Kaip skelbia Policijos departamentas, ketvirtadienį į Raseinių rajono policijos komisariatą kreipėsi 65 metų moteris.

Ji pranešė, kad trečiadienį, apie 13.39 val., Raseiniuose, namuose Vaižganto gatvėje, nenustatytas asmuo į elektroninį paštą atsiuntė nuorodą.

Moteris tą nuorodą aktyvavo ir vėliau pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos neteisėtai pervesta 9 900 eurų, o iš įmonės, kurioje ji dirba buhaltere, sąskaitos, neteisėtai pervesti dar 9 196 eurai.

Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. 

Vieną praėjusios savaitės popietę Bendrasis pagalbos centras užregistravo vieno darbdavio pranešimą apie galimai viename Medvėgalio gatvės daugiabutyje įkalintą jo buhalterę. Jis teigė gavęs iš šios SMS, kad yra įkalinta savo bute sutuoktinio, kuris grįš tik po kelių dienų. Taip buhalterė motyvavo esą priverstinę savo pravaikštą.

Įmonės savininkas puolė pavaldinei į pagalbą. Nuvykęs į šios namus Aukštuosiuose Šančiuose, jis užgulė nelaimėlės durų skambutį. O, kai šių niekas neatidarė, pradėjo skambinti pavaldinei ir mobiliuoju telefonu. Tačiau šiuo irgi niekas neatsiliepė, nors girdėjosi, kaip jis skamba buto viduje. Ir tai dar labiau įaudrino įmonės savininko vaizduotę.

Po jo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie galimai surištą ir sutrikusios sveikatos savo pavaldinę į įvykio vietą buvo išsiųsta ir policija, ir ugniagesiai gelbėtojai, ir greitosios medikai. Nelaimėlės buto apgultis, neatmetant galimybės brautis vidun ir per langus, baigėsi netikėtai. Policijai užgulus jos durų skambutį, buto savininkė pareigūnams duris atidarė. Ir pareiškė, kad jokios pagalbos jai nereikia. Nors policija dar dėl viso pikto užėjo į jos butą. Tačiau netrukus konstatavo tą patį.

Po tokios atomazgos policija prieš apsimelavusiąją jokių priemonių nesiėmė, nes konstatuota, kad ne ji melagingai kvietė specialiąsias tarnybas, už ką dar būtų buvę galima ją nubausti. O moters darbdavys, kuris ir pats buvo apgautas. Tik neaišku, kaip jis pats reagavo į tokią atomazgą, po kurios liko kvailio vietoje.

Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę buvusiai buhalterei M. R. priteisė sumokėti 24,2 tūkst. eurų turtinės žalos ir paliko galioti anksčiau jai skirtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Moteris buvo pripažinta kalta už tai, kad nuo 1998 metų spalio iki 2018 metų gruodžio į gydymo įstaigos, kurioje dirbo puse etato, kasą pacientų įmokėtų grynųjų neįtraukė į įstaigos avanso apyskaitą bei neįrašė į apskaitos registrus ir, neįmokėdama į banko sąskaitą, pasisavino 20,3 tūkst. eurų.

Buvusi buhalterė taip pat nuo 2006 metų sausio iki 2018 metų gruodžio pabaigos iš gydymo įstaigos sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą be jokio pagrindo pervesdavo sau daugiau pinigų negu nurodyta darbo sutartyje, tokiu būdu ji pasisavino 16,8 tūkst. eurų.

Pirmosios instancijos teismas pernai gruodį moteriai skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant metams, taip pat priteisė 20,2 tūkst. eurų turtinės žalos.

Prokurorai ir gydymo įstaiga žemesnės instancijos teismo sprendimą apskundė ir prašė padidinti skirtą piniginės žalos dydį, kadangi priteistas žalos dydis buvo per mažas.

Prokurorų teigimu, gydymo įstaiga pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 33,2 tūkst. eurų turtinės žalos, o teismui išnagrinėjus bylą, buvusi buhalterė jau buvo gydymo įstaigai grąžinusi 9 tūkst. eurų.

Proceso dalyvių teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ne 20,2 tūkst. eurų, o 24,2 tūkst. eurų turtinės žalos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad klaida buvo padaryta dėl teisėjos neatidumo.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, sutuoktiniai kaltinami dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo.

Ikiteisminiame tyrime iš viso siekta įrodyti 15 kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų epizodų. Skaičiuojama, kad buhalterė ir jos sutuoktinis nusikalstamai veikė apie dešimt metų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kad vyr. buhaltere įmonėse įsidarbinusi ir įgijusi darbdavio pasitikėjimą J. K., klastodama bankinius pavedimus, savinosi įmonių lėšas, persivesdama jas į savo sąskaitas.

Moteris mokėjimų paskirtyse nurodydavo, kad neva jai yra išmokama alga, atostoginiai ar avansas, kitais atvejais būdavo nurodomi išgalvoti gavėjai, tačiau pinigai atkeliaudavo į J. K. sąskaitas.

