Kur ataskaitos apie pinigus?
Brolio Benedikto Jurčio iniciatyva Klaipėdoje įkurti Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centrą išgarsino šio vienuolio pavardę.
Kaip teigiama Vilties bėgimo internetiniame tinklalapyje, visa parama yra labai reikalinga, nes tik dėl to, kad geros valios žmonės prisideda ir palaiko, paslaugos onkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams šiame centre yra teikiamos nemokamai.
Toks buvo ir šiemet vienuoliktąjį kartą surengto bėgimo tikslas.
Neneigdami kilnių vienuolių siekių, klaipėdiečiai vis dažniau ima klausinėti kai kurių su šiuo bėgimu susijusių dalykų.
Vienas jų – labiausiai žmoniją visais laikais dominantis klausimas – apie pinigus. Tarp žmonių, kuriems rūpi atsakymai į šį klausimą, yra ir Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
40 metų kiekvieną rytą nubėgantis kelis kilometrus A.Šulcas prisipažino niekada nedalyvavęs jokiose oficialiose varžybose. Vienintelė išimtis – Vilties bėgimas.
Nematau kaštų ir naudos analizės.
"Man šis renginys pasirodė labai gražus, altruistiškas, todėl kelerius pirmuosius kartus dalyvavau jame pats ir ragindavau tai daryti visus aplinkui. Tačiau pastaruoju metu to nebedarau. Man tas renginys yra per daug pompastiškas, jame per daug bruzdesio, šurmulio, komercijos, todėl aš iš jo tyliai ir ramiai pasitraukiau, – atviravo A.Šulcas. – Kažkas mano "dūšiai nelimpa". Nematau kaštų ir naudos analizės. Matydamas oficialius dokumentus, suprantu, kad savivaldybė iš organizatorių už nieką pinigų neima, viskas yra teikiama dovanai. Pamenu vieną puikų gruzinų filmą, kuriame senutė klausia, ar tas kelias veda į šventovę. Išgirdusi neigiamą atsakymą, ji paklausė, ko vertas kelias, kuris neveda į šventovę. Matant didžiulį bruzdesį aplink Vilties bėgimą, kyla tas pats klausimas. Žinau, kad jis kyla ne man vienam, bet, būdamas taikus pilietis, aš spūdinu į šalį. Vis dėlto viešų ataskaitų reikėtų, kaip tai daro visų kitų renginių organizatoriai."
Labdarą teikė miestas
Šiemet Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl leidimo organizuoti Vilties bėgimą nurodyta Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriui pasirūpinti, kad ties Danės gatve atsirastų 30 biotualetų, 15 vandens indų ir 10 dušo kabinų-prausyklų su vandeniu.
Be to, savivaldybės lėšomis buvo sutvarkyta renginio vieta prieš jį ir jam pasibaigus.
Renginio metu viešosios tvarkos bei saugumo gatvėse užtikrinimo ėmėsi didelis būrys policininkų. Tie, kam tai buvo darbo diena pagal iš anksto sudarytą grafiką, dirbo savo darbą už įprastą algą.
Tačiau pareigūnams, kurie dirbo išeiginę dieną, už šį darbą bus sumokėta dvigubai arba prie atostogų bus pridėta po vieną papildomą laisvą dieną.
Tad ir policininkų darbas šventės organizatoriams nekainavo.
Ko gero, ir be šių dalykų organizatoriai turėjo išlaidų, tačiau apie jas brolis Benediktas kalbėti kažkodėl nenorėjo.
Pakalbintas telefonu jis ragino džiaugtis, kad tiek daug žmonių dalyvavo šventėje, ir žadėjo, kad apie renginyje surinktus pinigus bus pranešta oficialiame Vilties bėgimo tinklalapyje.
Jis patikino, kad visi Vilties bėgimo metu gauti pinigai bus panaudoti tik onkologijos centro išlaikymui.
"Mes visą tą visada skelbiame, nėra taip, kad nebūtų paskelbta. Praėjo tie laikai…" – nebaigė sakinio vienuolis.
