Vietos spaudos pranešime teigiama, kad pirkėjas buvo Ukrainoje gimęs vienas iš žinučių siuntimo platformos „WhatsApp“ kūrėjų.

2013 metais Jungtinėje Karalystėje neaiškiomis aplinkybėmis miręs B. Berezovskis padėjo į valdžią Rusijoje ateiti dabartiniam jos lyderiui Vladimirui Putinui, tačiau vėliau atsigręžė prieš Kremliaus šeimininką.

Galingasis magnatas rezidenciją „Chateau de la Garoupe“ Žydrajame krante įsigijo praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kai valdžioje Rusijoje buvo pirmasis posovietinis šalies vadovas Borisas Jelcinas.

2015-aisiais, praėjus dvejiems metams po to, kai B. Berezovskis buvo rastas negyvas savo namuose Anglijoje – tuo metu jis buvo tapęs aršiu V. Putino priešininku, – Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo dvarą.

JK koronerio tyrimu buvo paskelbtas atviras nuosprendis, reiškęs, jog nepakako įrodymų, kad būtų buvę galima nustatyti tikslią mirties priežastį.

Prancūzijos areštuoto ir konfiskuoto turto valdymo ir išieškojimo agentūra „Agrasc“ konfidencialumo sumetimais neatskleidė nei pirkėjo tapatybės, nei sandorio vertės.

Tačiau Prancūzijos regioninis dienraštis „Nice-Matin“ pranešė, kad turtas atiteko vienam iš „WhatsApp“ įkūrėjų Janui Koumui (Janui Kumui).

Laikraštis rašė, kad JAV milijardierius, kurio jachta „Moonrise“ visą vasarą buvo švartuojama Prancūzijos Rivjeros pakrantėje, už nekilnojamąjį turtą sumokėjo beveik 65 mln. eurų – jei tai tiesa, tai buvo vienas didžiausių „Agrasc“ pardavimų nuo jos įkūrimo 2010 metais.

Šį dvarą prestižiniame Antibo mieste pastatė britų pramonininkas ir parlamento narys Charlesas McLarenas (Čarlzas Maklarenas). Turtinga pastato istorija siejama su tokiomis asmenybėmis kaip Pablo Picasso (Pablas Pikasas), Cole'as Porteris (Koulas Porteris) ir Ernestas Hemingway (Ernestas Hemingvėjus).

„Agrasc“ nurodė, kad dvaras yra išskirtinis architektūros ir kultūros paveldas.

Jis, kaip ir greta esanti valda „Clocher de la Garoupe“, taip pat priklausiusi B. Berezovskiui, buvo konfiskuotas po to, kai buvo nuspręsta, kad turtas įsigytas už investicinės bendrovės „Sifi“ ir jos vadovo Jeano-Louis Bordeso (Žano Luji Bordeso) pinigų plovimo būdu gautas pajamas.

Buvo nuspręsta, kad jie veikė kaip B. Berezovskio priedanga.

Atsakant į pirminį Rusijos pateiktą skundą Prancūzijos valdžios institucijoms prireikė 10 metų, kad išsiaiškintų sudėtingą pirkimų istoriją, įskaitant „Chateau de la Garoupe“ pirkimą 1996 metais.

Prancūzijos Rivjera, dar vadinama Žydruoju krantu, yra nuo seno turtingų rusų pamėgtas kurortas. Žlugus SSRS, čia pradėjo plūsti šalies oligarchai.

Vietos spauda pranešė, kad pilies Rivjeroje pirkėjas yra Ukrainoje gimęs „WhatsApp“ pranešimų paslaugos vienas iš įkūrėjų.

2013 m. Jungtinėje Karalystėje neaiškiomis aplinkybėmis miręs B. Berezovskis padėjo prezidentui Vladimirui Putinui iškilti į valdžią, bet vėliau pateko į jo nemalonę. Įtakingas magnatas įsigijo „Chateau de la Garoupe“ Žydrojoje pakrantėje praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai valdžioje buvo pirmasis posovietinės Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.

Prancūzijos valdžia konfiskavo dvarą 2015 m., po dviejų metų, kai B. Berezovskis buvo rastas negyvas savo namuose Anglijoje, tuo metu jis jau buvo aršus V. Putino priešininkas. Britų koronerio tyrimas baigėsi atviru nuosprendžiu, o tai reiškia, jog nebuvo pakankamai įrodymų tiksliai nustatyti mirties priežastį.

