Policijos teigimu, pirmoji 39 polipais aplipusių vieno kilogramo įtariamai kokaino paketų partija buvo rasta penktadienį netoli Rusvojo paplūdimio į šiaurę nuo Sidnėjaus.

Nuo to laiko maždaug 80 km ilgio Naujojo Pietų Velso pakrantės ruože rasti dar 85 paketai, pranešė valstijos policija.

Viename pranešime spaudai vyriausiasis inspektorius Jasonas Weinsteinas teigė, kad policija ragina gyventojus pranešti apie bet kokias įtartinas pakuotes.

„Tyrėjai ir specialiosios policijos pajėgos šiuo metu šukuoja paplūdimius ir pakrantes, ieškodami likusių pakuočių ir atlieka tyrimus, kad užtikrintų, jog kaltininkai bus rasti ir patraukti atsakomybėn“, – pareiškė J. Weinsteinas, vadovaujantis valstijos nusikaltimų tyrimų tarnybai.

„Šiuo metu įplaukti į uostą nori du laivai, o išplaukti – trys“, – BNS šeštadienį teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Pasak jos, apie 6.40 val. fiksuotas 27.6 metrai per sekundę (m/s) vėjo gūsių greitis. Dabar siekia apie 22.7 m/s. Bangos jūroje apie penkis metrus.

Laivyba uoste buvo sustabdyta penktadienį vakare (nuo 19.30 val.) dėl sustiprėjusio vėjo.  

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šeštadienį vakarų, šiaurės vakarų vėjas Lietuvoje sustiprės iki 15-20 m/s, vietomis 21-26 m/s, pajūryje pasieks stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį – pirmoje dienos pusėje gūsiai sieks 28-30 m/s.

Šeštadienio dieną daug kur numatomi trumpi lietūs. Aukščiausia temperatūra 11-16 laipsnių šilumos.

Keturių vaikų grupė žaidė ant prieplaukos per patį potvynį, net slidinėjo ant šlapio šlaito molo. Didesnė banga pačiupo mergaitę ir nubloškė ją už turėklų į jūrą.

Bangos buvo per galingos – niekaip neleido grįžti prie molo ir nešė tolyn. Vienas greitai sureagavęs vyras ištraukė ir metė jai gelbėjimo ratą ir mergaitė išsilaikė virš vandens tas kritines sekundes.

Kol ją bangos nešiojo, kitas vyras įsidrąsino bristi į bangas ir pavyko mergaitę sugauti, kol ji dar nebuvo nunešta toli. Laimė, tuo metu netoliese vyko pratybos, tad gelbėtojai greitai suteikė pagalbą dviem sužalotiems vaikams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Uosto pareigūnai įspėja – jūra nepastovi, ypač per potvynius. Jūra kartais būna labai klastinga, nereikia net iki kelių įsibristi, tam, kad tave pagautų srovė.

Tad jaunuoliams pasisekė, kad nenukentėjo rimčiau. Be to, į pavojų įstūmė kitus žmones, kurie rizikavo gyvybe dėl jų.

Perspėjimų apie cunamius Ramiajame vandenyne centras (PTWC) skelbė, kad Vanuatu gali kilti iki vieno metro aukščio bangos, bet galiausiai prie šio salyno Lenakelio uostamiesčio užfiksuotos mažiau nei pusės metro bangos.

Mažesnės bangos užregistruotos kitose Vanuatu pakrantėse ir Naujojoje Kaledonijoje, kur cunamio pavojus jau atšauktas.

Havajuose įsikūręs PTWC skelbė, kad prie Fidžio, Kiribačio, Papua Naujosios Gvinėjos, Guamo ir kitų Ramiojo vandenyno salų gali susidaryti iki 0,3 m bangos.

JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad žemės drebėjimo židinys buvo netoli Ištikimybės salų, 37 km gylyje.

Epicentras yra į pietvakarius nuo Fidžio, į šiaurę nuo Naujosios Zelandijos ir į rytus nuo Australijos, kur Koralų jūra susisiekia su Ramiuoju vandenynu.

