-
Sužaliuos daugiabučių kiemai: bendruomenėms dovanojama 2800 krūmų sodinukų 4
Šiemet bus išdalinta 2800 įvairių rūšių krūmų sodinukų. Savo ruožtu bendruomenės įsipareigoja augalus prižiūrėti ir puoselėti.
„Susidomėjimas šia akcija – kasmet auga. Vilniečiams per keletą metų jau išdalinome apie 15 tūkst. krūmelių pasisodinti daugiabučių kiemuose, – pasakojo sodinukų dalinimo akcija koordinavusi „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. – Džiugu, kad gyventojai jaučiasi savo aplinkos šeimininkais ir mielai prisideda prie jos puoselėjimo. O bendras rūpinimasis augalais skatina kaimyniškumą, sutelkia bendruomenes.“
Prie daugiabučių namų norintys pasisodinti krūmų gyventojai ar bendruomenės kviečiami iki balandžio 19 d. kreiptis į savo seniūniją ir elektroniniu paštu pateikti laisvos formos prašymą. Jame reikia nurodyti sodinukų kiekį ir rūšį iš pateikto sąrašo, pageidaujamos želdinti vietos nuotrauką ir taškeliais pažymėti sodinimo vietą ant ortofoto bei kaimynų sutikimą želdinti aplinką. Prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.
Su kaimynais reikėtų apsitarti, kas prižiūrės sodinukus, palaistys augalus bent pirmuosius metus, kol jie gerai prigis ir įsišaknys, kas rūpinsis apsauginiais kuoliukais, kad nedideli krūmai nebūtų nušienauti.
Vilniečiams bus dalijami 8 rūšių krūmai (juodvaisė aronija, juodugis šeivamedis, tarpinė forsitija, šviesioji hortenzija, paprastasis jazminas, pilkoji lanksva, paprastosios alyvos, paprastasis putinas). Daugiau apie šiuos augalus galite pasiskaityti čia.
Dauguma krūmų užaugs iki 2–3 m aukščio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti, ar užaugę krūmai netrukdys kaimynams, inžinerinius tinklus prižiūrinčioms įmonėms ir miestą prižiūrinčiomis tarnyboms.
Gyventojų prašymą gavusios gavusios seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų ir atsakys klausėjams. Gavus seniūnijos patvirtinimą, nuo balandžio 26 dienomis reikės atvykti į seniūnijos nurodytą vietą pasiimti sodinukų.
Krūmai bus dalinami bendruomenėms, pasisodinti daugiabučių kiemuose, bendrai naudojamose teritorijose. Krūmeliai nedalinami sodinimui privačiose teritorijose, net jei tose vietose įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai.
Pasodinus krūmus, apsaugant nuo nušienavimo derėtų želdinius aptverti pačių įsigytais mediniais kuoleliais ir pranešti seniūnijai apie tikslią krūmų pasodinimo vietą, kad augalus būtų galima inventorizuoti ir įtraukti į želdynų priežiūros žemėlapį, pagal kurį planuojami įvairūs aplinkos tvarkymo darbai.
Savo kiemuose pasodintų žaliuojančių sodinukų nuotraukomis vilniečiai kviečiami dalintis el. paštu zalias@vilnius.lt.
Kaip sodinti sodinukus?
Svarbu iškasti dvigubai didesnę duobę nei sodinuko vazonėlis. Jei gruntas kietas ar nelaidus, duobę reikia padidinti. Kiti žingsniai: įmaišyti komposto, permaišyti su esamu gruntu, laikantis tręšimo instrukcijų įberti lėto poveikio trąšų. Iš vazonėlio išėmus augalą, reikia patikrinti šaknis: jei jos susivijusios, praardyti, kad galėtų plėstis į šonus. Augalą sodinti taip, kad jo kaklelis būtų sulig aplinkinės žemės lygiu. Mulčiuoti pomedį 50–100 cm spinduliu aplink augalą 3–5 cm storio mulčiaus sluoksniu – tada neaugs piktžolės ir geriau laikysis drėgmė.
