JAV viešinti ministrė, apsilankiusi Lietuvos kapitalo bendrovės „Northway Biotech“ vaistinių preparatų tyrimų ir gamybos padalinyje Bostone, teigė, kad tokia strateginė plėtra leidžia Lietuvos bendrovėms tapti aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų rinkos dalyvėmis.

„Biotechnologijos yra ypač imlios investicijoms, o jų atsiperkamumo laikotarpis santykinai ilgas, todėl, norint pasiekti gerą rezultatą po dešimtmečio, jau šiandien reikia aktyviai investuoti į šio sektoriaus ir jo inovacijų plėtrą“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Valdo Algirdo Bumelio valdoma vaistų tyrimų ir gamybos kompanija „Northway Biotech“ atidarė biofarmacinių vaistų kūrimo ir gamybos padalinį Bostono technologijų parke. Investicijos į jį siekia 40 mln. JAV dolerių.

„Northway Biotech“ klientai yra biotechnologijų įmonės, tarptautinės farmacinės kompanijos ir garsios mokslo institucijos iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. 2004 metais įkurta „Northway Biotech“ taip pat veikia Vilniuje ir Londone.

Ministrės teigimu, Lietuvoje  gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Siekiama, kad iki 2030 metų gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP ir pagal šį rodiklį Lietuva taptų viena pasaulio lyderių.

„Studija turėtų įvardinti Lietuvos biotechnologijų sektoriaus „vertės pasiūlymo“ investuotojams silpnąsias vietas, kurias galėtume pataisyti ir taip padidinti investicijų pritraukimo sėkmės tikimybę", – BNS teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna.

Pasak jo, raudonosios technologijos pasirinktos dėl Lietuvos žmonių kompetencijų, infrastruktūros ir įdirbio farmacijoje bei medicinoje.

Anot G. Koryznos, šiuo metu Lietuvoje yra apie 10 raudonųjų technologijų įmonių, kuriančių naujus vaistus, medicinos diagnostikos priemones bei naujus gydymo būdus.

„Investuok Lietuvoje“ paskelbė raudonųjų biotechnologijų pramonės rinkos vertinimo konkursą, jo preliminari vertė siekia 230 tūkst. eurų.

Konkurso laimėtoja atliks globalių tendencijų bei plyno lauko investicijų analizę, parengs Lietuvos biotechnologijų investicinės aplinkos ir galimybių studiją.

Tokių ar panašių tyrimų „Investuok Lietuvoje“ anksčiau nebuvo inicijavusi.

Pagal siūlomas priemones technologijos, apimančios genų redagavimą, genų perkėlimą ir genų reguliavimą, būtų priskiriamos prie „itin rizikingų“ ir būtų valdomos Kinijos Valstybės Tarybos – ministrų kabineto – Sveikatos apsaugos departamento.

Priemonės parengtos po to, kai mokslininko He Jiankui (Hė Dziankui) pareiškimas lapkričio mėnesį apie pirmuosius pasaulyje genetiškai pakoreguotus kūdikius šokiravo pasaulinę mokslininkų bendruomenę. Lapkritį gimusių dvynukių mergaičių DNR buvo pakeista, kad jos neužsikrėstų ŽIV.

Pasak jo, mergaičių DNR buvo pakeista panaudojant naują taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologiją CRISPR-cas9, leidžiančią mokslininkams labai tiksliai pašalinti arba pakeisti tam tikras genetinės medžiagos dalis.

Pranešimas, kad ji galėjo būti panaudota gaunant žmonių embrionus, išprovokavo didelį pasipiktinimą dėl šios procedūros etinių aspektų. Pasak mokslininkų, He Jiankui veiksmai sukėlė dvynukių sveikatai neaiškių pavojų, galbūt įskaitant mažesnį atsparumą virusinėms ligoms.

Genų redagavimas reprodukciniais tikslais iš esmės yra draudžiamas Jungtinėse Valstijose ir daugumoje Europos šalių. Kinijoje ministerijos gairėmis draudžiami embrionų tyrimai, kuriais „pažeidžiami etiniai ar moraliniai principai“. 2003 metais paskelbtose etikos gairėse sakoma, kad genų redagavimas leidžiamas tyrimų tikslais, bet tokiems eksperimentiniams embrionams negalima leisti vystytis daugiau kaip 14 dienų.

