Per savo darbo karjerą jis organizavo ne vieno muzikos scenos dievuko turus – dirbo su „Nirvana“, Leonardu Cohenu, Father John Misty, Courtney Barnett, „Sparks“ ir daugeliu kitų. Dabar jis rengia grupių „Nick Cave And The Bad Seeds“, „Kraftwerk“, „Sigur Ros“ ir MGMT turus po Šiaurės Ameriką. Lankydamasis Lietuvoje E. Lefko mielai sutiko papasakoti savo sėkmės istoriją – kaip iš apie muziką rašančio melomano tapo įtakingu muzikos verslo atstovu. 

– Turite 40 metų patirtį, šiuo metu esate „AEG / Goldenvoice Concerts“ Los Andžele viceprezidentas. Kaip viskas prasidėjo? Kaip susidomėjote muzika?

– Gimiau Toronte, tačiau mano seneliai – iš Lenkijos. Jie turėjo išskristi iš Lenkijos, kad išgelbėtų savo gyvybę, ir atvyko į Torontą, Kanadą. Seneliai buvo nuolankūs žmonės. Jie sunkiai dirbo, mėgo knygas ir meną, laikėsi šabo ir žydų religijos papročių. Mano tėvai užaugo pokario kultūroje, augančiame priemiestyje.

Prisimenu, kaip su draugu,  būdami paaugliai, sėdėdavome jo tėvų svetainėje. Neatsiklausę tėvų atsidarydavome alkoholinių gėrimų spintelę ir gerdavome vyšnių brendį, gulėdavome ant grindų  klausydamiesi grupių „Santana“ ar „Pink Floyd“ ir tiesiog pasinerdavome į muziką.

Organizatorių nuotr.

Būdamas jaunas lankiausi nedideliame akustinės muzikos klube „The Riverboat“, kuris buvo Toronto posthipinės scenos centras, ir stebėjau tokius menininkus kaip, pavyzdžiui, puikus folkmuzikos atlikėjas Philas Ochsas. Kartą jis į sceną, į antrąją pasirodymo dalį, grįžo ne taip, kaip turėtų, apsivilkęs nevykusį auksinį kostiumą ir atliko senus Buddy Holly ir Elvio Presley perdirbinius. Šio performanso betarpiškumas sukrėtė mano jauną protą.

Vėliau, būdamas aštuoniolikos metų, mačiau Bobo Dylano su grupe ir Neilo Youngo pasirodymus ledo ritulio arenose ir stadionuose. Vieną vakarą mergina pakvietė mane parūkyti ir klausėmės pirmo Johno Prine’o ir debiutinio „Eagles“ įrašo. Man buvo šešiolika metų, kai supratau, kad muzika bus mano gyvenimas. Po kelių dešimtmečių pradėjau daug dirbti su J. Prine’u ir pasakiau jam, kokią didelę įtaką jis padarė mano gyvenimui.

– Pradėjote kaip muzikos žurnalistas. Kaip iš rašymo apie muziką pasukote muzikos koncertų, turų organizatoriaus keliu?

– Prisimenu, kaip, būdamas jaunas roko muzikos žurnalistas, ieškojau istorijų... Perskaičiau Tomo Waitso debiutinio albumo apžvalgą, kurioje jis buvo lyginamas su Jacku Kerouacu. J. Kerouaco „On The Road“ („Kelyje“) man buvo kaip Biblija, todėl vienišą ir slogų darbo dienos vakarą nuėjau paklausyti T. Waitso, kuris apšildė kantri grupės pasirodymą Toronto klube „El Mocambo“. Paskui sėdėjau su juo persirengimo kambaryje. Koncertas buvo baisus ir niekas nežinojo, kas jis toks. T. Waitsas sėdėjo, rūkydamas spoksojo į grindis ir pats stebėjosi, ką ten veikia. J. Kerouacas, pasak jo, mirė vienišas ir būdamas alkoholikas. Taip pat jis manė, kad „Eagles“ atliekama jo dainos „Ol’55“ versija buvo niekam tikusi...

