Traksėdžių kaime laukuose degė pernykštė žolė ir sukrautos šakos. Iki atvykstant gaisrininkams gyventojai patys bandė gesinti gaisrą.

Gesinant žolę vyras apdegė veidą, jį medikai išvežė į gydymo įstaigą.

Per gaisrą keturių arų plote išdegė žolė, šakos, apdegė vaismedžiai.

Labiausiai pavasarinių gaisrų baiminamasi pajūrio miškuose.

Peraugusios kalnapušės užsiliepsnoja greičiau nei popierius, todėl lietaus nesulaukiantys miškininkai ir ugniagesiai imasi riboti Smiltynės miškų lankymą.

Šiemet Klaipėdos apskrityje ugniagesiai jau 108 kartus gesino gaisrus atvirose teritorijose.

Būta baimės dėl miško gaisrų, mat septynis kartus liepsnojo miško paklotė.

Daugiau nei 100 kartų gelbėtojai plušėjo gesindami liepsnojančią žolę. Jau dabar bendras išdegęs plotas siekia 55 hektarus.

Internetu skleidžiama vaizdinė informacija apie ugnyje žuvusius paukščius, kiškius, ežiukus, pražuvusią pavasario žalumą padegėjų nepasiekia arba nejaudina.

Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojų, daugiausia žolės gaisrų šiemet užfiksuota Šilutės, Klaipėdos, Šilalės ir Tauragės rajonuose.

Iki šios savaitės pradžios Klaipėdoje degančią žolę ugniagesiai gesino 11 kartų.

Primenama, kad nenupjautą žolę ir ražienas deginti draudžiama – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas.

Tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir itin skaudžios.

Šiemet Šilutės rajone vienos šeimos nariai, degindami pernykščius lapus bei žolę netoli sodybos statinių, sukėlė didžiulį gaisrą. Supleškėjo visas ūkinis pastatas, ugnis kėlė grėsmę ir gyvenamajam namui, jį išgelbėjo tik nemenkos ugniagesių pajėgos.

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas gyventojai gali būti baudžiami nuo 30 iki 230 eurų bauda.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai pataria augalinės kilmės atliekas deginti tik sugrėbtas ar surinktas į krūvas ir jokiu būdu ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų.

Aplinkai tinkamiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

Ugniagesiai atvirai teritorijai gesinti sutelkė visas pajėgas, bet jų vis tiek buvo nepakankamai.

Situacija tapo išties dramatiška, nes pūtė stiprus vėjas ir dėl to ugnis link namų artėjo milžinišku greičiu.

Panevėžiečiai viską metė ir lėkė iš darbų, kad tik kaip nors apsaugotų savo namus.

„Šiam momentui, iki penktos valandos turim net 35 išvykimus. Tai iš tiesų nemažai. Tikėtina, kad deginamų žolės plotų yra daugiau, bet čia yra faktiniai mūsų išvykimai, kur buvo kviesta pagalba“, – BNS sakė sakė Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Dainius Vedrickas.

Anot jo, tikėtina, kad iškvietimų gesinti degančios žolės šeštadienį bus ir daugiau.

Dažniausiai gesinti žolės ugniagesiai šeštadienį vyko Vilniaus apskrityje. Kol kas nėra duomenų, kad ugnis nuo degančios žolės būtų persimetusi į pastatus ar miškus.

Iš viso iki penktos valandos vakaro ugniagesiai buvo išvykę į 46 gaisrus.

15.38 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Medininkų seniūnijoje, Šakiškių kaime, dega žolė.

Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms paaiškėjo, kad nuo degančios žolės užsidegė keli pastatai.

Kaip pranešė BPC, į įvykio vietą operatyviai išsiųstos gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Nors šiemet žolė dega rečiau ir mažiau, neišvengta skaudžių nelaimių, kai nuo žolės užsiliepsnojo gyvenamieji pastatai, o Molėtų rajone toks gaisras nusinešė žmogaus gyvybę.

Žolės degintojams ar savo žemės neprižiūrintiems savininkams už sudegusius plotus gali būti skiriamos baudos, be to, tenka atlyginti gamtai padarytą žalą: ji gali siekti nuo šimto iki kelių tūkstančių eurų.

Šiemet gaisrų mažiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet gaisrų pievose kilo mažiau: į iškvietimus ugniagesiai iki trečiadienio vyko 759 kartus, pernai per tą patį laikotarpį – 881 kartą. Mažesnis ir išdegęs žolės plotas: 55,8 tūkst. arų, pernai jis siekė 79,1 tūkst. arų.

Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, tai iš dalies lemia oro sąlygos, todėl pasitaisius orams, saulei ir vėjui išdžiovinus pievas, nerimaujama, kad gaisrų gali kilti daugiau.

„Degintojams sutrukdė oras, bet va vakar viena diena buvo geresnė, šilta, gera buvo, tai iš karto gaisrininkai praneša, kad buvo septyniolika išvažiavimų. (...) Savaitgalį, matyt, gaisrininkai darbo turės per akis, tokia bent jau yra nuojauta“, – ketvirtadienį sakė G. Markauskas.

Anot jo, ilgainiui auga ir žmonių sąmoningumas, tačiau aplinkosaugininkas abejoja, ar įprotį deginti žolę artimiausiu metu pavyks išgyvendinti.

„Čia turi užaugti nauja karta. Tie, kurie yra, jiems gali kuolą ant galvos tašyti, išauklėti jų – nebeišauklėsi“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.

Pasak jo, žolės gaisrų mažėja ir vykstant žemės grąžinimams: paprastai deginami apleisti plotai, nes žemės savininkas už sudegusią pievą gali būti nubaustas net ir tuo atveju, jei nėra įrodoma, kad būtent jis ją padegė.

Čia turi užaugti nauja karta. Tie, kurie yra, jiems gali kuolą ant galvos tašyti, išauklėti jų – nebeišauklėsi.

Patys padega, patys kviečia ugniagesius

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per sausą žolę ugnis keliauja 25 kilometrų per valandą greičiu, tuo metu einančio žmogaus greitis siekia apie keturis kilometrus per valandą. Sparčiausiai dega aukšta ir sausa žolė, jos liepsnos gali pasiekti net dviejų–keturių metrų aukštį. Ligotiems žmonėms ypač pavojingi degančios žolės dūmai.

„Dažnai žmonės patys padega, o paskui kviečia gaisrininkus: gelbėkite, mano namai sudegs, nesuvaldo tos ugnies. Tada gaisrininkai skambina mums: atvažiuokite, patys „prisiduoda“ padegėjai“, – pasakojo G. Markauskas.

Šiemet aplinkosaugininkai nubaudė septynis padegėjus, tačiau bausmių gali sulaukti daugiau žemės savininkų, nes informacija apie sudegusius plotus perduodama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ji nustato savininką ir taiko jam finansines sankcijas.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų  žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.

Pasak G. Markausko, už patį padegimo faktą suskaičiuojama 100 eurų siekianti žala gamtai, net jei išdegė nedidelis žemės lopinėlis. Už didesnius plotus, taip pat už saugomose teritorijose padegtą žolę, žala gamtai gali siekti ir iki kelių tūkstančių eurų.

Ugniagesių duomenimis, šiemet užfiksuoti du atvejai, kai nuo žolės nukentėjo žmonių turtas, vieno gaisro metu žuvo žmogus.

Kovo 20 dieną Vilniaus rajone, Klevinų kaime, degė keliems savininkams priklausantis medinis gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jie jau buvo apimti liepsnos, ugnis sunaikino visus pastatus.

Gaisro metu sudegė ir automobiliai „Opel Vectra“ ir „Toyota“, apdegė automobilis „Lada“. Išdegė apie 50 arų žolės. Nuo ugnies pareigūnams pavyko apsaugoti už 20 metrų esantį gyvenamąjį namą.

Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti ir dėl padegtos žolės.

Kovo 28 dieną Molėtų rajone, Kužų kaime, ugniagesiams pranešta apie degančią žolę, tačiau atvykus paaiškėjo, jog liepsnoja ne tik 20 hektarų pievos, bet ir rąstinis namas. Gaisravietę tvarkę ugniagesiai rado sudegusį žmogų. Šoką patyrusi moteris buvo išgabenta medikų.

Gaisrai nesiliauja

Pastebima, kad žolės deginimo atvejų Kauno apskrityje mažėja, tačiau skaičius vis tiek išlieka didelis. Šiais metais ugniagesiams teko 160 kartų gesinti didelius degančios žolės plotus. Skaičiuojama, kad vien Kauno mieste išdegė apie 12 ha žolės ploto. Didžiausi degančios žolės plotai gesinti ties Lampėdžio ežeru bei Liuceronų gatvėje.

