Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, taip pat Latvijos nepiliečio statusą turintiems asmenims įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet tvirtino, kad laikinai – vienam mėnesiui. Gegužę Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė apie bevizio režimo Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki 2022 metų pabaigos.

Lenkijos piliečiams vizų reikalavimą Baltarusija sustabdė liepą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS nurodė, kad nei ji, nei ambasada Baltarusijoje iš Minsko nėra gavusios informacijos apie bevizio režimo taikymą ar jo pratęsimą.

Minskas skelbia, kad laikotarpiu, kai galioja bevizis režimas, Baltarusijoje apsilankė beveik 370 tūkst. Europos Sąjungos piliečių. Nurodoma, kad daugiau kaip 70 proc. jų yra Lietuvos piliečiai, apie 20 proc. – Latvijos, 10 proc. – Lenkijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) BNS pateiktais duomenimis, į Baltarusiją Lietuvos piliečiai pernai vyko daugiau nei 365 tūkst. kartų. Šioje statistikoje neskaidomi tie, kurie į šalį vyko pagal bevizį režimą, ir vykusieji su vizomis.

Balandžio viduryje Minskui pranešus apie bevizį režimą, Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti pas juos atvykstančius Lietuvos piliečius.

Pasak Lietuvos žvalgybos, atrenkant potencialų taikinį, įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas.

Šalies Užsienio reikalų ministerja rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją.

„Neatmesiu nieko, bet tikrai manau ir tikrai tikiuosi, kad gerai bendradarbiausime“, – sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson), atvykusi į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą šiai problemai aptarti.

Serbijos, kuri nėra ES narė, bet siekia ja tapti, piliečiams galioja bevizis kelionių į bloką režimas. Tačiau Bendrijos šalys narės nepatenkintos tuo, kad Serbija tapo svarbia tarpine stotele migrantams iš kitų valstybių, įskaitant Siriją, Afganistaną, Turkiją, Indiją, Burundį, Kubą ir Tunisą, siekiantiems patekti į ES.

Nors šių šalių piliečiams reikia ES vizos, daugumai jų, išskyrus sirus ir afganistaniečius, nereikia Serbijos vizos.

Šiais metais jau užregistruota daugiau kaip 106 tūkst. neteisėtų atvykimų į ES vadinamuoju Vakarų Balkanų keliu, einančiu per Serbiją. Šis skaičius yra 170 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Serbija turi priderinti savo vizų praktiką prie ES, jei nori tapti kandidate

Sirai ir afganistaniečiai dažnai turi svarių priežasčių prašyti prieglobsčio ES, bet daug kitų šalių piliečių „reikia sugrąžinti į jų kilmės šalis“, sakė Y. Johansson.

Austrija ir Belgija skundžiasi, kad jose prieglobsčio prašytojų dabar yra tiek, kiek nebūdavo nuo 2015–2016 metų, kai į ES atvyko per milijoną nuo karo bėgusių sirų.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) Serbijos politiką dėl vizų pavadino „nelabai gera“ ir sakė, kad ji nustatoma „pagal tai, kurios valstybės nepripažįsta Kosovo“. Anksčiau Serbijai priklausęs Kosovas, kuriame gyvena daugiausia albanai, 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę ir atsiskyrė, tačiau Belgradas to nepripažįsta.

Dauguma ES narių, tarp jų Vokietija, pripažįsta Kosovo nepriklausomybę, bet to nėra padariusios Ispanija, Slovakija, Graikija ir Rumunija.

„Serbija turi priderinti savo vizų praktiką prie ES, jei nori tapti kandidate“ į ES nares, sakė N. Faeser.

Y. Johansson informavo, kad kitą savaitę Berlyne susitiks su Serbijos ir kitų Balkanų šalių atstovais. Dar kitą savaitę panašus susitikimas turi įvykti Prahoje.

Į Baltarusiją daugiausiai važiuoja turintys ten giminių.

„Pas gimines, kapinės ten yra. Dabar atostogausiu“, – sakė moteris.

Tačiau kartu ir apsiperka.

