2022 metais produktyvumas Lietuvoje sumažėjo ne dėl blogų priežasčių, BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Pernai Lietuvoje buvo didelis užimtumo šuolis – dirbančiųjų padaugėjo daugiau nei 4 proc. Kadangi visoje šalyje sukurta pridėtinė vertė augo mažiau nei 2 procentais, atitinkamai sumažėjo vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė“, – savo komentare aiškino ekonomistas.

Anot jo, sumažėjusiam darbo našumui įtaką padarė ir pasikeitusi užimtumo struktūra – didesnė dalis darbuotojų įsidarbino žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose, pavyzdžiui, prekyboje, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų įmonėse.

Vertinant šalies konkurencingumą svarbiausia, kaip produktyvumas keičiasi eksportuojančiuose sektoriuose, o juose Lietuva yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje (ES), sako ekonomistas.

„Šiame fronte Lietuva vis dar blizga – nuo šio dešimtmečio pradžios darbuotojų skaičius apdirbamojoje gamyboje beveik nepasikeitė, o jos realios gamybos apimtys išaugo beveik ketvirtadaliu. Tai buvo milžiniškas produktyvumo šuolis, kuriuo negali pasigirti beveik nė viena kita ES valstybė“, – teigė N. Mačiulis.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Justinos Zajankauskaitės teigimu, pavojų Lietuvos konkurencingumui kelia tai, kad šalyje darbo našumas yra ne toks spartus, kaip atlyginimų augimas.

„Pastaraisiais metais stebint spartų atlyginimų augimą ir vangią darbo našumo raidą, kyla susirūpinimas dėl Lietuvos įmonių tarptautinio konkurencingumo. Darbo pajamoms didėjant sparčiau nei darbo našumas, ilgainiui dėl išaugusių išlaidų darbuotojų atlyginimams gali pablogėti Lietuvos įmonių konkurencingumas, o tai lemtų prastesnes jų plėtros perspektyvas, ypač eksportuojančiojo sektoriaus įmonių“, – komentare BNS sakė J. Zajankauskaitė.

EBPO skelbia, kad darbo našumas Latvijoje pernai augo 3,3 proc., tuo metu Estijoje mažėjo 5,8 proc., pagal šį rodiklį tarp organizacijos narių pirma buvo Lenkija, kurioje darbo našumas pernai augo 5,5 proc.

EBPO šalyse darbo našumas praėjusiais metais vidutiniškai smuko 1,2 proc.

Darbo našumas laikomas vienu svarbiausių šalies ekonominio progreso rodiklių, jį lemia daugybė veiksnių, tarp kurių – darbuotojų išsilavinimas, patirtis, kompetencijos, mokesčių politika, verslo reguliavimas, biurokratinė našta.

Organizacija taip pat skelbia, kad 2015–2022 metais kitas darbo našumo rodiklis – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienai dirbtai valandai – Lietuvoje augo 19 proc., tai yra vienas iš didžiausių šuolių tarp EBPO narių.

N. Mačiulio teigimu, ši statistika rodo per vieną valandą darbuotojo sukuriamą pridėtinės vertės augimą, o Lietuvoje jis spartus buvo dėl to, kad su darbuotojų trūkumus tuo metu susidūrusios šalies įmonės savo veikloje diegė daug technologijų.

Šis laikotarpis pasižymėjo tuo, kad daugelis įmonių susidūrė su darbuotojų trūkumu, todėl sparčiau investavo į gamybos procesų ir paslaugų teikimo procesų automatizavimą.

„Šis laikotarpis pasižymėjo tuo, kad daugelis įmonių susidūrė su darbuotojų trūkumu, todėl sparčiau investavo į gamybos procesų ir paslaugų teikimo procesų automatizavimą. Tai leido didinti sukuriamą pridėtinę vertę sparčiau nei daugėjo dirbančių gyventojų skaičius“, – sakė N. Mačiulis.

Jo manymu, šis procesų automatizavimas Lietuvoje artimiausiu metu, tikėtina, sulėtės – iš dalies dėl to, kad atotrūkis nuo pažangiausių valstybių yra sumažėjęs, o pritraukti naujų investicijų ateityje gali būti sunkiau.

J. Zajankauskaitė taip pat pastebi, kad gerai ekonomikos būklei svarbūs ir kiti rodikliai, tokie kaip technologijų lygis, kokybė ir prekybiniai ryšiai.

