Moteriai procedūra buvo atlikta 2020 m. dėl nėštumo komplikacijų ir padidėjusios kūno masės.

Moteris skundėsi stipriu skausmu kelis mėnesius po vaiko gimimo, o gydytojai galiausiai išsiaiškino, kad jos viduje netyčia buvo paliktas „Alexis“ – apvalus, minkštas vamzdinis įtaisas, naudojamas žaizdos kraštams atitraukti operacijos metu.

Įrankis taip ilgai nebuvo aptiktas iš dalies dėl to, kad negalėjo būti matomas rentgeno spindulių.

Sveikatos taryba atsiprašė už sukeltą nelaimę.

Tai nėra visiškai pavienis įvykis – tas pats nutiko 2021 m. Waitematoje, Oklando priemiestyje. Vyrui buvo atlikta skubi operacija, skirta gaubtinės žarnos gydymui, kurios metu „Alexis“ buvo visiškai įkištas į pilvą ir nebuvo pašalintas. Vyras juto skausmą ir pykinimą, kol prietaisas buvo pašalintas daugiau nei po dviejų savaičių.

„Kauno klinikose CPO skaičius vis auga ir, praėjusių metų duomenimis, pasiekė 28,5 proc. Tad natūralu, kad daugėja pacienčių, turinčių randą gimdoje“, – teigia dr. Eglė Savukynė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė.

– Kokiais tyrimais galima nustatyti, ar randas gerai sugijęs?

– Gimdos rando pobūdį galima įvertinti atliekant ultragarsinį tyrimą pro makštį. Šis tyrimas saugus ir lengvai prieinamas. Taip pat gali būti atliekama histeroskopija ar laparoskopija siekiant įvertinti ir galbūt gydyti susiformavusią nišą – ertmę, likusią rande po CPO, kurioje gali kauptis menstruacijų kraujas ir sukelti nepageidaujamų simptomų. Labai retai atliekami ir sudėtingesni – magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos – tyrimai.

Nėštumo metu gimdos randą galima įvertinti jau ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, t. y. 6–9 nėštumo savaitę. Tai ypač svarbu pacientėms, besiskundžiančioms kraujavimu ar pilvo apačios skausmu nuo pat nėštumo pradžios. 11–14 nėštumo savaitėmis ultragarsu galima nustatyti, ar randas formuoja nišą ir kurioje gimdos sienoje yra prisitvirtinusi placenta. Gimdos rando niša nėštumo metu nustatoma iki 80 proc. atvejų, tačiau komplikacijos atsiranda retai.

Eglė Savukynė./ KMUK nuotr. 

– Kokie veiksniai gali lemti gimdos rando nišos susiformavimą?

– Rando gijimą sunkina pakartotinė CPO ir kitos operacijos gimdoje, vyresnis moters amžius, rūkymas, daugkartiniai gimdymai, sąaugos mažajame dubenyje ir individualūs audinių gijimo veiksniai, gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas. Manoma, kad rando nišai susiformuoti turi įtakos ir visos buvusios gimdos operacijos, gimdos susiuvimo technika, pjūvio vieta gimdoje CPO metu.

– Kokių komplikacijų gali sukelti randas gimdoje?

– Randas po CPO siejamas su komplikacijomis tiek ne nėštumo laikotarpiu, tiek nėščiosioms. Nustatyta, kad randas po CPO formuojasi bent tris mėnesius, visiškai sugyja per šešis. Net iki 30 proc. moterų, kurioms randas gimdoje formuoja nišą, patiria nereguliarių kraujavimų tarp mėnesinių, skausmingas mėnesines, lėtinį pilvo apačios skausmą, skausmingus lytinius santykius. 10 proc. tokių pacienčių patiria sunkumų pastojant pakartotinai, palyginti su gimdžiusiomis natūraliais takais.

Pirminė gimdos rando nišos prevencija – vengti pirmosios CPO, jei nėra medicininių indikacijų̨.

Pastojusios po anksčiau atliktos operacijos susiduria su galimomis grėsmingomis akušerinėmis komplikacijomis – tai nėštumo prisitvirtinimas ir augimas gimdos rande (randinis nėštumas), kraujavimai nėštumo metu, patologinis placentos prisitvirtinimas (placentos pirmeiga, placentos priaugimas, įaugimas, peraugimas) ir gimdos rando plyšimas nėštumo ir gimdymo metu. Tiesa, šios komplikacijos – retos, tačiau gali lemti masyvų nukraujavimą ir nepageidaujamas perinatalines išeitis. Rizika plyšti gimdos randui po vienos CPO yra 0,3–1 proc., po dviejų ir daugiau operacijų rizika auga.