He Jiankui sakė, jog apvaisinimo mėgintuvėlyje metu redagavo kūdikių genus vildamasis, kad jie bus atsparūs AIDS sukeliančiam virusui, nes jų tėvas yra ŽIV nešiotojas. He Jiankui laboratorija įsikūrusi Šendžene Kinijos pietuose, o tyrimo dalyvius jis surado per vieną paramos AIDS ligoniams grupę. Pasak jo, tikslas buvo dar prieš gimimą perrašyti DNR, kad kai kurie vaikai gyvenime būtų atsparūs ŽIV.

Po He Jiankui pareiškimo Kinija iš karto sustabdė jo eksperimentus.

Prieš savo eksperimentą ir jo metu He Jiankui taip pat konsultavosi su tarptautiniais ekspertais, įskaitant JAV Stanfordo ir Rice'o (Raiso) universitetų, kuriuose jis buvo studijavęs, darbuotojus.

Likus mėnesiui iki informacijos apie jo projektą paviešinimo 34 metų He Jiankui interviu naujienų agentūrai AP sakė manantis, kad žmogaus embrionų genų redagavimas, po kurio gimsta kūdikiai, Kinijoje yra legalus, nes šalis neturi konkrečiai tai draudžiančio įstatymo.

Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ praėjusį mėnesį pranešė, kad šis mokslininkas pažeidė nacionalines gaires ir bus nubaustas už bet kokius teisinius pažeidimus. „Xinhua“ nenurodė, kokius įstatymus He Jiankui galėjo pažeisti, bet pažymėjo, kad jis suklastojo etikos ekspertizės dokumentus.

Be minėtų dvynių, kaip pranešama, po He Jiankui eksperimentų atsirado dar vienas embrionas, kuris kol kas nėra gimęs. Provincijos vyriausybės atliktas tyrimas patvirtino, kad per eksperimentą pastojusi antra moteris tebėra nėščia.

Visi šie trys kūdikiai bus stebimi medikų; jie bus reguliariai lankomi prižiūrint vyriausybės sveikatos apsaugos departamentams, nurodė „Xinhua“.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Švietimo ministerija nusiuntė pranešimus universitetams, reikalaudama vidaus patikrinimų dėl tyrimų, susijusių su genų redagavimu. AP atsiųstame elektroniniame laiške ministerija sakė paraginusi švietimo institucijas stiprinti mokslinių tyrimų etikos aspektų tvarkymą ir tikrinti tyrimus, kuriuose naudojama genų redagavimo technologija.

Pekino universiteto „Tsinghua“ mokslininkas Kehkooi Kee (Kehkui Ki), atliekantis kamieninių ląstelių genų redagavimo eksperimentus, AP sakė, kad popierių, kuriuos jis dabar turi pildyti, dėl sugriežtinto tikrinimo padaugėjo.

„He (Jiankui) yra neatsakingas mokslininkas“, – gruodžio pabaigoje, Švietimo ministerijai paskelbus savo nurodymus, sakė K. Kee ir pridūrė: „Net nenoriu vadinti jo mokslininku: jis yra neatsakingas žmogus.“

He Jiankui atvejis paveikė ir kitus mokslininkus, studijuojančius genų redagavimą. Tapo sunkiau gauti pritarimą genų redagavimo tyrimams, sakė K. Kee.

„Ši industrija plėtosis lėčiau, – pažymėjo jis. – Vyriausybė bus atsargesnė dėl tyrimų finansavimo, o privačios organizacijos, tokios kaip labdaros fondai ir startuoliai, bus mažiau linkę investuoti.“

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslo žurnalo „Scientific American Worldview“ paskelbtame 2018 m. reitinge Lietuva, lyginant su 2016 m., pakilo per 3 pozicijas – iš 19-iosios į 16-ąją vietą. Per pastaruosius 5 metus Lietuva reitinge pakilo 18 pozicijų: nuo 34-osios iki 16-osios, rašoma pranešime spaudai.

