Akademija paskelbė, kad jos valdytojų taryba nubalsavo už tai, kad garbės „Oskarai“ būtų įteikti D. Lynchui, aktoriui Wesui Studi (Vesui Studžiui) ir režisierei Linai Wertmueller (Linai Vertmiuler). Be to, apdovanojimas už humanistinę veiklą bus įteiktas aktorei Geenai Davis (Džinai Deivis).

Keturios „Oskarų“ statulėlės bus įteiktos per 11-ąją kasmetinę šių premijų įteikimo ceremoniją spalio 27 dieną, rašoma Akademijos tinklalapyje.

Garbės „Oskaras“ skiriamas „už ypatingus gyvenimo nuopelnus ir pasiekimus, už išskirtinį indėlį į kino meną ir mokslą arba už ypatingus nuopelnus Akademijai“.  

D. Lynchas – kino režisierius,  scenaristas, muzikantas, dailininkas, fotografas. Jis yra Amerikos nepriklausomo kino atstovas. Kino kūrėjas 1990 metais laimėjo Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę“ už savo juostą „Laukinė širdis“ (Wild at Heart), o 2001-aisiais buvo apdovanotas kaip geriausias režisierius už juostą „Malholando kelias“ (Mulholland Drive).

2006 metais režisieriui buvo įteiktas Venecijos kino festivalio „Auksinis liūtas“ už indėlį į pasaulio kinematografiją.

D. Lynchas yra sukūręs dešimt pilnametražių juostų. Kiekvienos iš jų pasirodymas tapo reikšmingu kinematografijos įvykiu. Tarp režisieriaus darbų yra tokie filmai kaip „Drambliažmogis“ (The Elephant Man), „Mėlynas aksomas“ (Blue Velvet), „Tikra istorija“ (The Straight Story). 

Visgi bene labiausiai režisierių išgarsino kultiniu tapęs serialas „Tvin Pyksas“ (Twin Peaks). Du sezonus 1990–1991 metais rodytas mistinis serialas 2017-aisiais, po 26 metų pertraukos, sugrįžo į televizijos ekranus.

L. Wertmueller – 1926 metais gimusi italų režisierė, savo karjerą pradėjusi kaip kino grando Federico Fellini (Federiko Felinio) asistentė. Ji sukūrė per dvi dešimtis filmų, tarp jų „Šįkart pakalbėkime apie vyrus“ (Questa volta parliamo di uomini), „Meilė ir anarchija“ (Film d'amore e d'anarchia), „Paskvalinas. Septynios gražuolės“ (Pasqualino Settebellezze).  

W. Studi – amerikiečių kino aktorius, indėnas čerokis. Jį galima išvysti tokiose Holivudo juostose, kaip „Paskutinis mohikanas“ (The Last of the Mohicans), „Karštis“ (Heat), „Šokis su vilkais“ (Dances with Wolves), „Geronimo: Amerikos legenda“ (Geronimo: An American Legend), „Priešai“ (Hostiles).   

Amerikiečių aktorė G. Davis 1989 metais buvo apdovanota „Oskaru“ už antraplanį vaidmenį juostoje „The Accidental Tourist“. Aktorę taip pat galima išvysti populiarumo sulaukusiuose filmuose „Tutsi“ (Tootsie), „Ilgas bučinys nakčiai) (The Long Kiss Goodnight), „Telma ir Luiza“ (Thelma & Louise). Būtent pastaroji juosta atnešė aktorei pasaulinę šlovę.

Kino režisierius Davidas Lynchas (1946), kaprizingų ir visiškai nesuvokiamų filmų meistras, leptelėjo, kad D.Trumpas gali įeiti į istoriją kaip vienas iškiliausių Baltųjų rūmų šeimininkų. Tuo pat metu skeptikai tvirtina, jog D.Trumpo veiksmai yra naudingiausi demokratijos priešams, ir kalba apie vis didesnį JAV nusišalinimą nuo globalaus pasaulio reikalų bei susigūžimą į savo kiautą.

