Specialistės teigimu, derama apsauga nuo saulės poveikio prasideda renkantis šiai kovai tinkamas priemones. Anot T.Urinovič, tolygų, o svarbiausia – sveiką įdegį užtikrina kokybiška, veido odą tausojanti produkcija.

Vieno užtepimo nepakanka

„Apotheka“ vaistinės konsultantė primena, kad yra keletas bendrųjų sveiko lepinimosi saulės voniomis taisyklių. Pirmiausia, kremu nuo saulės pasitepti derėtų 15 minučių prieš einant į lauką. Šis rodiklis – ne iš piršto laužtas: būtent tuo metu veikti pradeda didžioji dalis kremų.

„Maudantis saulės voniose, rekomenduojama kremą nuo saulės tepti kas 2 valandas arba iškart po maudymosi ir nusisausinimo rankšluosčiu. Ilgesnio buvimo saulėje vengti reikėtų tarp 12 ir 16 valandos. Ir, žinoma, visuomet vartokite labai daug skysčių, geriausia – gerti vandenį“, – dėstė T.Urinovič.

Veido odai – maksimali apsauga

Specialistės teigimu, priemonės nuo neigiamų ultravioletinių spindulių A (UVA) ir ultravioletinių spindulių B (UVB) efektyvios būna tik naudojamos taisyklingai. O taisyklingas naudojimas ir derama apsauga apskritai prasideda nuo tinkamos priemonės pasirinkimo.

„Rekomenduočiau rinktis platesnio spektro apsaugą, kuri saugotų nuo UVA ir UVB spinduliuotės. Atsižvelkite į savo odos tipą – kiekvieno žmogaus oda įdega per skirtingą laiko tarpą, todėl ir priemonėje esantis SPF, dar žinomas kaip apsaugos nuo saulės faktorius, turėtų varijuoti. Iš esmės, SPF padeda suprasti, kiek daugmaž laiko šią apsaugą turinti priemonė leis išvengti žalingo saulės spindulių poveikio. Ir pasikartosiu: bet kuri priemonė nuo saulės poveikio, nors ir su maksimaliausia SPF apsauga, veiksminga ne ilgiau kaip dvi valandas, todėl priemones rekomenduojama  naudoti pakartotinai“, – pasakojo T.Urinovič.

Skirtumas tarp SPF 20 ir SPF 50

Pasak „Apotheka“ vaistinės konsultantės, skirtingi skaičiai greta SPF rodiklio ant priemonių pakuočių reiškia varijuojantį pralaidumą UVB spinduliams. Tarkime, SPF 20 tamsiai ir įdegusiai odai sulaiko iki 50 proc. UVB spindulių, tuo tarpu SPF 10 tiems, kurie greit įdega, bet nenusidegina, kenksmingus spindulius sulaiko iki 90 proc. spindulių.

Atitinkamai SPF 15 (93 proc.) ir SPF 20 (95 proc.) saugo normalią šviesią odą, blyškią ir jautrią prižiūri SPF 30 (96,7 proc.), o SPF 50 (98 proc.) – galingiausias šviesiaodžių ginklas.

„Jeigu šviesiaodžiams žmonėms geriausia rinktis priemones su SPF 50, tamsesnės odos savininkams pakaktų ir SPF 30. Tiesa, veidui bet kuriuo atveju rekomenduočiau maksimalų SPF, ypač – jeigu ilgesnį laiką būnama saulėje“, – pridūrė specialistė.

Aliejai – draugas sausai odai, priešas riebiai

Renkantis apsaugą nuo saulės taip pat svarbu žinoti, kokio tipo produkto norime – cheminio ar mineralinio. Cheminiai filtrai sugeria, mineraliniai – cinko oksidas ir titano dioksidas –  atspindi bei išsklaido. T.Urinovič ragina pro pirštus nežiūrėti ir į priemonės naudojimo terminą – atidarytos produktų pakuotės pasižymi tam tikru ant jų nurodytu galiojimo laiku.