„Biotechnologijų sektorius Lietuvoje sukuria beveik 1,5 proc. šalies BVP ir Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei 10 kartų, tačiau erdvės augti turi ir jau brandžios šalyje veikiančios bendrovės, ir startuoliai, ir potencialūs užsienio investuotojai. Lietuva priėmė šio sektoriaus bendrovėms aktualius sprendimus mokestinės ir patentų politikos srityje, tačiau jau artimiausiu metu planuojame rengti šalies gyvybės mokslų strategiją, kuri leis identifikuoti spragas ir dar labiau pagerinti investicinę aplinką biotechnologijų bendrovėms bei paskatinti vieno prioritetinių ateities Lietuvos ekonomikos sektorių plėtrą“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Naujausiame reitinge Lietuva aplenkė kitas Baltijos šalis – Estiją (22 vieta) ir Latviją (41 vieta). Lietuva taip pat atsidūrė aukščiau už biotechnologijų sektoriumi garsėjančias Airiją, Norvegiją, Prancūziją, Pietų Korėją, Liuksemburgą.

Aukščiausio įvertinimo – 10 balų – mūsų valstybės biotechnologijų sektorius sulaukė intensyvumo (pajėgumai vykdyti inovacijas biotechnologijų srityje) kategorijoje, kurioje vertinamas biotechnologijų srities patentų skaičius, verslo išlaidos MTEP, verslo įmonių skaičius ir pan. 6,6 balo JAV žurnalas skyrė vyriausybės pastangoms sukurti palankią aplinką biotechnologijų sričiai, 5,4 balo buvo įvertinta verslui palanki aplinka.

Didžiausią eksporto į užsienį dalį sudarė vaistų gamintojų produktai (46 proc.), medicinos prietaisai (35,2 proc.) ir fermentai, nukleino rūgštys, heterociklinių junginių pardavimas (10,9 proc.).

Biotechnologijos ir vaistų tyrimų bei gamybos sektorius – vienas labiausia augančių Lietuvos verslo sektorių: kasmet vidutiniškai jis paauga po 19 proc. Daugiau nei 90 proc. visų pajamų Lietuvos gyvybės mokslų bendrovės uždirba užsienio rinkose, daugiausia eksportuojama į JAV (14 proc.), Jungtinę Karalystę (11 proc.), Nyderlandus (11 proc.) ir Vokietiją (8 proc.).

„Scientific American Worldview“ reitingas, kurio tikslas – įvertinti šalių inovatyvumą biotechnologijų srityje, sudaromas pagal šiais kategorijas: produktyvumą, intelektinės nuosavybės apsaugą, intensyvumą, paramą verslui, išsilavinimą ir darbo jėgą, finansavimo galimybes, politiką ir stabilumą. 2018 m. buvo vertintos 54 šalys.

Naujasis biotechnologijų aukso amžius

Tarp pernai geriausiai biologijos egzaminą išlaikiusius abiturientus išugdžiusių pedagogų – Kauno LSMU gimnazijos biologijos mokytoja Rita Kareckienė. Pasak jos, biologijos, kaip ir kitų gamtos mokslų, ugdymo sėkmė labai priklauso nuo mokiniams suteikiamų galimybių teorines žinias pritaikyti praktikoje ir atliekant tyrimus. Todėl Kauno LSMU gimnazijoje veikia biotechnologijų laboratorija, teikianti galimybę mokiniams daryti įvairius biotechnologijų eksperimentus. Taip mokiniai kartu lavina ir kūrybines galias.

„Nors egzamino programoje biotechnologijų klausimų nėra daug, tačiau tai, kad vaikai gilinasi, turi praktinių pamokų, padeda jiems geriau suvokti teorines žinias ir jas taikyti priimant sprendimus“, – teigia R. Kareckaitė.

Pasak jos kolegės, LSMU gimnazijos biologijos mokytojos Elenos Juotkienės, biotechnologijų pamokose mokiniai yra tyrėjai, nes turi nuosekliai dirbti ir patys formuluoti hipotezes. Biotechnologijos mokymasis glaudžiai susijęs su tiriamąja veikla laboratorijoje – dirbama su įvairiais mokymo šaltiniais, šalia tradicinių mokomųjų priemonių naudojama garso ir vaizdo medžiaga, internetas, mokslo darbai, kompiuterinės mokomosios programos ir kt. Pasak mokytojos, neturėdami biologijos pagrindų vaikai sunkiai suprastų per biotechnologijas tiriamus procesus. Ir atvirkščiai, tai, ką sužino teoriškai, jie gali išbandyti, pačiupinėti, tirti praktiškai per biotechnologijų pamokas.