Analizuojant gaisrų statistiką pastebima, kad Kauno PGV specialistai šiemet dažniausiai degančios žolės gesinti vyko į Šilainius. Iki penktadienio šiame rajone užregistruoti net 26 degančios žolės židiniai. Aleksote žolė gesinta 19 kartų, Eiguliuose ir Petrašiūnuose – 17, mažiausiai žolės degė centrinėje Kauno dalyje. Čia ugniagesiai vyko tris kartus.

„Šiemet žolės deginimo atvejų yra mažiau, tačiau tai priklauso nuo oro sąlygų ir to, kaip sutvarkomos teritorijos iš rudens. Vis dėlto, pastebime, kad kasmet sausos žolės gaisrai kartojasi ties Vinčų g. 2, Partizanų g. 192 teritorijose bei Islandijos pl.“, - komentavo Kauno apskrities PGV atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

M. Vaičiulio / BFL nuotr.

Didelė žala

Manoma, kad šių metų mažesnį degančios žolės atvejų skaičių lėmė ir tai, jog dar nebuvo labai karštų ir sausų dienų, kuomet kyla rizika, kad kaitri saulė uždegs sausą žolę. Dėl to manoma, kad didžiąją dalį šiųmetinių žolės gaisrų sukėlė žmogus.

Skaičiuojama, kad vien Kauno mieste išdegė apie 12 ha žolės ploto.

Vis dėlto, specialistai įspėja, kad gaisrai atviruose plotuose neretai gali persimesti į sodybas, miškus, dažnai iškyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms. Laimei, šiemet ugnį pavyko sutramdyti ir liepsnojanti žolė nepadegė kitų objektų. Tokiuose gaisruose šį sezoną nėra ir nukentėjusių žmonių.

Tokių gaisrų gesinimui prireikia labai daug ugniagesių pajėgų. Jie atneša didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Gresia baudos

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Administracinių nusižengimų kodekse, dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesurinktų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Kauno apskrities PGV specialistai pataria pastebėjus degančią žolę nieko nelaukti. Mažus gaisro židinius galima užgesinti užtrypiant kojomis, užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant smėliu ar vandeniu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. Jeigu matote, kad ugnies užgesinti nepavyks, nedelskite ir praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šiomis dienomis prasidėjo karščiausias ugniagesiams metas – kasdien jiems tenka gesinti iki keliolikos liepsnojančių pernykštės žolės plotų.

Jau praėjusią savaitę Klaipėdoje ir visoje apskrityje liepsnojo sausa žolė. Dažniausiai ji dega rudenį nenušienautose teritorijose.

Mieste liepsnoja plotai palei geležinkelio bėgius, šalia apleistų pastatų, Laisvojoje ekonominėje zonoje už įmonių tvorų.

Kai kuriose vietose tokie gaisrai kartojasi kasmet. Akivaizdu, kad jie kyla vien todėl, kad šių teritorijų niekas neprižiūri, jose niekada nepjaunama žolė, o neretai ir mėtosi nebereikalingos padangos ar kitos degios atliekos.

Nors Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai kasmet įspėja apie už žolės deginimą gresiančias baudas bei kitais būdais ragina nepadeginėti pernykštės žolės, tokios kalbos neveikia. Kasmet nuo kovo pabaigos iki gegužės pradžios ugniagesiai neturi atokvėpio minutės.

Kai liepsnoja žolė, nukenčia gyvenamieji namai, neretai sudega žemės ūkio technika ar automobiliai, gesindami gaisrus nukenčia žmonės. Būta ir tragedijų, kai žolės gaisrai pasiglemžė ir žmonių gyvybių.

"Vienas būdų miestuose išvengti panašių gaisrų yra dar rudenį pasirūpinti, kad būtų nušienauti visi žalieji plotai. Apmaudu, bet faktas, kad dažniausiai neprižiūrėti ir nenušienauti būna savivaldybei priklausantys plotai. Faktai rodo, kur anksčiau panašūs gaisrai nuolat kartodavosi, tuose plotuose, atsiradus savininkams, žolė nebedega, žmonės prižiūri savo teritorijas, nuolat šienauja, o ir padegėjai į tokias vietas nebepatenka. Taip atsitiko Tauralaukyje bei keliose kitose vietose", – konstatavo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio viršininkė Daiva Gorpinko.

Kol kas pernykštės žolės gaisrus sustabdo tik pati gamta. Jie liaujasi, kai prastypsta nauja žolė ir kai pradeda lyti.