Prancūzijos areštuoto ir konfiskuoto turto valdymo ir susigrąžinimo agentūra („Agrasc“) konfidencialumo sumetimais neatskleidė nei pirkėjo tapatybės, nei sandorio kainos. Tačiau Prancūzijos regioninis dienraštis „Nice-Matin“ pranešė, kad turtas atiteko vienam iš „WhatsApp“ įkūrėjų Janui Koumui. Laikraštis nurodė, kad JAV milijardierius, kurio megajachta „Moonrise“ visą vasarą buvo prišvartuota Prancūzijos Rivjeroje, už turtą sumokėjo beveik 65 mln. eurų – tai vienas didžiausių „Agrasc“ pardavimų nuo pat agentūros įkūrimo 2010 metais.

Pilį prestižiniame Antibų kyšulyje pastatė britų pramonininkas ir parlamentaras Charlesas McLarenas. Nuosavybė turi turtingą istoriją, siejamą su tokiomis asmenybėmis kaip Pablo Picasso, Cole'as Porteris ir Ernestas Hemingway‘us. Pasak „Agrasc“, išskirtinės architektūros pilis yra kultūros paveldas. Pilis, kaip ir šalia esanti varpinė, taip pat priklausiusi B. Berezovskiui, buvo konfiskuota pripažinus, jog investicijų bendrovė „Sifi“ ir jos vadovas Jeanas Louis Bordesas, veikę B. Berezovskio naudai, plovė pinigus.

Prancūzijos valdžios institucijoms reaguojant į pradinį Rusijos pateiktą skundą prireikė 10 metų, kad išaiškintų sudėtingą pirkimo istoriją. Žydroji pakrantė buvo pamėgta turtingų rusų, amžių sandūroje ten lankydavosi imperatoriškoji šeima. Subyrėjus SSRS, ją pamėgo Rusijos oligarchai.

Policijos teigimu, N. Gluškovas mirė nuo „spaudimo kaklo srityje“.

Nuo pat pradžių tyrimą atliekanti kovos su terorizmu policija teigia traktuojanti šią mirtį kaip žmogžudystę.

Tačiau, pasak pareigūnų, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad verslininko mirtis kaip nors susijusi su Solsberio mieste įvykdytu pasikėsinimu į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters gyvybes.

N. Gluškovas - buvęs oro linijų bendrovės „Aeroflot“ generalinis direktorius ir artimas velionio Kremliaus oponento Boriso Berezovskio bendražygis.

1999 metais Rusijoje jis buvo pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo bei nuteistas penkerius metus kalėti. Vėliau Didžioji Britanija jam suteikė politinį prieglobstį.

„Pradėtas tyrimas dėl septintą dešimtį ėjusio vyro mirties“, - pranešė Metropoliteno policija.

„Nors manome, kad žinome mirusiojo tapatybę, dar reikės atlikti oficialią identifikaciją“, - pridūrė pareigūnai.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ ir kitos žiniasklaidos priemonės mirusįjį įvardija kaip 68-erių Nikolajų Gluškovą - buvusį velionio rusų oligarcho Boriso Berezovskio draugą ir verslo partnerį.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas ir įmonės „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas Billas Browderis teigė, kad žinia apie N. Gluškovo mirtį kelia didelį nerimą.

„Dar vienas Putino priešas, Nikolajus Gluškovas, rastas negyvas savo namuose Londone“, - tviteryje rašė B. Browderis.

Policijos teigimu, vyro mirties priežastis kol kas nežinoma. Tyrimą pavesta atlikti kovos su terorizmu padalinio pareigūnams „atsargumo sumetimais, dėl sąsajų, kurių, manoma, turėjo šis vyras“.

„Nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad (ši mirtis) susijusi su incidentu Solsberyje“, - pridūrė pareigūnai, nurodydami į tyrimą dėl pasikėsinimo nunuodyti buvusį dvigubą Rusijos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Pasikėsinimui buvo panaudota reta nervus paralyžiuojanti medžiaga.

Premjerė Theresa May teigė, kad „labai tikėtina“, jog pasikėsinimas į Skripalius buvo surengtas Rusijos nurodymu.