Egzaminą renkasi pagal būsimą specialybę

Daugiau nei 20-ies metų pedagoginio darbo patirtį turinti Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Inga Viltrakienė sako pastebinti susidomėjimą biologija tarp ypač motyvuotų ir profesinę ateitį su ja siejančių moksleivių.

„Šiuolaikinius moksleivius galima būtų suskirstyti į dvi grupes. Pirmieji – motyvuoti ir jau žinantys, kad jiems prireiks biologijos egzamino renkantis medicinos, biochemijos ar biofizikos studijas. Kita mokinių dalis – tie, kuriems tiesiog reikia laikyti egzaminus ir jie renkasi per daug nemąstydami. Jei moksleiviai išsikels sau tikslą, juo tikės ir sieks gero rezultato – tai bus pati didžiausia motyvacija, nulemsianti ir profesinę sėkmę“, – neabejoja biologijos mokytoja I. Viltrakienė.

Pasak mokytojos, biologijos egzaminą moksleiviai dažniausiai renkasi planuodami tikslingai stoti į konkrečias studijų programas. Viena iš šeštadienį laikančiųjų valstybinį biologijos egzaminą, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos abiturientė Olivija Mašalo, šį dalyką taip pat pasirinko siedama jį su ateities planais.

„Biologijos pamokos man visada patiko, todėl rinkausi ir egzaminą. Baigusi mokyklą planuoju studijuoti kineziterapiją arba sporto mediciną, nes esu sportininkė ir tuo domiuosi. Besimokydama egzaminui įsigijau visus pasiruošimui skirtus leidinius, sprendžiau skaitmeninius testus, taip pat daug laiko skyriau individualiam darbui su korepetitore. Ji ne tik padėjo pasikartoti žinias, tačiau konsultacijų metu prašė manęs įvardyti, kaip aš galvoju, kai ieškau sprendimo, nes biologijoje svarbus ne tik galutinis atsakymas, bet ir iki jo atvedanti logika“, – teigia O. Mašalo, greta mokslų sportuojanti nacionalinėje fechtavimo rinktinėje.

Iššūkis – ankstyva egzamino data

Biologijos egzamino programa nesikeičia jau beveik dešimtmetį, tačiau tiek mokiniams, tiek mokytojams vis tiek kelia iššūkių. R. Kareckienė atskleidžia, kad šiais metais laukiantis iššūkis – ankstesnė nei įprastai biologijos egzamino data.

„Šiais metais biologijos egzaminui buvo parinktas labai nedėkingas laikas – iškart po paskutiniojo skambučio, iki kurio dar vyksta pamokos. Šiuo laikotarpiu mokiniams sunkiau ruoštis, nes tuo pat metu dar reikia atsiskaityti kitus dalykus“, – teigia R. Kareckaitė.

Sunkiausia egzamino dalis, pasak mokytojų – būtent ta, kur prireikia patirties su laboratorijoje atliekamais eksperimentais.

„Per egzaminą mokiniai dažniausiai klysta atlikdami praktines užduotis. Taip pat nemažai jų pastangų reikalauja duomenų interpretavimo užduotys. Moksleiviams sunkiau sekasi formuluoti hipotezes ir išvadas. Kai kuriems mokiniams sunku įsiminti teorinę medžiagą, todėl visada rekomenduoju naudotis asociacijomis ir ieškoti kitų būdų informacijos įsisavinimui“, – sako mokytoja I. Viltrakienė.

Sėkmę lemia ilgas ir nuoseklus mokymasis

Valstybinio biologijos brandos egzamino rezultatai kasmet yra skelbiami liepos mėnesio pradžioje. Kaip abiturientams pasiseks išlaikyti biologijos egzaminą šiemet, nepaisant nepalankios ankstyvos egzamino datos, pedagogai prognozuoti nesiima ir pasitiki tais mokiniais, kurie įdėjo daug darbo visus metus ir nepaliko pasiruošimo paskutinei minutei.

„Pasirengimas biologijos egzaminui – atsakingas, kruopštus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Mokomosios medžiagos yra gana daug, todėl moksleiviams reikia įsisavinti nemažai informacijos. Per biologijos egzaminą tikrinama mokinio gamtamokslinė kompetencija, kurią išsiugdyti gali padėti papildomos mokomosios priemonės“, – sako „Šviesos“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė.