– Ar įmanoma apsisaugoti nuo tokių komplikacijų?

– Visiškai išvengti CPO nepavyks, nes net ir normalus nėštumas ir gimdymas gali komplikuotis, gali tekti atlikti operaciją, gelbėsiančią vaisių ir motiną. Pirminė gimdos rando nišos prevencija – vengti pirmosios CPO, jei nėra medicininių indikacijų̨. Taip pat pažymėtina, kad gimdos rando nišai susiformuoti turi įtakos anksčiau buvusios operacijos gimdoje, įskaitant ir instrumentinį nėštumo nutraukimą, todėl moterims rekomenduojama atsakingai planuoti nėštumus. Mažinant gimdos rando nišų̨ susiformavimo ir jų̨ komplikacijų̨ skaičių̨ ypatingą reikšmę̨ turi ir chirurginiai veiksniai, pavyzdžiui, gimdos pjūvio siuvimo technika.

– Kokios rekomendacijos pacientėms, pastojusioms po buvusios CPO?

– Visų pirma, nėra pagrindo per daug nerimauti, nes rando sukeltų komplikacijų pasitaiko retai. Svarbu atsiminti, kad po CPO, ypač po pakartotinės operacijos, reikėtų neskubėti pastoti. Kitą nėštumą rekomenduojama planuoti praėjus 12–18 mėnesių po operacijos. Pastojus po buvusios CPO, nuo 6–9 nėštumo savaitės kreipkitės dėl ultragarsinio tyrimo, kad būtų kuo anksčiau diagnozuotas randinis nėštumas. Pastebėjus kraujavimą iš makšties bet kuriuo nėštumo trečdaliu būtina kuo skubiau vykti vizito pas gydytoją akušerį ginekologą.

Natūralus gimdymas ar cezario pjūvis – nuo metų pradžios moterys jau turi teisę pasirinkti pačios. Tiesa, sostinėje bent kol kas cezario pjūvio savo noru pageidauja vos kelios.

„Dvi pacientės yra kreipusios į mūsų gimdymo namus dėl cezario pjūvio“, – konstatavo Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas.

„Moterys gali norėti gimdyti atliekant cezario pjūvį dėl įvairių priežasčių. Vienos galbūt – dėl ankstesnės patirties, nes buvo labai sunkus natūralus gimdymas“, – sakė Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis naujai tvarkai negaili kritikos. Sako, vargu, ar ją iš viso galima būtų vadinti pasirinkimo laisve. Mat, jei moteris neturi jokių rimtų medicininių problemų, dėl kurių ji negali gimdyti natūraliai, tai tiek už konsultacijas, tiek už cezario pjūvio operaciją turi susimokėti pati.

„Klausimas, ar moteris, kuri turi sveikatos draudimą, moka mokesčius, ar ji vis dėlto turi mokėti visą 100 proc. iš savo kišenės, t. y. 2–3 tūkstančius eurų“, – svarstė Seimo narė Morgana Danielė.

Klausimas, ar moteris, kuri turi sveikatos draudimą, moka mokesčius, ar ji vis dėlto turi mokėti visą 100 proc. iš savo kišenės, t. y. 2–3 tūkst. eurų.

 

„Man atrodo normalu, jei pacientas reikalauja kažkokių išskirtinių sąlygų, kad už jas ir susimokėtų“, – teigė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Tiesa, moteris, kuri pageidauja cezario pjūvio, gydytojų turi būti gerai informuota apie galimas pasekmes.

„Medicininės indikacijos turėtų būti aukščiau nei pacientės norai“, – aiškino J. Sejonienė.

Taip pat – turėti vadinamų santykinių indikacijų, tarp kurių įrašyta, pavyzdžiui, ir gimdymo baimė. 

„Dėl pastarojo teiginio kyla klausimų dėl jos įrodymo. Ar tai turės būti psichiatro išrašas, atsispindėti ligos istorijoje ir pan., kas dabar lydima didelės stigmos“, – sakė M. Danielė.

Tačiau labiausiai moteris piktina tai, kad pasirinkus cezario pjūvio operaciją, iš savo kišenės tektų susimokėti ir už galimų komplikacijų gydymą. Tokią tvarką kritikuoja net medikai.

„Komplikacijų apmokestinimas, kaip minėjau, nėra būdingas jokiai kitai medicinos procedūrai. Būtų toks labai išskirtinis, keliantis daug diskusijų, nes neaišku, kaip jį apibrėžti“, – nuogąstavimų neslėpė M. Danielė.  

„Komplikacijų apmokestinimas iš viso yra baudžiamoji priemonė, kuri ir atgrasė, ir gąsdino moteris“, – teigė M. Pukelienė.

