ES bei kitoms šalims Jungtinės Valstijos tarifus pritaikė gegužę, o Europos valstybės bandė įtikinti prezidentą D. Trumpą suteikti ES nuolatinę išimtį nuo tarifų.

ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem Europos Parlamentui (EP) teigė, kad net jei JAV paskutinę minutę persigalvos ir nepritaikys tarifų plienui ir aliuminiui, amerikiečiai greičiausiai importo apribojimus taikys kitokia forma.

„Būtų idealu, jei neegzistuotų jokie tarifai ar kvotos, bet nemanau, kad galime to realiai tikėtis“, - sakė C. Malmstroem.

Komisarė su JAV prekybos sekretoriumi Wilburu Rossu susitiks trečiadienį Tarptautinio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitikimo užkulisiuose Paryžiuje.

Apie tai pranešta prieš vėliau šią savaitę įsigaliojant naujiems JAV plieno ir aliuminio importo muitams.

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas (Vilburas Rosas) ir Jungtinėse Valstijose besilankanti Europos Sąjungos prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom) bendrame pranešime nurodė, kad sutarė„ nedelsdami pradėti diskusijų procesą ... dėl abiem pusėms nerimą keliančių prekybos klausimų, įskaitant ir plieno bei aliuminio muitus, siekiant kaip galima greičiau rasti abipusiai priimtinų sprendimų“.

Vašingtonas, jau anksčiau yra pareiškęs, kad naujieji muitai laikinai nebus taikomi Kanadai ir Meksikai, kurios yra stambios šių metalų gamintojos, kol vyksta trišalės derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) sąlygų pakeitimo.

Tačiau kitos Vašingtono prekybos partnerės taip pat reikalauja, kad joms būtų netaikomas 25 proc. plieno ir 10 proc. aliuminio importo muitas. C. Malmstroem jau anksčiau sakė, kad visai Europai neturėtų būti taikomi šie mokesčiai.

Anksčiau trečiadienį kalbėdamas Kongrese JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris (Robertas Laithaizeris) pranešė, kad Vašingtonas šiuo metu dėl muitų netaikymo derasi su Australija, Argentina ir Brazilija. Derybos, jo teigimu, turėtų būti užbaigtos balandžio pabaigoje.

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neabejotinai dar labiau padidins įtampą santykiuose su Pekinu, nes ruošiasi paskelbti apie naujas atsakomąsias prekybines priemones kovojant su kiniškos produkcijos importu. Taip esą siekiama nubausti Kiniją už tariamą Amerikos kompanijų intelektinės nuosavybės „vagystę“.

Abi pusės paskelbė šį pranešimą po vėliausio Briuselyje vykusio derybininkų susitikimo, nors Europoje tvyro nerimas, kad ši sutartis gali pabloginti 28 šalių bloko standartus svarbiose srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba.

ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom) susitiko Briuselyje su JAV prekybos atstovu Michaelu Fromanu (Maiklu Fromanu), kad „įvertintų, kaip vyksta derybos“ dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP).

C.Malmstroem anksčiau pripažino, kad sutartis nebus sudaryta iki šių metų pabaigos, kaip buvo planuota 2013-aisiais, prasidėjus deryboms.

Tačiau bendrame pranešime sakoma: „Įvyko geras susitikimas, per kurį apžvelgėme pasiektą reikšmingą pažangą, taip pat aptarėme tolesnius žingsnius, kad judėtume į priekį.“

„Nurodėme savo grupėms padaryti kiek įmanoma didesnę pažangą per kitą etapą, suplanuotą Niujorke savaitę nuo spalio 3-osios“, – nurodoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) yra pareiškęs, kad joks susitarimas nebus pasiektas iki JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) atsistatydinimo ateinantį sausį.

Prancūzų jaunesnysis prekybos ministras Matthiasas Feklis (Matijasas Feklis) trečiadienį sakė, kad siūlomas susitarimas nebėra politiškai palaikomas Prancūzijoje, bet pripažino, kad Paryžius negali blokuoti šių derybų.

Tuo tarpu Lietuva ir dar 11 Europos šalių ketvirtadienį paragino Europos Komisiją dėti pastangas pasiekti sutarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl laisvos prekybos.