„Kitas dalykas, apsauginiai veido kremai nuo saulės turi būti parenkami pagal kiekvieno žmogaus individualų odos tipą. Tarkime, sausai odai tinkamesni kremai, aliejai, o riebiai – lengvos tekstūros, be aliejų. Jautriai, alergiškai odai siūlyčiau rinktis priemones  su mineraliniais filtrais, – išskyrė T.Urinovič. – Žmonėms, kurie lauka leidžia mažai laiko, kasdieniam naudojimui rekomenduočiau dulksnas su SPF, kurias labai patogu naudoti ir nešioti. Dienos metu tokie produktai naudotini pagal poreikį, kai odai tiesiog trūksta drėgmės. Pavyzdžiui,  „Bionike defence Mist SPF 30“, „Uriage terminio vandens dulksna SPF 30“ ir panašūs gaminiai.“

Kūdikiai – po padidinamuoju stiklu

Atitinkamos priežiūros reikalauja ir plona, jautri vaikų oda. Atžaloms „Apotheka“ vaistinės konsultantė siūlo parinkti apsaugos priemones nuo saulės su mineraliniais UVA ir UVB filtrais: „Vaikams iki 2–3 metų amžiaus rekomenduočiau kremus nuo saulės su SPF 50. Po kiekvieno maudymosi ar nusišluosčius rankšluosčiu būtina pakartotinai ištepti visą vaiko kūnelį. Be to, laiką saulėje leidžiantiems vaikams itin svarbūs galvos apdangalai. Na, o kūdikiams iki pusės metų amžiaus nerekomenduojama naudoti kremų nuo saulės – vaikučius apskritai reikia apsaugoti nuo tiesioginių spindulių. Jeigu atsitinka taip, kad kūdikis vis dėl to būna lauke, rinkitės pavėsį ir patepkite apsauginiu kremu atidengtas kūno vietas.“

Kitas ypač svarbus vaikų odos priežiūros niuansas – priemones nuo saulės rinktis geriausia atsparias vandeniui, tačiau be alkoholio, dažiklių, parabenų, mineralinių aliejų ir kvapų sudėtyje.

Gudrybė tobulam įdegiui

Pabaigai specialistė dalijasi gudrybe, kuri padės išgauti tolygų veido ir kūno įdegį: dieną prieš išsiruošiant į saulės vonias, atlikite giluminį veido bei kūno šveitimą.

Šviesi mūsų oda

"Kai odą pasiekia saulės UV spinduliai, ji iškart reaguoja. Žmonės dažnai nežino, kad įdegis – apsauginė odos reakcija nuo žalingos UV spinduliuotės. Ji pasireiškia melanino – pigmento, suteikiančio odai rusvą atspalvį ir saugančio odos ląstelių branduolius nuo UV spindulių pažeidimo, gamyba. Tačiau vasaros pradžioje mūsų oda jo dar nėra pakankamai pagaminusi. Reikėtų žinoti, kad kuo šviesesnė oda, tuo mažiau melanino ji pagamina ir saulės spinduliai ją labiau pažeidžia. Lietuvoje dominuoja antras ir trečias odos fototipas – tai gana šviesi ir saulės spinduliams neatspari oda", – pasakoja prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Kas vyksta odos ląstelėse, veikiamose saulės UV spindulių? Profesorė aiškina, kad, nenaudojant apsaugos nuo saulės priemonių, UVA ir UVB spinduliai prasiskverbia iki odos ląstelių branduolių ir pažeidžia DNR bei aminorūgščių sekas. Kol organizmas jaunas ir sveikas, nėra ilgalaikių odos pažeidimų, aminorūgščių sekos per kelias dienas atsikuria. Tačiau su amžiumi ir piktnaudžiaujant saule, pažeidimai gali būti negrįžtami.