Kur panaudojamos lėšos?
Tinklalapio viltiesbegimas.lt koordinatorė Gabija Tamošaitytė išties pateikė skaičius.
Šiemet bėgti registravosi, o tai reiškia, kad ir starto mokestį nuo kelių iki 42 eurų sumokėjo 3 204 žmonės.
Čia neįskaičiuoti vaikai bei ligoti žmonės, kurie bėgo 750 metrų, bei mažieji dalyviai, nubėgę 400 metrų.
Buhalteriai dar suskaičiuos ir jų įnašą į bendrą paramos kraitelę, nes ir patys mažiausieji klojo po eurą.
G.Tamošaitytė bandė padėti susigaudyti tinklalapio pateikiamoje informacijoje, tačiau ankstesniais metais surinktos sumos čia rasti nepavyko.
Tinklalapyje skelbiama, kad nuo 2008 m. Vilties bėgimas išaugo į ištisą renginių ciklą, kurį dabar jau sudaro 26 renginiai.
Kiek jų metu buvo surinkta pinigų, tinklalapyje rasti informacijos nepavyko.
Didžiausiuose pasaulio maratonuose bėgantis Povilas Lengvinas, apsisprendęs dalyvauti panašiuose renginiuose, paaukoja po kelis šimtus eurų.
Vaikinas jau yra įpratęs praėjus kelioms savaitėms gauti ataskaitą, kurioje iki smulkmenų atsiskaitoma, kaip buvo panaudoti paaukoti pinigai.
Viešumas atneša ramybę
Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė neslėpė, kad centro išlaikymas yra brangus.
"Iš vieno ministro esame girdėję, kad tokio pat dydžio valdišką įstaigą išlaikyti kainuotų penkiskart brangiau. Šiems metams mums reikia ne mažiau 90 tūkst. eurų. Kai baigiasi visi renginiai, organizacinė grupė, kiek gauta pinigų, kiek turėta išlaidų ir dalį pinigų mums perveda. Pernai iš Vilties bėgimo centro išlaikymui gavome 10 tūkst. eurų. Kainuoja pats renginys, už kai kuriuos dalykus reikia sumokėti, bet tai yra ne mūsų centro, o vienuolyno reikalai", – kalbėjo A.Kerpytė.
Klaipėdiečiams gerai pažįstamas pranciškonų vienuolis Evaldas Darulis, pastaruoju metu gyvenantis Vilniuje, ir šiemet dalyvavo Vilties bėgime.
Šįkart į Klaipėdą jis atvyko su būriu parapijos žmonių.
Viešumas išlaisvina ir atneša ramybę.
"Labai norėčiau tikėtis, kad su pinigais elgiamasi sąžiningai. Jeigu abejočiau, kad čia kas daroma nesąžiningai, pats nedalyvaučiau. Tai yra vieša veikla, tad visai normalu yra pareikalauti skaidrumo. Pavyzdžiui, mes prieš keletą mėnesių turėjome savo parapijos susitikimą, kuriame parapijos komitetas išreiškė žmonių norą iki smulkmenų žinoti išlaidas. Mes dabar duodame viešą ataskaitą ne tik apie buičiai išleistus pinigus, bet ir apie brolių išlaidas. Taip dingo klaustukas, todėl mums dabar rami galva. Jeigu žmonėms kilo klausimas, vadinasi, kai kas gali galvoti apie nesąžiningą pinigų leidimą, viešumas atsako į juos. Nemanau, kad dėl tokių klausimų reikėtų įsižeisti. Viešumas išlaisvina ir atneša ramybę", – dėstė didį autoritetą pelnęs vienuolis Evaldas.
Vietoje bažnyčios – į stotį
Aptarinėdami Vilties bėgimą klaipėdiečiai piktinosi nepatogumais.
Viena Žvejybos uosto rajone gyvenanti klaipėdietė dalijosi sekmadienio kelionės į miesto centrą įspūdžiais. Sustojęs priešais įmonę "Bega" autobusas pasuko ne Naująja Uosto, o Galinio Pylimo gatve, prie Senosios turgavietės nesustojęs jis nuvažiavo Bangų, įsuko į Mokyklos gatvę ir sustojo tik prie autobusų stoties.