Labai mėgau rašyti. Naktį, kai tėvai miegojo, klapsėjau rašomosios mašinėlės klavišais ir keliavau į fantastišką kelionę. Žodžiai liejosi patys. Rašydamas uždirbdavau 100 dolerių už straipsnį, nors jį parašyti buvo daug darbo. Vieną dieną draugas supažindino mane su roko poetu Jimu Carrollu. Paskambinau jam ir paklausiau, ar norėtų surengti koncertą vietiniame meno koledže. Bilietai į koncertą buvo išparduoti, uždirbau daugiau kaip 100 dolerių ir nuo tada tapau roko atlikėjų koncertų organizatoriumi.

Organizatorių nuotr.

Pristatydavau ir reklamuodavau įvairiausią muziką – death metal su „Deicide“, bliuzą su Johnu Lee Hookeriu ir Etta James, soulą su Erykah Badu ir Guru Jazzmatazz, alternatyvųjį roką su „Oasis“, „Blur“ ir „Nirvana“, repą su Wu Tang‘u ir Schooly D. Gyvenau ir organizavau koncertus Toronte. 2004 m. man buvo suteikta galimybė persikelti į Los Andželą ir dirbti nuostabioje koncertus organizuojančioje kompanijoje „Goldenvoice“. Jie reklamuoja festivalį „Coachella“ ir yra pasaulinės bendrovės, žinomos kaip AEG, dalis. Vieną dieną darbe ėjau koridoriumi ir vaikinas paklausė: „Tu esi kanadietis, ar žinai, kas yra Leonardas Cohenas?“. Jis sulaukė Leonardo skambučio, nes po ilgo laiko L. Cohenas vėl panoro leistis į turą. Aš įsitraukiau į turo organizavimą. Leonardas man buvo tarsi Dievas – skaičiau jo knygas ir klausiau jo albumų. Jo vadybininkas paaiškino, kad Leonardas nori leistis į turą, bet jiems reikia pagalbos. Padėjau gauti vizą muzikantui iš Ispanijos, grojančiam ūdu (ūdas – gitarą primenantis styginis muzikinis instrumentas, plačiai paplitęs visose Arabų šalyse, Vidurio Azijoje ir Balkanuose). Suradau turo vadybininką, surengiau perklausų pritariantiesiems dainininkams, pasirūpinau garso inžinieriumi ir netgi padėjau gauti kostiumų ir skrybėlių Leonardo grupei. Tačiau didysis iššūkis buvo suorganizuoti turą – parinkti tinkamus miestus ir koncertų erdves, bilietų kainas, sudaryti biudžetą, suburti rinkodaros ir logistikos komandą, kad pasirodymai vyktų sėkmingai nuo pradžios iki pabaigos. Galiausiai septynerius metus rengiau jam visus pasirodymus Šiaurės Amerikoje – nuo mažų teatrų iki arenų, į kuriuos visi bilietai būdavo išparduoti. Iš viso įvyko daugiau kaip 130 koncertų.

Tada sužinojau, kaip būti turų organizatoriumi. Nenorėjau užsakyti grupės vienam koncertui Los Andžele ar Toronte. Norėjau dalyvauti planuojant pasirodymus ir kartu su vadybininkais būti organizacinės komandos dalis, kad atlikėjas žinotų, kas esu. Vieną dieną festivalyje „Coachella“  AEG vadovas Randy Phillips’as supažindino mane su Nicko Cave’o vadybininkais. Jie norėjo, kad N. Cave’as pasiektų kitą lygį, jiems patiko, ką dariau organizuodamas Leonardo turus. Jau turėjau įgūdžių planuoti turą po Šiaurės Ameriką. Nickui pritaikiau tą pačią filosofiją kaip ir Leonardui – pagrindiniai miestai su gražiais teatrais ir didesnėmis bilietų kainomis, kad atlikėjas galėtų surengti pasirodymą, apie kokį svajojo, ir kartu užsidirbtų pinigų. Nuo tada dirbu su Nicku – jau dešimt metų, taip pat mane sieja ilgalaikiai santykiai su „Sigur Ros“, „Kraftwerk“, MGMT ir „Tool“. Esu surengęs Father John Misty, Courtney Barnett ir „Sparks“ turų.

Organizatorių nuotr.

– Kaip atsirenkate atlikėjus, su kuriais dirbsite?

– Renkuosi dirbti su menininkais, kurie mane įkvepia. Išgirstu jų muziką arba įsimyliu juos kaip asmenybes ir paskui stengiuosi susipažinti su jų atstovais, bandau užmegzti ryšį. Tai gali užtrukti metus atkaklaus darbo, ir tai ne visada pavyksta, tačiau prisimenu jauną vaikiną, kuris gėrė vyšnių brendį klausydamasis „Pink Floyd“, ir leidžiu muzikos aistrai vesti mane į kitą nuotykį.