Visų krypčių antiglobalistai apimti orgazmo, trykštant šlapimui ir išmatoms, skelbia apie brėkštančią Kinijos ir Rusijos viešpatavimo aušrą, kurioje klestės "dvasingumas ir tikrosios vertybės".

Ką visa tai galėtų reikšti? Ką galėtų signalizuoti kontroversiški D.Trumpo administracijos veiksmai ir kaip juos reikėtų interpretuoti?

Norėdami suprasti D.Trumpo žaidimo stilių ir jo administracijos siekiamus tikslus, išjunkime arba prislopinkime emocijas bei pažvelkime į pasaulį gerokai praktiškiau ir šaltakraujiškiau.

D.Trumpas yra verslininkas ir tikrai žino, kaip sėkmingai parduoti prekę, sudaryti sandorį ir vesti derybas. Galiausiai jis žino, kaip organizuoti verslą bei kaip išsirinkti šiam reikalui tinkamus žmones.

Kiekvieno sėkmingo sandorio tiek versle, tiek politikoje, tiek diplomatijoje pagrindas yra agresija ir nuožmumas, taip pat šalta, pamatuota, disciplinuotai sustyguota ir reikiamoje vietoje reikiamu laiku panaudojama agresija. Tai yra be galo svarbu, mat derybų partneriai turi žinoti, kam esate pasiryžęs, t. y., kiek sau galite leisti ir, kad su jumis negalima juokauti. Vienas būdų tai pasiekti yra įžūliai reikalauti daugiau, negu reikia.

Net jeigu esate linkęs pasitenkinti kukliais rezultatais, būtina reikalauti daugiau vien iš principo. Talentingas strategas, taktikas arba psichopatas tai jaučia pasąmoningai.

Visa tai galima rasti kiekviename derybų pradžiamokslyje. Štai pavyzdžiai iš tikromis istorijomis paremtų kino filmų.

2015-ųjų filme "Šnipų tiltas" ("Bridge of Spies") Tomo Hankso veikėjas turi iškeisti nelaisvėje esantį amerikiečių lakūną į pagautą sovietų šnipą. Derėdamasis tiek su sovietais, tiek su jų klapčiukais iš VDR, T.Hankso personažas reikalauja už rusų šnipą atiduoti ne tik amerikietį lakūną, bet ir amerikietį studentą (pastarasis per savo žioplumą Berlyno sienos užbaigimo išvakarėse liko Rytų pusėje), t.y. dviejų už vieno kainą.

Kodėl T.Hankso veikėjas taip elgiasi? Juk jis gali supykdyti "dvasinguosius" sovietus ir sugadinti visas derybas? Ar jam gaila to studento? Galbūt.

O gal jis taip elgiasi iš amerikietiško solidarumo?

Ne, T.Hankso vaidinamas advokatas patyręs derybininkas ir žino, ką daro. Jis žino, kad derybų rezultatas priklauso nuo to, kokį įspūdį paliks derybų partneriams (šiems įspūdį palieka tik piktos valios demonstracija), todėl herojus reikalauja daugiau, nei jam pavesta gauti.

Kitas pavyzdys iš liūdnai pagarsėjusio filmo "Visi pasaulio pinigai" ("All the Money in the World", 2017). Kairieji teroristai pagrobia gėlių vaiką (turtingiausio pasaulyje žmogaus, naftos magnato anūką) ir reikalauja 100 mln. dolerių išpirkos. Žurnalistai klausia pono milijonieriaus, kiek šis yra pasiryžęs sumokėti už savo vaikaičio laisvę. Naftos magnatas pažvelgia į kamerą ir pasako vieną žodį: "Nieko" ("Nothing").

Nors "Šnipų tiltas", kaip ir dera Steveno Spielbergo (1946) kūrybai, buvo aplietas saldaus humanizmo glaistu, o Ridley Scotto "Visi pasaulio pinigai" kairuoliškai bando parodyti "blogąjį senelį milijonierių", šykštintį pinigų net savo artimo išpirkai, abi šios juostos puikiai iliustruoja visų politinių ir ekonominių derybų pagrindą – nuožmų ryžto ir valios demonstravimą.