Vos kelis mėnesius galiojusią tvarką SAM suskubo taisyti.

Komplikacijų apmokestinimas iš viso yra baudžiamoji priemonė, kuri ir atgrasė, ir gąsdino moteris.

„Pakeitime numatoma atsisakyti šios pozicijos. Už komplikacijų gydymą po cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu bus apmokoma iš sveikatos draudimo biudžeto lėšų“, – informavo SAM patarėja Aimė Dumšienė.

SAM tikina, kad pakeitimai turėtų įsigalioti netrukus, tačiau ir be to dar lieka daug neatsakytų klausimų.

„Pirmiausiai mums patiems reikėtų įsivardinti, kas tai yra cezario pjūvio operacija pagal moters norą. Pagal tai, kokia dabar Lietuvoje priimta tvarka, vis dėlto suponuoja, kad tai yra cezario pjūvis, nesvarbu, ar pirmas, ar pakartotinas“, – kalbėjo Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė.

Medikai sako pasigendantys ir tėvo vaidmens šiame procese. Nors galutinį žodį, daryti cezario pjūvį ar ne, vis tiek priima medikai, baiminamasi piktnaudžiavimo. Kitų šalių patirtis rodo, kad liberalizavus cezario pjūvio operacijų tvarką, jų skaičius vidutiniškai išauga nuo 2 iki 5 proc.

Neapmoka iš PSDF

Ministerijos teigimu, jei gydytojas nepriima sprendimo, kad pacientei reikalinga cezario pjūvio operacija, bet jos reikalauja pati gimdyvė, tokiu atveju operacija nėra apmokama PSDF biudžeto lėšomis.

„Pagal galiojančius teisės aktus, sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF tuo atveju, kai gydytojas diagnozuoja sveikatos sutrikimą ir atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikį – kitaip tariant, kai įvyksta Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) draudiminis įvykis“, – teigiama ministerijos komentare.

„Jeigu gydytojas akušeris ginekologas nepriima sprendimo, kad pacientės sveikatos būklė reikalauja cezario pjūvio operacijos, bet šios procedūros pageidauja pati pacientė, tai nėra laikoma Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiu įvykiu, ir tokia paslauga negali būti apmokama PSDF biudžeto lėšomis“, – rašo SAM.

Ministerijos parengta ir patvirtinta cezario pjūvio operacijos pacientės pageidavimu tvarka yra praktikoje nepritaikoma.

Kyla komplikacijų rizika

Ministerijos teigimu, rengiant cezario pjūvio operacijos pacientės pageidavimu tvarką, buvo prieita išvados, kad atliekant šią procedūrą, visa atsakomybė negali būti paliekama tik gydytojui – dalį jos turi prisiimti ir pacientė.

„Rengiant šią tvarką buvo diskutuojama su pacientų ir gydytojų atstovais, ir buvo prieita prie išvados, kad atliekant cezario pjūvio operaciją gimdyvės pageidavimu, visa atsakomybė negali būti paliekama vien gydytojui, jos dalį turėtų prisiimti ir pacientė, kurios iniciatyva yra atliekama chirurginė operacija, kuri nėra būtina ir kuri visais atvejais turi didesnę ar mažesnę komplikacijų riziką“, – akcentavo SAM.

Tačiau, kaip pažymima ministerijos komentare, atsižvelgdama į Seimo narių siūlymą, ministerija yra pasirengusi svarstyti komplikacijų gydymo apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis klausimą.

„Atsižvelgdama į Seimo narių siūlymą, Sveikatos apsaugos ministerija yra pasirengusi svarstyti komplikacijų gydymo apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis klausimą, atidžiai įvertinant galiojantį teisinį reglamentavimą ir visų suinteresuotų pusių argumentus“, – teigia ministerija.

Pažėrė kritikos tvarkai

SAM nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė galimybę vietoje gimdymo natūraliu būdu pasirinkti cezario pjūvio operaciją esant tam tikriems rizikos faktoriams, kai išpildomos dvi sąlygos – yra santykinė medicininė indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją (pavyzdžiui, jeigu pacientė turi arba turėjo reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdo pirmą kartą būdama vyresnio amžiaus, turi socialinių rizikos faktorių arba kitų padidintos rizikos faktorių) arba tai yra gydytojų specialistų komandos kartu su informuota paciente priimtas sprendimas, kad paminėtos sąlygos yra įgyvendintos ir pacientei galima atlikti cezario pjūvio operaciją jos pageidavimu.