Bylos duomenimis, vyr. finansininkė taip pat sukčiavo ir klastojo dokumentus dėl tariamai atliktų vertimo paslaugų teikimo, suorganizuotų kompiuterinių mokymų. Įtariama, vyr. buhaltere dirbusi J. K., pagal fiktyvias sutartis dėl tariamai atliktų paslaugų, pinigus pervesdavo į savo vyro asmenines banko sąskaitas.

Moteris taip pat kaltinama ne vienus metus švaisčiusi įmonių pinigines lėšas, įvairiomis sumomis jas pervesdama ir į vyrui priklausančių įmonių banko sąskaitas. Turėdama įmonės elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus J. K. įvairiomis sumomis paskirties laukelyje nurodydavusi melagingus duomenis ir įrašydama neteisingus gavėjus, pervedinėdavo savo darboviečių pinigus vyro įmonėms, nors su jo valdomomis įmonėmis moters darbovietės jokių sandorių neturėjo.

Įtariama, kad sutuoktiniai, žinodami, kad lėšos į vyro įmonių sąskaitas pervestos neteisėtai, jas apskaitant įteisino ir naudojo įmonių veikloje.

Buhalterei ir jos vyrui kaltinimai taip pat pateikti ir dėl įmonių apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Viena įmonė sutuoktiniams yra pareiškusi 619 tūkst. eurų siekiantį civilinį ieškinį, o kita – daugiau nei 86 tūkst. eurų ieškinį.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Byla su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Tačiau per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistoji įpareigota  atlyginti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarytą žalą.

Paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas ketvirtadienį atidėjo tam pačiam laikotarpiui.

A. Grygelė taip pat negalės išvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmę pakeitęs Apeliacinis teismas pažymėjo, jog bausmės vykdymo atidėjimas nepažeistų Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos interesų, nes būdama laisvėje A. Grygelė turėtų daugiau galimybių atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Teismo manymu, nebūtų teisinga po nusikalstamų veikų padarymo praėjus beveik penkeriems metams skirti pirmą kartą nusikaltusiai A. Grygelei realią laisvės atėmimo bausmę. Moteris naujų nusikaltimų nepadarė, serga sunkiomis ligomis.

A. Grygelei nuosprendį rugpjūčio 2 dieną buvo paskelbęs Kauno apygardos teismas.

Turtinę žalą buhalterė padarė 2011–2017 metais.

„Ji nebedirba, ji atleista tą pačią dieną, kai buvo konstatuotas faktas. Manau, kad teismas objektyviai įvertino ir priėmė teisingą sprendimą. Kai nuosprendis įsiteisės, kreipsimės į antstolius dėl pinigų išieškojimo“, – BNS yra sakęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras.

Anksčiau jokio turto pas buvusią buhalterę aptikti nepavyko. K. Štaras tikisi, bet bent dalimis pavyks susigrąžinti prarastas pinigų sumas.

A. Grygelė turėjo įgaliojimus sąjungos vardu atlikti mokėjimus. Savo žinioje turėdama banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodų generatorių ir būdama paskirta jo naudotoja, neteisėtai naudodama šią elektroninę mokėjimo priemonę inicijavo finansines operacijas, pinigus apskaitydavo avanso apyskaitose kaip atskaitingam asmeniui išduotas pinigines lėšas ir jas naudojo asmeninėms reikmėms, o į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos sąskaitą negrąžino.

Buhalterė savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teigė pinigus persivesdavusi ne norėdama pasisavinti, o pasiskolindavusi artimo žmogaus skoloms padengti.

Savo skolos Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai ji neneigė.

Sąjunga turi apie 140 narių.

Kauno apskrities policija penktadienį gavo pranešimą, kad tą pačią dieną apie 13.35 val. iš įstaigos buhalterės apgaulės būdu išvilioti 37,562 tūkst. eurų.

Kaip skelbia policija, penktadienį apie 9.43 val.,  Ginkūnų kaime žemės ūkio buhalterei nenustatyti asmenys iš bendrovės valdybos pirmininko elektroninio pašto atsiuntė elektroninį laišką.

Jame buvo prašoma apmokėti įmonių, esančių Didžiojoje Britanijoje ir Turkijoje, sąskaitas.

Apgaule pasikėsinta išvilioti 97 tūkst. 793 eurus.

Įmonė žalos nepatyrė.

Rugsėjo viduryje teisėsauga įspėjo apie sukčiavimo būdą, kai bendrovių buhalteriams siunčiami melagingi laiškai, prašant direktoriaus vardu pervesti lėšas į sąskaitą užsienyje.

„Lietuvoje pradėjo plisti melagingi elektroniniai laiškai, siunčiami juridiniams asmenims į buhalterijas, finansų skyrius, prisistatant įmonių direktoriais su klausimais, koks yra įmonės balansas ir ar galima padaryti pavedimą“, – yra sakęs Kauno apskrities Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko funkcijas atliekantis Danas Tamkevičius.