Naujosios Kaledonijos pareigūnai dėl cunamio pavojaus buvo nurodę evakuoti žmones iš pakrančių, buvo įjungtos įspėjamos sirenos.

Žemės drebėjimai yra dažni vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede – didelio seisminio ir vulkaninio aktyvumo lanke aplink Ramųjį vandenyną.

Anksčiau šį mėnesį Japonijos centriniame regione įvykus galingam žemės drebėjimui, žuvo vienas žmogus, o dar dešimtys buvo sužeisti.

Balandžio mėnesį prie rytinės Filipinų pakrantės įvykus 6,2 balo žemės drebėjimui buvo paskelbtas cunamio pavojus, evakuoti vienos atokios salos pakrančių gyventojai, bet pranešimų apie padarytą žalą nebuvo.

Pliaže – tarnybų desantas

Renginyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos vandens motociklų sporto federacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Klaipėdos gelbėtojai, vandens sportą puoselėjanti įstaiga "Spotas" ir Airijos banglenčių sporto organizacijos "Irish Tow Surf Rescue Club" įkūrėjas Peteris Conroy.

Žinios apie saugų elgesį vandenyje ir bendradarbiavimas svarbus ne tik organizacijoms, bet ir gyventojams. Todėl viso renginio metu Baltijos jūros krante žmonės mokėsi teikti pirmąją pagalbą skęstančiajam.

Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai. Taip pat buvo galima stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento edukacijas apie skenduolio paiešką, kurioje iš arti pamatė narų naudojamą įrangą bei automobilį.

Kas penktas nemoka plaukti

Kokią patirtį pavojingose situacijose vandenyje turi Lietuvos gyventojai, aiškinosi rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai".

Apklausoje dalyvavo 1 007 žmonės nuo 18 iki 75 metų.

Paaiškėjo, kad kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o trys iš dešimties gyventojų yra bent kartą skendę.

Naujausi "Spinter tyrimų" apklausos duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai nepasitiki savo jėgomis vandenyje – net 40 proc. gyventojų teigia esantys prasti plaukikai, dar tiek pat prisipažįsta nežinantys, ką daryti, susidūrus su pavojumi vandenyje.

Svarbus bendradarbiavimas

Anot specialistų, kuo didesnis jūros bangavimas, tuo sunkiau gelbėtojams atlikti savo darbą.

Nors Baltijos pakrantė neturi uolėtų ruožų, Klaipėdos ir Šventosios uostų molai sukuria kliūtį bangoms ir srovėms.

Smėlėtoje pakrantėje jos formuojasi bet kur ir nuolat kinta, o tai sukelia pavojus.

"Dirbant vandens telkiniuose, nesvarbu, ar tai būtų jūra, upės ar ežerai, svarbiausia išmanyti vandens judėjimą reljefu. Reikia suprasti, kad vanduo gali sukurti atsivėrimus, skyles ir bangas. Todėl bazinės hidrologijos žinios gelbėtojams privalomos norint suprasti, kada lipti į vandenį pavojinga, kur plaukti yra saugu ir kaip tam tikrus vandens reiškinius išnaudoti savo naudai", – sakė ugniagesys, banglenčių sporto organizacijos "Irish Tow Surf Rescue Club" įkūrėjas P.Conroy.

Užsienio ekspertas taip pat pažymi, kad dar vienas svarbus aspektas gelbėjant žmones – tarnybų bendradarbiavimas.

Vakar Klaipėdoje, prie šiaurinio molo skendo paauglė. Ją ištraukė kaituotojai. Ties Girulių paplūdimiu merginą ir vaikiną, kurie maudėsi kartu su grupele jaunuolių iš Ukrainos, pagavo srovė ir pradėjo nešti į jūrą.

Juos išgelbėjo paplūdimio gelbėtojai, priplaukę vandens motociklu. 

Nelaimei lengviau užbėgti už akių nei gelbėtis į ją pakliuvus. Žinovai pataria, kad reikia stebėti, kur lūžta bangos, o kur jos grįžta ir traukia žmones gilyn į jūrą.