Nematoma nudegimų pusė

Raudona nosis ir nusvilę pečiai – ūmus odos nudegimas saulėje. Jis matomas iškart – pasideginus saulėje, jau vakare galima pajusti odos perštėjimą. Jeigu nudegimas stiprus, saulės nusvilintose vietose gali iššokti pūslės.

Stipraus nudegimo rizika išauga ilgai gulint paplūdimyje, kai neretas ir užmiega, todėl dermatovenerologė nerekomenduoja pajūryje ilgai gulėti, geriau rinktis aktyvesnę veiklą, judėti. Be to, svarbu nepamiršti, kad saulė odą veikia ir vėjuotą bei debesuotą dieną, todėl net ir tokiu oru reikėtų ją saugoti apsaugos priemonėmis.

"Yra kita nesaikingo deginimosi pusė – vėlyvoji odos reakcija. Odą pažeidžia tiek UVA, tiek UVB spinduliai, tačiau pastarieji prasiskverbia į gilesnius sluoksnius ir gali sukelti ilgalaikių pažeidimų. Viena iš ilgalaikių padarinių – odos senėjimas. Įdomu tai, kad moterys jo labiau bijo nei odos vėžio. Reikėtų žinoti, kad, deginantis be saiko ir nenaudojant apsaugos priemonių nuo saulės, ilgainiui oda atrodys dešimčia metų senesnė. Jeigu rūkote, tai pridės jums dar papildomų metų. Atminkite: saugoti odą nuo saulės reikia nuo pat vaikystės. Nes UV spindulių pažeidimai vaikystėje išryškės sulaukus vyresnio amžiaus", – sako M.Bylaitė-Bučinskienė.

Specialistė prideda, kad stiprūs nudegimai vaikystėje, besaikis deginimasis jaunystėje, dažnas buvimas saulėje, pvz., vasarą atostogaujant prie jūros, žiemą vykstant į šiltus kraštus ar slidinėti į kalnus, didina riziką susirgti odos vėžiu.

Pirmoji pagalba

Į nudegusią odą nereikėtų numoti ranka – atseit praeis savaime. Odos nudegimai gali padaryti žalos tiek odai, tiek ir bendrai sveikatai, todėl juos būtina gydyti. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė supažindina su skirtingais nudegimų tipais.

Pirmo laipsnio nudegimas – paviršinio epidermio sluoksnio nudegimas. Oda parausta ir tampa skausminga, maždaug po savaitės viršutinis sluoksnis nusilupa.

Antro laipsnio nudegimas – kai pažeidžiamas paviršinis epidermio sluoksnis ir dalis po juo esančios dermos. Oda labai stipriai parausta, tampa skausminga, atsiranda vandeningų pūslelių. Šis nudegimas rimtesnis ir kartais gali prireikti medikų pagalbos.

Trečio laipsnio nudegimas – kai pažeidžiami giluminiai odos sluoksniai, dėl to oda nebegali sugyti ir atsinaujinti savaime. Oda tampa nejautri, patamsėja, gali prasidėti karščiavimas, tinti kūnas. Šiuo atveju reikia nieko nelaukiant kreiptis į gydytoją.

"Net ir esant nedideliam nudegimui, patariu suteikti odai pirmąją pagalbą ir taip padėti greičiau jai atsikurti. Žmonės dažnai nusvilusias vietas gydo tokiais produktais kaip kefyras ar grietinė. Vis dėlto aš nerekomenduočiau ant pažeistos odos tepti jokių maisto produktų, nes jie gali sukelti šalutinę reakciją, dar labiau pažeisti odą", – pataria R.Uosienė.

Kada būna per daug?

Kaip atpažinti, kad saulės jūsų odai jau per daug? Kad per ilgai buvote saulėje, išduoda stiprus raudonas įdegis. Tačiau rimtesnius nudegimus rodo ir kiti simptomai.