Pasak jo, laiškai ateina iš akivaizdžiai melagingo elektroninio pašto adreso, be to,  parašyti su klaidomis, tai leidžia manyti, kad juos siunčia ne Lietuvos piliečiai.

„Laiškai siunčiami iš suklastotos el. pašto dėžutės nerišlia lietuvių kalba“, – sakė pareigūnas.

Pasak D. Tamkevičiaus, sukčiai pasinaudoja netikėtumo faktoriumi, ragindami pavedimą atlikti kuo greičiau, teigdami, kad tai naujas tiekėjas ir jį galima prarasti, jeigu veiksmai nebus atlikti kuo greičiau.

Pareigūnas spėja, kad tokia pat schema paremtą laišką gavo ir Vidaus reikalų ministerijos Finansų skyrius, sulaukęs ministro Eimučio Misiūno laiško.

„Kaip mes matome, kontaktus jie gauna iš viešų elektroninių svetainių įmonių. (...) Jeigu matėte, buvo paskelbta informacija, kad vidaus reikalų ministro vardu siųsta į Finansų skyrių, tai lygiai iš to pačio elektroninio pašto adreso siunčiami ir į kitas įmones“, – kalbėjo D. Tamkevičius.

Policijos duomenimis, tokiais sukčiais patikėjusi vienos žemės ūkio bendrovės buhalterė pervedė 49,2 tūkst. eurų.

Rugsėjo 18 dieną į Vilniaus policiją kreipėsi vienos bendrovės atstovai, kad sukčiai iš įmonės išviliojo 98 tūkst. eurų.

Anot Policijos departamento pranešimo, antradienį apie 10 val. bendrovės vyr. buhalterė, gavusi apgaulingą elektroninį laišką, atliko 98 tūkst. eurų tarptautinį pavedimą.

Anot Policijos departamento pranešimo, antradienį apie 10 val. bendrovės vyr. buhalterė, gavusi apgaulingą elektroninį laišką, atliko 98 tūkst. eurų tarptautinį pavedimą.

Teisėsauga praėjusią savaitę įspėjo apie naują sukčiavimo būdą, kai bendrovių buhalteriams siunčiami melagingi laiškai, prašant direktoriaus vardu pervesti lėšas į sąskaitą užsienyje.

„Lietuvoje nuo pirmadienio pradėjo plisti melagingi elektroniniai laiškai, siunčiami juridiniams asmenims į buhalterijas, finansų skyrius, prisistatant įmonių direktoriais su klausimais, koks yra įmonės balansas ir ar galima padaryti pavedimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kauno apskrities Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko funkcijas atliekantis Danas Tamkevičius.

Pasak jo, laiškai ateina iš akivaizdžiai melagingo elektroninio pašto adreso, be to,  parašyti su klaidomis, tai leidžia manyti, kad juos siunčia ne Lietuvos piliečiai.

„Laiškai siunčiami iš suklastotos el. pašto dėžutės nerišlia lietuvių kalba“, – sakė pareigūnas.

Pasak D. Tamkevičiaus, sukčiai pasinaudoja netikėtumo faktoriumi, ragindami pavedimą atlikti kuo greičiau, teigdami, kad tai naujas tiekėjas ir jį galima prarasti, jeigu veiksmai nebus atlikti kuo greičiau.

Policija šiuo metu dėl sukčiavimo atlieka ikiteisminį tyrimą ir ragina atsiliepti tokius laiškus gavusias įmones.

Laiškai siunčiami iš suklastotos el. pašto dėžutės nerišlia lietuvių kalba.

Pareigūnas spėja, kad tokia pat schema paremtą laišką gavo ir Vidaus reikalų ministerijos Finansų skyrius, sulaukęs ministro Eimučio Misiūno laiško.

„Kaip mes matome, kontaktus jie gauna iš viešų elektroninių svetainių įmonių. (...) Jeigu matėte, buvo paskelbta informacija, kad vidaus reikalų ministro vardu siųsta į Finansų skyrių, tai lygiai iš to pačio elektroninio pašto adreso siunčiami ir į kitas įmones“, – kalbėjo D. Tamkevičius.

Policijos duomenimis, antradienį tokiais sukčiais patikėjusi žemės ūkio bendrovės buhalterė pervedė 49,2 tūkst. eurų.

Buhalterė pavedimą atliko gavusi apgaulingą elektroninį laišką.

D. Tamkevičiaus teigimu, šį pervedimą pavyko sustabdyti, todėl tikimasi, kad pinigus bendrovei pavyks atgauti.

Kauno apskrities policija turi informacijos apie dar kelis tokius laiškus, tačiau tais atvejais pinigai pervesti nebuvo.

Policijos departamentas pranešė, kad į pareigūnus kreipėsi bendrovės buhalterė ir nurodė, kad ketvirtadienį gavusi neva įmonės direktoriaus nurodymą elektroniniu paštu iš įmonės sąskaitos į užsienio įmonę pervedė 39,2 tūkst. eurų.

Šiaulių bendrovė įsikūrusi Dvaro gatvėje.