausčius į daugiabutį, valstybė stovi jo, pavyzdingo buto savininko pusėje, o ne to, kuris nesirūpina standartais.  

– Bet tada kyla klausimas, kas už visa tai mokės? 

– Esame paskaičiavę, kad jeigu jūs gyvenate penkiaaukščiame daugiabutyje Vilniuje, rinka leidžia renovuoti jūsų pastatą, pastatyti liftą, sutvarkyti šildymo sistemą. Kaune maždaug ant penkiaaukščio reikėtų pastatyti du papildomus aukštus, kad namui renovacija būtų nemokama. Galime kai kuriuose miestuose iš vertės prieaugio renovuoti visus penkiaaukščius namus pridėdami vieną ar du aukštus.

Bet yra namų, kurių neapsimoka renovuoti, jie nugyventi. Šiuo atveju yra sudėtingiau, ypač regionuose, kur gali kvadratinį metrą nusipirkti už 100-200 eurų, o renovuoti namą iki tinkamo standarto reikia 500-600 eurų. Lengvo atsakymo nėra, nes turtas nugyventas, į jį reikia investuoti, savininkui neapsimoka arba jis neturi pajamų. Todėl valstybei reikės kurti fondus, kaip padėti tiems gyventojams.

– Kaip ir sakote, renovuoti ar atstatyti, jeigu to prireiktų, kainuoja brangiai. Įsivaizduokite situacija, kad viename iš butų gyvena pavyzdingas gyventojas, kuris norėtų rūpintis aplinka, bet jam jau yra 80 metų ir žmogus gyvena nuo pensijos iki pensijos. Jeigu jam pragyvenimui neužtenka pinigų, ką jau kalbėti apie renovaciją. Staiga daugiabutyje atsiranda daug gyventojų, kurie vis dėlto norėtų renovuoti arba perstatyti daugiabutį. Štai toks vienas žmogus lieka kažkur už borto. Kas tada vyksta su juo? 

Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra apleistas, energetiškai neefektyvus, daug kur nėra sanitarinių mazgų.

– Reikia pripažinti, kad savivaldybės turi kurti municipalinio būsto fondą. Turime sukurti savivaldybių pajėgumus aprūpinti ne tik asocialius socialinio būsto forma, bet ir vidurinei klasei didmiesčiuose. Tai yra studentai, biudžetininkai, policininkai, specialistai, kurie laikinai atvažiuoja iš kitų šalių. Vakarų šalyse maždaug penktadalis būsto yra savivaldybių municipalinis būstas. Tokiems gyventojams, kaip jūsų pavyzdys, savivaldybė turėtų ateiti ir padėti renovuotis namą, galimai perimti nuosavybę, bet leisti visą gyvenimą gyventi nemokamai. Jeigu nuomojatės ir savininkas neproporcingai kelia nuomą, savivaldybė galėtų ateiti ir padėti jums su būstu.

Iš esmės, būsto įperkamumo, benamystės, kainų reguliavimo iki šiol nematėme kaip viešo intereso. Matome, kad Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra apleistas, energetiškai neefektyvus, daug kur nėra sanitarinių mazgų. Reikia pasižiūrėti, kad avarinė būklė būtų prižiūrima žymiai stipriau. Kas to negali, turi padėti savivalda ir daugiabučiuose turime orientuotis į pavyzdingus butų savininkus, o ne į tuos, kurie nesilaiko.

– Kaip manote pavyks ar ne? Artėja rinkimai, bus nauja valdžia. 

– Tai nėra 2 ar 3 metų, bet ilgalaikės politikos klausimas. Mes pradėsime, turėsime visas ekonominio, juridinio pagrįstumo studijas, bet sprendimus priims kita kadencija.

Apie incidentą L. Giros gatvėje, prie septintu numeriu pažymėto namo, tarnyboms buvo pranešta sekmadienį, apie 9.27 val.

Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Julijos Samorokovskajos, moteris pranešė, kad maždaug vieno metro tvora nukrito ant jos automobilio „Seat“ ir ant dar trijų kitų savininkų automobilių – „Toyota“, „Nissan“, „Volkswagen“, kita dalis liko pavojingai pasvirusi.

Ugniagesių duomenimis, 1,2 m aukščio ir 40 m ilgio mūrinė tvora buvo užvirtusi ant keturių automobilių.

Policijai taip pat buvo pranešta, kad nukritusi atraminė siena jau iki įvykio buvo avarinės būklės, kam ji priklauso, kol kas nustatyti nepavyko, namo pirmininko namuose nebuvo.

Nukentėję gyventojai ketina kreiptis į namo administratorių dėl žalos atlyginimo.

Ugniagesiai atraminę siena apardė, kad ji nekeltų pavojaus.

Nuardyta trečdalis pavojingai pasvirusios tvoros, teritorija aptverta „STOP“ juosta.

„Atlikus pastato detalią ekspertizę, ekspertai nustatė, kad švyturio būklė yra avarinė, nes įtrūkusi siena, todėl švyturiui būtinas kapitalinis remontas“, – BNS informavo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.

Anot jos, šiuo metu švyturys dėl savo būklės nėra pritaikytas lankymui. Po remonto darbų tokia galimybė atsirastų.

Iki šiol į švyturį miestiečiai ir svečiai galėdavo patekti kasmet rugpjūčio vieną savaitgalių, minint pasaulinę švyturių dieną.

„Būtina įvertinti, kad švyturys yra pavojingojo objekto – Klaipėdos naftos – apsaugos zonoje, todėl patekimas į jį yra ribotas. Numatoma, kad lankymas būtų vykdomas su išankstine registracija ir ribotomis grupėmis“, – sakė atstovė.

Būtina įvertinti, kad švyturys yra pavojingojo objekto – Klaipėdos naftos – apsaugos zonoje.

Planuojami darbai yra susiję su švyturio pastato išorine ir vidine apdaila. Anot LTSA, darbams bus naudojamas tam tikros rūšies tinkas, kurio pagalba pastate besikaupianti perteklinė drėgmė bus pašalinama iš pastato sienų.

Taip pat numatytas naujos stogo dangos montavimas, atsivėrusių plyšių sienose taisymas, tinkavimas, metalinių laiptų remontas ir kiti darbai.

Šiems darbams numatyta maksimali apie 138 tūkst. eurų suma, tačiau galutinė kaina paaiškės po pirkimo procedūrų.

Anot atstovės, jeigu pirkimas įvyks sėkmingai ir bus atrinktas paslaugų tiekėjas, darbai prasidėtų kitų metų pradžioje. Darbų projektavimui ir jų atlikimui numatytas 10 mėnesių terminas.

XVIII amžiaus pabaigoje pastatytas Klaipėdos švyturys II pasaulinio karo metu buvo sugriautas. Šio statinio aukštis siekia 39 metrus, norint į jį užkopti reikia įveikti 300 laiptelių. 

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius slepia elektros instaliaciją. 

Kol keli šimtai mokinių džiaugiasi išmaniosiomis lentomis, viduje reikia kęsti pelėsį, byrančias palanges ir pro kiaurą stogą ar kanalizacijos vamzdžius užliejamus suolus. 

Pagalbą gavusios mokyklos tikina, kad renovacijos sulaukia bene paskutinę akimirką iki mokyklai sugriūvant. 

Sunerimę ir tėvai. Anot jų, peržengus aukštais šveitimo pasiekimais garsėjančios mokyklos slenkstį, įstaiga šokiravo, nes kiekvieną dieną tenka nerimauti dėl vaikų saugumo. 

Pernai mokykla buvo įtraukta į planuojamų renovuoti sąrašą, tačiau netikėtai iš jo dingo. 

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė paaiškinimą turi. Anot jų, pandemijos metu nėra, kur dėti mokinių, dėl to renovacijos teks palaukti. 