„Siekiant ateityje neprarasti ekonomikos plėtros ir palaikyti tolesnį atlyginimų kilimą, pabrėžtina kitų, ne su kaina ar sąnaudomis susijusių veiksnių svarba: pavyzdžiui, technologijų infrastruktūros išsivystymo lygis, klasterizacija, geri prekybos ryšiai, konkuravimas kokybe, patikimos paslaugos, pasirinkimo įvairovė“, – sakė ji.

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių.

„Kol kas pakviesime Lietuvos banką pristatyti, kaip kasmet jie daro, kokios yra darbo užmokesčio prognozės, kokia suma gautųsi pagal šalių sutartą formulę ir diskusiją turėsime. (...) Sprendimų nepriiminėsime dar, išklausysime Lietuvos banko pristatymą, tikimės, kad prasidės šalių derybos, gal pavyks susitarti darbdaviams ir darbuotojams, gal nepavyks, bet vis tiek duosime laiko kažkiek iki Vyriausybei priimant sprendimus“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad skaičiuojant kitų metų MMA, jos ir VDU santykis turėtų būti mažiausiai 50 procentų.

„Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti. Tada jau galėsime preliminariai turėti nuomonę apie minimalią algą“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tarybai siūlys pirmiausiai pakeisti MMA skaičiavimo formulę ir į ją įtraukti darbo našumą.

„Tai labiau atspindėtų realią situaciją ir galimybę kelti MMA, kadangi skirtingose šalyse yra skirtinga situacija ir taip, kaip dabar skaičiuojama, yra netikslu“, – BNS sakė R. Sartavičius.

„Ir remtis reikėtų ne sparčiausiai augusių Graikijos ir kitų šalių pavyzdžiu, o lygiuotis į tokias šalis, kaip Vokietija, turinčią tvirtus ekonominius pagrindus. Pagal tai spręsti ir bendrą vardiklį išvedinėti dėl MMA didinimo“, – pridūrė jis.

Paprastai minimali alga patvirtinama rudenį, tačiau V. Šilinskas sakė besitikintis, kad šiemet pavyks tą padaryti anksčiau.

Nuo šių metų MMA siekia 840 eurų. 

Trišalėje taryboje antradienį pristatyti EK planai suvienodinti MMA dydžio kriterijus neatimant iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.

Pramonininkų konfederacijos atstovės Eigilės Čygaitės-Elzbergienės teigimu, ateityje nustatant MMA būtina įtraukti darbo našumo, produktyvumo kriterijų.

„Šiuo metu augant atlyginimams, darbo produktyvumas, deja, taip nedidėja. Į tai dėmesį savo apžvalgose yra atkreipęs ir Lietuvos bankas, todėl logiška, kad vienas iš kertinių MMA kriterijų turėtų būtų produktyvumas“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė pramonininkų atstovė.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovė Dalia Jakutavičė teigė nesuprantanti tokio „vaikiško darbdavių entuziazmo“ dėl būtinybės įtraukti našumo kriterijų.

„Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad ten kur maži atlyginimai, nedidelis ir produktyvumas. Nesuprantu darbdavių atstovų krykštavimo dėl to produktyvumo kriterijaus – juk ne nuo darbuotojo noro jis priklauso, o nuo darbdavių gebėjimo aprūpinti darbuotojus technologine įranga bei tinkamai organizuoti darbą“, – sakė ji.

EK 2020 metų spalį pasiūlė suvienodinti MMA nustatymo kriterijus Bendrijos narėms. Komisijos pasiūlymą turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinę teisę.

Šiemet Lietuvoje MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčius arba 550 eurų „į rankas“.

Liepą Lietuvos bankas pasiūlė, jog MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodė, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

Trišalėje taryba pradėjo diskusijas šiuo klausimu, tačiau galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.

Pripažįstama, kad vadovo darbas taip pat reikalauja specifinių žinių ir joms įgyti būtini teoriniai mokymai. Vadovų rezervas – vis labiau populiarėjanti praktika šalies įmonėse, kai atrinkti specialistai yra rengiami ir apmokomi, kad, atsiradus poreikiui, galėtų užimti vadovaujamąsias pareigas.