„Aš vaikiškų produktų perku: košyčių, pieno mišinukų, kadangi ten pigiau ir kokybiškiau“, – kalbėjo kita moteris.

Degalai ten – pigesni. Dar nemažai žmonių į Baltarusiją važiuoja tam tikrų paslaugų.

„Važiuoju pas stomatologus gydytis dantis, ten žymiai pigiau“, – teigė kita gyventoja.

Tačiau kiti lietuviai Baltarusijoje stebuklingų kainų nemato.

„Kainos jau yra net didesnės nei pas mus. Pavyzdžiui, drabužius pirkti jau pas mus labiau apsimoka“, – sakė lietuvė.

Baltarusija nuo balandžio vidurio įvedė bevizį režimą. Aliaksandro Lukašenkos režimas skaičiuoja, kad nuo to laiko Baltarusiją aplankė beveik 100 tūkst. Lietuvos piliečių.

Mūsų institucijos konkrečių žmonių neskaičiuoja, tačiau vykstančių į Baltarusiją skaičius tikrai išaugo.

„Skaičius iš karto padidėjo trigubai, kadangi bevizis režimas lėmė, kad turintys giminių Lietuvos piliečiai važinėti ten pradėjo dažniau“, – kalbėjo Kenos užkardos vado pavaduotojas Ryšardas Juckevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos skaičiai rodo, kad per balandžio, gegužės ir birželio mėnesius Baltarusijos sieną Lietuvos piliečiai kirto 225 tūkst. kartų į abi puses. Tačiau tai nereiškia, kad tiek žmonių ir važiavo. Vienas žmogus į Baltarusiją galėjo suvažinėti ir dešimt kartų.

Tačiau baltarusiai mūsų sieną kerta dar dažniau nei lietuviai. Per šiuos tris mėnesius tai padarė daugiau nei 350 tūkst. kartų.

„Baltarusijos piliečių bent keliais tūkstančiais keliauja daugiau nei Lietuvos piliečių“, – tęsė R. Juckevičius.

Į Baltarusiją vykstančių lietuvių skaičiaus augimą mūsų tarnybos sieja ne tik su beviziu režimu. Esą po labai ilgos pertraukos buvo atšaukti su koronavirusu susiję apribojimai. Taip pat prasidėjo vasara. Pasienio punkte su baltarusiškais numeriais kur kas daugiau.

„Atvažiavome darbo reikalais. Kaune dirbame tarptautinių reisų vairuotojais“, – sakė Baltarusijos pilietis.

Kiekvienas žmogus gali būti įdomus Baltarusijos žvalgybos tarnyboms.

Kiti baltarusiai atvažiuoja apsipirkti.

„Anksčiau ten dirbau, o dabar atėjo tokie laikai, kad į Lietuvą reikia atvažiuoti tam tikrų prekių. Atsarginės automobilių dalys Baltarusijoje – didelis deficitas. Alyva mūsų šalyje kainuoja labai daug. Net nelabai ir rasi“, – pasakojo kitas baltarusis.

„Tiesiog pasivaikščioti po miestą, nusipirkti ko nors įdomaus. Labai patinka lietuviška kava. Taip pat įvairūs vitaminai, papildai, šampūnai“, –  kalbėjo dar vienas Baltarusijos gyventojas.

„Manau, kad kainos susilygino. Gal tik kruopos ir druska Baltarusijoje pigiau. Bet tai – išimtis iš taisyklės. Į Lietuvą atvykstame apsipirkti tokiuose prekybos tinkluose, kurie iš mūsų jau išėjo, pavyzdžiui, „Ikea“, – sakė kitas baltarusis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija į Baltarusiją vykti nerekomenduoja. Politikai įspėja, kad įdomūs Baltarusijos žvalgybai gali būti ir su politika ar valstybinėmis institucijomis nesusiję žmonės.

„Kiekvienas žmogus gali būti įdomus Baltarusijos žvalgybos tarnyboms. Todėl važiuojant aplankyti gimines ar kapus reikia turėti omenyje, kad tu gali pakliūti į tam tikras situacijas“, – kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Bevizį režimą Baltarusija yra pratęsusi iki šių metų pabaigos.