Kai nudegimas yra stiprus, tose vietose jaučiamas deginimo jausmas, gali atsirasti pigmentinių dėmių. Jos išduoda, kad žmogus piktnaudžiauja saulės spinduliais. Piktnaudžiavimą saule išduoda ir odos netolygumai: raukšlelės, pūslelės, dėmėtumas.

"Per ilgai būnant saulėje, odoje gali susidaryti gerybinių augliukų, galima susirgti ikivėžinėmis ligomis, tokiomis, kaip, pavyzdžiui, aktinė keratozė. Tai kūno spalvos šiurkščios arba pleiskanojančios dėmelės ar plokštelės odoje. Jos dažniausiai susiformuoja ypač saulės veikiamose vietose – ant nosies, viršugalvio, ausų, veido odoje. Iki 15 proc. aktinių keratozių ilgainiui gali transformuotis į plokščialąstelinę karcinomą, o tai jau vėžinė liga", – pasakoja M.Bylaitė-Bučinskienė.

Tai, kad per daug ilgai ar dažnai buvote saulėje, išduoda ir atsirandantys apgamai. Jų ypač po kiekvienos vasaros padaugėja vaikystėje. Iki 40 metų apgamų atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai būna atidengtos saulei.

Pirmoji pagalba nudegusiai odai:

Pirmiausia ant nudegusių kūno vietų uždėkite šaltus kompresus.

Tuomet naudokite specialias priemones, skirtas nudegusiai odai. Geriausiai sudirgusiai, sujautrėjusiai ir pažeistai odai tinka priemonės su alijošiumi, pantenoliu, kuris nuramina ir atkuria pažeistą odos paviršių. Vaistinėse galima rasti specialių gelių ar putų nudegusiai odai.

Labai svarbu įsitikinti, ar naudojamose priemonėse nėra spirito, nes jis sausina odą.

Nuolat drėkinkite odą tiek iš išorės – specialiais drėkinamaisiais kremais, tiek iš vidaus – gerdami kiek įmanoma daugiau vandens.

Jeigu jaučiatės prastai, pasikonsultuokite su vaistininku ar gydytoju. Jie rekomenduos labiausiai tinkamus preparatus odai, reikalui esant, ir vaistus nuo skausmo, kurie padės jums lengviau ištverti kelias dienas, gydant nudegimą.

Šie spinduliai, kai jais pernelyg piktnaudžiaujama, gali būti pražūtingi, nes sukelia odos vėžį. Todėl labai svarbu saugoti save, saikingai degintis, tepti odą apsauginiais kremais ne tik būnant paplūdimyje, bet ir lauke dirbant ar saulėtą dieną vaikščiojant. Mitu profesorė vadina kalbas, kad tokie kremai sukelia odos vėžį, – jie nuo jo saugo.

Jos žodžiais tariant, dirbtiniai šviesos šaltiniai – soliariumas, kvarcas – blogiau nei saulė, nes jie – trumpabangiai ir gana stipriai nudegina odą. Po tokio „pasideginimo“ pakitusi odos ląstelė lengvai gali sukelti vėžį. Tai įrodyta eksperimentais, bandymus atliekant su gyvūnais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, 18-mečiai ir vyresni asmenys soliariume gali apsilankyti tik kartą per savaitę (ne daugiau nei 50 kartų per metus). Vaikams soliariumai – tabu.

ELTA primena, kad šios savaitės pradžioje Europoje buvo minima Melanomos diena. Tai, anot profesorės, – pavojingas mirtį sukeliantis odos navikas, dažnai – juodos spalvos. Melanoma turi savo „pamėgtas“ lokalizacijas. Vyrams jos – pečių srityje, moterims – ant kojų, bendra melanomos lokalizacija abiem lytims – ant skalpo.