Pasak jos, įveikti egzaminų baimę ir pasiruošti padeda įvairios užduočių knygos, testai, pratybos ar programėlės, pavyzdžiui, „Eduka klasėje“ veikiantys testai „Prieš egzaminą“. Pedagogai sutinka, kad sėkmingiausiai egzaminą išlaiko tie abiturientai, kurie nuosekliai ruošiasi visus du metus – nuo pat vienuoliktos klasės.

„Mūsų mokykloje labai padeda tai, kad šiam dalykui turime viena valanda daugiau – iš viso net keturias valandas per savaitę, todėl galime skirti laiko įvairioms užduotims, eksperimentams, kurie padeda geriau suvokti ir įsisavinti žinias“, – teigia LSMU gimnazijos mokytoja R. Kareckaitė.

Paskutinę dieną prieš egzaminą švietimo ekspertai ir psichologai pataria nepersistengti ir pailsėti, pasitikėti savo jėgomis ir nebijoti. Pasak D. Bartninkienės, egzaminams ruošti niekada ne vėlu – juos sėkmingai išlaikyti visada galima ir kitais metais. Kur kas svarbiau – domėtis ir mėgti dalyką, kurio mokomasi ir jausti prasmę, kad to prireiks ateityje.

Sveikinimo kalbą konferencijoje sakys ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Konferencijoje bus atkuriama Lietuvos inovacijų istorija, įvardijami reikšmingiausi įvykiai, aptariamos šalies galimybės skatinti inovacijas. Iš istorinės perspektyvos bus pažvelgta į labiausiai inovatyvius sektorius - lazerinių, informacinių ir ryšių technologijų, biotechnologijų, medicinos, aviacijos ir kitų.

Konferencija skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Konferencijoje Lietuvos mokslo ir verslo lyderiai taip pat aptars šalies mokslo ir verslo galimybes skatinti inovacijas bei išlaikyti ir motyvuoti jaunąją kartą kurti Lietuvoje.

Vėliau agentūra planuoja išleisti specialų leidinį, kuriame bus atspindėta Lietuvos inovacijų istorija.

Patarimą patentuoti idėjas biotechnologijų srities autoritetas gabiems jaunuoliams davė ne šiaip juokais. Šiandienėje milžiniškos spartos pokyčių eroje pasaulinių verslų konkurencingumą lemia būtent naujos idėjos ir inovacijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija garsėja biomokslų krypties rengimu ir inovatyviu ugdymu. Vyresniųjų klasių gimnazistai viešėjusiam prof. V. A. Bumeliui pristatė brandžius, tarptautiniais apdovanojimais įvertintus mokslinius tyrimus ir mokomųjų bendrovių produktus. Ne vienas jų ateityje gali virsti sėkmingu verslo projektu.

Mokslinių tyrimų temos stebina brandumu

Akademikas atkreipė dėmesį į gimnazistų Augusto Skaudicko ir Arturo Airapetiano tyrimą „Moksleivių pėdų temperatūros ypatumų tyrimas, naudojant termografijos metodą“. Pažangių vaistų kūrėją sudomino tai, jog savo bendraamžių pėdų temperatūrą matavę moksleiviai ieškojo ankstyvos tokių ligų, kaip diabetas, diagnostikos būdų.

Gimnazijos svečią nustebino ir gimnazistės Militos Songailaitės mokslinis tyrimas „Visuomeninių judėjimų įtaka dainų melodijų fizikinėms savybėms Ispanijos, Izraelio ir Lietuvos pavyzdžiu“. Tyrimus mokiniai atliko drauge su LSMU mokslininkais prof. Vincentu Veikučiu ir prof. dr. Algimantu Kriščiukaičiu. Šie ir kiti gimnazistų darbai pelnė ES nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso bei programos „Junior Achievement“ prizus.

Jei XX amžius buvo fizikos amžius, tai XXI-asis yra biologijos ir biotechnologijų amžius.

Susipažinęs su LSMU gimnazijos veikla, prof. V. A. Bumelis su gimnazistais pasidalijo įžvalgomis, kokie iššūkiai jaunosios kartos laukia bioekonomikos amžiuje.

„Jei XX amžius buvo fizikos amžius, tai XXI-asis yra biologijos ir biotechnologijų amžius. Padaryta daug svarbių atradimų, pavyzdžiui, iššifruotas žmogaus genomas. O visą pažangą XXI amžiuje galingai skatins bioekonomika“, – pabrėžė prof. V. A. Bumelis.