– Kas yra geras koncertų organizatorius?

– Geras organizatorius dalyvauja ir rūpinasi kiekvienu renginio žingsniu, kad pasirodymas būtų pristatytas plačiai ir patraukliai. Kad visi žinotų, kad tai vyksta ir iš karto būtų galima parduoti daug bilietų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į visas smulkmenas, kad pasiruošimas pasirodymui vyktų sklandžiai.

Raskite gerų žmonių, kurie jums atstovautų, būkite jiems dėmesingi ir entuziastingi. Svarbu pasirinkti ir tinkamą miestą, kuris būtų svetingas atlikėjui. Raskite tinkamo dydžio koncertų erdvę ir pasirūpinkite, kad bilietai būtų išparduoti. Sudėliokite tikslų biudžetą su tinkamomis bilietų kainomis ir šaltu protu pabandykite nuspėti, kaip seksis. Nepasiduokite klaidingam optimizmui. Tada, tikiuosi, pasibaigus pasirodymams, pasieksite realius tikslus ir visi tik laimės.

– Dirbote su daugybe visų mėgstamų grupių ir muzikantų – pradžioje su „Nirvana“, „Nine Inch Nalis“, „Pearl Jam“, vėliau – su L. Cohenu, dabar – su „Nick Cave and The Bad Seeds“ ir daugybe kitų žinomų atlikėjų. Tai didelė garbė bet kuriam organizatoriui. Kas jums pačiam didžiausias pasiekimas?

– Įsimintiniausias man buvo L. Coheno pirmasis koncertas „The Beacon Teatre“ Niujorke. Daug metų vykdavau į Niujorką – pirmiausia, dar būdamas vaikas, su tėvais aplankyti giminaičių ir pažiūrėti Niujorko „Yankees“ varžybų, apsilankyti „Radio City Music Hall“. Vėliau vykdavau kaip pradedantysis organizatorius, bandydamas užsitikrinti tokių grupių kaip „Sonic Youth“ ir „The Replacements“ dėmesį. 

Atsimenu akimirką, kaip, apsirengęs kostiumu, sėdžiu su savo bendradarbiais šou, į kurį visi bilietai  išparduoti, o Leonardas pradeda groti „The Partisan“ apie kovotoją už laisvę, kuris prarado žmoną ir vaikus, bet žino, kad turi tęsti... Jis pradeda dainuoti partiją prancūziškai ir aš prisimenu, kad girdėjau, kaip tie žodžiai auga, ir visa tai sugrįžta kaip gražus sapnas. Tai atrodė taip šilta, taip teisinga...

– Dažnai džiaugiamės pasiekimais, bet nutylime apie sunkumus. Ar teko su jais susidurti?

– Man sunku, kai žmonės bando apriboti mano kūrybiškumą ir būna be reikalo pikti. Tai slegia ir kelia stresą. Ne visi tave mėgs ir ne visiems patiksi. Priimi tai asmeniškai, graužiesi, nerimauji, abejoji savimi ir nemiegi naktimis. Tačiau turi atsiminti, kad rytoj gali būti geresnė diena ir kad negatyvumas ilgainiui išnyks. Stenkitės apriboti savo santykius su žmonėmis, kurie jus tempia  žemyn ir nepalaiko jūsų.

Organizatorių nuotr.

– Kokių patarimų turėtumėte jaunoms grupėms? Kaip reikėtų prisistatyti muzikos rinkai? Kaip valdyti stresą?

– Yra daugybė grupių ir sunku prasiskverbti pro triukšmą, bet turite būti atkaklūs, stengtis ir daryti reikalingas pertraukas. Būkite didžiausia grupe mažiausiame rate. Pabuskite, iš karto išsikelkite sau  tikslų ir kiekvieną dieną stenkitės pasiekti net mažiausią jų. Pasiekę išbraukite iš pagrindinio sąrašo, o kitą dieną siekite naujo.

Suvaldyti stresą yra sunkiausia. Kiekvienas yra priklausomas nuo savo telefono ir labai lengva be reikalo iššvaistyti laiką. Kartais telefoną reikia išjungti, paskaityti knygų, paklausyti vinilinių plokštelių, pavedžioti šunį, pavakarieniauti su mylimu žmogumi, aplankyti mamą ir nieko nevalgyti po 20 valandos (šypsosi).