Tačiau tokiu atveju, kai paslauga teikiama ne dėl medicininių indikacijų, o pacientės pageidavimu ir esant santykinėms medicininėms indikacijoms, keičiasi paslaugos apmokėjimo tvarka – tiek už konsultavimą, tiek už operaciją bei pooperacinę priežiūrą pacientė turi susimokėti pati.

Morgana Danielė./ Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Laisvietė“ M. Danielė pažėrė kritikos parengtai tvarkai, teigdama, kad tai praktikoje bus sunku pritaikyti ir pasinaudoti cezario pjūvio galimybe savo noru bus neįmanoma.

„Ministerijos parengta ir patvirtinta cezario pjūvio operacijos pacientės pageidavimu tvarka yra praktikoje nepritaikoma. Kodėl? Nes už pasinaudojimą savo teise, ji numato BAUSMĘ. Kitaip tariant, medicina neprognozuojama, tačiau jei tau kas po operacijos nutiks, gausi susimokėti už visą gydymą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Danielė.

– Kokios indikacijos lemia CPO?

– Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų. Svarbu ne tik indikacija, tačiau ir kaip greitai reikia atlikti cezario pjūvį. Skubumo kategorijos skirstomos į keturias grupes. I grupė (neatidėliotina operacija) – atliekama kaip įmanoma greičiau (per 30 minučių̨ nuo sprendimo priėmimo iki vaisiaus gimimo). II grupė (skubi operacija) atliekama nedelsiant (per 75 minutes). III grupė – atliktina operacija, kurią reikia atlikti tinkamai pasiruošus, neatidedant ilgesniam laikui, nes gali kilti pavojus gimdyvės ar vaisiaus sveikatai. IV grupė – planinė operacija, atliekama pacientei ir ligoninės personalui patogiu metu. Ji neturėtų̨ būti atliekama anksčiau nei 39+0 savaičių̨, o planinė operacija dėl skersinio rando gimdoje po buvusio vieno cezario pjūvio neturėtų̨ būti atliekama iki 40+0 savaičių̨.

Doc. dr. Gitana Ramonienė. / Kauno klinikų nuotr. 

– Koks pasiruošimas prieš CPO?

– Kai atliekama planinė (IV skubumo kategorijos) CPO, moteris gali ir turi jai pasiruošti, iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere rūpimus klausimus, pasidomėti aktualia informacija. Atvykdama į ligoninę, moteris turi turėti iš anksto šeimos gydytojo atliktus tyrimus. Iki operacijos gimdyvė turi būti nevalgiusi 8 val. kieto maisto, 6 val. jokio maisto ir negėrusi 2 val., nebent reikia išgerti vaistus, nusipraususi po dušu, į ligoninę atvykti iš vakaro arba operacijos dienos rytą.

Kai atliekama skubi CPO, moterį paruošti operacijai reikia labai greitai, todėl gali atrodyti, kad vyksta lengvas chaosas, tačiau išties kiekvienas žmogus dirba savo darbą, žino ką reikia daryti. Dažnai nepakanka laiko paaiškinti situacijos, plačiau jos aptarti. Moteris turi suprasti, kad tai, kas daroma, tikrai yra reikalinga ir saugu, privalo pasitikėti personalu. Ji perrengiama, jei reikia, paimami kraujo tyrimai, į šlapimo pūslę įvedamas kateteris.

– Kokia CPO eiga? Kaip viskas vyksta?

Daugumai moterų atliekama regioninė nejautra, moteris nejaučia tik apatinės kūno dalies, visos operacijos metu moteris yra sąmoninga, gali bendrauti, išgirsti gimusio naujagimio verksmą. 

– Operacijos metu dirba trys specialistų komandos – gydytojai anesteziologai, neonatologai ir akušeriai ginekologai bei slaugytojos ir jų padėjėjos. Atvežus moterį į operacinę, ją pasitinka slaugytoja anestezistė, moteris guldoma arba pasodinama ant operacinio stalo, įvedamas intraveninis kateteris, anesteziologas atlieka nuskausminimą. Jei pagal akušerinę situaciją yra laiko ir nėra kontraindikacijų, daugumai moterų atliekama regioninė nejautra, moteris nejaučia tik apatinės kūno dalies, visos operacijos metu moteris yra sąmoninga, gali bendrauti, išgirsti gimusio naujagimio verksmą. Jei laiko neturime arba regioninės nejautros atlikti negalima, nejautra būna bendrinė (intubacinė). Ji atliekama tada, kai visa komanda yra pasiruošusi atlikti operaciją tam, kad kuo mažiau medikamentų patektų į vaisių. Taigi, moteris guldoma ant operacinio stalo, fiksuojamos kojos, rankos tam, kad nenukristų, neužsigautų pati, neužgautų personalo, nepaliestų operacinio lauko.

