„Vilniuje jau yra skulptūra skirta Frank Zappos pagerbimui, dabar nors ir tik dešimčiai valandų čia atsiras garsiausios islandų dainininkės Björk siluetas“, – pasakoja „Ačiū Tau, Islandija“ idėjos autorius ir renginio prodiuseris Mantas Titas Urbonas.

Björk skulptūros autorius – menininkas Paulius Orlovas iš „Ledo meistrų“. Jis jau yra kūręs ledo skulptūras su žinomų žmonių atvaizdais, tačiau kokia tai bus skulptūra šįkart – visu ūgiu ar biustas – kūrėjas neišduoda ir kviečia pavakare po darbų ateiti į Islandijos gatvę, pamatyti savo akimis bei įsiamžinti. Juk po vidurnakčio šio kūrinio jau nebeliks.

„Ačiū Tau, Islandija“ organizatoriai šį penktadienį vienai parai užtvers transporto eismą Islandijos gatvėje, kur, žinoma, bus ne tik atidengta ledinė Björk, tačiau vyks ir daug kitų neįprastų pramogų: gatvės futbolas ant žalios žolės viduryje Islandijos gatvės, vikingo testas ir kitos istorinės atrakcijos, Šiaurės turgus, gatvės barų dešrainių konkursas, protmūšis apie Islandiją su Vytaru Radzevičiumi ir kt.

Ant pagrindinės renginio scenos, kuri užtvers Islandijos gatvės įvažiavimą vyks dvi diskusijos. Viena jų aptars lietuvių šiaurietiškumą, o kita palies šiuo metu karštą alkoholio ribojimo įstatymo temą, įdėmiau panagrinėjant islandų praktiką.

Galiausiai gatvės festivalį uždarys svajingos islandų grupės „Valdimar“ koncertas. Tuomet visi garsiai sušuks „ačiū“ Islandijai. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir už tai lietuviai kasmet dėkoja prieš pat islandų nepriklausomybės dieną (birželio 17 d.) sukurdami ypatingą šventę Vilniuje. Renginį pristato LRT Kultūros kanalas.

Užsidėjęs virtualiosios realybės akinius ir kokybiškas ausines, parodos lankytojas gali pasinerti į keturis atlikėjos dainų muzikos klipus iš paskutinio jos albumo „Vulnicura“, kuris laikomas vienu emocingiausių ir intymiausių jos darbų.

Dainos „Stonemilker“ klipas priverčia suktis 360 laipsnių kampu kartu su atlikėja. O moderniausių technologijų ausinės perkelia į trimatę garso erdvę. Be to, kaip ir kituose trijuose kūriniuose,  tarsi užmezgamas labai artimas kontaktas su Bjork. Atrodo, ji stovi visai šalia, ir dar daugiau, viename jos dainos vaizdo klipe patenkama į jos burną.

Pati Bjork teigia, kad per virtualiąją realybę kūriniuose ji atskleidžia pasikartojančias žaizdų, kūno, netekties ir transformacijos temas.

Virtualiosios realybės produkcijos kompanijos vadovas neabejoja, kad Bjork ne tik yra tokio muzikos klipų pradininkė, bet ir kad jos pėdomis žengs ir kiti atlikėjai. Muzikos ekspertai teigia, kad Bjork nauju projektu praplečia muzikos, technologijų, meno samplaikos ribas. Kaip visados, menininkė nuolatos laužo ir kuria naujus standartus, parodo visai kitas pasaulio suvokimo puses.

Rugsėjo pradžioje paroda buvo atidaryta taip pat labai inovatyviu būdu. Per spaudos konferenciją į klausimus dideliame ekrane atsakinėjo skaitmeninis spalvotas dainininkės avataras. 50 metų pasaulinio garso atlikėja nuo karjeros pradžios koja kojon žengė su naujausiomis technologijomis. Inovatyvią  Bjork parodą galima rasti Londone parodų ir kultūros centre „Somerset House“ iki spalio 23 d.

Savo „Facebooko“ paskyroje Bjork yra rašiusi laisvę, kurią jai suteikė technologijos. Ji teigė, kad technologijos padeda visoms moterims kurti ir dirbti už patriarchalinės sistemos ribų. Atlikėja pasakoja, kad 1999 m. nešiojamasis kompiuteris jai padėjo įkurti asmeninę įrašų studiją, 2006 m. jutiklinis ekranas jai padėjo lengvai sudėlioti savo išskirtinės muzikos elementus. Virtualioji realybė tapo priemone sukurti su jokia politika nesusijusią sceną, kur garsas ir vaizdas visiškai laisvai sukasi 360 laipsnių kampu.

Prieš porą metų Bjork sukūrė programėlę specialiai albumui „Biophilia“. Čia buvo galima rasti dainų tekstus, skaitmeninių instrumentų muzikos kūrimo programas. Ši programėlė naudojama daugelyje Islandijos ir Skandinavijos  mokyklų muzikos pamokose.