Praktiką taiko kelis dešimtmečius

Didžiausių šalies įmonių penkioliktuko viršuje esančioje „Achemoje“ tokia praktika taikoma jau kelis dešimtmečius. Įmonėje dirba daugiau kaip 1,3 tūkst. darbuotojų, apie 50 jų užima vadovaujamąsias pareigas. Bendrovės strategija – turėti vadovų rezervą – užtikrina pamainą išeinantiems į pensiją ar nusprendusiems keisti darbą gamybinių padalinių vadovams, taip pat specifinių sričių specialistams.

Pasak AB „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, chemijos pramonė yra specifinė sritis, todėl ne kiekvienas naujai į įmonę atėjęs vadovas gali efektyviai įgyvendinti jam keliamus tikslus. Naujai priimtam darbuotojui įsisavinti bendrovės procesus, įgyti specifinių kompetencijų prireikia daug laiko. Todėl tenka ieškoti būdų ir sprendimų, kaip įmonėje surasti ir užsiauginti stiprią pamainą – dėl šios priežasties „Achema“ gręžiasi į jau dirbančius žmones.

Kad tokia strategija ilgalaikėje perspektyvoje duoda rezultatų, rodo ir asmeninis vadovo pavyzdys: dar besimokydamas universitete, „Achemoje“ jis atliko praktiką, po kurios pasiliko įmonėje ir sėkmingai kilo karjeros laiptais.

„Bendrovėje yra kas dveji metai atnaujinami vidinio rezervo ir darbuotojų pakaitumo planai, numatantys vadovaujančių bei kritinių specialistų pareigybių padengimą. Tai yra itin svarbu siekiant užtikrinti turimų kompetencijų stabilumą ir suvaldyti rizikas, galinčias kilti dėl neplanuotai įmonę palikusių darbuotojų“, – pabrėžė R.Miliauskas.

Projekto dalyviai daug išmoko, pamatė, o kompetencijos, neabejotinai, išaugo.

Rezervas – trylika darbuotojų

Neseniai keturiolika „Achemos“ darbuotojų sėkmingai užbaigė Vadovų rezervo mokymų programą. Aštuonis mėnesius atrinkti specialistai mokėsi lyderystės ir tobulino įvairias vadovams reikalingas kompetencijas. Vieno šios Vadovų rezervo grupės dalyvių pareigos, dar nesibaigus projektui, buvo paaukštintos, taigi rezerve liko trylika potencialių vadovų.

Pasak įmonės vadovo, šiuo metu „Achemoje“ yra daugiau kaip 100 darbuotojų, kurie pagal savo darbo patirtį ir keliamus reikalavimus ateityje galėtų užimti vadovaujamąsias ar aukštesnio lygio specialistų pareigas. Tačiau į vadovų rezervo mokymus buvo pakviesti ne visi.

„Ne kiekvienas žmogus gali ir nori vadovauti. Tam reikia turėti ne tik žinių, bet ir tam tikrų charakterio savybių bei gebėjimų. Buvo tokių specialistų, kuriems siūlėme dalyvauti rezervo mokymuose, tačiau jie patys savęs nematė toje pozicijoje. Ne visi nori ir gali prisiimti atsakomybę vadovauti kolektyvui, todėl labai svarbus ir paties žmogaus požiūris, motyvacija bei nusiteikimas“, – sakė R.Miliauskas.

Keturiolika Vadovų rezervo programos dalyvių mokymų metu buvo padalyti į dvi grupes. Abi komandos gavo bendrovės vadovų suformuotas užduotis, kurios yra aktualios nūdienos veikloje. Rezervininkai turėjo tikslą – pateikti siūlymus šioms problemoms spręsti.

Užduotys nebuvo susijusios su dabartinėmis programos dalyvių pareigomis bendrovėje, todėl projekto dalyviams buvo gera proga artimiau susipažinti su kitais įmonės procesais, tam tikras funkcijas atliekančiais darbuotojais, geriau suvokti bendrovės struktūrą, veiklą, kylančius iššūkius.

Mokymų dalyviai, be įvairias vadovavimo kompetencijas ugdančių mokymų, turėjo atlikti ir praktinę užduotį, į kurią buvo integruotas vadovavimas vieni kitiems. Taip jie galėjo praktiškai išmėginti savo, kaip vadovo, jėgas.

Projektas baigėsi pristatymais, kuriuos vertino dėstytojai, taip pat bendrovės vadovai. Jų įžvalgos padėjo įvertinti specialistų galimybes, o grįžtamasis ryšys buvo naudingas ir patiems projekto dalyviams.