Savivaldybės politikai taip pat nežino ir kriterijų, kaip mokyklos renovacijai atrenkamos. Visgi ji patvirtina, kad pokyčiai planuojami.

Kol laukiama valdžios pagalbos, ant mokyklos sienos tėvai piešia instaliaciją, kuri vaizduoja kovą prieš biurokratiją. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos modernizavimo programoje numatyta, kad planuojamas renovuoti bendrojo ugdymo įstaigas turi atrinkti savivaldybės, o laukiančiųjų sąrašuose kasmet – keli šimtai ugdymo įstaigų. 

„Jau senokai šioje turgavietės vietoje prekyba nevykdoma, nes tapo nesaugu – per kelis dešimtmečius supuvo ir deformavosi stogas, pradėjo irti ir tapo nestabilios betono-plytų konstrukcijų dalys, atnaujinimo prašosi ir aikštės danga. Svarstėme įvairius variantus: remontuoti, renovuoti, dalį griauti – dalį palikti, bet racionaliausia pasirodė išvalyti teritoriją ir įrengti čia atvirą erdvę, kurioje galės vykti mugės, atvykti ūkininkai su savo produkcija, arba mes patys, turgavietės administratoriai, galėsime pasiūlyti prekybininkams laikinas lengvos konstrukcijos palapines prekybai“, – pasakojo Viačeslav Karmanov, laikinasis bendrovės „Senasis turgus“ direktorius.

Dar vienas argumentas šią teritoriją paversti erdvesne prekybos vieta – padidėjęs parkuojamų mašinų skaičius priešingoje turgavietės paviljono pusėje. Pasak vadovo, vidinis turgavietės kiemas, kuriame taip pat vyksta lauko prekyba, kartu yra ir miestui priklausanti mašinų parkavimo aikštelė, per kurią vyksta intensyvus eismas. Vietoj nugriautų prekystalių įrengus naująją aikštę bus saugiau pirkėjams, komfortiškiau pardavėjams ir liks daugiau vietų mašinas senamiesčio prieigose norintiems pasistatyti turgavietės ar miesto lankytojams.

„Kol ieškoma sprendimo, kaip ateityje bus vystomas Senasis turgus, leidžiame savo įmonei gerinti valdomos infrastruktūros būklę ir tuo pačiu sukurti geresnes sąlygas prekybininkams bei pirkėjams“, – sakė Gintaras Neniškis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Turgavietės administracijos skaičiavimais, senųjų prekystalių demontavimo ir aikštės sutvarkymo darbai kainuos apie 30 tūkst. eurų. Jie bus atliekami iš bendrovės sukauptų lėšų. Bendrovės „Senasis turgus“ 100 proc. akcijų valdytoja yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Klaipėdos miesto savivaldybėje gvildentas klausimas dėl nusidėvėjusio, saugumo reikalavimų nebeatitinkančio nekilnojamojo turto nurašymo ir nugriovimo.

Uostamiesčio savivaldybei nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto nakvynės namų, įsikūrusių Viršutinėje gatvėje, teritorijoje esantis 336 kv. m ploto pastatas – taros supirktuvė.

Techninės priežiūros atstovams įvertinus taros supirktuvės būklę, paaiškėjo, kad statinio antram gyvenimui prikelti, ko gero, nepavyks.

Pastato sienų plokštės sudrėkusios ir išlūžusios, įlinkusios statinio lubos, nusidėvėjusios durys ir išdaužyti pastato langai, objektas – nusidėvėjęs iki ribinio būvio, neatitinka techninių reikalavimų.

Skaičiuojama, kad statinio demontavimo darbai miesto savivaldybei atsieitų apie 7 tūkst. eurų.

Griovimo darbams žalią šviesą turėtų uždegti miesto taryba.

Artimiausiomis dienomis bus pradėti griauti ir avarinės būklės sandėliai  S.Dariaus ir S.Girėno gatvės 19 numeriu pažymėto namo kieme.

Gyventojai buvo įspėti sandėlius ištuštinti, kadangi kitu atveju daiktai bus išgabenti į sąvartyną.