Realybėje, visi kontroversiški šių dienų JAV veiksmai yra ne tik poza, kuria siekiama pademonstruoti agresiją. Visu tuo siekiama labai konkrečių, praktiškų ir apčiuopiamų rezultatų.

Prekyboje įvestus muitus sąjungininkams galima interpretuoti, kaip atvirą ir kiek tironišką bandymą išjudinti visą transatlantinę prekybą, suteikti jai pagreitį, t. y., perjungti aukštesnę pavarą (galima kelti prielaidą, jog muitai gana greitai bus atšaukti).

Užsienio politikoje Jungtinės Valstijos vis labiau pareina į kontrpuolimą ir stengiasi susigrąžinti per kelerius metus prarastas formas.

Apie D.Trumpo ir babuino iš Šiaurės Korėjos pasimatymo vaisius kalbėti dar anksti, tačiau galima kelti prielaidą, jog Kim Jong-unas užkibo. Sprendimas atšaukti susitikimą ir po jo kilusi desperatiška Šiaurės Korėjos lyderio reakcija tai tik patvirtina.

Kodėl? Galima tik spėlioti. Galbūt jaunasis diktatorius ėmė jausti aštresnį vietinio elito arba Kinijos spaudimą, o gal Šiaurės Korėjoje įvyko kas nors baisaus, ko mes nežinome. Pvz., branduolinė avarija (kad ir tame požeminiame poligone, kurį Šiaurės Korėja skelbiasi sunaikinusi).

Atskirų pagyrų nusipelnė ir sprendimas Rusijos bei Šiaurės Korėjos reikalų kuravimą pavesti Mike‘ui Pompeo (1963) ir Johnui R.Boltonui (1948), mat abu šie kietakakčiai džentelmenai yra pats didžiausias demokratijos ir JAV priešų košmaras, galintis pasiekti išties vaisingų rezultatų.

Amerikietė šiemet išleisianti antrą albumą, kurio dainas rašė kartu su D. Lynchu, „Lofte“ jau lankėsi prieš porą metų, tačiau šį savaitgalį Vilniuje ji pristatys kūrinius, kurių dar beveik niekas niekur negirdėjo. Didžioji jų dalis skambės ir kitąmet grįžtančiame D. Lyncho seriale „Tvin Pykso miestelis“. Jame ne tik skambės kerinčiosios Chrystos Bell kūriniai, bet bus galime išvysti ir pačią dainininkę – D. Lynchas jai skyrė vaidmenį.

Jūsų dėmesiui – interviu su Ch. Bell apie kūrybą, D. Lynchą ir lietuvius.

– Esate kilusi iš Teksaso Amerikoje. Kaip tai darė įtaką jūsų kūrybai?

– Man labai patinka Teksaso platybės. Gali nesustodamas važiuoti daugiau nei dešimt valandų ir vis tiek vis dar būsi Teksase. Dėl plokščio kraštovaizdžio atrodo, jog dangus ten beribis, ir tai suteikia neapsakomą begalybės jausmą. Savo pasirodymuose aš ir stengiuosi perteikti tą būseną – jaudinančios begalybės. Yra dar vienas įdomus su Teksasu mane siejantis dalykas – sakoma, kad ten viskas yra didesnio dydžio. Aš esu to įrodymas! Esu labai aukšta, be to, dievinu aukštakulnius. Mano plaukai labai ilgi, o svajonės didelės. Manyje labai daug Teksaso.

– Papasakokite šiek tiek daugiau apie jūsų draugystę su D. Lynchu. Kaip jus susipažinote ir pradėjo kartu dirbti?

– Mūsų ryšys su Davidu užsimezgė pačią pirmąją akimirką, kai tik susitikome ir kartu parašėme pirmąją bendrą dainą. Vėliau ta daina pateko į mūsų pirmą albumą. Mūsų nuostabi draugystė tęsiasi jau šešiolika metų, bet kūrybiškumo ir idėjų ji neišsemia iki šiol. Tiesiog mus sieja labai gera chemija, todėl būti ir dirbti kartu mums yra labai paprasta. Su Davidu susipažinau per agentą, kuris išgirdęs mane dainuojant nusprendė, jog tai labai patiktų jam. Taip ir buvo.