„Aliaksandras Lukašenka sumano kažkokių dalykų, irgi bando parodyti save žaidėju šitame konflikte. Manau, kad jis nėra žaidėjas ir manau, kad visi šitie veiksmai gal didelės reikšmės kažkam nedaro, bet mums geriausia išlikti itin budriems, nes šiuo atveju Baltarusijos režimas taip pat yra susitepęs krauju, kaip ir Rusijos režimas visame, ne tik Ukrainoje, karo kontekste, bet prisiminkime pagautų, kankintų ir žudomų Baltarusijos opozicijos narių fone“, – trečiadienį Žinių radijui teigė V. Mitalas.

Seimo vicepirmininko teigimu, Baltarusija jau anksčiau talkino Rusijos kariams, todėl, anot jo, A. Lukašenka vėl mėgina susigrąžinti savo vaidmenį.

Lukašenka vėl bando susigrąžinti savo žodį, vaidmenį visame šitame karo kontekste.

„Lukašenka vėl bando susigrąžinti savo žodį, vaidmenį visame šitame karo kontekste. Baltarusija yra aktyviai dalyvaujanti Ukrainoje, tai reiškia, kad jie duoda naudoti savo teritoriją, karinę infrastruktūrą Rusijos kariams ar bent jau davė naudotis tada, kai šiaurinis Ukrainos flangas labai kentėjo“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams bevizis režimas pratęsiamas iki 2022 metų pabaigos.

VSD įspėjo, kad Baltarusijos režimas gali į šalį atvykstančius žmones išnaudoti propagandiniams tikslams.

„Be abejonės, tris kartus išaugus srautams iš Lietuvos, tris kartus didėja ir rizikos, kad važiuos žmogus, kuris ten negalėtų važiuoti, kad važiuos žmogus, kurio silpnybėmis ar kitomis gyvenimo detalėmis bus pasinaudota, ir jis gali būti pažeidžiamas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tikrai kol kas nėra apokaliptinių atvejų, kad užsidegtų raudonos lemputės, bet rizikos yra, reikia jas valdyti. Manau, verta galvoti apie tam tikrą socialinę kampaniją“, – teigė jis.

Šis klausimas pirmadienį aptartas NSGK svarstant žvalgybos tarnybų pateiktą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus.

Parlamentaro teigimu, jau pats vykimas į šalį, kuri kariauja su Ukraina, kelia klausimų, kita vertus, Lietuvos piliečius būtina įspėti, kas jiems gresia.

L. Kasčiūnas neatmetė, kad Baltarusijos sprendimas pratęsti bevizį režimą gali būti susijęs ir su žvalgybiniais interesais.

Balandžio viduryje Minskui pranešus apie mėnesiui įvedamą bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į pas juos atvykstančius Lietuvos piliečius.

Pasak Lietuvos žvalgybos, atrenkant potencialų taikinį, įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas.

„Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose“, – teigė VSD.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį teigė, kad paskelbus apie vizų atsisakymą, vykstančiųjų iš Lietuvos į Baltarusiją, padaugėjo tris kartus.

Anot jo, balandį prieš įvedant šį režimą per parą į kaimyninę valstybę išvykdavo vidutiniškai iki 450 asmenų, įskaičiuojant vilkikų vairuotojus, gegužę šis srautas siekia 1500.

Pasak vado, lietuviai tvirtina vykstantys apsipirkti, užsipilti degalų.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė apie bevizio režimo Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki 2022 metų pabaigos.

Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet tvirtino, kad laikinai – vienam mėnesiui.

Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet laikinai – vienam mėnesiui.

Tuo tarpu Lietuvos žvalgyba įspėja, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos piliečiams vykstant į Rusiją ir Baltarusiją šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos juos verbuoti.

„Mes atleidžiame savo piliečius nuo vizų“, – sakė B. Netanyahu po to, kai į Izraelį atvyko pirmoji oficiali JAE delegacija.