"Pagyvenusios moterys, išsiruošusios į šventines Sekminių mišias, jose, ko gero, nesudalyvavo, nes pagyvenusiam žmogui atstumas nuo autobusų stoties iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios yra sunkiai įveikiamas. Toks miesto paralyžiavimas – nepateisinamas. Manau, viską galima padaryti taip, kad ir avys liktų sveikos, ir vilkas sotus", – dienraščiui "Klaipėda" piktinosi tądien į miesto centrą važiavusi klaipėdietė.
Centrinėje miesto dalyje gyvenantys žmonės negalėjo išvažiuoti iš savo namų arba parvažiuoti.
Į darbą centrinėje miesto dalyje skubėję žmonės buvo priversti vėluoti, nes policininkai ir jų talkininkai užtvėrė Liepų, Herkaus Manto, S.Daukanto, Danės, Naujojo Uosto, Naujojo Sodo, Galinio Pylimo, Taikos pr. nuo Sausio 15-osios,Trilapio, Gegužės, Danės, J.Karoso, gatves.
Informaciniai lapeliai, skelbiantys apie šiuos nepatogumus, buvo pusės balto spausdinimo lapo dydžio, tekstas juose išspausdintas mažomis raidelėmis, tad vargu ar patraukė bent vieno praeivio dėmesį.
Apie eismo apribojimus buvo skelbta miesto spaudoje, bet tuo pasirūpino taip pat tik Klaipėdos savivaldybė.
Baiminosi teroro aktų?
Vilties bėgimo sportinės dalies koordinatorius vyriausiasis teisėjas Mindaugas Reinikovas pripažino, kad bėgimo trasą sudarė jis. Ja bėgimo dalyviai bėgo antrus metus.
"Tai buvo pats geriausias variantas. Mes stengėmės, kad nebūtų užimtas Baltijos prospektas, kuriuo važiuoja sunkusis transportas. Anksčiau, kai būdavo bėgama nuo prekybos centro BIG, buvo kur kas labiau trikdomas eismas ir mažiau saugu dalyviams. Ši trasa buvo suderinta su miesto valdžia ir policija. Svarbiausias argumentas – dalyvių saugumas, ypač žinant pasaulyje vykstančias nelaimes. Be to, atmatuoti, kad startas ir finišas būtų toje pačioje vietoje, nėra taip paprasta. Užtenka vieno įvykio, kad būtų sugadintas visas renginys. Geriau mes užsidarysime visus kelius ne pačią intensyviausią dieną, bet būsime ramūs dėl saugumo. Kas čia tokio, kad gyventojai negalėjo įvažiuoti į namus? Dėl varžybų uždaro ir ne tokius miestus", – aiškino M.Reinikovas.
B.Jurčys neslėpė, kad šiemet pirmą kartą iš klaipėdiečių išgirdo priekaištų dėl patiriamų nepatogumų.
Paklaustas, ar nesvarstyta Vilties bėgimą organizuoti pajūryje įrengtais pėsčiųjų ir dviratininkų takais, B.Jurčys atviravo, kad tokių norų būta, ir bėgimas net buvo surengtas tokioje vietoje, tačiau didžioji bėda – dviratininkai, jie esą išdygsta lyg iš niekur ir bėgantiesiems sukelia nemenkų pavojų.
"Esu buvęs Vilniuje maratono metu, bet ten gal žmonės yra labiau europietiški, jie tą vieną sekmadienį nukenčia ir susitaiko su faktu, kad būna nepatogumų, – svarstė vienuolis. – Žmonių skaičius buvo toks pat kaip pernai, ir visa kita buvo taip pat, tik džiaugsmo buvo daugiau. Tikiu, kad būtent tas džiaugsmas pasieks daugiau klaipėdiečių ir kitais metais jų ateis dar daugiau."