Andrėjus Isponikovas yra pasidalinęs informatyviu vaizdo įrašu, kuriame aiškino, ko prie Baltijos jūros reikia vengti, ypač jei ketinama maudytis su vaikais.

Vyras paaiškino, kaip iš tolo atskirti, kur yra seklu ir saugu maudytis, o kuriose vietose srovė traukia į jūrą. „Matote, bangos ten lūžta, vadinasi, yra labai seklu, – rodydamas į kairę ir dešinę pasakojo vyras. – Per vidurį nematome bangų, nes tai yra kanalas, pro kurį vanduo grįžta ir traukia atgal į jūrą“.

Rekomenduojama neiti maudytis vienam, kad būtų kas galėtų jums pašaukti pagalbą ar paskambinti gelbėtojams. Beje, vaikams iki 14 metų be suaugusiųjų priežiūros maudytis vandens telkiniuose draudžiama.

Asociatyvi Vytauto Petriko nuotr.

Esmė: kur lūžta bangos

Andrėjus Isponikovas išplatino vaizdo įrašą, kuriame aiškina, ko prie Baltijos jūros reikia vengti, ypač jei ketinama maudytis su vaikais. Vyras vaizdžiai pademonstravo, kuriose vietose yra seklu ir lūžta bangos, o kur jos grįžta į jūrą.

„Matote, bangos ten lūžta, vadinasi, yra labai seklu, – rodydamas į kairę ir dešinę pasakojo vyras. – Per vidurį nematome bangų, nes tai yra kanalas, pro kurį vanduo grįžta ir traukia atgal į jūrą“.

Pasak A.Ispodnikovo, jei žmogus papuola į šį kanalą, jam srovė neleidžia grįžti. Tuomet jis neturėtų eikvoti savo jėgų bandant iš šio kanalo išplaukti, o turėtų eiti į šoną, ten kur bangos pradeda lūžti. Būtent pasiekęs tokį jūros ruožą, žmogus galės saugiai grįžti į krantą.

Kaip tik savaitgalį žmonės ir nuskendo papuolę į tokią nesąmonę.

„Reikia irkluotis iki seklumos ir tada išeiti. Kaip tik savaitgalį žmonės ir nuskendo papuolę į tokią nesąmonę. Atsiminkite, kad sekluma ten, kur lūžta bangos, o kur jų nėra, geriu nesimaudyti, nes tokiu kanalu viskas išeina į jūrą“, – pažymėjo vyras.

Tragiška nelaimė

Portalas kauno.diena.lt primena, kad šeštadienį po 17 val. gauta žinia, kad Smiltynėje, už paplūdimio ribos, ties Naująja perkėla, skęsta trys žmonės. Moteris, paauglė ir vaikinas dėl stipraus bangavimo ir traukos į jūrą negalėjo grįžti į krantą.

Asociatyvi Vytauto Petriko nuotr.

Apie 18 val. atskriejo žinia, kad devynerių mergaitė – gyva, tačiau tuo metu gelbėtojams banguotoje jūroje dar teko ieškoti moters ir jos sūnaus.

Pirmasis į krantą išneštas ir gaivinti imtas vaikinas. Moteris į sausumą ištempta jau be gyvybės ženklų, tačiau abu – mama ir sūnus – buvo ilgai gaivinami. 47-erių mamos ir jos 23 metų sūnaus išgelbėti nepavyko. Medikai konstatavo klaipėdiečių mirtį. Mergaitė vienu kartu neteko ir mamos, ir vyresniojo brolio.

Birželį jau paskendo 24 žmonės

Pirmąjį vasaros mėnesį Lietuvoje jau paskendo 24 žmonės – tiek mirčių užfiksavo ugniagesiai gelbėtojai.

Žuvusiųjų vandenyje gal būti ir daugiau, nes nelaimėlius iš vandens traukia prie vandens telkinių dirbantys gelbėtojai, policija.