Praėjusiomis savaitėmis Pietų Korėjoje smarkiai sumažėjo naujų Sars-CoV-2 infekcijų. Tačiau žinyboms ir toliau nerimą kelia iš užsienio atvykstančių infekuotųjų srautas. Tiesa, dauguma jų yra pietų korėjiečiai, grįžtantys iš valstybių, kuriose plinta virusas. Visi atvykstantys iš JAV ir Europos turi dvi savaites karantinuotis.

„Pozityviu signalu“ sveikatos tarnybos vadina tai, kad naujų infekcijų skaičius šalyje tris dienas iš eilės yra tik apie 50. Antradienį registruoti 53 atvejai, dviem ankstesnėms dienomis jų buvo po 47. Bendras infekuotųjų skaičius padidėjo iki 10 384. Su Covid-19 siejamų mirčių padaugėjo 8 iki 200.

Pietų Korėja dėl savo testavimo apimčių laikoma pavyzdžiu kovoje su koronavirusu.

Šis sprendimas, tikėtina, suduos naują smūgį izoliuotos valstybės besiformuojančiam turizmo sektoriui. 

Jungtinės Valstijos leidžia 38 valstybių, tarp jų Pietų Korėjos, Japonijos bei Prancūzijos, piliečiams įvažiuoti į šalį ir būti joje iki 90 dienų be vizos pagal vadinamąją kelionių į JAV supaprastinimo programą.  

Tačiau užsieniečiai, kurie nuo 2011 metų kovo 1-osios lankėsi kurioje nors iš aštuonių nurodytų valstybių, įskaitant Šiaurės Korėją, nebegalės atvykti į šalį pagal šią programą, pirmadienį savo tinklalapyje pranešė JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnyba. Anot tarnybos, šiems asmenims teks kreiptis dėl turistinės ar verslo vizos.

Dauguma iš likusių septynių „juodajame sąraše“ esančių šalių yra Artimųjų Rytų regiono valstybės. Jos į šį sąrašą buvo įtrauktos anksčiau.  

Šios permainos paveiks dešimtis tūkstančių žmonių iš kelionių į JAV supaprastinimo programoje dalyvaujančių valstybių, kurie pastaraisiais metais lankėsi Šiaurės Korėjoje kaip turistai ar kitais tikslais.

Sprendimas taip pat pakenks Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) pastangoms vystyti tarpvalstybinio turizmo projektus, skirtus skatinti šalies piliečius apsilankyti branduolinių ginklų turinčioje kaimyninėje valstybėje. 

Pietų Korėjos žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė šalies verslo lyderiai, tarp jų elektronikos milžinės „Samsung Electronics“ viceprezidentas Lee Jae-yong (Li Džejongas), pernai rugsėjį vykęs į Pchenjaną kaip prezidentą Moon Jae-iną lydėjusios delegacijos narys. Tąsyk Moon Jae-inas Pchenjane susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).    

„Samsung“ atstovai kol kas nepateikė jokių komentarų. 

JAV piliečiams nuo 2017 metų draudžiama vykti į Šiaurės Korėją. Šis draudimas buvo įvestas po to, kai Šiaurės Korėja perdavė Jungtinėms Valstijoms sulaikytą amerikiečių studentą Otto Warmbier (Otą Varmbjė), kurį po kankinimų šioje valstybėje ištiko koma. Nepraėjus nė savaitei po sugrąžinimo į JAV vaikinas mirė.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė gavusi tokį Tailando Karalystės ambasados pranešimą.

Lietuvių, keliaujančių į šią Pietryčių Azijos valstybę, skaičius pastaruosius metus augo – Tailande 2017 metais lankėsi daugiau kaip 13 tūkst. lietuvių turistų, 2018 metais vien sausio –liepos mėnesiais – per 10 tūkstančių.

Tailandas – 123-ioji valstybė, į kurią Lietuvos piliečiai galės vykti be vizos. Dar 42 valstybių vizas Lietuvos piliečiai gali gauti atvykę į šalį sienos kirtimo punktuose.