„Matyt, ne atsitiktinai dabar, kai klimatas šiltėja, daugelyje šalių moterų mada vėl diktuoja ilgesnius sijonus ir sukneles. Pasaulio moterys nori prisidengti kojas, ir ta tendencija, saugant moterų sveikatą, labai gera. Tačiau į savo apgamus būtinai turėtų atkreipti dėmesį tiek moterys, tiek vyrai, nes netaisyklingos konfigūracijos apgamas, „pasirinkęs“ navikui būdingą lokalizaciją, nieko gero nežada. Neretai tokį darinį išoperavus, nustatoma melanoma“, – aiškina Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.

Pasaulyje, prof. S. Valiukevičienės duomenimis, 100 tūkstančių baltaodžių gyventojų kasmet nustatoma 50 naujų odos vėžio atvejų. Pagal sergamumo duomenis, Lietuvoje odos vėžys pirmauja (melanoma čia nepatenka).

Iš praktikos ji gali patvirtinti, – nors odos vėžiu vidutiniškai dažniausiai serga 70–75 metų žmonės, į jos vadovaujamą kliniką ateina ir 30-mečių, susirgusių odos karcinoma (vėžiu) ar melanoma. Darinys, plius žaizdelė – ženklai, kad delsti negalima, – reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

„(...) Tiek odos karcinomai, tiek melanomai gydyti labai svarbi ankstyva diagnostika. Geriausia, kai ji neinvazinė (atliekama ne chirurginiu būdu). Dermatologijoje pastaraisiais dešimtmečiais įvykdėme tikrą perversmą. Itin išpopuliarėjo vaizdinė odos vėžio diagnostika, naudojami optiniai, ultragarsiniai, lazerinės mikroskopijos tyrimo metodai, kompiuterinė tomografija. Naujos technologijos mums padeda kuo anksčiau diagnozuoti onkologinę ligą. Ir galime pasidžiaugti, kad dalis šių technologijų bei medicinos prietaisų sukurta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkams bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų mūsų šalies bei užsienio universitetų, taip pat – su verslo įmonėmis“, – pabrėžia prof. S. Valiukevičienė.

Pasak jos, reikėtų atkreipti dėmesį ir į lūpų pažeidimus, saulės sukeltą lūpų uždegimą. Taip pat – į ilgai negyjančias žaizdas burnoje. Rūkoriams ir alkoholio mėgėjams gali vystytis burnos gleivinės karcinoma, nors saulės spinduliai tų vietų nepasiekia.

Taip pat pigmentinių dėmelių atsiradimo tikimybė padidėja esant hormoniniams pakitimams. To pavyzdžiai – nėštumas, menopauzė arba kontraceptinių tablečių naudojimas. Įtakos hiperpigmentacijai taip pat turi neteisingai atliekamas odos šveitimas (pilingas) ar agresyvus odos gydymas, kai pigmentacijos pakitimai pasimato kartu su randeliais nuo spuogų, rašoma pranešime spaudai.

Patarimais, kokių priemonių imtis susidūrus su pigmentinėmis dėmėmis, dalinasi lietuviškos kosmetikos įkūrėja gyd. Rūta Merkytė-Elekšienė.

Kaip ir kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?

Už visa tai atsakingas pigmentas melaninas, kuris organizme gaminamas kovai su žalingais UV spinduliais. Kai nudegame saulėje, nenaudojame apsauginio kremo, organizmas reaguoja ir pagamina daugiau melanino, kuris pasireiškia odos patamsėjimais – pigmentinėmis dėmėmis. Strazdanota oda natūraliai turi mažesnę jo koncentraciją organizme, todėl raudonplaukiai yra jautresni saulei, o įdegus ir organizmui pradėjus gaminti daugiau melanino apsaugai, ilgainiui labiau paryškėja odos tono nelygumai.

Net saugantis nuo saulės kremu, kepurėmis ir kt. priemonėmis gali išryškėti ši problema.