„Projekto dalyviai daug išmoko, pamatė, o kompetencijos, neabejotinai, išaugo. Šiandien dar sunku tiksliai atsakyti, kas ir kada iš projekto dalyvių ateityje užims vadovaujamąsias pareigas. Tačiau svarbių įmonės pozicijų pakaitumui užtikrinti turime būti visada pasiruošę ir tikiu, kad šiuo projektu užsitikrinome patikimą pamainą į pensiją besiruošiantiems vadovams ar nusprendusiems karjerą tęsti kitur“, – patikino R.Miliauskas.

Per metus vienas užimtas gyventojas sukūrė 29,5 tūkst. eurų bendrosios pridėtinės vertės.

Vertinant našumo pokyčius, apskaičiuotus pagal bendrąją pridėtinę vertę palyginamosiomis kainomis, kuri nustatoma vertinant grandininio susiejimo metodu, šalies ūkyje pernai, palyginti su 2017 m., vienas užimtas gyventojas sukūrė 2,2 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės.

2018 m. darbo našumas, sukurtas per vieną dirbtą valandą, šalies ūkyje, palyginti su 2017 m., augo 1,8 proc.

Anot Statistikos departamento, teigiamam darbo našumo pokyčiui didžiausią įtaką turėjo išaugęs našumas didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybų ir profesinės, mokslinės techninės, administracinės ir aptarnavimo, finansinės ir draudimo veiklų įmonėse.

Neigiamą įtaką darė informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto operacijų, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklų įmonių darbo našumo pokyčiai.

„Per du dešimtmečius Lietuvos darbo našumas per vieną dirbtą valandą išaugo daugiau nei dvigubai – apie 103 procentus, o ES valstybių narių – 21 procentą“, – pranešime cituojamas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Darbo našumo vertinimo ataskaitoje pažymima, kad darbo užmokesčio augimas Lietuvoje yra svaraus ilgalaikio ekonomikos augimo rezultatas. Vis dėlto joje taip pat teigiama, kad, jeigu darbo užmokestis augs, tačiau nebus darbo našumo augimo proveržio, didės rizika Lietuvai tapti mažiau konkurencinga valstybe, be to, sulėtės ir šalies ekonomikos augimas.

Ataskaita taip pat rodo, kad investicijos į įrangą ir technologijas turi reikšmingą poveikį darbo našumui augti. Didesnės įmonės yra našesnės, moka didesnį vidutinį darbo užmokestį ir nulemia mažesnį kintamumą darbo rinkoje.

Lietuvos darbo našumo vertinimas apėmė 2000-2017 metų laikotarpį. Darbo našumo vertinimą atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje veikianti Nacionalinė produktyvumo taryba, įsteigta pagal ES Tarybos rekomendaciją.

Naršymas internete, daugelio darbdavių manymu, daro didesnę žalą verslui nei darbuotojų rūkymas, vėlavimas į darbą ar įprotis užtrukti pietaujant.

Asmeninių reikalų tvarkymą internetu prie kenksmingiausių darbuotojų įpročių priskyrė 55 proc. įmonių vadovų, tuo tarpu rūkymo žalą įžvelgė 41 proc. darbdavių. Vėlavimas į darbą kenkia 36 proc., o per ilgos pietų pertraukos - 11 proc. įmonių produktyvumui. Tokios verslininkų nuostatos paaiškėjo po „Spinter tyrimų“ atliktos daugiau nei 300 įmonių vadovų apklausos, kurią inicijavo draudimo bendrovė BTA.

„Pastarąjį dešimtmetį daugelyje Vakarų šalių naršymas internetu asmeniniais reikalais tapo didžiausiu rūpesčiu darbdaviams. Tad stebėtis, kad ši veikla daro vis didesnę žalą ir Lietuvos įmonių produktyvumui, nevertėtų. Kita vertus, nors problema yra žinoma, kol kas nesutariama dėl bendro recepto, kaip minimizuoti jos kaštus įmonių produktyvumui“, - teigia BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Skirtingi JAV bei Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, kad asmeninius reikalus internete darbo metu tvarko nuo 60 proc. iki 75 proc. darbuotojų, tam vidutiniškai dedikuodami nuo 1 iki 3 valandų.