„Nuo birželio 1 iki šios dienos ištraukti 24 skenduoliai, išgelbėti trys žmonės. Pirmieji vasaros mėnesiai vandenyje neretai būna tragiški “, – BNS pirmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje paskendo 20 žmonių.

Pasak E. Zdanevičienės, būdami prie vandens gyventojai neretai neįvertina situacijos pavojingumo ir pakliūva į nelaimes.

Paminėti kopų apsaugojimo būdai – vieni seniausių ir efektyviausių.

Įgyvendinant projektą šiemet buvo sutvirtintas Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos kopagūbrio vakarinis šlaitas. Šakomis „aprengti“ pajūrio kopų ruožai Pirmojoje Melnragėje, Antrojoje Melnragėje ir Giruliuose. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, nupinta 1875 m žabų tvorelių, paklota 7744 kv. m šakų klojinių. Šiam projektui skirta 63,5 tūkst. eurų, pusę šių lėšų skyrė LR Aplinkos ministerija. Klaipėdos miesto savivaldybės skelbto viešojo pirkimo būdu darbus atliko VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys.

Prieš nelaimę – perspėjimai

Kraupi nelaimė galėjo nusinešti ne vieno paauglio gyvybę.

Pirmadienio pavakarę srovių pagauti į jūrą buvo tempiami net keli jaunuoliai – jūroje maudėsi septynių paauglių kompanija iš Klaipėdos priemiesčio.

"Viskas nutiko apie pusę penkių, pavakare. Septyni paaugliai nuplaukė už plūdurų. Gelbėtojai per garsiakalbį perspėjo, jog vaikinai grįžtų į krantą. Jie apsisuko, tačiau srovė juos pagavo ir ėmė nešti gilyn", – apie įvykį pasakojo įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Gelbėtojai tądien ne kartą buvo priversti kviesti poilsiautojus atgal į krantą. Daugybę jų vis mėgino nerti už plūdurų.

"Juk jie tam ir yra, kad būtų aišku, kur saugu maudytis. Kiti dar pyko, kad mes vijome žmones atgal į krantą, esą per dažnai perspėjame poilsiautojus", – prisiminė A. Siakki.

Į gilumą – nemokėdamas plaukti?

Paaiškėjo, kad vienas vaikinas iš srovių pagautos kompanijos iš viso nemokėjo plaukti.

"Ten buvo nuo 14 iki 16 metų vaikinai. Nesuprantama, kodėl nemokėdamas plaukti vienas jų lindo į jūrą", – svarstė A. Siakki.

Dalis vaikinukų patys išlipo į krantą. Tačiau dviejų paauglių nebebuvo matyti.

Perspėjimai: gelbėtojai prieš pat incidentą ne kartą vandens motociklu plaukė iki plūdurų, poilsiautojus garsiakalbiu ne kartą įspėjo neplaukti gilyn į jūrą dėl srovių ir dugne atsivėrusių duobių. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ten yra dugno duobės. Gelbėtojai iš karto puolė į pagalbą. Vieną vaikinų pavyko surasti greitai. Į pagalbą atskubėjo net ir poilsiautojai, juk pilnas pliažas žmonių buvo. Kito vaikino teko ieškoti dugne. Reikia padėkoti ne tik gelbėtojams, bet ir tiems klaipėdiečiams, kurie padėjo šioje gelbėjimo operacijoje. Visi ieškojo į dugną nugrimzdusio vaikino. Jį rado vienas gelbėtojų. Vaikino kūnas buvo nugrimzdęs ir gulėjo dugne", – pasakojo A. Siakki.

Gaivino pusantros valandos

Teigiama, kad šešiolikmetis dugne išgulėjo apie dešimt minučių. Vaikiną iškėlus į paviršių, gelbėtojai vandens motociklu jį pargabeno į krantą.