Prasidėjus operacijai svarbu žinoti, kad moteris neturi jausti skausmo, tačiau gali jausti spaudimą, tempimą, judinimą. Šie pojūčiai jaučiami operacijos metu, nes skalpeliu atliekamas tik pjūvis gimdoje, o kiti pilvo sienos audiniai praskiriami juos plečiant, tempiant. Išvedant naujagimį iš gimdos yra lyg imituojamas gimdymo procesas – kontroliuojama jėga spaudžiamas gimdos dugnas, kad naujagimis užgimtų per atliktą pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Po naujagimio gimimo užsiuvama gimda, išvaloma pilvo ertmė, pasluoksniui užsiuvama pilvo siena.

Gydytojai neonatologai priima naujagimį, teikia pagalbą, juo rūpinasi. Arčiausiai moters būna ir su ja bendrauja anesteziologų komanda. Visi pojūčiai ar nerimas turi būti išsakyti būtent jiems, nes tai gali būti susiję su vaistų poveikiu, operacijos eiga. O pojūčių būna įvairių – pykinimas, silpnumas, skausmas, niežulys. Dažniausiai jie būna susiję su anestezija.

– Ar naujagimiui gimti per CPO yra lengviau nei natūraliu būdu? 

– Pjūvis pilvo sienos audiniuose, ypač gimdoje, gali būti atliktas tik tam tikro pločio, todėl naujagimį išimti, ištraukti per tokį pjūvį tikrai nėra lengva. Komplikacijų gali pasitaikyti 1-3 proc. atvejų – kraujosruvos, galūnių kaulų, kaukolės, raktikaulio lūžiai, nervų patempimas. Dažniausiai pasitaiko vaisiaus odos pažeidimas įpjaunant (apie 70 proc. visų vaisiaus pažeidimų).

Vaisiui natūralus gimdymas yra lyg ženklas, kad jis tuoj gims, prasidės gyvenimas naujoje aplinkoje, reikės prie jos prisitaikyti. Tai vyksta fiziologiškai, gimdymas vaisių brandina. CPO metu gimimas įvysta labai greitai, dažniausiai užtrunka 5-10 min. Taigi, tie fiziologiniai pokyčiai neįvyksta. Vaisius gimimo metu slinkdamas gimdymo takais yra suspaudžiamas, iš kvėpavimo takų išstumiami vaisiaus vandenys, gleivės, todėl būna lengviau įkvėpti, lengviau išsiskleidžia plaučiai. Po CPO skysčiai rezorbuojasi (išsiurbiami) arba pasišalina kosint, čiaudint per ilgesnį laiką, todėl galimas taip vadinamas „šlapio plaučio sindromas“, dažniau pasitaiko kvėpavimo funkcijos sutrikimas.

– Kokia priežiūra po CPO?

– Po CPO moteris prižiūrima gydytojų anesteziologų poanestetinėje palatoje, kol atsistato jutimai. Maždaug po 6 val. moteris grįžta į pogimdyminę palatą. Pirmomis paromis skiriami skausmą malšinantys vaistai. Įprastai labiausiai vaistų reikia pirmąsias tris paras, vėliau poreikis mažėja. Foley kateteris ištraukiamas kaip galima greičiau, tai yra, kai tik moteris gali atsikelti ir pati vaikščioti, nueiti iki tualeto. 

– Kaip greitai mama ir tėtis gali būti kartu su savo naujagimiu po CPO?

– Jei moters ir vaisiaus būklė leidžia, naujagimis, jį apžiūrėjus gydytojui neonatologui, dedamas mamai ant krūtinės ir gali būti kartu su mama iki operacijos pabaigos. Jei mamai yra bendrinė nejautra ar kitos priežastys, kodėl ji negali būti su naujagimiu, pavyzdžiui, sunki naujagimio būklė – kūdikis vežamas į naujagimių ligų skyrių, su juo kartu gali keliauti ir tėtis. Visa šeima gali būti kartu, kai moteris grįžta iš poanesteninės palatos.

60-80 proc. moterų po sėkmingai buvusios CPO pagimdo natūraliais takais, tačiau kiekvienas atvejis labai individualus.

– Jeigu moteriai atlikta CPO, ar kitus nėštumus galima užbaigti gimdant natūraliais takais?

– Taip, 60-80 proc. moterų po sėkmingai buvusios CPO pagimdo natūraliais takais, tačiau kiekvienas atvejis labai individualus. Po dviejų CPO gimdymas natūraliais takais taip pat galimas, atidžiai įvertinus akušerinę situaciją bei moteriai sutinkant.