Baltijos, Šiaurės šalių ministrai, Britanijos, Airijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Čekijos atstovai Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį pavadino „galimybe nustatyti prekybos taisykles 21-ajame amžiuje“.

TTIP taptų didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona nuo Havajų iki Lietuvos ir turėtų 850 mln. vartotojų, bet šis klausimas buvo it karšta bulvė permetinėjamas derybų partnerių vienų kitiems, ypač artėjant svarbiems rinkimams Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Nutekinta informacija apie siūlomą sutartį sukėlė daugelio europiečių susirūpinimą, kad Europa praras galimybę kontroliuoti opias sritis – pavyzdžiui, pesticidų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje.

Dar vienas prieštaringai vertinamas klausimas – planai įkurti specialų teismą, turintį sparčiai nagrinėti bendrovių ieškinius prieš vyriausybes dėl reglamentavimo pažeidimų. Sutarties priešininkai tvirtina, kad tokiu būdu verslui būtų suteikta galia blokuoti viešąjį interesą, ypač jautriose socialinėse ir aplinkosaugos srityse.

„Nesutinku, kad derybos dėl TTIP žlugo. Žinoma, jos sudėtingos, ir kad jos tokios bus, žinojome nuo pat pradžių, tačiau derybos nežlugo“, – pareiškė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom), kalbėdama apie derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties.

Kiek anksčiau antradienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande (Fransua Holandas) pareiškė, kad susitarimas nebus pasiektas, bent iki B. Obamos kadencijos pabaigos sausio mėnesį, o Prancūzijos jaunesnysis prekybos ministras Matthiasas Feklis ( Matijasas Feklis) paragino sustabdyti derybas.

C. Malmstroem pripažino, kad iki šių metų pabaigos – o būtent toks galutinis terminas buvo numatytas, kai 2013 metais buvo pradėtos derybos, – susitarimas nebus pasiektas.

„Nenoriu nagrinėti prezidento Hollande minčių ir ketinimų. Ir aišku, kad šiuo metu to, ką turime, nepakanka – mes negalime užbaigti (derybų) iki metų pabaigos“, – pareiškė Komisijos narė.

Tačiau ji pridūrė, kad „mes siekiame ir tebesiekiame ... mes turėtume siekti užbaigti (derybas), kol Obama yra prezidentas. Tai tebėra mūsų tikslas.“

„Ir jeigu tai bus neįmanoma, būtų prasminga bent padaryti kuo didesnę pažangą“, – pareiškė Komisijos narė.

„Pirmiausia jūs išstosite, o tada derėsimės“, – BBC laidai „Newsnight“ sakė ji. Jos teigimu, po išstojimo Britanija, kalbant ES terminais, taps „trečiąja šalimi“, ir prekyba su ja bus vykdoma laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, kol nebus pasiektas naujas susitarimas.

Verta paminėti, kad dėl neseniai su Kanada pasiekto susitarimo ES derėjosi septynerius metus. Be to, jį turės ratifikuoti visos ES valstybės narės, kas užtruks dar maždaug dvejus metus, kol susitarimas įsigalios.

C. Malmstrom taip pat sakė, kad ES ir JK prekybos derybų taip pat nebus galima pradėti tol, kol nebus baigtas politinis išstojimo procesas pagal Lisabonos sutartis50-ąjį straipsnį, o tai užtruks dar iki dvejų metų.

„Iš tiesų yra dvejos derybos. Pirma, jūs išeinate, o tuomet mes deramės dėl naujų santykių. Referendumas, į kurį mes, žinoma, atsižvelgiame ir kurį gerbiame, neturi teisinės galios. Pirmiausia, turi būti pranešta apie norą išstoti ir tai turės padaryti naujasis ministras pirmininkas. Ir tikiuosi, kad tai bus padaryta greitai. O tuomet tas procesas gali būti pradėtas“, – sakė ES prekybos komisarė.

Paklausta, ar toks ilgas procesas pakenks visoms ES narėms, C. Malmstrom atsakė: „Taip, bet tas balsavimas buvo labai aiškus“.