– Kaip pavyko įkalbinti jus atvykti į „Whats Next in Music“? Ko tikėjotės atvykęs?

– Man patinka vykti į vietas, kuriose niekada nebuvau, kaip turistui pažinti kultūrą ir pasinerti į tai. Su Marija (Astromskaite – red. past.) susipažinau festivalyje „Primavera“ Barselonoje. Ji prisistatė po diskusijos, kurioje dalyvavau. Papasakojo, kad Lietuvoje dirba muzikos srityje. Nuėjome pavalgyti, vėliau paklausėme keleto puikių grupių ir tada ji užsiminė apie muzikos festivalį ir konferenciją Lietuvoje „Whats Next in Music“, paklausė, ar norėčiau dalyvauti. Nedaug žinojau apie jūsų šalį ar Baltijos regioną, bet man buvo įdomu pamatyti Vilnių, išgirsti ir sužinoti apie grupes. Viskas, ką galiu padaryti, tai būti plačių pažiūrų ir stengtis būti dėmesingas daugeliui atlikėjų, kuriuos ketinu pamatyti. Smagu susipažinti su naujais ar kylančiais atlikėjais ir tikėtis, kad jie tave nustebins. Visada nekantriai to laukiu.

„Tai – viso gyvenimo projektas. Mes kartu gyvename, kartu scenoje dainuojame. Visą vasarą kartu dirbome ir kartu atostogavome. Todėl mūsų gyvenimo projektas – laikas, praleistas kartu“, – laidoje pokalbį pradės Renata.

Tiesa, tai visai nereiškia, kad pora neturi ir kitokių, asmeninių veiklų. Štai, pavyzdžiui, D. Norvilas-Deivis papasakos apie naują teatro spektaklį, kuriam šiuo metu ruošiasi. Anot atlikėjo, šis spektaklis – ypatingai sunkus.

„Ruošiu naują spektaklį. Labai sunkų. Būdamas 43 metų sau ant galvos užsikroviau turbūt sunkiausią savo karjeros spektaklį. Tai reiškia, kad arba išbrisiu, arba griūsiu – dar nežinau“, – apie naują projektą kalbės Deivis.

Jis ne tik papasakos apie iššūkius, su kuriais susiduria besiruošdamas vaidinti naująją rolę, bet ir prasitars, kas lengviau – šokti, vaidinti ar dainuoti?

Tuo tarpu Renata juoksis, kad jai visuomet lengviau dirbti dviese – ypač, kai vyras ją itin palaiko. „Ačiū Dievui, Deivis visada būna šalia – jis mane ištraukia iš bet kokios situacijos“, – pasakos Renata.

Taip pat laidoje sutuoktiniai prisimins ir savo santykių pradžią bei kaip užgimė jų meilė. „Tai buvo meilė iš paskutinio žvilgsnio“, – laidoje juoksis Deivis.

Jaukiame pokalbyje šeima atskleis, kas rūpinasi visais namų kampais, bei kas dažniau sukasi virtuvėje. O Renata su žiūrovais pasidalins ir kitokia, ne visiems žinoma Deivio puse – koks mylimas vyras būna tuomet, kai nulipa nuo scenos.

„Jis yra labai ramus. Jis tik scenoje toks sceniškas, pamaiva, bet namuose jis pūkuotas meškiukas su tapkėmis“, – kalbėdama apie Deivį juoksis Renata.

„Pasaulis pagal moteris“ – šį sekmadienį, 10 val., per TV3.

M. Vygantui neseniai suėjo 30 metų, o Jolantai jau 52-eji, tačiau pora jaučiasi laiminga ir skaičiuoja šešerius metus trunkančią savo meilę. Neseniai jiedu įsigijo nuosavą būstą, savaitgaliais koncertuoja lietuvių bendruomenei ne tik Londone, bet ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose.

Atrodo, kad įsimylėjėliams pavyko susikurti savo gyvenimo idilę, o vos tik laidoje „Kasdienybės herojai“, rodomoje pirmadienį 21.30 val. per „Delfi TV“, kalba pasisuka apie atžalas M. Vygantas skuba klausti: „Kodėl manote, kad mes negalime turėti vaikų?“.