– Sakoma, kad esate D. Lyncho mūza. Ar tai tiesa?

– Davidas yra kūrybingiausias žmogus, kokį aš kada pažinojau. Tikras menininkas. Jo idėjos yra neišsemiamos daugybėje skirtingų sričių: muzikoje, tapyboje, poezijoje, scenarijų rašyme, netgi baldų gamyboje! Todėl būti vadinamai jo mūza, žinoma, yra didžiulė garbė, bet, tiesa yra ta, kad Davidui, priešingai nei daugeliui žmonių, jokios mūzos nereikia. O aš esu jo muzikos bendradarbė.

– Supažindinkite mus su savo dainų kūrimo procesu. Ar jas rašote remdamasi savo patirtimi?

– Šis procesas visada vyksta taip pat. Davidas sukuria muzikos takelį, kuriame atsiskleidžia kūrinio atmosfera ir nuotaika, tačiau nėra žodžių. Kai ateinu į studiją, muzikinė dalis būna beveik baigta, Davidas man ją sugroja, o jau tada prie stalo sėdu aš. Savo idėjas pateikia ir Davidas. Galiausiai viskas baigiasi įrašų studijoje – prie mikrofono pradedu improvizuoti, kol abu išgirstame tai, kas patinka mums abiem. Kartais šis procesas trunka kelias valandas, o kartais septynerius metus.

– Kai nekuriate ir nekoncertuojate, ką veikiate laisvalaikiu?

– Mėgstu leisti laiką su šeima ir draugais. Gerti vyną ir mėgautis nuoširdžiais pokalbiais. Dievinu vienišus, naktinius pasivaikščiojimus naujuose miestuose. Mėgstu iškylas, žiūrėti filmus ir bendrauti su augintiniais.

– Kokios muzikos klausotės pati?

– Adan Jodorosky. Marvin Gaye. Dusty Springfield. Tamaryn.

– Tai ne pirmasis jūsų pasirodymas Lietuvoje. Kas jums patinka Vilniuje?

– Auditorija! Man labai patiko pirmojo koncerto metu iš lietuvių sklidusi energija. Visą laiką jaučiau, kad tai buvo būtent tie žmonės, kuriems muziką aš ir kuriu. Tarsi būtum šalia mylimojo, kuris tave suprastų be žodžių.

Priklausomybių kadaise kaustytas ketvertukas atkreipė pasaulinės žiniasklaidos dėmesį, kai nutarė pakartoti garsaus režiseriaus Davido Lyncho filmo „Tikra istorija“ scenarijų. Jie traktoriais pradėjo 1700 kilometrų varginamą kelionę siekdami tik vieno – „laimėti savo sielas“.

Geri filmų kūrėjai sugeba prisiliesti prie pačių gyvenimo pagrindų, mano penki Javožno miestelio pietų Lenkijoje gyventojai. Jie nutarė Europoje pakartoti garsaus amerikiečio D. Lyncho filmo „Tikra istorija“ scenarijų ir atokiais keliais vos keliolikos kilometrų per valandą greičiu važiuojančiais traktoriais traukia į Lizjė Šiaurės Prancūzijoje.

Ten stovi bažnyčia, pavadinta benamių globėjos šventosios Teresės garbei, o keturi piligrimai – prieglaudoje gyvenantys benamiai. Penktasis – juos lydintis kunigas. Ketvertukas – kaustytas priklausomybių, praradęs kone viską, bet šia kelione tikisi laimėti patį brangiausią dalyką – savo sielą.

„Man jau keturiasdešimt treji, o gyvenimas pralėkė lyg spragtelėjus pirštu. Kai reikės stoti prieš Dievą, ir ką gi jam pasakysiu? Atėjo metas apmąstymams. Apie tai buvo ir filmas „Tikra istorija“, – sakė Jacekas Baczynskis.

Režisierius D. Lynchas kadaise filmu pavertė iš tiesų Amerikoje nutikusį įvykį, kai Alvinas Strightas traktoriumi įveikė Ajovos ir Viskonsino valstijas.