Kaune įžvelgia išskirtinių galimybių

Pasak akademiko, bioekonomika nėra vien biotechnologijos, ši sąvoka aprėpia visą procesą: atsinaujinančių biologinių žaliavų gamybą ir tų žaliavų bei atliekų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus. Pačių biotechnologijų esama įvairių sričių, pavyzdžiui, Lietuvoje išplėtotos vadinamosios raudonosios biotechnologijos – vaistų gamyba.

„Nepraranda reikšmės ir žalioji biotechnologija – viskas, kas susiję su miškais, žemės ūkiu. Tikrai nenoriu agituoti, kad nebereikia Lietuvoje bulvių auginti. Tačiau ir šiai sričiai reikia pasitelkti bioekonomiką. Štai Izraelyje žemės ūkyje daug pasiekta būtent išplėtojus aukštąsias technologijas. Yra dar mėlynoji biotechnologija, susijusi su jūra. Kol kas iš Baltijos jūros imame tik silkes – bet juk pasitelkę biotechnologijas galėtume iš jos turtų gauti ir pridėtinės vertės. Yra baltoji biotechnologija – biochemijos pramonė, yra ir juodoji – toksinai ir bakterinis ginklas“, – biotechnologijų įvairovę apžvelgė prof. V. A. Bumelis.

Profesorius prognozuoja, jog iki 2020 m. biotechnologijų pardavimas Lietuvoje išaugs maždaug 2,2 milijardo eurų ir sieks 1-2 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Verslininkas įsitikinęs, kad sutelkus mokslo, verslo, aukštos kvalifikacijos specialistų pajėgumus bioekonomikos plėtrai, Lietuva galėtų tapti viena iš Europos lyderių.

Planuoja šimtamilijonines investicijas

„Štai Kauno rajoną ir miestą galėtume paversti tikru bioekonomikos klasteriu. Juk Kaune telkiasi visos mokslų sritys: medicina, biomedicina, žemės ūkis, technologiniai mokslai, yra stiprių verslo įmonių. Sujungus visa tai į klasterį ir turint aiškią strategiją, galėtume daug pasiekti“, – kalbėjo prof. V. A. Bumelis.

Kauno galimybes gimnazijos svečias paminėjo ne atsitiktinai. Visai neseniai tapo žinoma, jog prof. V. A. Bumelis Lietuvoje planuoja statyti tris 200 mln. eurų vertės fabrikus, kurių viename bus gaminami vaistai iš mikrobinių ląstelių, kitame – iš žinduolių ląstelių, o trečiame 3D biospausdintuvais bus spausdinami žmogaus ląstelės bei organai ląstelių terapijai.

Vietos, kurioje įkurdins šią svarbią investiciją, verslininkas dar nepasirinko, tačiau neslėpė, jog susilaukia kvietimų iš įvairių miestų, o Kaunas jį traukia dėl jau minėtų biotechnologijų klasterio galimybių ir gabių, kūrybiškų, gerai parengtų specialistų gausos.

Gimnazistams pasidomėjus, kokios perspektyvos jaunimo lauktų naujajame tyrimų centre, prof. V. A. Bumelis užtikrino: šiandien biotechnologijų srityje jauniems specialistams karjeros galimybių – itin daug. Kompanijoje „Biotechfarma“ darbuotojų amžiaus vidurkis yra 25-27 metai.

Lyderis – kaip raitelis

Kokių tad savybių reikia turėti jauniems žmonėms, kad jie gebėtų pasinaudoti ateities galimybėmis ir eiti į priekį? Prof. V. A. Bumelis moksleiviams pateikė gyvų, vaizdžių pavyzdžių.

„Pirmoji svarbi savybė – lyderystė. Štai žiūriu, kas atsisėdo į pirmas žiūrovų eiles. Gimnazijos direktorius, LSMU rektorius, A. Bumelis, mokytojai – ir keli mokiniai. Ar vietos kitur neradote, ar tikrai norėjote čia atsisėsti?“, – pasiteiravo mokinių lektorius, ir gavęs atsakymą, jog taip norėjo patys mokiniai, tęsė: – Tokie ir yra būsimieji lyderiai: tie, kurie nori būti priekyje, nori pasakyti savo mintis.