Remiantis ES teise, Bendrija negali derėtis dėl atskiros prekybos sutarties su viena iš savo esamų narių, todėl Britanija pirmiausia turi išstoti. Be to, Britanija dabar negali dėl prekybos derėtis ir su trečiosiomis šalimis, kol dar yra ES narė. O ir net pradėtos derybos truks ne vienerius metus, todėl iki tol britai turės laikytis PPO taisyklių.

„Šių tekstų aiškinimai geriausiu atveju atrodo klaidinantys, o blogiausiu atveju – absoliučiai klaidingi“, – pareiškė deryboms su Europos Komisija vadovaujančio JAV atstovo prekybai atstovas spaudai.

Siūlomai Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarčiai nepritarianti pasaulinė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ pirmadienį internete paskelbė 248 puslapius, jos teigimu, konfidencialių derybų dokumentų, iš kurių matyti, kad šiame susitarime griežti standartai ir apsaugos reikalavimai verslo interesų naudai bus sušvelninti.

„TTIP išsaugos, o ne pakirs, mūsų griežtus vartotojų, sveikatos, aplinkos apsaugos standartus, o JAV ir ES suteiks galimybę bendradarbiauti siekiant griežtesnių standartų visame pasaulyje“, – pareiškė JAV atstovo prekybai atstovas spaudai.

Kiek anksčiau pirmadienį tokią pat poziciją išreiškė ir Europos Komisija.

Pasak už prekybą atsakingos Komisijos narė Cecilia‘os Malmstroem (Sesilijos Malmstriom), „atrodo, jog sklando gana daug klaidingų įsitikinimų“ apie „numanomus nutekinimus“, susijusius su ta ambicinga sutartimi, kurią JAV ir Europos Sąjunga derina nuo 2013 metų vidurio.

„Dėl to būtina ir vėl pakartoti: ES niekada nepriims jokio prekybos susitarimo, dėl kurio sumažėtų mūsų vartotojų apsaugos, mūsų maisto saugos arba aplinkosaugos lygis“, – pareiškė Komisijos narė savo tinklaraštyje.

TTIP siekiama pašalinti reguliavimo ir tarifines kliūtis JAV ir Europos tarpusavio prekybai ir investicijoms, atverti ES paslaugų sektorių ir sudaryti Europos įmonėms palankesnes galimybes dalyvauti JAV valdžios viešųjų pirkimų projektuose.

Europos Sąjunga pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ši sužlugdė lemiamas prekybos derybas, kuriomis siekta sušvelninti Maskvos nuogąstavimus dėl ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties, kuri įsigalios sausio 1 dieną.

„Buvome visai arti prie kai kurių sprendimų radimo, bet iš Rusijos pusės nebuvo pakankamo lankstumo“, – sakė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom) po derybų Briuselyje su aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnais.

Europos Sąjungos paskirtoji prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom) pirmadienį užsiminė, jog gali būti atsisakyta prieštaringai vertinamo, tačiau vieno pagrindinių ES ir JAV susitarimo dėl laisvosios prekybos elemento - galimybės korporacijoms paduoti į teismą vyriausybes.

Švedijos atstovė C.Malmstroem buvo klausinėjama apie šį „megasusitarimą“  Europos Parlamente, kuris pirmadienį pradėjo pokalbius su Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) naujosios komandos nariais.

Kalbėdama ES asamblėjoje, C.Malmstroem pasiūlė apsvarstyti galimybę atsisakyti šio daug ginčų keliančio Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) - laisvosios prekybos pakto, dėl kurio Vašingtone prasideda septintasis derybų raundas, punkto.

Vadinamasis investuotojų ir valstybės ginčų reguliavimas (investor-state dispute settlement, ISDS) leidžia įmonėms paduoti į teismą nacionalines vyriausybes, jei jos mano, kad vietos įstatymai, reglamentuojantys tokias sritis kaip, pavyzdžiui, sveikata ir sauga, pažeidžia prekybos susitarimą ir kelia grėsmę jų investicijoms.

Tačiau aktyvistai ir kritikai, įskaitant įtakingą Vokietijos vyriausybę, būgštauja, kad toks mechanizmas gali sudaryti galimybę tarptautinėms kompanijoms apeiti nacionalinius įstatymus ir gali susilpninti valstybių suverenitetą.