B. Berezovskis buvo rastas negyvas Londone 2013 metais. Policija laikėsi versijos, kad jis nusižudė, tačiau N. Gluškovas ir kiti oligarcho draugai abejojo, kad tai tikroji jo mirties priežastis. Koronerio išvadoje paliktas „atviras verdiktas“, t. y. konstatuota, kad B. Berezovskio mirtis įtartina, tačiau tikslios priežasties nustatyti nepavyko.

Britų koroneris ketvirtadienį pateikė verdiktą be aiškios išvados dėl Boriso Berezovskio mirties ir nurodė negalintis įrodyti, kad šis rusų oligarchas norėjo atimti sau gyvybę.

Šis buvęs Kremliaus rato narys, kuris paskui tapo jo kritiku, 2013 metų kovą buvo rastas savo namo Askote netoli Londono užrakintoje vonioje, gulintis ant grindų, su perrišimu ant kaklo. Jam buvo 67 metai.

Dvi dienas trukęs teismas dėl mirties priežasties išgirdo, kad B.Berezovskis buvo „palūžęs“ žmogus ir nuolat kalbėdavo apie savižudybę, kai pralaimėjo teisinę kovą su futbolo klubo „Chelsea“ savininku Romanu Abramovičiumi.

Tačiau taip pat buvo išklausyti jo dukters Jelizavetos parodymai, jog jis manė, kad galėjo būti nunuodytas, o vienas medicinos ekspertas sakė, kad magnatas galėjo būti pasmaugtas.

Koroneris Peteris Bedfordas (Piteris Bedfordas) sakė, jog dėl „prieštaringų“ įrodymų jis negali be pagrįstų abejonių įrodyti, kad verslininkas nusižudė arba kad jis buvo nužudytas.

„Nesakau, kad ponas Berezovskis atėmė sau gyvybę, ir nesakau, kad ponas Berezovskis buvo ... nužudytas“, – sakė P.Bedfordas.

„Sakau, jog įrodymų visuma nustato tokį aukštą standartą, kad man neįmanoma pasakyti“, – pridūrė jis.

B.Berezovskio šeimos nariai išeidami iš teismo Vindzore komentuoti atsisakė.

B.Berezovskis buvo svarbus politinės galios žaidimų tarpininkas Kremliuje, bet susipyko su prezidentu Vladimiru Putinu ir pabėgo į Didžiąją Britaniją, kur gavo prieglobstį.

Magnato lavoną radęs jo asmens sargybinis teismui sakė, kad jo darbdavys buvo prislėgtas dėl 2012 metais R.Abramovičiui pralaimėtos 3 mlrd. svarų (3,6 mlrd. eurų) kompensacijos bylos.

Asmens sargybinis ir šeimos nariai, kurie atvyko į įvykio vietą, aptiko, kad B.Berezovskio kaklas yra perrištas mėgstamu šaliku, kurio kita pusė buvo pririšta prie dušo užuolaidos karnizo, sakė jis.

Koroneris nurodė: „Man ir liudininkams, kuriuos išklausiau, aišku, kad tai (ieškinys dėl kompensacijos) reikšmingai paveikė ne tik jo finansus, bet ir jo psichinę sveikatą“.

Nors buvo užuominų, kad B.Berezovskis, kuris išgyveno mažiausiai du bandymus nužudyti, galiausiai buvo nužudytas, policija nerado jokių nusikaltimo įrodymų.

Skrodimą atlikęs vidaus reikalų ministerijos patologas Simonas Poole‘as (Saimonas Pulas) nerado grumtynių įrodymų ir sakė: „Šių sužeidimų buvo labai ieškoma“.

Tačiau profesorius Berndas Brinkmannas (Berndas Brinkmanas), B.Berezovskio šeimos draugas ir pakorimo bei uždusinimo bylų ekspertas, teigė, kad pasikorimas negali būti magnato mirties priežastis ir kad jis galėjo būti pasmaugtas.

„Mano nuomone, pakorimas mirties priežastimi būti negali, – sakė jis teismui. – Dėl to yra du dideli, dideli klaustukai“.

Jis teigė, kad žymės ant B.Berezovskio kaklo „toli gražu nepanašios į tipišką atvirkštinę „V“ formą“, paprastai matomą ant pakorimo ar pasikorimo aukų kaklo, kaip ir nepanašus buvo „kraujo priplūdimas“ į B.Berezovskio veidą.