Traktorių teko rinktis, nes sveikatos būklė jau neleido turėti įprastų teisių vairuoti, o Alvinas iš paskutiniųjų norėjo suspėti aplankyti mirties patale gulintį brolį ir išsiaiškinti visus nesutarimus.

Sužinojęs, kad filmas įkvėpė panašią kelionę Europoje, režisierius susisiekė su Lenkijos piligrimais ir palinkėjo sėkmės.

„Važiuojate ieškodami atleidimo, meilės, laisvės ir ramybės. Jūsų kelionė labai graži“, – žavėjosi kūrėjas.

Piligrimai sutiko, kad jų 1700 kilometrų truksiančią kelionę nuolat sektų operatoriai. Kas žino, gal ji verta dar vieno genialaus filmo.

Naomi Watts (Naomi Vots) grįžta pas režisierių Davidą Lynchą (Deividą Linčą) ir filmuosis jo atgaivinamame kultiniame seriale „Tvin Pykso miestelis“ (Twin Peaks).

Ši šviesiaplaukė gražuolė išgarsėjo nusifilmavusi D.Lyncho 2001 metų juostoje „Malholando kelias“ (Mulholland Drive), o dabar jiedu vėl bendradarbiaus kurdami šį mistinį serialą, skelbia Deadline.com.

Naujajame „Tvin Pykse“ taip pat turėtų pasirodyti filmo „Gelbstint eilinį Rajeną“ (Saving Private Ryan) žvaigždė Tomas Sizemore'as. Išvysime ir patį D.Lynchą, kuris ir vėl atliks FTB regioninio biuro vadovo Gordono Koulo vaidmenį.

D.Lynchas taip pat yra ir šio 2017 metais pasirodysiančio serialo scenarijaus autorius. Į serialą sugrįžta ir pirmosios jo žvaigždės Sherilyn Fenn (Šerilin Fen) bei Kyle'as MacLachlanas (Kailas Maklachlenas), šalia kurių išvysime Laurą Dern, Amanda Seyfried (Amandą Seifrid), Jennifer Jason Leigh (Dženifer Džeison Li) ir Balthazarą Getty (Baltazarą Getį).

Kultinio televizijos serialo „Tvin Pykso miestelis“ (Twin Peaks) tęsinio projektas neteko savo režisieriaus, kai kino kūrėjas Davidas Lynchas (Deividas Linčas) pasitraukė, kilus ginčui dėl finansavimo.

Serialo kūrėjai nusprendė įgyvendinti šį projektą be jo idėjos autoriaus D.Lyncho, kuris sekmadienį paskelbtoje „Twitter“ žinutėje patvirtino nebekursiantis „Tvin Pykso“ tęsinio.

Žinutėje, kuri taip pat buvo paskelbta „Facebook“ paskyroje „Twin Peaks Festival“, D.Lynchas rašo: „Po metus ir keturis mėnesius trukusių derybų pasitraukiau, nes šiam nebuvo skirta pakankama pakankamai pinigų scenarijui, kad jis būtų parengtas taip, kaip man atrodė reikalinga“.

„Žaviuosi „Tvin Pykso“ pasauliu ir norėčiau, kad viskas būtų susiklostę kitaip“, – pridūrė jis.

Ši žinia buvo paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai D.Lynchas pranešė savo gerbėjams, kad kontraktai dar toli gražu nepasirašyti, o jo dalyvavimas tame projekte „tebekabo ore“.

Televizijos „Showtime“ atstovė sakė savaitraščiui „The Hollywood Reporter“: „Nuliūdome, perskaitę šiandieninį Davido Lyncho pareiškimą, nes manėme, kad artėjame prie sprendinio su Davidu ir jo atstovais dėl kelių likusių sutarties punktų.“

„Showtime“ taip pat žavisi „Tvin Pykso“ pasauliu, ir toliau puoselėjame viltį, kad galėsime grąžinti jį visoje didybėje, vadovaujant abiem jo nepaprastiems kūrėjams – Davidui Lynchui ir Markui Frostui“, – pridūrė ji.