Antai 2017 metais Didžiojoje Britanijoje „Vouchercloud“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad biurų darbuotojai vidutiniškai per dieną 2 valandas ir 53 minutes paskiria ne darbo reikalams. Didžiąją dalį šio laiko „suryja“ veikla internete - bendravimas socialiniuose tinkluose, naujienų skaitymas, apsipirkimas bei kitų asmeninių reikalų tvarkymas.

„Įvairių užsienio kompanijų, o ir mūsų pačių patirtis rodo, kad bandymai techninėmis priemonėmis riboti darbuotojų naršymą internete - pvz., blokuojant prieigą prie socialinių tinklų, pramoginių svetainių ar net įdiegiant su griežtėjančiais asmens duomenų apsaugos reglamentais prasilenkiančią darbuotojų veiklos sekimo kontrolę - duoda mažai naudos. Todėl ieškoma kitų šios problemos sprendimo būdų“, - sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, vis daugiau darbdavių įdiegia motyvacines priemones, susietas su konkrečių užduočių ar tikslų įgyvendinimu, o ne su išdirbtu darbo laiku.

„Viršiję kiekybinius ar kokybinius tikslus darbuotojai motyvuojami ne tik papildomu piniginiu atlygiu, bet ir nefinansinėmis priemonėmis - pvz., sveikatos draudimu, bilietais į kultūrinius renginius ar mokymus, lanksčiu darbo grafiku ar panašiai. Darbuotojus tai savaime skatina produktyviau išnaudoti darbo laiką“, - sako J. Krikščiūnė.

BTA personalo vadovės teigimu, prie konkrečių rezultatų pririšta motyvacinė sistema daugiausia naudos duoda tose įmonėse, kuriose darbuotojai yra edukuojami kuo tikslingiau išnaudoti darbui skirtą laiką, tam vis dažniau įdiegiami ir elektroniniai įrankiai, leidžiantys fiksuoti, ar užduotis atliekama laiku.

„Tai ypač svarbu paslaugų sektoriuje, taip pat ir kitose įmonėse, kuriose darbas su kompiuteriu yra pagrindines funkcijas atliekančių darbuotojų veikla“, - sako ji.

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, tiek prekybos, tiek intelektinių paslaugų, tiek fizinių paslaugų įmonių vadovai darbuotojų naršymą internete nurodė kaip didžiausią žalą verslo produktyvumui. Išsiskyrė tik šalies gamybos sektorius, kur 62 proc. darbdavių prie kenksmingiausių darbuotojų įpročių priskyrė rūkymą, o asmeninių reikalų tvarkymą internetu įvardijo kiek mažiau - 58 proc. vadovų.

Šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą praėjusiais metais sukurta vidutiniškai 13,53 euro pridėtinės vertės to meto kainomis - maždaug 0,2 euro mažiau nei 2014-aisiais, patikslintus duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Naujausiais duomenimis, vienas užimtasis praėjusiais metais sukūrė pridėtinės vertės už 25,2 tūkst. eurų to meto kainomis - 0,1 tūkst. eurų daugiau nei 2014 metais. Palyginamosiomis kainomis vieno užimtojo sukurta pridėtinė vertė pernai padidėjo 0,5 procentu.

Didžiausias - 34,5 euro per valandą - darbo našumas 2015 metais buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse. Taip pat aukštas darbo našumas buvo informacijos ir ryšių (23,2 euro), finansinės ir draudimo (21,2 euro) įmonėse, mažiausias - 5,3 euro - žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė sako, kad liepą įsigaliosianti 380 eurų minimali alga turi būti riba, kurios peržengti nereikėtų. Ji pabrėžia, jog darbo našumas neauga taip greitai, kaip atlyginimai, todėl ateityje šalis gali susidurti su labai didelėmis problemomis. Jai pritaria ir darbdavių konfederacija, kuri sako, jog didinti reikėtų ne minimalų atlyginimą, o neapmokestinamą pajamų dydį.

Darbdaviai bei ekonomistai pabrėžia, kad dėl tokio algos didėjimo verslininkai gali tiesiog sumažinti darbo valandų skaičių ir nė kiek nedidinti užmokesčio darbuotojams. Be to, Lietuvos bankas, Tarptautinis valiutos fondas bei kitos tarptautinės organizacijos ne kartą akcentavo, kad darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai, o tai ilgainiui gali pakenkti ypač smulkiajam verslui regione.

Darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.