Nors vyrauja nuomonė, kad sausą žolę dažniausiai padega vaikai, ugniagesiai linkę tai neigti. Pasak jų, dažniau gaisrus sukelia neatsargus elgesys su ugnimi. Vis dar pasitaiko, kai žemės plotų savininkai patys padega sausą žolę, taip siekdami palengvinti sau pavasario darbus.

Tikėtina, kad Klaipėdos apskrityje šiemet tokių gaisrų bus mažiau, nes artimiausiu metu turėtų prasidėti lietūs.

Kauno ugniagesių gelbėtojų ilgojo savaitgalio suvestinės verčia griebtis už galvos. Vien antrąją Velykų dieną Kaune užregistruoti šeši piktybiniais nusikaltimais laikomi pernykštės žolės padegimai. Kauno rajone – penki.

Mena ne vieną tragediją

"Beveik kasmet tokie gaisrai pasiglemžia po sodybą. Yra buvę atvejų, kai savo namus, degindami šalia esančias pievas, supleškina patys jų šeimininkai. Neretai ugnies, žaibu nuvilnijusios sausa žole, grobiu tampa vasarnamiai ar sodybos, kuriose lankomasi tik vasarą", – pasakojo kasmet su kolegomis piktybinį padegimų vajų fiksuojantis Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.

Mena jis ir gaisrą Kaune, Taikos prospekte – šalia buvusios Naftos bazės, kai užgesinus liepsnojančią apleistą pievą, buvo aptiktas apdegęs žmogaus kūnas. Tai buvo netoliese gyvenusio vyro, bėgusio gesinti padegtą pievą, palaikai. Buvo nustatyta, kad mirtis jį ištiko dar prieš sudegant – kaip įtariama, nualpus, kai apsinuodijo pavojingais dūmais.

Lig šiol V.Jokšas prisimena ir kaip klaikiai atrodė su Kauno rajonu besiribojančio Jonavos rajono miškas, išdegus durpingam jo paklotės sluoksniui. Tada išdegė apie 60 cm jo gylio ir medžių, į kuriuos, laimė, ugnis tada nepersimetė, kelmai rėmėsi į išdegusią žemę apsinuoginusiomis šaknimis. "Didžioji dauguma miško gaisrų pavasarį kyla taip pat nuo pernykštės žolės deginimo", –  konstatavo jau 35-erius metus ugniagesiu dirbantis V.Jokšas.

Vos spėjo suktis

Antrąją Velykų dieną sausos žolės padegėjai pradėjo šokdinti Kauno ugniagesius gelbėtojus apie pusę trijų dienos. Neveronyse apie 30 arų plote degė žolė.

Prieš 15 val. gautas pranešimas ir apie Zapyškio seniūnijoje degantį jauną mišką bei jo paklotę. Šį gaisrą pavyko lokalizuoti tik per pusvalandį, o užgesinti – per valandą. Kaip ir gaisrą Domeikavos seniūnijos Voškonių kaime, apie kurį pranešta apie pusę keturių. Ir ten 3 hektarų plote degė pernykštė žolė.

Po to pasipylė panašūs pranešimai iš Kauno. Apie pusę šešių vakaro Panerių gatvės gale 10 arų plote degė žolė ir krūmai. Dar po pusvalandžio teko skubėti į šios gaisravietės kaimynystėje esančią J.Vienožinskio gatvę. Šios Vilijampolės dalies gyventojai pranešė, kad dega hektaras sausos žolės su krūmais, o šalia – namas.

Apie septintą vakaro Apuolės gatvėje kilo gaisras 10 arų pernykštės žolės plote. Apie pusę devynių Marijampolės plente degė 50 arų pieva. Paraleliai vėl pradėti registruoti iškvietimai į Neveronis, kur vėl buvo padegta pernykštė žolė. Tačiau ir toliau netrūko darbo Vilijampolėje – apie devintą vakaro užfiksuota, kad dega Neries pakrantė ties Pagėgių ir A.Strazdo gatvėmis. Tik pastarąjį gaisrą užgesino gyventojai.

Padaroma didelė žala

Pasak V.Jokšo, neretai padegus pernykštę žolę netrukus kyla ir vėjas – tarsi gamta keršytų už jai daromą žalą. Tada situacija jau tampa sunkiai valdoma.

Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik daug laiko bei fizinių sąnaudų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos detalės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Ne veltui yra numatytos baudos ir už gamtai padarytą žalą, kurios neretai skiriamos kartu su administracine bauda už padegimą. Žala gamtai, deginant pievas, sudaro nuo 8 eurų už arą, o deginant ražienas – nuo 5 eurų už arą. Be to, degindami žolę, ūkininkai rizikuoja netekti ES išmokų.