"Medikai, gelbėtojai, policijos pareigūnai, visi pasikeisdami gaivinome jaunuolį. Po pranešimo apie nelaimę į paplūdimį atskubėjo du policijos ekipažai, ugniagesiai su narų įranga, bet vaikinas jau buvo nugabentas į krantą. Įvykio vietoje dirbo dvi medikų brigados, po to atvyko dar vienas medikų automobilis, atgabeno specialią įrangą, skirtą gaivinimui. Daugybė žmonių dėjo visas pastangas, kad vaikinas būtų atgaivintas. Kova už jo gyvybę vyko pusantros valandos", – tikino A. Siakki.

Pasitiko plojimais

"Gaivinimas tikrai buvo nelengvas. Mūsų dvi medikų brigados keitė viena kitą. Dvi medikės ir medikų automobilių vairuotojai, kurie įvykiuose dirba kaip medikai, šį rytą buvo sutikti plojimais. Kiekvieną rytą rytinių pasitarimų metu aptariame sunkesnius atvejus, o šis tikrai buvo neeilinis. Tuo, ką jiems pavyko padaryti, džiaugėsi visi darbuotojai", – vakar pasakojo Klaipėdos greitosios medicininės stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Šią vasarą tai pirmas toks įsimintinas incidentas, kai medikams taip sunkiai teko kovoti dėl skendusiojo gyvybės.

Gali žmogus išgerti vos vieną gurkšnį ir paskęsti.

"Gavome žinią, jog skendo du jaunuoliai. Vieną pavyko ištraukti sąmoningą. O kitą teko gaivinti. Kaip supratome, jie lyg ir iš Derceklių kaimo. Antrasis vaikinas į krantą transportuotas be kvėpavimo ir širdies veiklos, buvo rimtai skendęs", – teigė N. Dambrauskienė.

Specialiųjų tarnybų specialistams pavyko atstatyti jaunuolio širdies darbą, tačiau jo kvėpavimą palaikė specialus aparatas.

"Gaivinimui į pajūrį buvo atgabentas ir specialus krūtinės ląstos paspaudimų aparatas. Tačiau ir rankomis dirbome. Atstačius širdies ritmą, vaikinas buvo išgabentas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Nežinome tolesnės vaikino būklės, panašu, jog jo smegenys ilgokai galėjo išbūti be deguonies. Tačiau jo plaučiuose nebuvo vandens. Dažniausiai, patekus į šaltą vandenį, užtenka vos gurkšnio vandens, kad spazmai užspaustų gerklas. Žmogus skęsta ne dėl to, kad jis vandens prigeria, o todėl, kad išsivysto gerklų spazmai. Visa tai gali atsitikti dėl išgąsčio ar greito vandens gurkštelėjimo. Gali žmogus išgerti vos vieną gurkšnį ir paskęsti. Skendimas nėra vien tik vandens prigėrimas. Mirtis ištinka dėl sustojusio kvėpavimo", – paaiškino N. Dambrauskienė.

Nijolė Dambrauskienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Antradienį ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė tikino, kad apie paciento būklę smulkesnių duomenų negali teikti.

"Šią vasarą turėjome kelis vaikus, kurie buvo skendę, tačiau jie buvo nukentėję ne taip stipriai kaip šis. Dažniausiai prognozių neteikiame, kiekvienas organizmas labai skirtingai reaguoja", – tikino D. Vaitkevičiūtė.

Klaipėdos vaikų ligoninės medikai grūmėsi dėl vaikino sveikatos, tačiau jo gyvybės išsaugoti nepavyko.

Medikai tikina, kad tokiais atvejais dešimt minučių be deguonies gali žmogui būti lemtingos.

Kankino jaudulys

Specialiųjų tarnybų automobilių grūstį ir būrį žmonių, Antrosios Melnragės paplūdimyje kovojančių dėl jaunuolio gyvybės, iš šalies stebėjo daugybė poilsiautojų.

Įvykio liudininkai tikino, kad visas šis vaizdas, jų akimis, atrodė makabriškas.

Nelaimę matę klaipėdiečiai dienraščiui pasakojo, kad visas pliažas sustingęs stebėjo medikų kovą už jaunuolio gyvybę.