Pavyzdžiui, Urugvajuje cigarečių gamintoja „Philip Morris“ padavė į teismą vyriausybę už tai, kad ji pareikalavo, jog ant cigarečių pakelių būtų didesni užrašai, įspėjantys apie rūkymo žalą sveikatai.

„Ar ISDS bus TTIP dalis? Nežinau, galbūt ne“, - sakė C.Malmstroem per klausimų ir atsakymų sesiją Europarlamente.

ES ir JAV paktas būtų didžiausias laisvosios prekybos susitarimas. Pernai Bendrijos ir JAV prekių ir paslaugų apyvarta sudarė apie 780 mlrd. eurų, o investicijų srautai siekia trilijonus eurų.

Laisvosios prekybos susitarimas kasmet ES ekonomikai atneštų apie 119 mlrd. eurų, o JAV ekonomikai - 95 mlrd. eurų.

Tačiau ginčai dėl ISDS smarkiai apsunkino derybas.

C.Malmstroem pažymėjo, kad daugelyje kitų pasaulyje galiojančių prekybos susitarimų yra ISDS mechanizmai.

„ISDS kelia susirūpinimą, tačiau pasaulyje jų yra tūkstančiai“, - sakė eurokomisarė.

Ji sakė, jog turi būti įmanoma „sukurti sistemą... užkirsti kelią piktnaudžiavimui, užtikrinti visišką skaidrumą ir teisę reguliuoti viešąjį interesą“.

Dėl C.Malmstroem ES asamblėjoje kilo triukšmas, kai paaiškėjo, kad jos pristatyta lanksti pozicija skiriasi nuo dokumento, kuris praėjusios savaitės pabaigoje netyčia buvo nusiųstas įstatymų leidėjams ir kuriame eurokomisarė kur kas aiškiau reiškė nepritarimą ISDS.

Paaiškėjo, kad Europos Komisijos vadovo J.-C.Junckerio aukšto rango padėjėjas į dokumentą su C.Malmstroem pozicija įterpė frazę, kuri vėliau buvo išbraukta.

Kairiųjų ir žaliųjų įstatymų leidėjai kritikavo švelnesnę C.Malmstroem poziciją, kurią ji pristatė per klausimų ir atsakymų sesiją Europarlamente.

„C.Malmstroem panaši į savo pirmtakus: nepriimtinas atsitraukimas dėl ISDS... ir nepajudinamas tikėjimas laisvosios rinkos privalumais“, - sakė žaliųjų atstovas Yannickas Jadot (Janikas Žado).

Kritikams taip pat nepatinka, kad derybos dėl TTIP vyksta už uždarų durų, nes tai esą naudinga kompanijoms.

Vilniuje vykstančiame neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime dalyvaujanti už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Cecilia Malmstroem teigė, jog nepaisant aukšto nedarbo lygio, ES yra daug neužpildytų darbo vietų, o tinkamai valdoma migracija gali padėti tai padaryti.

"Nepaisant aukšto nedarbo lygio, yra daug ir neužpildytų darbo vietų, nes trūksta darbuotojų, turinčių tam tikrą kvalifikaciją", - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė EK narė.

ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime ketvirtadienį, be kitų temų, aptarta prieglobsčio ir migracijos metinė ataskaita bei ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos tikslai.

"Lietuvos pirmininkavimo metu turime pabaigti derybas dėl sezoninių darbuotojų direktyvos, pasistūmėti į priekį dėl atvykimo sąlygų tyrėjams ir studentams", - sakė eurokomisarė.

"Mes, Komisija, pabrėžiame, kad tinkamai valdoma migracija gali būti ir veiksnys, prisidedantis prie augimo", - tvirtino C.Malmstroem.

Sezoninių darbuotojų direktyva siekiama nustatyti bendrą trečiųjų šalių sezoninių darbuotojų atvykimo į ES ir apsigyvenimo joje tvarką ir tokių darbuotojų teises. EK pateikdama direktyvos pasiūlymą teigė, jog vis mažiau ES piliečių dirba sezoninius darbus ir ES darbdaviams, ieškantiems darbuotojų žemės ūkio, sodininkystės ir turizmo sektoriuose, tenka rinktis darbuotojus iš trečiųjų šalių.