Piktus komentarus skaičiusi J. Naruševičiūtė vardija, jog buvo vadinama sena, stora ir kitais nemaloniais žodžiais. Komentatoriai netrukdavo užsiminti, kad neva ji išlaiko ir savo mylimąjį. Tačiau visiems pikta kalbantiems Jolanta turi atsakymą: „Taip įsivaizduoju: pririšau prie radiatoriaus, pamaitinu, kada reikia, ir paleidžiu, nes vaizdas toks“, – apie užgaulius komentarus sako emigracijoje gyvenanti dainininkė.

Jolanta tikina nuo jaunystės turėjusi daug kompleksų dėl išvaizdos. „Net jaunystėje niekada nebuvau gražuolė, bet su tuo susitaikiau ir žinau, kad Mantą sužavėjau savo vidumi“, – pasakos Jolanta.

Tuo tarpu jos antroji pusė atvirai sako, jog nors ir baigė studijas bei labai norėjo pelnyti žinomumą, tačiau scenoje niekuomet nepasitikėjo savimi.

Šiandien abiejų jų tikslas yra koncertuoti tiek, kad iš to pavyktų gyventi ir būtų galima atsisakyti darbo kitur.

Išsaugoti vietą projekte sieks ir Justino Jaručio komandos dalyvis Artūras Aleksiejus. Aštuoniolikos metų vaikinas aklųjų perklausų scenoje uždainavęs falcetu jautėsi gan nedrąsiai, tačiau jam vis tiek pavyko atsukti savo mokytojo J. Jaručio kėdę, o stilingą vaikiną scenoje išvydusi Monika Liu tuomet pripažino, kad jam neatsisukusi padarė didelę klaidą.

„Aš žinau, kad čia yra mano vieta, noriu savo gyvenimą sieti su dainavimu, rašyti dainas. Mano svajonė kyla aukštyn ir aš labai laimingas“, – patekęs į projektą tuomet kalbėjo pozityvumu trykštantis vaikinas.

Visada būdavo baimė, o gal jis lauks prie durų, gal mane nustums, gal man trenks, gal išvis man nepavyks įeiti į namus.

Tačiau prieš nokautų etapą, A. Aleksiejus atskleis ir kitą savo pusę. Pokalbio su savo mokytoju metu, dalyvis atsivers dar labiau ir papasakos skaudžią savo gyvenimo istoriją. Dar anksčiau, A. Aleksiejus projekte minėjo, jog savanoriauja organizacijoje „Sniego gniūžtė“, kuri skiria ypatingą dėmesį alkoholio ir narkotikų prevencijai ir specialių stovyklų metu, moko jaunimą, jog linksmintis galima ir be svaigalų. Tačiau tuomet A. Aleksiejus nepasakė, kokia yra tikroji jo buvimo šioje organizacijoje priežastis.

„Turėjau alkoholiką tėvą. Visada būdavo baimė, o gal jis lauks prie durų, gal mane nustums, gal man trenks, gal išvis man nepavyks įeiti į namus. Jausmas visą laiką buvo baimė, visada galvodavau, kad tik nebūtų kažkas žiauriau negu muštynės“, – laidoje su ašaromis akyse kalbės vaikinas.

Tačiau tokia A. Aleksiejaus patirtis jį tik dar labiau užgrūdino ir davė stimulo eiti pirmyn bei neabejoti, jog turėdamas didžiulį norą, jis gali pasiekti absoliučiai viską. Todėl  A. Aleksiejus laidoje kalbės drąsiai: „Atėjau čia nugalėti. Ir žinau, kad tikrai galiu tai padaryti. Tikrai nesėdėčiau čia, jei negalvočiau, kad galiu laimėti.“

Šiandien, pirmąjį rudens šeštadienį, vienoje gražiausių Lietuvos vietų vyksiančio festivalio scenoje koncertus surengs daugybė žvaigždžių. Publika galės saugiai mėgautis net 10 valandų trukmės muzikos programa, kurią kurs 18 žinomiausių šalies grupių ir atlikėjų.