Baudas norima didinti

Numatytos nemenkos baudos ir už patį sausos žolės bei nukritusių medžių lapų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Miestuose ir miesteliuose, turinčiuose daugiau kaip 500 gyventojų, juos deginti draudžiama, kaip ir laukininkystės bei daržininkystės atliekas. Už tai numatyta bauda nuo 28 iki 231 euro.

Už ražienų deginimą gresia bauda nuo 57 iki 289 eurų. O žemės savininkai, naudotojai ar valdytojai, pastebėję savo valdose žolės ar ražienų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti nubausti bauda nuo 28 iki 173 eurų.

Ugniagesiai gelbėtojai pataria, pastebėjus degančią žolę nieko nelaukti ir pasistengti ją užgesinti, kol ugnis nepersimetė į didesnius plotus. Patariama užplakti liepsną medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu ar smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais – kad liepsna neišplistų. Matant, kad pačiam susidoroti su ugnimi nepavyks, – nedelsiant bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 kviesti ugniagesius gelbėtojus.

Dar didesnės baudos gresia už durpynų ar durpingų pievų padegimą – nuo 86 iki 231 euro, o už miško naikinimą ar žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi – net nuo 579 iki 1 158 eurų.

Artimiausiu metu šias baudas ketinama dar didinti.

Pavasariniai žolės gaisrai, su kuriais Aplinkos ministerija kovoja vis griežtesnėmis priemonėmis, visuomenėje ne visada sutinkami vienodai. Jų žalos supratimui dažnai pritrūksta žinių ir žinojimo.

Paprastai išdeginti laukų plotai siejami su estetiniu kraštovaizdžio žalojimu. Taip pat žala vadinama augalų, ypač sumedėjusių, miško sodinių sunaikinimas. Tačiau didžiausia žala padaroma biologinei įvairovei, nes gaisrai ne tik sunaikina jų pavasarines buveines, tačiau ir naikina ją pačią.

Sudėtinga įvertinti kiekvieno kvadratinio metro gyvūnus ir augalus. Tačiau būtina žinoti, kad daugelis pavasarį randamų augalų ir gyvūnų rūšių vegetuoja ar būna aktyvios labai trumpą periodą. Tokios rūšys per pirmus du pavasario mėnesius turi peržydėti ir subrandinti sėklas ar palikti palikuonis. Pavasarį aktyvūs vabzdžiai yra vieninteliai anksti žydinčių augalų apdulkintojai, be jų neužmezgamos sėklos. Ir atvirkščiai – be augalų vabzdžiai negali daugintis, sudėti kiaušinėlius ir maistu aprūpinti jauniklius. Nuo vasario galo laukuose slapstosi pilkųjų kiškių jaunikliai, anksti dėti pradeda didžiosios antys, pilkosios žąsys. Per laukus neršti keliauja varlės.

Žolės gaisrai visus šiuos gyvūnus ir augalus sunaikina. Kiekviename kvadratiniame metre sudega iki tūkstančio augalų sėklų, nudega augalų daigai, pražūsta keletas vorų, dešimtys vabzdžių. Kiekvienoje pievoje sudega bent keletas kiškių jauniklių, šimtai neršti keliaujančių varlių. Jei gaisrai teritorijoje kartojasi kasmet, ji praranda savo pirminę vertę, joje ilgainiui pradeda vyrauti užnešinės, vietovei nebūdingos rūšys. Kadangi nemažai žolės gaisruose žūstančių augalų ar gyvūnų yra reti, sutinkami lokaliai, jiems gaisrų daroma žala yra dar pavojingesnė.

Dažnai teigiama, kad deginant žolę pievos patręšiamos, kad taip padidinamas jų produktyvumas, tačiau tokie teiginiai skirti pateisinti tik neūkiškumą ir gamtos naikinimą.

Kovo 12 d. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tris kart padidino administracinę atsakomybę už žolės deginimą. Iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 Lt žalą, tai dabar teks mokėti 3000 litų. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.

Aplinkos ministerija kreipiasi į visus gyventojus ir prašo nepraeiti pro šalį pastebėjus degančią žolę, o pamėginti ją užgesinti, kad ugnis neišplistų.

Nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti, užplakant šakomis ir užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Pamačius, kad ugnies nepavyks nuslopinti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.