"Žmonės stebėjo visa tai labai susijaudinę, kažkas ėmė verkti. Tarpusavyje klausinėjo, kokia vaikinuko būklė. Važiuojant į namus, mūsų automobilį pralenkė du greitosios medicininės pagalbos automobiliai. Tarpusavyje pasitarėme, jei važiuoja su šviesos signalais, turbūt berniukas gyvas. Sustojome prie ligoninės, paklausėme, ar pavyko vaikinuką išgelbėti. Išgirdus, jog atvežtasis gyvas, labai nudžiugome", – dienraščiui pasakojo incidentą matę klaipėdiečiai.

Bangose pradingusio jaunuolio iš tiesų ieškojo ne tik gelbėtojai.

"Matėme, kad puolė gelbėti keli sportiški vaikinai, buvę paplūdimyje. Visas pliažas, kuris buvo pilnas žmonių, sirgo už tuos vaikinukus. Laimei, kad pavyko. Tuo metu, kai antrąjį vaikinuką pavyko ištraukti į krantą, visas pliažas ėmė ploti", – pasakojo Melnragės pliaže tą akimirką buvusi klaipėdietė.

Tuo metu, kai vyko antrojo vaikino paieškos, prie pirmojo, kuris buvo ištrauktas iš vandens, taip pat būriavosi žmonės.

Vaikinukas buvo patyręs šoką, jį ištiko hipotermija. Buvo matyti, kad juo stengiasi pasirūpinti praeiviai, nes gelbėtojai tuo metu nardė po vandenį, ieškodami kito nelaimėlio.

"Jie suko ir suko ratais vandens motociklais. Gal kokia technologija yra, spėjame, kad tokiu būdu jie stengėsi iškelti bangomis vaikino kūną iš duobės, nes jo tiesiog nesimatė po vandeniu. Po kurio laiko paplūdimiu nusirito šūksniai "rado!" ir plojimų banga", – pasakojo įvykio liudininkai.

Skaičiai ir faktai

Per pastarąsias kelias dienas gelbėtojai turėjo nemažai darbo.

Šeštadienį Klaipėdos rajono vandens telkiniuose rastos dvi nuskendusios moterys, vienos jų ieškota nuo rugpjūčio 10-osios.

Šeštadienį prieš vidurdienį Gargžduose kanale pastebėtas mirusios 79 m. moters kūnas be išorinių smurto požymių.

Nustatyta, kad tai be žinios dingusi senjorė, kurios paieška buvo paskelbta dar praėjusios savaitės pradžioje. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šeštadienį apie 16 val. Klaipėdos rajone, Mazūriškių kaime, priešgaisriniame tvenkinyje rastas veikiausiai nuskendusios 44 m. moters kūnas. Atvykę medikai bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai.

To paties šeštadienio pavakare, apie 17 val., pranešta, kad Palangoje, Nemirsetos paplūdimyje, pastebėtas pusiau vandenyje gulintis senyvas vyras. 72-ejų vyrą gaivino gelbėtojai ir atvykę medikai, tačiau buvo konstatuota biologinė mirtis.

Per Žolinę Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijos Žvelsėnų kaime, gautas pranešimas apie žmogų, galbūt patyrusį kaklo traumą Minijos upės senvagėje. Atvykus valtimi priplaukta prie salelės, joje rastas žmogus. Nukentėjęs vyras imobilizuotas, paguldytas ant plausto ir parplukdytas į krantą. Ten perduotas atvykusiems medikams.

Tą pačią dieną 16 val. 48 min. Klaipėdoje, Naujojoje Uosto gatvėje, į vandenį prie 22–23 krantinių įkrito moteris. Atvykęs naras įšoko į vandenį, sugriebė moterį ir ištraukė į krantą. Medikai išvežė ją į ligoninę.

Pirmadienį 9 val. 43 min. Kuršių mariose pastebėtas skenduolis. Pasieniečių kateris mariose, ties raudonu plūduru, netoli Kiaulės Nugaros salos, rado vyriškio kūną.