Melanino pertekliaus organizme sutrikimo formos – apgamai, strazdanos ir pigmento nykimas (baltos dėmelės). Svarbu žinoti, kad vasarą įprasta melanino gamyba yra paskatinama ir sutrikdoma iš natūralaus ritmo, ne tik nuo tiesioginių saulės spindulių, bet ir nuo karščio. Būtent karštis sukelia patinimus, odos jautrumą, kas taip pat siunčia kūnui signalą padidinti melanino gamybą. Todėl net saugantis nuo saulės kremu, kepurėmis ir kt. priemonėmis gali išryškėti ši problema.

Natūralios priemonės kovai

Deja, bet pigmentines dėmeles pašalinti nėra lengva, jas visiškai panaikinti dažnai padės tik specialistų ir lazerio pagalba. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar odos pigmento pakitimai gilūs ar ne. Tai nustatome patys patempdami odą pigmentinės dėmės vietoje – jei oda pašviesėja yra paviršinis pigmentas, kurį malšins odą šviesinantys ingredientai kaip vitaminas C ar vitaminas B3 (niacinas) bei švelnus odos šveitimas – mechaninis ir rūgštinis eksfoliavimas. Šio paviršinio, negyvų odos ląstelių sluoksnio panaikinimas yra ypač reikalinga pagalba odai atsinaujinti – tam kone geriausiai padės viena iš kelių alfa-hidroksi rūgščių arba jų kombinacija. Deja, bet jei dėmelė patempus išlieka nepakitusi – teks nusiteikti specialistų konsultacijoms ir rimtesnėms procedūroms.

Lygią odą užtikrins nepakeičiamas vit. C

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad yra paprastas, bet ypač efektyvus ingredientas prevencijai – vitaminas C. Pastovus jo naudojimas ne tik užtikrins odoje natūraliai sukuriamą apsaugos barjerą nuo žalingųjų UV spindulių, bet tuo pačiu šviesins jau esamus pigmentacijos požymius. Įspūdinga tai, kad jis veiks tik dėmeles, o nepažeistos odos nenubalins, todėl odos tonas natūraliai susilygins.

Be to, vitaminas C yra puikus antioksidantas – jis kovoja su laisvaisiais radikalais ir todėl veikia priešuždegimiškai bei turi priešlaikinį odos senėjimą (fotosenėjimą) stabdančių savybių. Šiltuoju metų laiku norint išskirtinio odos patempimo ir prevencijos nuo odos hiperpigmentacijos galite rinktis hialurono rūgšties serumą su vitaminu C. Hialurono rūgštis giliai drėkins odą, momentaliai patemps ir tiks net ir jautriai odai. Vitaminas C apsaugos nuo pigmentinių dėmelių atsiradimo bei mažins jau esamas, stiprins kraujagyslių sieneles, gerins kapiliarų būklę.

Svarbu paminėti, kad panašų – šviesinantį, patamsėjusios ir bendrai papilkėjusios odos būklę gerinantį poveikį, turi vitaminas B3 (niacinas). Jis odai sukuria apsauginį barjerą, veikia priešuždegimiškai bei suteikia skaistumo, lygumo odai.

Tačiau per karščius specialistai pataria atidžiau stebėti organizmą, atsakingai pasirūpinti ne tik sveikata, bet ir grožiu, kuriam karštis ir saulė gali virsti tikrais iššūkiais.

Prakaitavimas gali virsti liga

Viena iš karščio ir nuo jo neatsiejamo gausesnio prakaitavimo sukeliamų problemų – prakaito liaukų uždegimas arba hidradenitas. Šis mažai žinomas, bet nemalonus sutrikimas gali būti ne tik skausmingas, bet ir ryški estetinė problema.