Lyderis – kaip raitelis, per varžybas atsiplėšęs nuo kitų dalyvių. Kai turi atstumo persvarą, gali sau leisti suklysti – ir vis vien likti lyderiu. Tad visą laiką norėkite būti lyderiais, nes tada dar turėsite laiko ir pasimokyti iš savo klaidų“.

Kitos verslui svarbios savybės – strateginė drausmė, atvirumas pokyčiams, išradingumas ir meistriškumas. Prof. V. A. Bumelis pabrėžė ir moralinių vertybių svarbą – bet čia, pasak jo, nieko geriau, nei dešimt Dievo įsakymų, iki šiol nėra sugalvota, tad jie tebėra puikus moralinis orientyras. „LSMU gimnazistai – jūs šaunuoliai. Susikurkite savo strategiją ir eikite į priekį. Nenorėkite būti antrais, siekite būti pirmais. Nenorėkite būti gerais – siekite būti puikiais“, – linkėjo profesorius.

„Siekėme, kad apie biotechnologijų amžių moksleiviams papasakotų tikras šio verslo liūtas“, – patenkintas šypsojosi LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.

Akademikui V. A. Bumeliui jis gimnazijos vardu įteikė atminimo dovaną – šuns skulpūrėlę, mat profesorius jas kolekcionuoja. V. A. Bumelis pasidžiaugė šiuo metu turįs naują augintinį – labradorą Elvį, ir pažadėjo moksleiviams kitą kartą į viešnagę LSMU gimnazijoje atvykti su juo.

Bendrovės „CellTechna“ moksliniame gamybiniame komplekse, be vaistų, būtų gaminamos ir ląstelės 3D spausdintuvams - organams spausdinti, rašo „Verslo žinios“.

„Pirmajame fabrike būtų gaminami produktai iš mikrobų ląstelių, antrajame - iš žinduolių ląstelių, trečiajame - ląstelių terapijos produktai, taip pat kamieninių ląstelių. Ateityje mes gamintume ląsteles ir užsiimtume tam tikrų organų 3D spausdinimu - manau, kad tai įvyks apie 2030 metais“, - teigė V. Bumelis.

Anot jo, kompleksas reikalingas, nes jam priklausanti „Biotechpharma“ nėra pakankamai didelė, kad ne tik sukurtų naujus vaistus, bet ir masiškai juos gamintų. V.Bumelis teigė, kad naujojo komplekso vieta dar nepasirinkta.

Lietuva įvardijama kaip šalis, turinti didelį potencialą biotechnologijoje, kurios produktų rinka sparčiai auga visoje Europoje.

Ūkio ministerija teigia, kad biotechnologijos Lietuvoje sudaro daugiau nei 1 proc. viso mūsų šalies bendrojo vidaus produkto, o tai daugiau negu Šveicarijoje ar JAV.

„Tas mūsų užsibrėžtas tikslas – iki 2020-ųjų metų tapti Europos sveikatos technologijų ir sveikatos mokslų centru, – aš manau, yra pasiekiamas tikrai“, – teigė ūkio ministras Evaldas Gustas.

Jau trečius metus vykstantis „Life Science Baltics“ forumas šiemet pritraukė daugiau nei 1000 dalyvių iš 40 pasaulio šalių. Šiemet viena svarbiausių forumo temų – medicinos technologijų ir privataus verslo bendradarbiavimas.

Prieš kelerius metus Kauno Technologijos universiteto mokslininkų išradimas – neinvazinis galvospūdžio matuoklis – pernai pritraukė 10 mln. JAV dolerių investicijų. Bostone įsikūrusios bendrovės vadovas sako, kad sėkmės raktas – mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas.

„Bet iš tikrųjų, kai pasižiūri pasauliniame kontekste, Lietuvos įstatyminė bazė, Lietuvos investicinė bazė yra tikrai gera šitam vystymui. Man atrodo, labai svarbu, kad startuotų Lietuvoje, bet išplauktų į pasaulinius vandenis“, – sakė „Vittamed“ vadovas Remis Bistras.

Medicinos technologijų ekspertai teigia, kad svarbu ne tik koncentruotis į technologijas ir naujus išradimus, bet ir į jaunų mokslininkų verslumo ugdymą.

„Manau, kad situacija Lietuvoje yra panaši į Kanados, iš kur aš atvykau. Rinka yra maža, ištekliai riboti, taigi reikia rasti būdų kurti ambicingai, gauti didesnį kiekį išteklių ir prieinamumą prie technologijų“, – pastebėjimais pasidalino Regeneracinės medicinos komercializacijos centro vadovas Michaelis H. May`us.