Pasodinus augalą, jį reikia gausiai palaistyti ir rūpintis, kol prigis. Uždėti kamienų apsaugą, iš vidinės pusės įkalti kuoliukus, kad jie kyšotų bent 70 cm virš žemės. Tai apsaugos mažus augalus nuo neapdairaus nušienavimo trimeriu ar žoliapjove.
-
Kauno bienalės parodoje – apie bendruomenių patirtis kuriant vietas, kuriose būtų gera gyventi 3
Parodos kuratorės Neringa Kulik ir Brigita Bareikytė mano, jog miestą ar miestelį apibūdina ne tik jame stūksantys pastatai, atviros ir privačios erdvės, parkai ir takai, bet ir žmonių santykis su jais – tai yra tai, kaip erdvėje esantys žmonės bendrauja vieni su kitais. Vieta gali veikti žmonių santykius ir atvirkščiai – bendruomenės gali daryti įtaką erdvės pokyčiams.
„Pagrindinis šios parodos tikslas – pasitelkiant kūrybinius metodus apmąstyti žmonių ir erdvės santykį: erdvės įtaką žmonėms ir žmonių įtaką erdvei. Būtent čia svarbiausias vaidmuo tenka kūrybiškai vietokūrai, nes ji padeda žmonėms pastebėti juos supančios aplinkos potencialą, o kai kuriais atvejais – išspręsti įvairias socialinės atskirties, saugumo ar prieinamumo problemas“, – parodos idėja dalijosi kuratorės. – Taip įvyksta todėl, kad vietos gyventojai įtraukiami ne tik kaip dalyviai, bet ir kaip bendraautoriai, bendrasavininkai, jiems suteikiamas bendros nuosavybės jausmas. O bendruomeniškumas padeda sukurti saugumo jausmą.“
G. Žaltauskaitės muotr.
Parodoje eksponuojami dešimties kylančių Europos menininkų kūriniai, įgyvendinti rezidencijose Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje ir Portugalijoje 2022–2023 metais taikant bendradarbiavimo ir bendros kūrybos meno praktiką.
„Rezidencijoms menininkai buvo atrenkami atsižvelgiant į kiekvieno projekto kontekstą, menininko kūrybinių interesų lauką bei į bendruomenės, kuri įtraukiama į projektą, poreikius. Kiekvienais metais bendruomenės projekte dalyvauja tiek vietos, tiek užsienio menininkai. O kontaktą su jais užmegzti padeda platformos „Stebuklingi kilimai“ partneriai, įvairios kultūros institucijos iš visos Europos,“ – proceso užkulisiais dalijosi B. Bareikytė.
„Stebuklingų kilimų“ gijomis sujungti Europos miestus bei žmones padeda ir atidumas natūralioms sąlygoms ir aktualijoms.
Kauno bienalės archyvo nuotr.
„Kol kas viena iš geriausių bendruomenių įtraukimo praktikų yra palikti jiems kūrybinės laisvės bei kaip organizatoriams būti atviriems ir lankstiems. Svarbiausia – klausytis ir išgirsti bendruomenės poreikius bei pasitikėti žmonėmis, su kuriais dirbama“, – teigė kuratorė.
Parodos menininkai: Arnis Aleinikovas, Joana BC, Adrian Carlo Bibiano, Barbara Gryka ir Agata Konarska, Yulia Krivich, Marija Nemčenko, Indrė Spitrytė, Berta Tilmantaitė ir Sunny Nwume, Dan Vezentan.
Parodą kuruoja: N. Kulik ir B. Bareikytė.
Parodos architektai: Saulius Valius, Vilma Bražiūnaitė.
„MagiC Carpets“ yra Kauno bienalės vadovaujama „Kūrybiškos Europos“ platforma, vienijanti 16 Europos kultūros organizacijų, kuri sukuria galimybes jauniesiems menininkams ir kuratoriams keliauti į nepažintus miestus ir kartu su vietiniais menininkais bei vietos bendruomenėmis kurti naujus kūrinius, išryškinančius vietos ypatumus.