„Tokį uždegimą paprastai sukelia gausus prakaitavimas ir organizmo nusilpimas dėl karščio. Taip pat įtakos turi nedideli odos pažeidimai, pavyzdžiui, skutantis pažastis, nes skutimosi metu atsiranda nedidelių odos pažeidimų. Tuomet po oda atsiranda nedidelis kietas skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Dar vėliau atsiranda daugiau mazgų. Jie palaipsniui didėja, bręsta, kinta odos spalva (nuo normalios iki raudonos ar net melsvai raudonos). Tada oda parausta, atsiveria angelės, kurios gali supūliuoti“, – nemalonius hidradenito simptomus vardijo vaistininkė Martina Adomavičienė.

Anot jos, turintiems polinkį į hidradenitą reikėtų įdėmiau rinktis antiperspirantus, o jei šis nemalonumas jau buvo ištikęs, norint išvengti jo pasikartojimo, reikėtų vasarą vengti aštrių prieskonių, alkoholio, valgyti mažiau saldumynų, bet daugiau A, C ir E vitaminų turinčių produktų: morkų, juodųjų serbentų, riešutų.

Saulė alina plaukus

Nuo saulės pablukę, suskilinėję, šiaudus primenantys plaukai – dar viena estetinė problema, su kuria susiduriama vasaros metu. Karšta saulė ir sūrus jūros vanduo – sprogstamasis mišinys, akimirksniu nualinantis plaukus.

„Pats paprasčiausias ir geriausias būdas apsaugoti plaukus nuo saulės poveikio, išsausėjimo – galvos apdangalai, įvairios skrybėlės, kepuraitės ar skarelės. Žinoma, galite naudoti ir specialią kosmetiką, kaukes, skirtas plaukus apsaugoti nuo UV spindulių. Tai nepakenks, bet paprasčiausios kepurės, deja, taip pat neatstos“, – pabrėžė M. Adomavičienė.

Ji sako, kad svarbiausia – visais vasaros malonumais mėgautis atsakingai ir su saiku. O iš anksto pasirūpinus tinkama apsauga nereikės leisti pinigų gydomiesiems preparatams ir svarbiausia – taip „taupysite“ savo grožį.

Labiausiai kenčia oda

„Kad ir kiek kartotume, jog tiesioginiai saulės spinduliai ir intensyvios saulės vonios kenkia odai, beveik po kiekvieno savaitgalio sulaukiame pacientų, stipriai nusvilusių saulėje,“ – sako specialistė.

Pasak jos, ne tik veido, bet ir viso kūno odą tiesioginiai saulės spinduliai alina ir džiovina, o tai spartina odos senėjimo procesus bei gali paskatinti onkologines odos ligas. Tad pirmiausia verta pasirūpinti apsaugos priemonėmis, tinkančiomis odos tipui ir būklei, ir jokiais būdais jų neignoruoti.

„Vis dar pasitaiko manančių, kad apsauginiai kremai nuo saulės ar lūpų balzamai su UV filtrais – modernių laikų išsigalvojimas. Esą, mūsų močiutės tokių dalykų nežinojo, jų niekam nereikėjo ir visi puikiausiai be jų apsieidavo. Tikrai ne. Dabar, kai apsauginių priemonių veiksmingumas įrodytas ir visi juo galime įsitikinti savo kailiu, rekomenduoju jų neignoruoti“, – teigia vaistininkė.

Nudegus taip pat neverta kliautis vien liaudiškomis priemonėmis. Jos ne tik nepadės sutaupyti, bet gali net pabloginti situaciją, kuriai taisyti prireiks net ir vaistų.

Pasak specialistės, pasirūpinti dera ir veido oda, o net ir per karščius negalinčioms gyventi be makiažo verta rinktis lengvesnes, odos neapsunkinančias priemones – kremus su atspalviu, korektorius ar pudras.

„Per karščius svarbiausia odą drėkinti. Iš vidaus – geriant pakankamai vandens, naudojant drėgmę odoje išlaikančius preparatus, tokius kaip hialurono rūgštis, o štai iš išorės – pasirinkus tinkamas jūsų odai ir sezonui kosmetikos priemones“, – naudingais patarimais dalijosi M. Adomavičienė.