Vidutiniškai biotechnologijos kitose Europos Sąjungos šalyse sudaro vos daugiau kaip dešimtadalį procento bendrojo vidaus produkto, Lietuva šį vidurkį viršija daugiau kaip 10 kartų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, Lietuva biotechnologijas eksportuoja į beveik 70 šalių.

Kas dvejus metus VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamame renginyje laukiama per 1000 svečių iš 40-ies pasaulio šalių. Gausios gyvybės mokslų atstovų delegacijos atvyks iš Izraelio, Japonijos, JAV bei kitų tikslinių mūsų šalies eksporto rinkų, kuriose gyvybės mokslų industrija – pavyzdinė.

„Jau trečią kartą vieninteliai iš Baltijos šalių į vieną renginį dalintis patirtimi ir naujausiomis įžvalgomis sukviečiame gyvybės mokslų industrijos ekspertus iš viso pasaulio. Lietuvoje šis sektorius sugeneruoja 1 proc. BVP, tačiau patys biotechnologijų įmonių atstovai skaičiuoja, kad po dešimtmečio šis skaičius gali siekti ir 10 proc. Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – 2020-aisiais tapti Europos gyvybės mokslų centru. Sutelkus mokslą ir verslą bei perėmus pažangių užsienio šalių patirtį, tikslas atrodo pasiekiamas“, - teigia Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

Dvi dienas – rugsėjo 14-15 - vyksiančiame gyvybės mokslų forume Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus atstovai iš pasaulio lyderių galės perimti patirtį įvairiose srityse. Konferencijoje pranešimą skaitys širdies ir kraujagyslių guru laikomas dr.Désiré Collen, apie pažangiausius medicinos prietaisus kalbės dr. Shimon Eckhouse, Nobelio premiją chemijos srityje už kvazikristalų, kurių dalelių yra metale naudojamame ir medicinos prietaisų gamyboje, atradimą pelnęs prof. Dan Shechtman dalinsis patirtimi apie technologijų perdavimą. Lietuvis profesorius Virginijus Šikšnys, patentavęs genų redagavimo technologiją ir šiemet įvertintas „Warren Alpert“ fondo premija – taip pat tarp konferencijos pranešėjų. Harvardo medicinos mokyklos bei Toronto universiteto atstovai pabrėš mokslo komercializavimo svarbą, o svečiai iš Japonijos apžvelgs regeneracinės medicinos, kuri yra itin aktuali senėjančioms visuomenėms, tendencijas.

Be konferencijos, renginyje taip pat veiks tarptautinė gyvybės mokslų sektoriaus įmonių bei organizacijų paroda, savo idėjas pristatys startuoliai, vyks ir iš anksto suplanuoti B2B susitikimai –jie itin svarbūs Lietuvos įmonėms, siekiančioms plėsti veiklą į užsienį. Kelios anksčiau renginyje ryšius užmezgusios įmonės šiandien džiaugiasi sėkme - su verslininkų pagalba komercializuotas KTU mokslininkų išradimas, o įmonė „Vittamed“ pernai pritraukė 10 mln. JAV dolerių. Įmonė „Probiosanus“ pradėjo bendradarbiauti su Izraelio „LN Pharma“ ir JAV „Earthbound LCC“, „Ortho-Baltic“ – su Izraelio „MMATECH“, „Bioseka“ ir Vilniaus universitetas su Izraelio „GeneArrest“, o „Satimed“ su mokslininkais bei verslininkais iš JAV ir Izraelio. Kas dvejus metus Vilniuje organizuojamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2016“ jau žinomas kaip vieta, kur susirenka šio sektoriaus lyderiai iš viso pasaulio – mokslininkai, verslininkai, Nobelio premijų laureatai. Tai didžiausias tarptautinis gyvybės mokslų forumas šiaurės Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse, kur susitinka biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų ekspertai iš viso pasaulio. Renginį sudaro konferencija, paroda, B2B susitikimų ir startuolių sesijos.

Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas. Šis sektorius yra greičiausiai augantis visoje ES, kasmetinis augimas 25 proc. 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama. Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o pagrindinės eksporto rinkos - JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas biofarmacijos krypčiai bei medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje.