Minant dviratį
Infarktas aktyvų kaunietį ištiko bevažiuojantį dviračiu. „Tokie dalykai sudėlioja prioritetus, viską sudėlioja į savo vietas. Gali turėti galybę reikalų, planų, bet jei nepasirūpini pamatiniais dalykais, nieko nepasieksi. Pamoka, kad visi stovime ant sveikatos fundamento“, – „Kauno dienai“ trečiadienį sakė A. Lašas.
Atsižvelgiant į situaciją, jau jaučiasi gerai. „Normaliai. Keli šonkauliai nuo gaivinimo lūžę. Visa kita irgi normaliai. Kalbant apie širdies reikalus, savijauta – ne visai idealus atvejis, bet nesiskundžiu. Nieko dramatiško, kad nepaeičiau ar pan., nėra. Laukia reabilitacija“, – dėstė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų pacientas.
Regimanto Zakšensko nuotr.
A. Lašo kasdienybė – aktyvi. Stebi tam tikrus sveikatos parametrus. Nei jie, nei savijauta nesiuntė jokių signalų, kad kažkas negerai. „Kiekvieną dieną sportuodavau. Neskaičiuojant dviračio, pusvalandį visada skiriu sportui. Sava rutina. Dažnai prabėgu po porą kilometrų. 100 proc. sportas neapsaugo“, – konstatavo pašnekovas.
Užsiminė, kad širdies problemos – dažnos jo giminėje, todėl būtent šios srities profilaktiniams tyrimams turėjo skirti daugiau dėmesio. „Man reikėjo ekstra žingsnį dėti šioje vietoje, – svarstė A. Lašas ir pridūrė, kad jeigu ne sportas, kūnas galbūt būtų neišlaikęs infarkto. – Istorija galbūt būtų buvusi visai kitokia.“
Dėkoja gelbėtojui
Tos dienos lemtingų akimirkų visai nepamena. „Neatsimenu, kur kritau, kaip kritau. Nieko. Važiavau kaip kiekvieną rytą. Ir viskas. Pamenu tik ligoninę. Tokia ir istorija. Buvo įdomu sužinoti, kas čia vyksta. Tada žmona, medikai papasakojo, kaip kas“, – kalbėjo dekanas, kiek anksčiau apie šį netikėtą gyvenimo tempą pristabdžiusį posūkį prabilęs socialiniuose tinkluose.
„Labai noriu padėkoti geros valios žmogui, kuris prieš savaitę, kai nukritau nuo dviračio Kaune, Vytauto parke (po širdies smūgio) susisiekė su greitosios pagalbos skyriumi, atliko man dirbtinį kvėpavimą ir pasirūpino, kol atvažiavo medikai. Ačiū iš visos širdies, kuri jau sėkmingai sustentuota, sparčiai taisosi ir netrukus dar sustiprės per reabilitaciją. Laukia vėl dviratis, slidės, krosiukai, turnikas ir daugybė draugų ir artimųjų, kurių vis labiau pasiilgstu. Myliu ir apkabinu“, – rašė A. Lašas.
Nebūtų toks drąsus
Ar jam pačiam yra tekę gaivinti kitą žmogų? „Ne, man tokia situacija nepasitaikė. Esu mokęsis suteikti skubią pirmąją pagalbą, bet jau senokai tai buvo. Iš tikrųjų reikėtų atnaujinti įgūdžius ir žinias“, – „Kauno dienai“ teigė A. Lašas. „Nebūčiau toks drąsus“, – apie pasitikėjimą išlikusiu gaivinimo įgūdžiu sakė politologas.
Pasiteiravome, gal sustiprėjus ir grįžus į kasdienybės ritmą šių žinių ir įgūdžių atnaujinimas bus prioritetinis – ne tik asmeniškai, bet ir universiteto mastu. „Vadovauju fakultetui, tad galiu suorganizuoti. Reikėtų pradėti. Tai pamatinis įgūdis, kuris, palyginti be didelių pastangų ir laiko sąnaudų, gali išgelbėti žmogų“, – teigė KTU atstovas.
Jis prisiminė filosofą Leonidą Donskį, kurio širdis sustojo oro uoste. Atskubėjusiems medikams nepavyko jo išgelbėti. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad viskas baigsis laimingai, tad skubi pagalba iš aplinkinių yra gyvybiškai svarbi.
Padarysiu išvadas ir bandysiu toliau gyventi tokiu pačiu ritmu, patirdamas tokius pačius džiaugsmus.
Jis skaičiavo, kad dar porą dienų bus ligoninėje, paskui kelias savaites praleis reabilitacijoje ir viskas – atgal į darbus. „Jau noriu grįžti į darbą. Dar neleidžia“, – nusijuokė A. Lašas ir pridūrė, kad jam dar atliekami įvairūs tyrimai, tikslinama jo širdies ir kraujagyslių sistemos būklė.
Apie rekomendacijas, ką keisti gyvenime, su medikais dar nekalbėjo. „Padarysiu išvadas ir bandysiu toliau gyventi tokiu pačiu ritmu, patirdamas tokius pačius džiaugsmus. Ką įdedi, tą ir gauni“, – entuziazmo ir ryžto nestokojo A. Lašas, mintyse jau besiruošiantis slidinėjimo atostogoms.