– Koks yra minimalus laiko tarpas tarp gimdymų, jei buvo atliktas CPO?

– Patariamas bent 24 mėnesių laiko tarpas. Praėjus 18–24 mėnesiams po buvusio CPO, nėščiosios turi būti informuotos apie didesnę gimdos plyšimo riziką, tačiau vis tiek kitas gimdymas galimas natūraliu būdu.

Vežimėlyje Lina sūpuoja jau antrąją savo dukrą. Jos abi gimusios po cezario pjūvio.

Pirmą kartą moteris bandė gimdyti natūraliai, tačiau gimdymui įpusėjus atsirado nenumatytų indikacijų. Laukiantis antros dukros atsidaro baimė, kad situacija kartosis: „Buvo tam tikrų indikacijų ir antrasis gimdymas baigėsi planiniu cezario pjūviu.“

Iki šiol cezario pjūvis buvo atliekamas tik esant pavojui mamos ar kūdikio gyvybei. Taip buvo ir Linos atveju. Tačiau dabar situacija pasikeitė – operacijos gali pageidauti visos gimdyvės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Santykinės indikacijos, t. y. kai didesnės rizikos neštumas, dėl socialinių veiksnių, dėl buvusių gimdymų neigiamos patirties, vyresnė nėščioji“, – indikacijas vardijo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.

Tačiau akušerė ginekologė perspėja, nors chirurgija tobulėja, ši operacija gana sudėtinga, tad gimdyvei neretai kur kas geriau vaikelio susilaukti natūraliu būdu.

„Kaip akušerė niekada nepasakyčiau, kad jums tikrai reikia cezario pjūvio operacijos, nes bijote gimdyti. Galbūt su moterimis reikėtų daugiau pabendrauti ir paaiškinti“, – pastebėjo Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė Violeta Staniulevičienė.

Vis dėlto, tokiu atveju, jei cezario pjūvio pageidauja pati gimdyvė, jai teks ir susimokėti. Valstybinėse ligonių kasose šios operacijos kaina svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Tačiau beveik visos didžiosios Lietuvos ligoninės tikslių kainų dar nenustatė ir patvirtintos tvarkos neturi. Su nauju įstatymu atsirado ir daugiau neaiškumų.

„Daug diskutavome, kokia vis dėlto ta tvarka turėtų būti. Šiuo metu intensyviai rengiame tvarką: kokia suma, kodėl ji tokia, už ką mokėti, už ką ne. Labai daug klausimų“, – kylančius neaiškumus pabrėžė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos akušerė ginekologė Emilija Bogužienė.

„Ministro įsakymas patvirtintas 2022 m. spalį. Įstaigos turėjo galimybę per du mėnesius atlikti parengiamuosius darbus, patvirtinti tvarkas“, – sakė I. Cechanovičienė.

Kol kas tvarką ir įkainius už pageidaujamą cezario pjūvį nustatė Vilniaus gimdymo namai. Pas juos operacija kainuos 2 tūkst. eurų. Šiaulietei Linai atrodo, kad tokia suma pernelyg didelė. Dauguma jaunų šeimų tokių pinigų neturi.

Šiuo metu intensyviai rengiame tvarką: kokia suma, kodėl ji tokia, už ką mokėti, už ką ne. Labai daug klausimų.

„Man labai keista, kai tokia baisi demografinė situacija, nežinome, kas mūsų tėvams mokės pensiją, labai svarbu, kad kuo daugiau moterų gimdytų. Tačiau kai jos turi susimokėti visą kainą, vadinasi, tiek jomis ir rūpinamės“, – stebėjosi Lina.

Akušerių asociacija prieštarauja, esą atliekant cezario pjūvį kainuoja ir anestezija, ir medicinos priemonės, ir gydytojų komanda būna kone du kartus gausesnė. Tad viena cezario operacija kaštų prasme prilygsta keturiems natūraliems gimdymams.

„Galbūt moterys nemoka skaičiuoti, kurios reikalauja, kad cezario pjūvio operacija kainuotų kelis šimtus eurų. Tai ne kaime atliekamas paršiuko skerdimas“, – stebėjosi V. Staniulevičienė.

Tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai įsitikinę, kad, net ir ligoninėms paskelbus apie atnaujintą tvarką, daug norinčių cezario operacijos neatsiras.

„Jeigu kalbėtume apie tai, kiek Šiaulių krašte būtų pacientų, kurie griežtai atsisakytų ir nenorėtų gimdyti, gal 1 proc. nuo visų gimdymų“, – teigė E. Bogužienė.

Pasirinkus gimdyti nenatūraliu būdu kainas ligoninės žada nustatyti iki pavasario, o gimdyvės cezario pjūvio gali prašyti ne anksčiau kaip 22 ir ne vėliau kaip 37 neštumo savaitę.

Sofija, Aleksas, Maksimas ir Matiejus papildys Dubeckų šeimą, nors žinia apie tokį pagausėjimą tėvą gerokai pribloškė.

„Mes jį gana greitai apdorojome teisinga prasme“, – sakė ketvertuko mama Nikola Dubecka.

„Iš pradžių tikriausiai šokas susimaišė su džiaugsmu, paskui liko tik džiaugsmas“, – teigė ketvertuko tėvas Dominikas Dubecky.

Motina Nikola labai stengėsi, bet paskutinės nėštumo dienos buvo tikrai sunkios. Laimė, be komplikacijų.

„Stengiausi išlaikyti kuo ilgiau, nes galiausiai, tai – vaikų sveikata, nors ir sunku buvo, ypač paskutines savaites iki gimdymo“, – tęsė N. Dubecka.

Slovakų statistika rodo, kad ketvertukai čia gimsta kas dešimt metų. Bet Košicei, matyt, tai negalioja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Reikia griežčiau rūpintis daugiavaisiais nėštumais. Privalo būti daugiau prenatalinių konsultacijų. Tokie kūdikiai gimsta žymiai anksčiau, vadinasi, dažniausiai – apie 31–32 savaitę. Taip buvo ir pastaraisiais dviem atvejais“, – kalbėjo „UNLP“ ligoninės ginekologas Peteris Urdzikas.

Vaikai gimė po cezario pjūvio, nes keturi įprastinio dydžio kūdikiai tiesiog nebūtų tilpę gimdoje.

„Mergaitė pradėjo atsilikti augant, vadinasi, ji buvo šio kolektyvo lyderė. Tuo remiantis buvo atliktas cezario pjūvis“, – tęsė P. Urdzikas.

Keturi kūdikiai svėrė tiek, kiek įprastiniai du naujagimiai, todėl juos teko palaikyti ir pamaitinti inkubatoriuose.

„Nenorėjome apkrauti mamos duodami jai keturis kūdikius vienu metu, todėl sutarėme, kad pirmiausia namo važiuos du, o paskui – dar vienas, kai pasieks tam tikrą svorį, o tada tas, kuris vis dar mažas ir vis dar yra su mumis“, – pasakojo „UNLP“ neonatalinio skyriaus vadovė Vanda Chovanova.

Nuo šiol darbo namuose Peteriui ir Nikolai tikrai padaugės. Kita vertus, jei jie nuspręstų gimdyti ir auginti keturis vaikus kas porą metų, tai dabar sutaupys mažiausiai šešerius metus.

„Na, turbūt atsakymas būtų ir „taip“, ir „ne“, – sakė prof. D. Ramašauskaitė. – Tokia praktika yra ne vienoje tiek Europos, tiek pasaulio šalyje. Lietuva turbūt irgi nėra išskirtinė šalis, kurioje tai neturėtų būti įteisinta. Tačiau kokia forma tai turi būti padaryta, čia jau kitas klausimas. Kiekviena šalis pasirenka savo kelią. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda moterų, kurios norėtų išsakyti savo nuomonę ir pasirinkti sau priimtiną gimdymo būdą. T. y. gimdyti natūraliai ar atliekant cezario pjūvį. Pasirinkti ir kitus nėštumo, gimdymo priežiūros aspektus. Jau seniai tai vyksta, tik dabar tapo dar aktualiau, nes moterys pačios pradėjo, netgi pasitelkdamos advokatus, to prašyti. 

– O kokie būtų jūsų, kaip profesionalės, „už“ ir „prieš“?

– Manau, kad moteris turėtų pati nuspręsti „taip“ ar „ne“, o mūsų, akušerių-ginekologų gydytojų, pareiga yra suteikti visą reikiamą ir objektyvią informaciją „už“ ir „prieš“. Tarkim, svarstant apie tokį pasirinkimą, reikėtų suteikti informaciją apie  galimas naudas ir komplikacijas tiek šio nėštumo ir pogimdinio periodo metu, tiek per kitus nėštumus. Na, ir, aišku, kokia nauda ar žala galima augančiam vaikui. Tai būtų pagrindinės sritys, apie kurias turėtų būti informuojamos moterys. Tarkim, iš karto po natūralaus gimdymo (natūraliais takais) yra mažesnė kraujavimo, infekcijos rizika. Taip pat  mažesnė tikimybė atsidurti intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje.