Kauno bienalės archyvo nuotr.
Parodos partneriai: Jam Factory Art Centre, META Cultural Foundation, Wrocławski Instytut Kultury, Latitudo, Ideias Emergentes, Raudondvario dvaras, Raudondvario kultūros centras, Kauno įvairių tautų kultūros centras, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Kauno rajono savivaldybė.
Parodą dalinai finansuoja „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros taryba.
Paroda „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“ yra viena iš 14-ąją Kauno bienalę lydinčių parodų. Ji bus atidaroma rugsėjo 16 d., šeštadienį, 17 val., Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje ir veiks iki spalio 15 d.
Antroji šiuolaikinio meno paroda, lydinti 14-ąją Kauno bienalę – Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda „Restart“, kuri veiks rugsėjo 14 – gruodžio 3 d., Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16). Atidarymas – rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 18 val.
14-osios Kauno bienalė programą rasite čia.
Į rugsėjo mėnesio ekskursijas registruotis galite čia.
Daugiau informacijos apie kūrybines dirbtuves ieškokite čia.
Visa edukacinė programa – čia.
-
Sostinės bendruomenės kaimynus kvies kartu švęsti Vilniaus jubiliejų
Visi jie dedikuoti miesto jubiliejui 2023-iaisiais. Didžiausia maksimali vienam bendruomenės projektui skirta parama – 4500 eurų. Likę 63 finansavimo negavę projektai įtraukti į rezervinį konkurso sąrašą.
„Dažnai save plakame, kad nesame labai kaimyniški ir su laiptinės gyventojais nepalaikome draugiškų santykių, apsiribojame tik pasisveikinimu. Pastarųjų kelerių metų bendruomenių veiklų konkursas rodo, kad anaiptol taip nėra – vilniečiai aktyvūs, kūrybiški ir bendruomeniški, bendravimas jau peržengė namų slenkstį, kaimynai vienas kitam ne tik padeda, bet ir kartu kuria bendruomenių tradicijas. Šiemetinis bendruomenių susidomėjimas ir daugiau nei 200 tūkst. eurų siekianti bendra paraiškų suma rodo, kad Savivaldybės skiriamą paramą reikia didinti bent du ar tris kartus“, – sako Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė.
Pasak D. Meiželytės, atrenkant projektus, didžiulis dėmesys skirtas bendruomenių veiklos išskirtinumui, tradicijų kūrimui, bendruomeniškumo formų įvairovei, skirtingų grupių (senjorų, šeimų, individualių poreikių turinčių ir kt.) įtraukimui į veiklas. Šiemet konkurso prioritetinė kryptis buvo neformalių veiklų dedikacija Vilniaus 700-mečio šventei, skleidžiant jubiliejaus idėją bendruomenėse „Vilnius: 700 metų jaunas“ – kuriantis, energingas ir savitas.
Pastarųjų kelerių metų bendruomenių veiklų konkursas rodo, kad anaiptol taip nėra – vilniečiai aktyvūs, kūrybiški ir bendruomeniški.
Bendruomeninės veiklos rėmimo projektų konkurse galėjo dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių nuostatuose numatytos kultūrinės, gyventojų užimtumo, laisvalaikio, gyvenamosios vietovės bendruomenės veiklos ir iniciatyvos.
Kiekvienas projektas savaip unikalus: štai VO vaikų ir jaunimo dienos centras „Mūsų nameliai“ įgyvendins „Nakties skaitymus“ daugiatautei Naujosios Vilnios bendruomenei. Kartu su partneriais – „Knygos teatro“ režisieriumi ir 6 aktorių grupe – projekto vykdytojai Naujosios Vilnios vaikų ir jų tėvų bendruomenei skaitys pasakas ir legendas bei įgyvendins kitas įdomias veiklas.
Projekte „Senosios Šeškinės sodas – dovana Vilniui“ asociacija „Senoji Šeškinė“ kartu su gyventojais sutvarkys, apželdins ir papuoš viešąsias erdves, gyvenamąją aplinką, šalia kvartalo esantį Ozo parką bei vykdys kitas veiklas.
Asociacija Lazdynų „Ryto“ bendruomenė surinks pirmųjų šios miesto dalies gyventojų atsiminimus apie Lazdynų savitumą, planuojama surengti Lazdynuose gyvenančių žymių meno kūrėjų darbų parodą miesto galerijoje ir daug kitų projekto „Lazdynų laiškai Vilniui“ bendruomeniškų veiklų.
Iš viso bendruomenių veiklų konkurse šiemet vertintos 77 nevyriausybinių organizacijų paraiškos, Iš viso bendruomenių iniciatyvoms paskirstyta 50 tūkst. eurų.
2022-aisiais finansuoti ir įgyvendinti 22 nevyriausybinių organizacijų projektai. Iš viso bendruomenių iniciatyvoms buvo paskirstyta 50 tūkst. eurų.
-
Konkursas bendruomenėms: 50 tūkst. eurų projektams apie 700 metų jauną Vilnių
Visoms bendruomenių veikloms sostinė suplanavo paskirstyti 50 tūkst. eurų. Vienas projektas gali pretenduoti į 5 000 eurų paramą.
Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių veiklų rėmimo finansuojamų projektų konkursui paraiškas bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos gali teikti iki 2023 m. sausio 19 d.
„Vis daugiau vienos gatvės, kvartalo ar rajono gyventojų noriai jungiasi į bendrijas, bendruomenes, dalyvauja kiemo šventėse ar aktyviai buriasi spręsti iškilusias problemas. Vilnius kuria bendrystę ir tradicijas. Žmonės jungiasi į įvairias grupes, tarp kaimynų mezgasi artimas ryšys, gimsta bendras laisvalaikis ir šventiniai susibūrimai. Kviečiu bendruomenes nesustoti kurti savo tradicijų ir pasinaudoti parama veikloms“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė.
Atrenkant projektus, didžiulis dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos išskirtinumui, tradicijų kūrimui, bendruomeniškumo formų įvairovei, skirtingų amžiaus grupių (senjorų, šeimų, neįgaliųjų ir kt.) telkimui, veiklų įvairovei. Konkurse numatyta prioritetinė kryptis – neformalus Vilniaus jubiliejaus atspindėjimas, skleidžiant idėją „Vilnius: 700 metų jaunas“.
Bendruomeninės veiklos rėmimo projektų konkurse gali dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių nuostatuose numatytos kultūrinės, gyventojų užimtumo, laisvalaikio, gyvenamosios vietovės bendruomenės veiklos ir iniciatyvos.
Paraišką dalyviai turi pateikti elektroniniu būdu per savivaldybės elektroninių paslaugų valdymo sistemą. Vienas pareiškėjas (nepriklausomai, ar paraišką teikia savarankiškai, ar pasirašęs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį) konkursui gali teikti tik vieną paraišką.
Praėjusiais metais finansuoti ir įgyvendinti 36 nevyriausybinių organizacijų projektai. Iš viso bendruomenių iniciatyvoms buvo paskirstyta 50 tūkst. eurų.
Štai „Antakalniečių bendruomenė“ Vilniaus Sapiegų parke įkūrė aromaterapinio sodo erdvę, o „Naujininkų bendruomenė“ įgyvendino projektą „Apželdinkime Naujininkus kartu“ ir apsodino Naujininkų seniūnijos teritoriją ir naują Naujininkų parką. Čiurlionio trikampio bendruomenė projekto metu „Pažink savo aplinką“ kartu su kaimynais kiemuose pasodino apie 1500 gėlių, 400 krūmų. Grigiškių bendruomenė „Grija“ projektu „Žalioji akupunktūra“ Grigiškėse pasodino 40 klevų.