Įspūdingoje „M.A.M.A. vasara“ scenoje vyksiantis festivalis vartus atvers 14 val. Dešimties valandų muzikos programą 15 val. pradės atlikėjas Kristis, neseniai internetą sudrebinęs Sauliaus Prūsaičio parodija. Vėliau vienas po kito į sceną lips matematinio roko grupė „jautì“, vienas puikiausių Lietuvos muzikinių projektų „Kabloonak“, alternatyvios muzikos grupė „Sinstation“, ekstravagantišku įvaizdžiu garsėjantis reperis Mad Money, TV šokių projekto „Šok su žvaigžde“ nugalėtoja dainininkė Paula ir siautulingieji „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Vėliau „M.A.M.A. vasara“ sceną sudrebins energingasis Vidas Bareikis, socialinių  tinklų garsenybės Karolinos Meschino širdį užkariavęs reperis OG Version, vilniečių indie-pop muzikos grupė „Sisters On Wire“, skandalingieji Kauno reperiai „Flying Saucer Gang“, „Metų proveržio“ statulėlę „M.A.M.A. apdovanojimuose“ šiemet gavusi dainininkė Evgenya Redko, „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvai atstovavęs Jurijus, hiphopo duetas „8 Kambarys“, populiariausia šalies dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, vienas garsiausių šalies atlikėjų Justinas Jarutis ir šių metų festivalį uždarysiantys Jonas Nainys-Jovani su Jessica Shy.

Jis ir šias metais sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo. Į Juodkrantę suvažiuos jaunoji dainininkų karta ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir užsienio šalių – Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Estijos ir Latvijos. Renginys sulauks maždaug 250 dalyvių, kurių amžius – nuo šešerių iki 27 metų. Jaunieji talentai renginyje puoselės dainavimo žanrą, tobulins savo įgūdžius ir skleis žinią apie jaunimo polėkius, siekius, žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Pagrindinis festivalio tikslas – sukviesti vaikus ir jaunimą iš įvairių šalių, suteikti jiems galimybę kartu pasidalyti savo pasiekimais, parodyti savo sugebėjimus scenoje, susipažinti su įvairių tautų muzikine kultūra ir įrodyti, kad menas – jėga, kuri jungia tautas, peržengdama visas sienas. Be to, jauniesiems atlikėjams „Baltic Voice“ suteikia galimybę drauge atrasti nuostabius Neringos krašto pajūrio gamtos kampelius, kurie Europoje jau seniai tapo istorija.

Festivalį-konkursą „Baltic Voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės L.Rėzos kultūros centras ir Mažeikių visuomeninė organizacija „Lietučiukės“.

Festivalio-konkurso „Baltic Voice 2019“ atidarymas ir pirmos dainos konkursas – liepos 2 d. 10–21 val. Antros dainos konkursas – liepos 3 d. 10–21 val. Didysis koncertas, laureatų apdovanojimai, festivalio uždarymas – liepos 4 d. 18.30 val. Po koncerto žiūrovai bus vaišinami ledais.

Įėjimas į visus „Baltic Voice 2019“ renginius – laisvas.

Šįkart azartiškose laidos „Virtuvės istorijos“ varžytuvėse konkurentais taps mylimieji – dainininkų pora I. Bernotaitytė ir T. Juodsnukis. O sunkioji užduotis įvertinti, kuris iš jų dviejų yra geresnis kulinaras, atitenka judviejų bičiulei Emilijai Petruškevičiūtei.

Abu laidos herojai bus nusiteikę kovingai ir nepaisant tarpusavyje puoselėjamų jausmų, nei vienas nenorės pralaimėti. Burtai nulems jog Iglė, kartu su laidos vedėja Ilona Juciūte-Čibirkiene, gamins naminius makaronus su „Bolognese“ padažu, o Tadas, padedamas griliaus meistro Vadimo Amosovo, keps traškius vištienos broilerių sparnelius.

Pergalė „X faktoriuje“ Iglės gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Laimėtas projektas atnešė merginai viską, apie ką anksčiau ji net nesvajojusi – muzikinę karjerą, pripažinimą ir populiarumą. Tačiau nepaisant didelio gerbėjų rato, merginai tenka išgirsti ir neigiamus komentarus, tačiau mergina laidoje pasakos, kad išmoko į juos nebekreipti dėmesio.

„Anksčiau skaitydavau tuos komentarus ir tie blogi pasisakymai tikrai nesmagiai skaitydavosi. O dabar nustojau juos visiškai skaityti bei išmokau pasijuokti, jeigu ir randu kokį piktesnį komentarą“, – apie žinomumo kainą laidoje, rodomoje šeštadieniais 9 val. per TV3, kalbės Iglė.