Na, o tokių didelių „už“, kodėl reikėtų rintis cezario operaciją kaip ir nėra. Nebent patogumas, kad žinai, kada tai įvyks. Tai įvyksta planuotai, be jokio netikėtumo. Galbūt tai suteikia moterims didesnį psichologinį komfortą tuo metu, – kalbėjo gydytoja. – Jeigu vertintume iš naujagimio pusės, tai gimstančiam per cezario pjūvį mažesnė tikimybė, kad jis patirs pečių distociją (užstrigimą), gali išvengti traumos. Antra vertus, natūralaus gimdymo metu niekada nėra naujagimio sužalojimo, priešingai, nei cezario pjūvio metu, kai įmanoma pažeisti ir naujagimio odą. Kai moteris gimdo natūraliai, nėra ir kvėpavimo sutrikimo sindromo, dėl ko naujagimis galėtų atsidurti intensyviosios terapijos skyriuje.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Jeigu žiūrėtume į tolimesnes pasekmes, tai po natūralaus gimdymo moterims dažniau kyla šlapimo nelaikymo problemų, bet nėra tikimybės, kad kitų nėštumų metu ji gali turėti gimdos plyšimą, kad būtų placentos pirmeiga ir su tuo susijusios komplikacijos. Na, ir daugelis kitų „už“ ir „prieš“. Mūsų kaip gydytojų pareiga yra pateikti objektyvią informaciją. Geriausiai, manau, su procentais, kad pati moteris galėtų įvertinti ir priimti sprendimą, ar ji norėtų cezario pjūvio, kai nėra kitų parodymų, ar vis dėlto norėtų gimdyti natūraliais takais.

– Naujame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra numatyta, kad cezario pjūvio operacija nesant medicininių indikacijų bus galima, kai tokiam gimdyvės norui pritars gydytojų komanda. Ir antra, kai bus santykinė medicininė indikacija. Kaip suprasti, kas yra ta santykinė medicininė indikacija?

–  Cezario pjūvio operacijai absoliučios indikacijos yra tos, kai nėra kito gimdymo kelio. Tarkim, yra virkštelės iškritimas, gyvas vaisius, na ir niekaip kitaip neįmanoma užbaigti gimdymo – vienintelis būdas tėra atlikti cezario pjūvio operaciją. Tai – absoliuti indikacija. Kitos indikacijos yra santykinės, kada susiklosčius tam tikrai klinikinei situacijai, galima gimdyti ir natūraliai, ir atliekant cezario pjūvį. Kai dar neprasidėjęs gimdymas, o moteris jau norėtų, kad jai būtų atliekama cezario pjūvio operacija, tos santykinės indikacijos gali būti, tarkim, vyresnis moters amžius, kai jai daugiau kaip 40 metų ir ji gimdo pirmąkart. Kitas veiksnys – tarkim, ji pastojusi po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir sako, kad gimdys vieną vienintelį kartą gyvenime. Tuomet yra svarstytina situacija, ar jei reikėtų atlikti cezario pjūvio operaciją, ar ne.

Nenorėčiau teigti, kad jaunos moterys dabar dažniau nori, kad būtų atlikta cezario pjūvio operacija nesant medicininių indikacijų.

Na, ir kiti atvejai, kada susiklosčius palankiai klinikinei situacijai moteris gali puikiai pagimdyti pati. Tarkim, jai prasideda gimdymas, ji atvyksta į gimdymo stacionarą, jau prasidėję sąrėmiai, gimdos kaklelis pilnai išsiplėtęs. Jai belieka tik pilnai pasistanginti ir naujagimis gims. Tokiu atveju tikrai niekas moteriai nerekomenduotų cezario pjūvio operacijos. Bet jei situacija kitokia, papildomai prisideda kažkokie nėštumo rizikos veiksniai, tarkim, nėščiųjų hipertenzija. Tuomet reikia gimdymą sužadinti, o tai gali užtrukti dvi dienas ir daugiau. Turbūt tokiai moteriai pasiūlytum rinktis cezario pjūvio operaciją. Manau, kad buvo reikalinga ta diskusija ir aptarimas tarp specialistų ir pačios moters.

– Profesore, pabaigai, ar tiesa, kad ypač jaunos gimdyvės vengia gimdyti natūraliai ir mieliau rinktųsi cezario pjūvio operaciją?

–  Negaliu pasakyti, kad tokių moterų daugėja. Visada tokių buvo. Na, ir nenorėčiau teigti, kad jaunos moterys dabar dažniau nori, kad būtų atlikta cezario pjūvio operacija nesant medicininių indikacijų. Taigi tokių moterų buvo tiek prieš 20, tiek 10 metų, tiek dabar. Remdamasi savo darbo praktika galiu pasakyti, kad šis skaičius nedidėja.