Savivaldybė jau užsakė avarinės būklės tilto ekspertizę, kuri ir atsakys į klausimus ką su juo galima daryti.

„Jis uždarytas prieš 8 metus - mūsų specialistų nuomone, jį reikalinga demontuoti. Demontavimo darbai yra labai brangūs, tad jis stovi, bet neturime tokios ekspertizės akto, kad būtų galima pagrįsti jo demontavimą. Užsakėme ekspertizės aktą - pažiūrėsime, gal ekspertizė pasiūlys sutvarkyti. Bet mūsų nuomone, praktiškai neįmanoma“, - BNS sakė savivaldybės Susisiekimo komunikacijų skyriaus vadovas Arūnas Visockas

Ankstesniais skaičiavimais, tiltą demontuoti kainuotų apie 300 tūkst. litų (apie 87 tūkst. eurų). Tilto atraminės konstrukcijos surūdijusios, jis yra uždarytas prieš 8 metus.

Bukčių tiltas buvo pastatytas 1953 metais. Jis buvo skirtas ne tik pėstiesiems, bet ir komunikacijoms: po statiniu nutiestos šilumos trasos iš termofikacinės elektrinės Savanorių prospekte į šiltnamius kitame Neries krante.

Uostamiestyje planuojama nugriauti šešis beveik avarinės būklės sandėliukus. Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojai dažniausiai juos naudoja ne pagal paskirtį. Pasitaiko ir išradingų miestiečių, kurie sandėliukuose džiovina skalbinius.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pripažino, kad sąrašo, kuriame būtų surašyti visi mieste esantys sandėliukai, nėra.

Užfiksuoti yra tie, kuriuos dėl prastos būklės reikia nugriauti ir sutvarkyti jų teritorijas. Tokių sandėliukų Jūros, Liepų, Molo, Puodžių, Sukilėlių ir Turgaus gatvėse yra šeši.

G.Pocius teigė, kad šie statiniai yra labai apleisti. Jų būklė beveik avarinė. Dar du prastos būklės sandėliukai yra Turgaus aikštėje.

"Jie pirmiausia ir yra mūsų taikiklyje", – tvirtino vedėjas.

G.Pocius teigė, kad pasitaiko ir tvarkingų sandėliukų. Tačiau dauguma jų naudojami ne pagal paskirtį. Juose dažniausiai laikomi visokie nereikalingi daiktai.

"Sandėliukai buvo pastatyti kietajam kurui – malkoms, anglims laikyti, nes centrinėje miesto dalyje nebuvo centrinio šildymo", – komentavo vedėjas.

Kai miesto savivaldybė pradeda griauti sandėliukus, kyla nepasitenkinimas. G.Pociaus manymu, statinių naudotojai nepatenkinti, kad viską reikia išvalyti.

"Dažniausiai iškrausto rakandus, bet ne malkas. Tik vieni kiti laiko kurą", – teigė vedėjas.

G.Pocius prisiminė, kad sandėliukuose, kurie buvo tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, gyventojai laikė malkas. Ten buvo vienas namas, šildomas jomis.

"Kai šie sandėliukai buvo griaunami, kilo gyventojų nepasitenkinimas. Tačiau jie gerai ir gražiai išsprendė šią problemą. Pasistatė specialias talpykles malkoms", – tvirtino vedėjas.

Pasak G.Pociaus, dauguma sandėliukų neprižiūrimi. Jie griūva ir kelia pavojų žmonėms.

Vedėjas teigė, kad dalis sandėliukų nebus nugriauti, nes yra privati nuosavybė. Jie privatizuoti kartu su butais. Tačiau, anot G.Pociaus, jei savininkai nesirūpina savo sandėliukais, galima jų pareikalauti susitvarkyti.

"Tada žmogus paskaičiuos, kad jam labiau apsimoka – remontuoti ar nugriauti. Tačiau privatūs statiniai nebus šalinami savivaldybės lėšomis. Tą padaryti turės patys savininkai", – teigė vedėjas.