Tačiau, nepaisant kartais girdimos kritikos, Iglė yra viena populiariausių šių dienų jaunųjų dainininkių, o scena jai padovanojo ir pažintį su mylimuoju, dainininku T. Juodsnukiu. Paklausti, kaip susipažino, pora neslėpė, jog scenoje užgimę jausmai buvo nulemti muzikos.

„Mes susipažinome vieno bendro koncerto metu. Vyko naujametinis GALA koncertas ir turėjom dainuoti bendrą dainą kartu. Ir vedamos tos dainos emocijos, Tadas nusprendė mane pabučiuoti dainos metu“, – apie drąsų ir lemtingą vaikino žingsnį atviraus Iglė.

Pasitikėjimo savimi ir charizmos nestokojantis T. Juosdsnukis taip pat sutinka, kad abiejų meilė muzikai turi didelę reikšmę judviejų santykiams, o asmenybių skirtumai tik papildo vienas kitą.

Išgarsėjęs patrauklaus rokerio įvaizdžiu ir įsimintinais vaidmenimis miuzikluose, šiandien žinomas vyras kartu su mylimąją yra įrašęs net dvi dainas. O koks dainininko laisvalaikis?

„Man labai patinka miškas, pasivaikščiojimai. Mėgstu ežerus, jūrą, lietuviški paplūdimiai man kaip patinka, leisti laiką su draugais, gamtoje dūkti, siausti“, –apie poilsį pasakos Tadas.

Kaip Iglė susitvarko su gerbėjų dėmesiu, kaip Tadas lepina savo mylimąją bei kuris judviejų yra geresnis kulinaras?

„Mėgstu žiūrėti biografinius filmus, kuriuose neretai pasakojama apie tai, kaip paprastas herojus susipažįsta su jau garsiu žmogumi ir jo gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Aš buvau atsidūręs lygiai tokioje pat padėtyje. Kai susipažinome, buvau studentas, o Jurga jau dirbo televizijoje, buvo žinoma dainininkė, susprogdinusi Lietuvos muzikos pasaulį albumu „Nebijok“. Kai kurie žmonės man atvirai sakė, kad esu gudrus jaunas studentas, „pakabinęs“ dainininkę, nes norėjau būti pastebėtas. Iš tikrųjų tai norėčiau sutikti žmogų, kuris nieko nejausdamas, tik iš išskaičiavimo galėtų gyventi su žmogumi ir auginti vaiką. Man tai atrodo nerealu. Mes susitikome dėl abipusės simpatijos, susilaukėme sūnaus ir kasdien vienas kitą atrandame iš naujo ir įsimylim“, – LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams pasakojo V. Bareikis.

32-ejų menininkas šypsodamasis prisipažino, kad prieš dešimtmetį gimus sūnui jo vertybės apsivertė aukštyn kojomis.

Norėčiau sutikti žmogų, kuris nieko nejausdamas, tik iš išskaičiavimo galėtų gyventi su žmogumi ir auginti vaiką. Man tai atrodo nerealu. Mes susitikome dėl abipusės simpatijos, susilaukėme sūnaus ir kasdien vienas kitą atrandame iš naujo ir įsimylim.

„Kai Jurga laukėsi, dar nesupratau, kas įvyko – buvau labai jaunas. Tačiau pirmą kartą paėmęs Adą ant rankų, pajutau, ką reiškia būti tėvu – visi iki tol buvę svarbūs dalykai pasislinko ir pirmoje vietoje atsidūrė sūnus. Mano vaikystėje įvyko daugybė dalykų, kuriuos norėjau perteikti sūnui. Buvo ir to, ko nenorėčiau, kad mano vaikas patirtų. Supratau, kad už tai esu atsakingas tik aš“, – svarsto Vidas, su dešimtmečiu Adu bendraujantis kaip su geriausiu draugu.

Berniukas nuo pat mažens seka tėvų pėdomis – groja fortepijonu nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, lanko karatė treniruotes ir jau ne kartą išmėgino aktoriaus profesiją. Tačiau labiausiai tėvai Adui siekia įskiepyti meilės ir pagarbos šeimai jausmą. O tai įmanoma tik rodant pavyzdį.

V. Bareikio ir J. Šeduikytės šeima – laidoje „Gyvenimas“ šį vakarą 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir lrt.lt Laidą veda Edvardas Žičkus.